2021-09-08 Nr. AB-17793-3-61-3-01530-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-567-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01530-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Iskada“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT, Tarnyba) 2021 m. balandžio 9 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-358(7.4 Mr) (toliau – ir Vertinimo išvada, Išvada).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VPT išvada yra nepagrįsta aiškiais teisiniais ir faktiniais argumentais, išvadoje pateikti VPT išaiškinimai prieštarauja ne tik pačios VPT, tačiau ir teismų formuojamai praktikai. Nors administracinių teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad VPT išvadoje nesant imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, tokia išvada laikytina konstatuojamojo, rekomendacinio, informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentu, dėl ko negali būti ir ginčo administraciniame teisme objektu, tačiau, Departamento nuomone, VPT yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis jam įstatymo nustatytas funkcijas, o Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos VPT funkcijos vykdymas įforminamas teisės taikymo aktu – išvada. Tai reiškia, kad išvada yra viešojo administravimo subjekto, vykdant jam įstatymo priskirtas funkcijas, parengtas teisės taikymo aktas, dėl kurio asmuo, kuris mano, jog šiuo aktu yra pažeidžiamos jo teisės, gali pateikti skundą ir jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. ir 23 str. 1 d.). Išvados IV dalyje „Sprendimas“ išdėstytas neva siūlymas spęsti klausimą dėl tolesnio sutarties vykdymo / nutraukimo, laikytinas labiau įpareigojančio nei rekomendacinio pobūdžio.

2.2. Nenuginčijus Vertinimo išvados, kurioje VPT konstatavo, kad Departamentas pažeidė tiek pirkimo tikslą, tiek pirkimų principus, tai Departamentui neabejotinai sukels neigiamas pasekmes – priešlaikinį sutarties nutraukimą. Departamentui toliau vykdant sutartį (žinant, kad yra pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos), kyla reali teisinė rizika, kad VPT inicijuos procedūrą dėl viešojo intereso gynimo ir (arba) imsis veiksmų dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo pirkimo procedūrose dalyvavusiems asmenims tuo pagrindu, kad Departamentas nesilaikė išvadoje pateikto siūlymo, t. y. žinodamas, kad sutartis vykdoma pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, sutartį vykdo toliau. Departamento įsitikinimu, šie argumentai patvirtina, kad VPT išvada sukelia neigiamus teisinius padarinius, net joje ir nesant nurodytų konkrečių įpareigojimų. Vienintelė galimybė, nesutinkant su išvada ir siekiant išvengti neigiamų padarinių – skųsti ją teismui, kaip yra nurodyta ir pačioje išvadoje. Nesant galimybės išvados skųsti teismui, apskundimo tvarka išvadoje nebūtų nurodyta.

2.3. Nagrinėjamu atveju yra susiduriama su situacija, kai VPT priima sprendimą (išvadą), kuriame konstatuoja esminius VPĮ pažeidimus, neabejotinai sukeliančius institucijai neigiamas pasekmes, tačiau kartu iš institucijos atimama teisė sprendimą, kurį nenuginčijus yra privalu vykdyti, apskųsti. Tokioje situacijoje galima įžvelgti ne tik itin ydingą teismų formuojamą praktiką, tačiau ir VPT, kaip institucijos, vykdančios VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrinčios, kaip yra laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, piktnaudžiavimą jai suteiktomis teisėmis. Tikėtina, kad VPT išvadoje galimai tikslingai nepateikia institucijai konkretaus įpareigojimo, žinodama, kad konstatavus imperatyvių teisės normų pažeidimą, perkančioji organizacija bet kokiu atveju neturės kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti pasiūlymą (rekomendaciją), net ir nesant jokio konkretaus (atskiro) įpareigojimo, ir tokio privalomai vykdytino „pasiūlymo“ apskųsti neturės jokių teisinių galimybių. Ši susiformavusi VPT sprendimų (išvadų) apskundimo ribojimo praktika, Departamento vertinimu, yra itin ydinga teisinės logikos atžvilgiu.

3. Atsakovas VPT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad:

3.1. Vertinimo išvada yra teisėta ir pagrįsta. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, Vertinimo išvada nėra ginčo objektas, nagrinėtinas administraciniame teisme, todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta. Pirkimo procedūros yra pasibaigusios sudarius sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 2 d. 1 p.), todėl Vertinimo išvadoje pareiškėjui nepateiktas joks privalomasis įpareigojimas, galintis sukelti jam, kaip institucijai, teisinius padarinius (nėra įpareigojimo nutraukti sutartį). Vertinimo išvadoje net gi nėra pateiktos rekomendacijos nutraukti Sutartį, o tik pažymėta: „Taip pat Tarnyba pažymi, kad Pirkimo vykdytojas turi atsakingai laikytis visų Sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo sąlygų bei spręsti klausimą dėl tolesnio Sutarties vykdymo / nutraukimo“. Taigi, Vertinimo išvada ir joje nustatyti VPĮ nuostatų pažeidimai patys savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių padarinių, o yra tik konstatuojamojo pobūdžio.

3.2. Atsakovo nuomone, jei būtų priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo su prašymu nutraukti sutartį ar taikyti alternatyvias sankcijas, toje byloje pareiškėjas galėtų ginti, jo nuomone, teisėtus savo veiksmus ir sprendimus ir kvestionuoti Vertinimo išvadoje nustatytų pažeidimų pagrįstumą. Administracinių nusižengimų teisenos atveju (jei būtų nuspręsta ją pradėti) neigiamos pasekmės galėtų kilti ne pareiškėjui, o sutartį vykdantiems konkretiems fiziniams asmenims, bet ir tokiu atveju fiziniai asmenys administracinių nusižengimų tyrimo procedūroje galėtų gintis kvestionuodami nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, t. y. tokiu atveju neigiamas pasekmes fiziniams asmenims sukeltų ne Vertinimo išvada, o priimtas nutarimas administracinių nusižengimų byloje. Atsakovas nurodė, kad jis kol kas nėra priėmęs sprendimo ginti viešąjį interesą ar pradėti administracinių nusižengimų teiseną, taigi Vertinimo išvada pati savaime neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio pareiškėjui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tokiu pat pagrindu neleidžiama.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Departamento vykdomos 2020 m. lapkričio 17 d. „Gaisrinių ištraukiamų kopėčių pirkimo-pardavimo sutarties“ Nr. 35-420 vertinimą. Pirkimo vertinimą ir vertinimo rezultatus užfiksavo skundžiamoje 2021 m. balandžio 9 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-358 (7.4 Mr). Joje VPT nurodė, kad Pirkimo vykdytojas vykdydamas Sutartį pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat VPT pažymėjo, kad pirkimo vykdytojas turi atsakingai laikytis visų sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo sąlygų bei spręsti klausimą dėl tolesnio sutarties vykdymo / nutraukimo.

6. Teismo vertinimu, skundžiamoje Vertinimo išvadoje pareiškėjui jokie įpareigojimai nesuformuluoti, todėl ginčijama išvada nesukėlė ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl to ji negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas nurodė, kad skundžiama Vertinimo išvada gali būti pagrindu atsakovui priimti sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui, arba toks sprendimas skundžiamos Vertinimo išvados pagrindu gali būti priimtas kitos kompetentingos institucijos. Kadangi pirkimo procedūros yra pasibaigusios, sudarius pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 2 d. 1 p.), atsakovas Vertinimo išvadoje pareiškėjui nepateikė jokio privalomo įpareigojimo, galinčio sukelti jam teisinius padarinius, todėl konstatuojamojo pobūdžio Vertinimo išvada ir joje nustatyti VPĮ nuostatų pažeidimai patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad skundžiama Vertinimo išvada nelaikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 17 str. 1 d.).

III. 7. Pareiškėjas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį. Departamento nuomone, teismas nevertino skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų, tik formaliai citavo teismų praktiką dėl ABTĮ nustatyta tvarka (ne)skundžiamų administracinių aktų, kuri pastaruoju metu jau tampa nevienareikšmiška. Atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad:

7.1. Teismas turėjo išnagrinėti ne tik pačios išvados turinį ar lingvistinius išsireiškimus „siūlymas“, bet ir jos atitikimą administracinio sprendimo sąvokai bei požymiams Viešojo administravimo įstatymo prasme, jos priėmimą lydinčius ir reglamentuojančius teisės aktus. Išvados IV dalyje „Sprendimas“ išdėstytas neva siūlymas spęsti klausimą dėl tolesnio sutarties vykdymo / nutraukimo, laikytinas įpareigojančio, o ne rekomendacinio pobūdžio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog išvados IV dalis vadinasi „Sprendimas“. Tai imperatyvaus pobūdžio kategorija, reiškianti tvarkomąjį veiksmą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme, todėl sprendimo turinį traktuoti kaip tam tikrą rekomendaciją nėra pagrįsta nei teisiniu, nei loginiu požiūriu. Šiuo atveju lingvistinė išraiška „sprendimas“ savo turiniu yra tapati tvarkomąjį veiksmą apibūdinančioms sąvokoms „nusprendžiu“, „nutaria“ ir pan.

7.2. Jei išvados pasiūlymai, kaip nutartyje konstatavo teismas, būtų tik rekomendacinio ir pasekmių nesukeliančio pobūdžio, susidarytų situacija, kai, pažeidus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei šio straipsnio 2 dalies 1 punkto įtvirtintą pirkimo tikslo siekimą (racionalaus lėšų naudojimo), t. y. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką imperatyvias nuostatas, susijusias su viešojo intereso apsauga, perkančioji organizacija galėtų ir toliau be jokių pasekmių tęsti pažeidimą, nevykdyti VPĮ nustatytų reikalavimų ir pan. VPT išvados „siūlymas“ nedaryti pažeidimų tiek turinio, tiek VPĮ 95 straipsnio, tiek teisinės logikos, tiek teisės principų taikymo prasme nėra neįpareigojantis, pasekmių nesukeliantis nurodymas.

7.3. VPT yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis jam įstatymo nustatytas funkcijas, o VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos VPT funkcijos vykdymas įforminamas teisės taikymo aktu – išvada. Kadangi tokia išvada yra galutinis VPT atliktos vertinimo procedūros dokumentas, kuriuo priimamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, t. y. nusprendžiama, kad perkančioji organizacija pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas, toks dokumentas neabejotinai yra administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, t. y. darantis įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Priešingu atveju, kaip sprendė teismas, jei tai būtų tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, logiškai nebūtų pagrįstas pats rekomendacinio, informacinio, aiškinamojo pobūdžio sprendimo priėmimas ir jo prasmė.

7.4. Teismas neįvertino ir to, kad vien imperatyvių teisės normų pažeidimo konstatavimas savaime sukelia neigiamas teisines pasekmes. Šiuo atveju institucija turi imtis veiksmų pažeidimui pašalinti, priešingu atveju, galimos sankcijos institucijos atžvilgiu, o be to, tokio tikslo – nutraukti pažeidimą – ir siekia VPT, atlikdama tyrimus ir priimdama sprendimus. Konkretaus pažeidimo konstatavimas turi įtakos (precedentas) tolesniems perkančiosios organizacijos veiksmams vykdant viešuosius pirkimus. Šiuo atveju VPT imperatyviai nurodžius dėl prekių pristatymo terminų pažeidimo visais atvejais nutraukti pirkimo sutartį, nes delspinigių skaičiavimas nėra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas turi imtis veiksmų dėl kitų sutarčių peržiūros ir nutraukimo, nors tiek pačios VPT pozicija, tiek teismų praktika sutarties nutraukimą vertina kaip kraštutinę priemonę, kuomet sutarties išsaugoti nėra įmanoma. Tokiu būdu taip pat sukuriama teisiškai neapibrėžta situacija, kuomet perkančiajai organizacijai nėra aiškaus teisėto elgesio modelio (vadovautis teismų ir VPT suformuota praktika, ar vykdyti akivaizdžiai nepagrįstą ir šališką VPT sprendimą).

7.5. Vienintelė galimybė, nesutinkant su išvada ir siekiant išvengti neigiamų padarinių – skųsti ją teismui, kaip yra nurodyta ir pačioje išvadoje. VPT sprendimai, priimti išvadų forma, yra administraciniai aktai, kurių turiniui ir formai yra taikytini Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Be to, išvadoje yra nurodyta, kad VPT sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

7.6. Išvadoje konstatuoti pažeidimai sukelia Departamentui ne tik teisines pasekmes, bet ir daro neigiamą įtaką Departamento dalykinei reputacijai, kai viešojoje erdvėje, remiantis VPT išvada, tendencingai ir nepagrįstai teigiama apie Departamento veiklos neskaidrumą ir įstatymų pažeidimus. Teismas neįvertino šio ginčo aspekto.

7.7. Teismas, neatsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, nevertino ir kintančios teismų praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3670-662/2020, spręsdamas klausimą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, iš esmės pakeitė iki šiol teismų formuotą praktiką (tarnybinio patikrinimo išvada ilgą laiką buvo laikoma dokumentu, kuris negalėjo būti skundžiamas teismui), pasisakydamas, kad tai, jog pareigūnas tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstamas padariusiu teisės aktų pažeidimą, nors tarnybinė atsakomybė, t. y. konkreti vidaus tarnybos statute numatyta tarnybinė nuobauda, jam netaikoma, neišvengiamai daro įtaką jo tarnybinės veiklos vertinimui ir sukelia kitas atitinkamas pasekmes. Iš esmės analogiška situacija yra ir nagrinėjamu atveju, VPT išvada, kai dėl joje konstatuotų pažeidimų ir pateikto siūlymo, teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimamas joks atskiras administracinis aktas, turėtų būti pripažintina perkančiajai organizacijai teisines pasekmes sukeliančiu dokumentu, galinčiu būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

8. Atsakovas VPT atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad:

8.1. Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisių ar interesų pažeidimas. Teismas nutartimi taip pat tokių pažeidimų nenustatė. Priešingai, teismas konstatavo, kad „<...> ginčijama išvada nesukėlė ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių“. Atskirajame skunde pareiškėjas bando teigti, esą Vertinimo išvada „<...> daro neigiamą įtaką departamento dalykinei reputacijai, kai viešojoje erdvėje, remiantis VPT išvada, tendencingai ir nepagrįstai teigiama apie departamento veiklos neskaidrumą ir įstatymų pažeidimus“ (atskirojo skundo 4 psl.). Tačiau toks teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, nepateikta duomenų, kaip ir kokiu būdu pareiškėjo „dalykinė reputacija“ sumenko, o jei ir sumenko – koks priežastinis ryšys tarp Vertinimo išvadoje konstatuotų pažeidimų ir dalykinės reputacijos suprastėjimo. Taip pat nepateikti įrodymai, kad viešumoje „tendencingai“ kvestionuojamas pareiškėjo veiklos neskaidrumas ir tai daroma būtent Vertinimo išvados pagrindu ir atsakovo iniciatyva.

8.2. VPT teigimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog „Teismas neįvertino ir to, kad vien imperatyvių teisės normų pažeidimo konstatavimas savaime sukelia neigiamas teisines pasekmes“. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, įvertino ir konstatavo, kad „<...> konstatuojamojo pobūdžio Vertinimo išvada ir joje nustatyti VPĮ nuostatų pažeidimai patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių“. Atsakovas informuoja, kad kol kas jis nėra priėmęs sprendimo ginti viešąjį interesą ar pradėti administracinių nusižengimų teiseną, taigi Vertinimo išvada pati savaime neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio atskirąjį skundą padavusiam apeliantui, o tai reiškia – nesukelia teisinių pasekmių.

8.3. Pareiškėjo pateikti argumentai prieštarauja vienas kitam – nors, pareiškėjo teigimu, sprendžiant, ar Vertinimo išvada yra tas teisės aktas, dėl kurio gali būti paduodamas skundas (t. y. sukeliantis apeliantui teisines pasekmes), turi būti atsižvelgiama ne tik į formą ir „lingvistinius išsireiškimus“, bet ir į turinį, tačiau pats pareiškėjas savo poziciją remia tik viena Vertinimo išvadoje pateikta sąvoka „Sprendimas“. Vadinasi, pats pareiškėjas esminę reikšmę teikia akto formai, o ne turiniui, taip pats sau prieštaraudamas. Vertinimo išvada yra surašyta pagal teisės akto formą, patvirtintą Pirkimų priežiūros taisyklėmis (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 1S-25 „Dėl Pirkimų priežiūros taisyklių patvirtinimo“). Vertinimo išvados IV dalis „Sprendimas“ savaime negali reikšti paties teisės akto privalomumo, atsižvelgiant į tai, kad jame gali būti pateikti tiek įpareigojimai, tiek rekomendacinio pobūdžio sprendimai. Šiuo atveju Vertinimo išvados IV dalyje „Sprendimas“ buvo tik konstatuoti pažeidimai ir pateikta rekomendacija, nenurodant jokio privalomo įsakmaus įpareigojimo pareiškėjui, todėl akivaizdu, kad Vertinimo išvada nesukėlė (nesukelia) jam jokių teisinių pasekmių, o yra tik konstatuojamojo pobūdžio.

8.4. Apelianto teigimu, „<...> konkretaus pažeidimo konstatavimas turi įtakos (precedentas) tolesniems perkančiosios organizacijos veiksmams vykdant viešuosius pirkimus. Šiuo atveju, VPT imperatyviai nurodžius dėl prekių pristatymo terminų pažeidimo visais atvejais nutraukti pirkimo sutartį, nes delspinigių skaičiavimas nėra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas turi imtis veiksmų dėl kitų sutarčių peržiūros ir nutraukimo“. Atsakovas nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, kurie yra ne tik neatitinkantys tikrovės, bet ir nelogiški bei klaidinantys. Viešųjų pirkimų tarnyba, surašydama Vertinimo išvadą, vertino tik konkretaus pirkimo ir jo pagrindu sudarytos sutarties vykdymą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Vertinimo išvadoje nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai taps „precedentu“ kitiems jo ateities viešiesiems pirkimams.

8.5. Teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai neatsižvelgė į skunde pateiktą teismų praktiką, nes ji visiškai neaktuali ginčo atveju ir neturi (bei negali turėti) jokios precedento reikšmės šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria teismas administracinę bylą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad skundžiamoje Vertinimo išvadoje jokie įpareigojimai pareiškėjui nesuformuluoti, todėl ji nesukėlė ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl to negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.

11. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad Vertinimo išvada yra galutinis Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos vertinimo procedūros dokumentas, joje konstatuoti pažeidimai Departamentui sukelia ne tik teisines pasekmes, bet ir daro neigiamą įtaką Departamento dalykinei reputacijai, Vertinimo išvados IV dalyje „Sprendimas“ išdėstytas siūlymas spręsti klausimą dėl tolesnio sutarties vykdymo / nutraukimo laikytinas įpareigojančio, o ne rekomendacinio pobūdžio.

12. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

14. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vertinimo išvada surašyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

15. Vertinimo išvadoje Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir pažymėjo, kad pirkimo vykdytojas turi atsakingai laikytis visų sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo sąlygų bei spręsti klausimą dėl tolesnio sutarties vykdymo / nutraukimo.

16. Įvertinęs pareiškėjo skundžiamos Vertinimo išvados turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Vertinimo išvadoje jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti, todėl ji negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta išvada yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes Tarnyba joje tik konstatavo tam tikrų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą. Išvadoje nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjui. Todėl pripažintina, jog Išvada Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme nėra administraciniam teismui skundžiamas aktas ir tokio vertinimo niekaip nekeičia faktas, kad Išvados IV dalyje Tarnyba išaiškino pareiškėjui teisę ginčyti Išvadą kreipiantis į administracinį teismą. Pažymėtina, kad nurodytas tokio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-575/2017, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-146/2017 ir kt.).

17. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisinė situacija skiriasi nuo tų atvejų, kuriais buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, jog Tarnybos konstatuojamojo pobūdžio išvados negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atskirajame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3670-662/2020 neturi šiam ginčui precedento galios, kadangi nesutampa bylų faktinės aplinkybės ir ginčui taikytina teisė.

18. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė