551d09d4-d234-4a71-a6a2-e7d5794acf42 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-307-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00872-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1942-264/2015 pagal ieÅ¡kovo L. J. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė I.

L. J. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), Vilniaus pataisos namams (toliau – pataisos namai), kuriame prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovės Teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų 59 391 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo pradžia 2007 m. birželio 6 d., pabaiga – 2018 m. birželio 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo A. L. 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ , kuriuo buvo nutarta atsisakyti pristatyti ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismo posėdį dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų nagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) turėjo vadovautis iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatomis.

Padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas įpareigojo pristatyti ieÅ¡kovÄ Ä¯ lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Komisija 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu atsisakė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Å¡io teismo teisėjai A. B. atmetus skundÄ - Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo teisėja L. U. ieÅ¡kovo skundÄ taip pat atmetė. IeÅ¡kovo manymu, toks Vilniaus apygardos teismo teisėjos sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas neatsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d.

įsiteisėjusioje nutartyje, kuri turi prejudicinę galiÄ , padarytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog ieÅ¡kovo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio BVK 157 straipsnio nuostatos. Vilniaus apygardos teismo teisėja, priimdama neteisėtÄ sprendimÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato iÅ¡aiÅ¡kinimais Å¡iuo klausimu, kas nesuderinama su teisinės valstybės principais. Tokiais neteisėtais veiksmais Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A.

B. ir Vilniaus apygardos teismo teisėja L. U. pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ teismÄ ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pat fundamentalius teisingumo, teisinio tikrumo ir saugumo principus. Å ie teisėjų veiksmai nesuderinami su garbingu teisėjo vardu ir teisinės valstybės principais. Kadangi teismai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ieÅ¡kovas patyrė žalos. IeÅ¡kovo teigimu, turtinė ir neturtinė žala jam padaryta neteisėtais tyčiniais Komisijos, Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų veiksmais.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai A. B. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai L. U. nesivadovaujant įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis ir tokiu bÅ«du veikiant neteisėtai, buvo pabloginta ieÅ¡kovo teisinė padėtis, paneigtos įgytos teisės ir teisėti interesai, lÅ«kesčiai bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų. Neteisėtų teismo sprendimų priėmimas sukėlė ieÅ¡kovui psichologinį Å¡okÄ , bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , depresijÄ , kas vertinama kaip neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis).

Tarp atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos neturtinės ir turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovo teigimu, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis priklauso socialiai pažeidžiamiausių asmenų kategorijai, nes dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo yra ženkliai apribotos jo galimybės ginti pažeistas teises. Neteisėtais teismų sprendimais atėmus jam galimybę lygtinai bÅ«ti paleistam, jis neteko teisės įsidarbinti, gauti pajamas, įgyti turtÄ , dėl ko patyrė nuostolių (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

IeÅ¡kovo manymu, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi Europos Žmogaus teisių teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu byloje Esertas prieÅ¡ LietuvÄ (20205/06), ir 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu byloje Ganea prieÅ¡ MoldovÄ (Nr. 2474/06), kadangi Å¡ių teismo sprendimų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės panaÅ¡ios. IeÅ¡kovo nuostoliai turi bÅ«ti skaičiuojami pagal Jungtinių A. V. įmonės ZTZ MASONRY LLC raÅ¡tÄ , kurio duomenimis Å¡i įmonė įsipareigojo priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ZTZ MASONRY LLC kompanijos atstovu Lietuvoje ir mokėti jam 2 000 USD atlyginimÄ .

Turtinės žalos dydis skaičiuojamas už kiekvienÄ mėnesį po 2 000 USD, laikotarpiu nuo ieÅ¡kovo teisių pažeidimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki ieÅ¡kovo bausmės pabaigos 2018 m. birželio 6 d. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui padaryta 64 000 USD dydžio turtinė žala (32 mėnesiai x 2000 USD). Å i suma gali bÅ«ti mažinama atitinkamai pagal mėnesių skaičių iki tos dienos, kol bus iÅ¡taisyta esminė teisinė klaida.Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl teismų veiksmų (priimtų procesinių sprendimų), kurie yra teisėti, nes jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovo argumentai, kad abiejų instancijų teismai nesivadovavo sukurtais precedentais, Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nepagrįsti, nes remiantis Konstitucija ir Teismų įstatymu Lietuvos Respublikos teismai saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose bylose, tačiau tai jokiu bÅ«du negali reikÅ¡ti, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-748-508/2014).

IeÅ¡kovo deklaruojamos negautos pajamos nepagrįstos tinkamais įrodymais, pateikta 2015 m. kovo 3 d. darbo sutartis sudaryta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas kelia abejones dėl jos teisėtumo. IeÅ¡kinyje nepagrįstai praÅ¡oma vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ (20205/06), ir 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu byloje Ganea prieÅ¡ MoldovÄ (Nr. 2474/06). B. E. prieÅ¡ LietuvÄ buvo nustatytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau Konvencijos 6 straipsnis netaikomas tokio pobÅ«džio byloms, nes Konvencija negarantuoja teisės į amnestijÄ ar lygtinį paleidimÄ .

Be to, byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ buvo nagrinėjamos visiÅ¡kai skirtingos aplinkybės, nes iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo reikalaujama įvykdyti įsipareigojimus, nuo kurių jis anksčiau buvo atleistas (sprendimo 36 punktas). Vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo skundÄ ir įpareigojo svarstyti jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nereiÅ¡kia, kad jo atžvilgiu buvo priimti skirtingi sprendimai ir pažeisti teisėtumo ir teisinio tikrumo principai, nes galutinis sprendimas dėl lygtinio ieÅ¡kovo paleidimo į laisvę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi nebuvo ir negalėjo bÅ«ti priimtas.Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pataisos namų Komisija, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, 2014 m. rugsėjo 11 d. vykusio posėdžio metu svarstė nuteistojo L. J. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, posėdžio metu įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, bei 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nutarė, jog L.

J. lygtinio paleidimo klausimas, jei nustatyta tvarka bus pateiktas toks praÅ¡ymas, bus svarstomas Komisijoje, vadovaujantis BVK 157 straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2012 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovas L. J., nesutikdamas su Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. spalio 24 d. nutartimi pagrįstai atmetė jo skundÄ , o Vilniaus apygardos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos anksčiau galiojusios BVK nuostatos, nes pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ lygtinio paleidimo tvarkÄ Å¡ių teisės nuostatų taikymas teisiÅ¡kai nėra įmanomas.

Taikant ieškovui anksčiau galiojusias BVK nuostatas, būtų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas. Galiojančio BVK 3 straipsnis imperatyviai numato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus, bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai.

Jokios kolizijos bausmių vykdymo įstatymuose Å¡iuo atveju nėra. Ä®statymo leidėjas sugriežtino lygtinio paleidimo pagrindus ir sÄ lygas, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ taikomas Å¡io klausimo nagrinėjimo metu galiojantis įstatymas. Kadangi L. J. teisė į lygtinį paleidimÄ nebuvo pažeista, todėl ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl galimai jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra visiÅ¡kai nepagrįstos.Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kinys grindžiamas aplinkybėmis, jog žala ieÅ¡kovui padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų, iÅ¡nagrinėjusių dvi bylas pagal nuteistojo L. J. skundus dėl lygtinio paleidimo, neteisėtais veiksmais (CK 6. 272 straipsnis), taip pat aplinkybėmis, susijusiomis su Komisijos veiksmais, sprendžiant ieÅ¡kovo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ (CK 6.271 straipsnis).

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad Komisija 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nepagrįstai atsisakė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, kuria buvo įpareigota svarstyti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo. Teismas sprendė, kad tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Komisijos pirmininko A. L. 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ bei įpareigojo KomisijÄ svarstyti L. J. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, nereiÅ¡kia, jog sprendžiant šį klausimÄ pakartotinai, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti tenkinamas.

Teismas konstatavo, kad prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, Komisija, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, 2014 m. rugsėjo 11 d. vykusio posėdžio metu svarstė nuteistojo L. J. praÅ¡ymÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, jo netenkino, kadangi nuteistasis neatlikęs 2/3 bausmės, bei sprendė, jog lygtinio paleidimo klausimas, jei jis nustatyta tvarka bus pareikÅ¡tas, bus nagrinėjamas vadovaujantis BVK 157 straipsnio nuostatomis (redakcija, galiojančia nuo 2012 m. liepos 1 d.).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, apskundė šį nutarimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė L. J. skundÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartį ieÅ¡kovas apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neskundžiama nutartimi atmetė L. J. skundÄ ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .

Abiejose bylose teismai konstatavo, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus BVK 157 straipsnio redakcijai, 2014 m. rugsėjo 15 d. nuteistajam L. J. negalėjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi tuo metu jis buvo atlikęs tik 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas nurodė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka.

Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintÄ teismų nepriklausomumo principÄ (2000 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000).

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė, jog skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra neteisėta. Todėl, remiantis BVK 346 straipsnio 1 dalimi, Å¡i įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims bei turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, konstatavo, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl teismo veiksmų, kurie yra teisėti ir nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ , priimant 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimÄ , kuris nepanaikintas ir yra galiojantis, todėl vien ieÅ¡kovo argumentai, kad jo lygtinio paleidimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas pagal BVK 157 straipsnio senÄ redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2012 m. liepos 1 d., Å¡velninančia nuteistojo padėtį, nereiÅ¡kia, kad teismai nesivadovavo teismų sukurtais precedentais, Konstitucinio Teismo nutarimais ar pažeidė bendruosius teisės principus.Teismas, įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, kodėl nuteistojo atžvilgiu taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos, redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d., o ne senesnės, joje pateikti teisminės praktikos pavyzdžiai, patvirtinantys tokios praktikos formavimÄ , sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, bÅ«tų netinkamai aiÅ¡kinę ir taikę įstatymus, susijusius su nuteistųjų lygtiniu paleidimu, tuo pačiu padarę ieÅ¡kovo nurodytų EŽTT Konvencijos 6 straipsnio l dalies, Konstitucijos 31 straipsnio, Teismų įstatymo 9 straipsnio l dalies, 33 straipsnio pažeidimus.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovui galimai padarytos neturtinės žalos, nustatė, kad reikalavimas dėl 40 000 Eur neturtinės žalos grindžiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ (20205/06) ir 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu byloje Ganea prieÅ¡ MoldovÄ (Nr. 2474/06). Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, nurodė, kad paminėtose bylose buvo nagrinėjamos skirtingos aplinkybės dėl civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų, kai teismai iÅ¡sprendę ginÄÄ galutinai.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi klausimas dėl nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, todėl nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl psichologinio Å¡oko, pažeminimo, beteisiÅ¡kumo, bejėgiÅ¡kumo jausmo, depresijos yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais (medicininiais dokumentais), padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo deklaruojami iÅ¡gyvenimai neįrodo, kad dėl teismų veiksmų jis patyrė kokių nors bent žymesnių ar iÅ¡skirtinių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, sveikatos sutrikimų, pažeminimų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti kaip neturtinė žala.

Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ , pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateikta darbo sutartis, sudaryta ieÅ¡kovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, kai ieÅ¡kovas jokių realių darbinių santykių su nurodomu darbdaviu neturėjo ir negali turėti, kol atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo argumentai, kad jis turėjo bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ bausmės atlikimo vietos 2014 m. rugsėjo 15 d., yra jo paties pozicija, kuri prieÅ¡tarauja nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl remtis pateikta darbo sutartimi nėra jokio pagrindo.Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų atsakomybės sÄ lygų - neteisėtų veiksmų, žalos fakto bei priežastinio ryÅ¡io (CK 6.246-6.247, 6.249 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai I. L. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, ir Komisija, nagrinėdama klausimÄ dėl ieÅ¡kovo lygtinio paleidimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymus, susijusius su nuteistųjų lygtiniu paleidimu, nepagrįsta, padaryta neatsižvelgus į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje padarytÄ teisės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog įstatymas, sunkinantis nuteistojo padėtį neturi grįžtamosios galios, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis yra privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims bei turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši teismo nutartis yra neteisėta, jos skųsti kasacine tvarka nebuvo galimybės. Todėl privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams yra ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, o 2014 m. liepos 9 d. nutartis, kuri ir turėjo būti vykdoma.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ (20205/06) ir 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu byloje Ganea prieÅ¡ MoldovÄ (Nr. 2474/06).4. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinyje nurodytų EŽTT Konvencijos 6 straipsnio l dalies, Konstitucijos 31 straipsnio, Teismų įstatymo 9 straipsnio l dalies, 33 straipsnio pažeidimų. Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas neįrodė Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų neteisėtumo. Teismų veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnės instancijos teismui apeliacine ir kasacine tvarka. Taigi, tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas gali konstatuoti, kad skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, Komisija, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, 2014 m. rugsėjo 11 d. vykusio posėdžio metu svarstė nuteistojo L. J. praÅ¡ymÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau praÅ¡ymo netenkino, kadangi nuteistasis nebuvo atlikęs 2/3 bausmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus BVK 157 straipsnio redakcijai, 2014 m. rugsėjo 15 d. nuteistajam L.

J. negalėjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi tam momentui jis nebuvo atlikęs pakankamos (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo teikimÄ nagrinėję teismai nesivadovavo teismų sukurtais precedentais. Remiantis konstitucija ir teismų praktika teismai saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuotų analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose bylose, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti pakeistas, juo labiau nustačius, kad ankstesnis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir savaime yra neteisingas.

Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Komisijos ir teismų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo nustatinėti ieÅ¡kovui padarytos žalos.3.

IeÅ¡kovas, tvirtindamas, kad jam buvo padaryta žala, neįrodė visų civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui L. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2013 m. lapkričio 18 d. jis kreipėsi į pataisos namų direktorių su praÅ¡ymu perduoti Komisijai svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo. 2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas A. L. atmetė tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ bei atsisakė teikti svarstyti Komisijai klausimÄ dėl ieÅ¡kovo lygtinio paleidimo.

Nesutikdamas su 2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo sprendimu, ieÅ¡kovas apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-118-818/2014, nuteistojo L. J. skundÄ patenkino, panaikino 2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo sprendimÄ bei įpareigojo KomisijÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nuteistojo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., nes nauja Å¡ių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) sunkina nuteistojo teisinę padėtį.

Vilniaus pataisos namų Komisija, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, 2014 m. rugsėjo 11 d. vykusio Komisijos posėdžio metu svarstė klausimÄ dėl nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo. Posėdžio metu komisija nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. nuteistojo neatliktos bausmės dalis buvo 3 metai 8 mėnesiai 25 dienos, t. y. nuteistasis faktiÅ¡kai buvo atlikęs 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija sprendė, kad bausmių vykdymo teisėje netaikomas Å¡velnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė, visos bausmės vykdymas atliekamas pagal jos atlikimo metu galiojančius bausmių vykdymÄ reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai, ar jie Å¡velnesni (griežtesni), nei prieÅ¡ juos galioję teisės aktai.

Komisija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nutarė, kad nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo klausimas, jei įstatymų nustatyta tvarka bus pateiktas toks praÅ¡ymas, bus nagrinėjamas vadovaujantis BVK 157 straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2012 m. liepos 1 d. (b. l. 10-12). Nuteistasis L. J., nesutikdamas su Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. B. 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-156-754/2014, nuteistojo skundÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad vadovaujantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir galiojant tik vienam lygtinio paleidimo pagrindus ir sÄ lygas reglamentuojančiam įstatymui – BVK, įstatymų kolizijos nėra. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu nuteistieji gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, jeigu jiems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija penkiolikos metų laisvės atėmimo, bei faktiÅ¡kai jie atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nuteistajam L.

J. 2014 m. rugsėjo 15 d. negalėjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi jis siekė bÅ«ti paleistas lygtinai atlikus 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nuteistasis L. J., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, apskundė jÄ Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo teisėja L. U. 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1031-211/2014, nuteistojo skundÄ atmetė, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Komisijos, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos A. B. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. U. veiksmai, atmetant nuteistojo L. J. praÅ¡ymÄ svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo atlikus 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, laikomi neteisėtais bei sudarančiais pagrindÄ valstybės civilinės atsakomybės taikymui. Dėl valstybės civilinei atsakomybei už teismo neteisėtus veiksmus, atliktus sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , taikytinų teisės normų Apeliantas reikalavimÄ atlyginti žalÄ kildina iÅ¡, jo manymu, neteisėtų teismų veiksmų (priimtų sprendimų), atsisakant svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio pagrindu.

Apelianto teigimu, teismai, spręsdami klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė teisės normas, o bÅ«tent – BVK galiojimo laiko atžvilgiu taisykles, taip pat nesivadovavo teismų sukurtais precedentais. Kadangi toks atvejis – netinkamas lygtinio paleidimo klausimo sprendimas – tiesiogiai neįvardytas valstybės civilinę atsakomybę reglamentuojančiose CK nuostatose, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl teisės normų, taikomų Å¡iam civilinės atsakomybės santykiui.CK 6.272 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas baigtinis sÄ raÅ¡as ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, bÅ«tent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos teisinę sistemÄ sudaro ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir tarptautinės sutartys, kuriose Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti tam tikrų teisių ir interesų apsaugÄ , o juos pažeidžiančius veiksmus vertinti kaip pažeidimÄ . Tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigÅ«nų ar teismo veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigÅ«nų ar teismo atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste.

Sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už teismo neteisėtus veiksmus baudžiamajame procese, kurie tiesiogiai nėra įvardyti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, pagal įstatymo analogijÄ taikoma CK 6.272 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų už teismo veiksmus, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , kai žala kildinama iÅ¡ įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, kurie nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

Ä®siteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata galiÄ , Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Ä®siteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo bÅ«dų įstatymai nenustato. BÅ«tent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu gali bÅ«ti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos baudžiamajame procese.

Sprendžiant klausimÄ dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali bÅ«ti padarytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytos baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali bÅ«ti pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.

Kitaip tariant, tam, kad žalos atlyginimo ieÅ¡kinys bÅ«tų priimtas teisme ir nagrinėjamas, nėra bÅ«tina, kad teismo procesinis sprendimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka. Tačiau aplinkybė, ar asmuo iÅ¡naudojo visas galimybes įstatymo nustatyta tvarka skųsti priimtus teismų sprendimus, gali bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant dėl žalos padarymo ir jos atlyginimo dydžio.Kasacinis teismas yra suformulavęs aktualiÄ teismų praktikai teisės aiÅ¡kinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę, pagal kuriÄ tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, įrodinėdamas civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, iÅ¡ esmės rėmėsi pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties ir apeliacine tvarka Å¡ios nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrinusio Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuriose teismai konstatavo, kad nuteistajam L.

J. 2014 m. rugsėjo 15 d. negalėjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, neteisėtumu. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistojo L. J. atžvilgiu BVK 157 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d., buvo apskųsta apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka nenustatė, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , sprendė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus dėl ieÅ¡kovo lygtinio paleidimo klausimo perdavimo Komisijos nagrinėjimui, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymus, susijusius su nuteistųjų lygtiniu paleidimu, kadangi pagal nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusiÄ BVK 157 straipsnio redakcijÄ skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ (2014 m. rugsėjo 15 d.) nuteistasis L.

J. nebuvo atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl ko lygtinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo įstaigos jam negalėjo bÅ«ti taikomas. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino BVK galiojimo laiko atžvilgiu taisykles, nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. TS-118-818/2014, sukurtu precedentu. Teisėjų kolegija, pritardama nagrinėjamoje byloje padarytai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, pažymi, kad sprendžiant dėl aiÅ¡kios ir nusistovėjusios teismų praktikos tam tikru teisės klausimu, visų pirma, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ praktikÄ ginčo klausimu yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal įstatymÄ atsakingas už vienodos teismų praktikos formavimÄ visoje valstybėje, ar Å¡i praktika, o jos nesant – kitų teismų praktika, atitinka aiÅ¡kios ir nusistovėjusios praktikos kriterijus.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl BVK 157 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu nėra, kadangi lygtinio paleidimo klausimus sprendžiančių apeliacinės instancijos teismų nutartys nėra skundžiamos kasacine tvarka (BPK 360, 364 straipsniai). Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl aiÅ¡kios ir nusistovėjusios teismų praktikos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pagal konstitucinę jurisprudencijÄ remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgiant į tai, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Vertinant, kokie teismų sukurti precedentai laikytini aiÅ¡kia ir nusistovėjusia praktika, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar jie nėra pavieniai atvejai; ar nėra konkuruojančių precedentų; kokios instancijos teismai sukÅ«rė precedentus; į precedentų sukÅ«rimo laikÄ ; sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimus priėmusių teismų sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis);

į tai, ar dėl kurio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.Nagrinėjamu atveju priimti du teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skirtingai aiÅ¡kinamos BVK 157 straipsnio nuostatos nuteistojo L. J. atžvilgiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-156-754/2014, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-118-818/2014, kuria nuteistojo L.

J. skundas buvo patenkintas, panaikinant Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ bei įpareigojant KomisijÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo. Å ioje nutartyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., nes nauja Å¡ių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) sunkina nuteistojo teisinę padėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-156-754/2014, nuteistojo L.

J. skundas buvo atmestas, konstatavus, kad jo atveju turėjo bÅ«ti taikomos bausmės vykdymo metu galiojusios BVK 157 straipsnio nuostatos (įsigaliojusios nuo 2012 m. liepos 1 d.), pagal kurias lygtinio paleidimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje sukurtu precedentu.

Pirma, apelianto nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, tuo tarpu to paties teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis buvo patikrinta instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi palikta nepakeista. Tai sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje vadovautis apeliacine tvarka patikrinta teismo nutartimi. Antra, pagal vertikalaus precedento doktrinÄ , iÅ¡plėtotÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, aukÅ¡tesnės instancijos teismo nesaisto žemesnės instancijos teismo sukurtas precedentas.

Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo teikimus nagrinėjusių teismų galimų klaidų ir (arba) akivaizdaus jų sprendimų neteisėtumo, pagrįstai vadovavosi apeliacinės instancijos (Vilniaus apygardos) teismo sukurtu precedentu, pagal kurį sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti taikomos bausmės vykdymo metu galiojusios BVK 157 straipsnio nuostatos (įsigaliojusios nuo 2012 m. liepos 1 d.). Trečia, penitencinės teisės jurisprudencijoje (BVK 3 straipsnio komentaras) aiÅ¡kinama, jog bausmių vykdymo teisėje netaikoma Å¡velnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie Å¡velnesni ar griežtesni, nei prieÅ¡ juos galioję teisės aktai.

Todėl esant dviem skirtingiems ir konkuruojantiems teismo precendentams, akivaizdu, būtina vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais. Ketvirta, nustačius, kad yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti to paties Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniai sprendimai, pagal visuotinai pripažintas teismo precedentų kolizijų sprendimo taisykles, turi būti vadovaujamasi vėlesniu teismo išaiškinimu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi.

Penkta, nei bendros kompetencijos apylinkės, nei apygardos teismas neturi teisės įpareigoti pataisos namų administracijÄ ar kitÄ pareigÅ«nÄ priimti tam tikrÄ sprendimÄ , susijusį su nuteistojo lygtiniu paleidimu. Tokia iÅ¡vada daroma sistemiÅ¡kai analizuojant BVK 157 straipsnio 4 dalies, 164 straipsnio 6 dalies, BPK 362 straipsnio ir 364 straipsnio nuostatas, iÅ¡ kurių matyti, kad teismas gali tik patikrinti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , o apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti patikrintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo.

Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad Vilniaus pataisos namai neįvykdė 2014 m. liepos 9 d. teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo spręsti klausimÄ dėl nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namai, vykdydami nurodytÄ teismo įpareigojimÄ , svarstė klausimÄ dėl nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo bei priėmė teisingÄ sprendimÄ , kad Å¡io nuteistojo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BVK nuostatos, galiojusios bausmės vykdymo metu.

Vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje buvo nustatytas įpareigojimas įkalinimo įstaigai svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kė, kad turėjo bÅ«ti priimtas palankus jam sprendimas. Å eÅ¡ta, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1031-211/2014, nenustatė, kad skundžiama žemesnės instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis yra neteisėta.

Todėl, remiantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, Å¡i įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims bei turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Septinta, taikant ieÅ¡kovo atžvilgiu BVK 157 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d., t. y. Å¡velninančias jo teisinę padėtį, bÅ«tų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas.Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nurodomas teismų, nagrinėjusių teikimus dėl jo lygtinio paleidimo, skirtingas asmens lygtinį paleidimÄ reglamentuojančios teisės nuostatos galiojimo laike aiÅ¡kinimas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis yra akivaizdžiai neteisėtos.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti teismų procesiniai sprendimai atitinka galiojančias teisės normas, reglamentuojančias bausmių vykdymo nuostatų taikymÄ laike, bei aukÅ¡tesnės instancijos teismų aiÅ¡kiÄ ir nusistovėjusiÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu, pagal kuriÄ sprendžiant dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo taikomos bausmių atlikimo metu galiojančios BVK nuostatos. Nenustačius baudžiamajame procese nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo klausimÄ nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų klaidų ar Å¡iurkščių pažeidimų nagrinėjant bylas, kurie lemtų valstybės civilinę atsakomybę, nėra pagrindo CK 6.272 straipsnio taikymui.

Vien aplinkybė, kad nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo klausimÄ nagrinėję teismai nesivadovavo anksčiau sukurtu apylinkės teismo precedentu, kuris neatitinka penitencinės teisės jurisprudencijoje pateikto bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės normų galiojimo laike iÅ¡aiÅ¡kinimo bei aukÅ¡tesnių teismų suformuotos praktikos Å¡iuo klausimu, nesudaro pagrindo Å¡ių teismų veiksmų vertinti kaip neteisėtų CK 6.272 straipsnio prasme. Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytuose Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. (byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ 20205/06) ir 2011 m. gegužės 11 d. (priimtame byloje Ganea prieÅ¡ MoldovÄ Nr. 2474/06) sprendimuose padaryti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

B. E. prieÅ¡ LietuvÄ buvo nustatytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris netaikomas nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigų anksčiau termino byloms, nes Konvencija negarantuoja nuteistųjų teisės į amnestijÄ ar lygtinį paleidimÄ . Å ioje byloje nagrinėjamos aplinkybės ir byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ nagrinėtos aplinkybės yra skirtingos, nes pastarojoje byloje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo reikalaujama įvykdyti įsipareigojimus, nuo kurių jis anksčiau buvo atleistas (sprendimo 36 punktas).Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas, tvirtindamas, kad jam buvo padaryta žalos, neįrodė civilinės atsakomybės bÅ«tinosios sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju negalimas.

Teisėjų kolegija dėl kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako, kadangi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti bÅ«tinos visos trys anksčiau Å¡ioje nutartyje minėtos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu           n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                       ArtÅ«ras Driukas                                                                  Romualda Janovičienė Nijolė PiÅ¡kinaitė             Â