5515fb41-8e49-4763-bad5-447129e28fa2 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-842-743/2022 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00004-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.9.2; 2.6.28.1; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 18 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. S., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovei S. G., jos atstovui advokatui Arvydui Gudui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovei S. G. dėl 3 497 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir atsakovės S. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. S. dėl 2 056,56 Eur skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ S. G. nepagrįstai įgytus 3 497 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 1, el. b. l. 1–3). IeÅ¡kinys ir atsikirtimai į prieÅ¡ieÅ¡kinį grindžiami Å¡iais argumentais. 2021 metų vasarÄ ieÅ¡kovas iÅ¡vyko dirbti į (duomenys neskelbtini).

Darbo užmokestį darbdavys mokėjo grynaisiais pinigais, ieÅ¡kovas tuo metu negalėjo naudotis Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje atidaryta banko sÄ skaita dėl jos areÅ¡to, todėl saugumo sumetimais nenorėdamas su savimi turėti daug grynųjų pinigų, paprašė (duomenys neskelbtini) dirbusių kitų lietuvių, kad Å¡ie per savo banko sÄ skaitas pervestų lėšas į S. G. banko sÄ skaitÄ , kadangi ieÅ¡kovas S. G. pažinojo ir ja pasitikėjo. Per 2021 m. birželio 15 d.–rugpjūčio 31 d. laikotarpį į S. G. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) per Å¡eÅ¡is kartus mokėtojai V.

M., M. G. ir E. G. pervedė 3 497 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas ketino atsiimti sugrįžęs į LietuvÄ . 2021 m. rugpjūčio 27 d. V. M. pervedė 500 Eur, 2021 m. birželio 15 d. M. G. – 500 Eur, 2021 m. birželio 29 d. M. G. – 200 Eur, 2021 m. liepos 22 d. E. G. – 300 Eur, 2021 m. liepos 30 d. E. G. – 1 460 Eur, tokiu bÅ«du iÅ¡ viso pervesta 3 497 Eur. Å ios lėšos pagal pareikalavimÄ turėjo bÅ«ti perduotos ieÅ¡kovui. Nors ieÅ¡kovas ir pareikalavo atiduoti jam 3 497 Eur, tačiau atsakovė S. G.

šį reikalavimÄ atmetė, nurodė, kad Å¡alis neva tai saisto faktinės santuokos saitai ir dėl to R. S. turįs prievolę materialiai prisidėti prie jos poreikių tenkinimo. Be to, S. G. melagingai nurodė, kad ieÅ¡kovas jai yra skolingas. Atsakovės pozicija yra nesÄ Å¾ininga, grindžiama iÅ¡sigalvojimais ir tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo metu 3 497 Eur S. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo yra įgijusi be jokio pagrindo. Pateikdamas teisinius argumentus nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai įgyta, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje.

Atsakydamas į atsakovės argumentus, nurodė, kad ieÅ¡kovas nesutinka, kad Å¡alys nuo 2018 m. gyveno kaip sugyventiniai, nes ieÅ¡kovas kartu su atsakove kartu gyveno 2020 m. apie tris mėnesius ir bendro gyvenimo metu ne atsakovė iÅ¡laikė ieÅ¡kovÄ , o atvirkščiai. Atsakovė tuo metu neturėjo pajamų, o ieÅ¡kovas dirbo uždarojoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, savo lėšomis pagerino atsakovės butÄ ir apmokėdavo atsakovės sÄ skaitas už komunalines paslaugas. IeÅ¡kovas, pagrįsdamas savo argumentus, pateikė savo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. ieÅ¡kovas į atsakovės banko sÄ skaitÄ pervedė 2 680 Eur.

Atsakovės nurodytos aplinkybės apie tariamÄ ieÅ¡kovo 1 200 Eur skolÄ atsakovei nepagrįstos jokiais įrodymais. Remdamasis Å¡iais argumentais, praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ R. S. 2 056,56 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 1, el. b. l. 88–93; t. 1, b. l. 20–25). Atsakovės nesutikimas su ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kinys grindžiami Å¡iais argumentais.

Nuo 2018 m. birželio mėnesio atsakovė su ieÅ¡kovu buvo sugyventiniai, tarp jų buvo susiklostę bendro gyvenimo sutartiniai santykiai, jie gyveno kartu atsakovės bute (duomenys neskelbtini), kartu su dviem atsakovės nepilnamečiais vaikais, iÅ¡ viso keturi asmenys. Pirmuosius du mėnesius ieÅ¡kovas prisidėjo prie mÅ«sų bendrų iÅ¡laidų, nupirkdavo maisto, prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo mokesčių, tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio jis tai daryti nustojo, tvirtindamas, kad neturi tam lėšų ir žadėdamas skolÄ už buto iÅ¡laikymÄ , maistÄ , higienos prekes grÄ Å¾ins, kai užsienyje užsidirbs pinigų.

Kadangi nuo Å¡io momento atsakovė iÅ¡ savo pinigų apmokėjo visas nurodytas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo įsiskolinimas jai iki 2021 m. birželio mėnesio, kai ieÅ¡kovas iÅ¡vyko dirbti į užsienį, sudarė 4 303,56 Eur. Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuota: 424,03 Eur už buto apÅ¡ildymÄ (1 696,13 Eur/ 4 ), 144,86 Eur už sunaudotÄ elektros energijÄ (579,42 Eur/4), 165,34 Eur už geriamo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ (661,35 Eur/4), 35,38 Eur už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimÄ (141,53 Eur/4), 3 300 Eur už maistÄ , skaičiuojant minimaliai po 5 Eur dienai (22 mėn. x 150 Eur), 220 Eur už valymo, skalbimo ir higienos priemones, skaičiuojant minimaliai po 10 Eur mėnesiui (22 mėn. x 10 Eur), 13,95 Eur už vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (55,80 Eur/4). 2021 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovas iÅ¡vyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ iÅ¡vykdamas, apsipirkimui, kelionei ir įsikÅ«rimui jo praÅ¡ymu atsakovė jam paskolino 1 200 Eurų, kuriuos jis taip pat įsipareigojo grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovui iÅ¡vykus uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), jo praÅ¡ymu atsakovė padengė jo lietuviÅ¡ko telefono iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso už telefono sÄ skaitos papildymus sumokėdama 50 Eur. Pateikdamas teisinius argumentus nurodo, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis (CK 6.870 straipsnis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti tokiÄ pat sumÄ , kokiÄ buvo gavęs (paskolos sumÄ ) – 5 553,56 Eur. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis).

Tačiau CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka ir kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Taip paskolos sutarties Å¡alys objektyvia forma iÅ¡reiÅ¡kia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Å alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį. IeÅ¡kovo veiksmai, kai jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus atsakovei yra jų žodinės paskolos sutarties vykdymas.

Per Å¡eÅ¡is kartus ieÅ¡kovas sumokėjo 3 497 Eur, taip padengdamas dalį skolos. Pažymi, kad V. M. pavedimuose aiÅ¡kiai nurodyta – skola. Toks ieÅ¡kovo elgesys (veikimas) yra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus jo konkliudentiniams veiksmams sutikti su tuo, kad jis yra skolingas atsakovei, nes jo konkliudentiniai veiksmai buvo aktyvÅ«s, aiÅ¡kiai atspindintys jo valiÄ (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) su juo santykius atsakovė nutraukė, mano, kad praÅ¡ydamas priteisti atsakovei pervestus pinigus, ieÅ¡kovas vykdo iÅ¡sakytÄ atsakovei grasinimÄ jÄ finansiÅ¡kai sužlugdyti.

CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu Å¡ios prievolės pagrindas nenumato ko kita. Pažymi, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta ir tai, kad negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytas netgi ir toks turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės (nors Å¡iuo atveju savo prievolę grÄ Å¾inti skolÄ atsakovei jis privalėjo įvykdyti), arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.

Akivaizdu, kad skolos dalies grÄ Å¾inimas atsakovei visiÅ¡kai atitiko geros moralės nuostatas. Nurodytų argumentų pagrindu praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti likusiÄ skolos dalį – 2 056,56 Eur (5 553,56 Eur – 3 497 Eur). Pateikdama teisinius argumentus dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, jo ir atsakovės santykiai perduodant pinigus atsakovei su tikslu pasiimti grįžus, kvalifikuotini kaip tarp Å¡alių susiklostę pasaugos teisiniai santykiai pagal CK 6.830 straipsnio 1 dalį.

Remiantis CK 6.831 straipsnio 1 dalimis, tokia sutartis, kai suma virÅ¡ija 1 500 Eur, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad tokia pasaugos sutartis buvo sudaryta, Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo ir liudytojų parodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovo pervesti 3 497 Eur buvo pasauga ir atsakovė Å¡iuos pinigus privalo grÄ Å¾inti. Atsižvelgusi į tai, praÅ¡o jos prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Byloje nustatyta, kad Å¡alys buvo pažįstamos, artimai bendravo, 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais gyveno kartu. 2021 m., laikotarpyje nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), per Å¡eÅ¡is kartus per kitų asmenų sÄ skaitas, pervedė atsakovei 3 497 Eur, tikėdamasis, kad Å¡iuos pinigus ji pasaugos, kol jis grįš į LietuvÄ , o jam grįžus, juos grÄ Å¾ins.

Atsakovė atsisakė pervestus 3 497 Eur grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ir Å¡is pateikė ieÅ¡kinį. Å ios teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovei pervesta 3 497 Eur: 2021 m. birželio 15 d. M. G. pervedė 500 Eur S. G., mokėjimo paskirtis – nuo R. S.; 2021 m. birželio 29 d. M. G. S. G. pervedė 200 Eur, mokėjimo paskirtyje – nuo R. S.; 2021 m. liepos 22 d. E. G. pervedė S. G. 300 Eur, mokėjimo paskirtis nenurodyta; 2021 m. liepos 30 d. E. G. pervedė 1 460 Eur S. G., mokėjimo paskirtyje nurodyta – parama; 2021 m. rugpjūčio 27 d.

V. M. S. G. pervedė 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – skola; 2021 m. rugpjūčio 31 d. V. M. pervedė S. G. 537 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – skola; iÅ¡ viso pervesta – 3 497 Eur (t. 1, el. b. l. 4–11). 2021 m. lapkričio 8 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas informavo atsakovę, kad ji privalo iki 2022 m. vasario 8 d. grÄ Å¾inti R. S. 3 497 Eur; praneÅ¡imas iÅ¡siųstas 2021 m. lapkričio 10 d. (t. 1, el. b. l. 12–14). 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu S. G. informavo ieÅ¡kovÄ , kad ji su ieÅ¡kovu nuo 2018 m. vasaros gyveno faktinį Å¡eiminį gyvenimÄ , ieÅ¡kovas žadėjo prisidėti prie jų bendrų iÅ¡laidų ir tuo tikslu 2021 m. birželio 4 d. iÅ¡vyko užsidirbti į (duomenys neskelbtini).

Kelionės iÅ¡laidoms ji jam davusi virÅ¡ 1 000 Eur. Pervesdamas ieÅ¡kovas jai 3 497 Eur dalinai padengė turėtÄ Ä¯siskolinimÄ jai, todėl ji neturi pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo praÅ¡omų 3 497 Eur (t. 1, el. b. l. 15–16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad S. G. vardu yra registruotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, el. b. l. 31–32; t. 1, b. l. 9).

Sutarties apyvartos ataskaita patvirtina mokėjimus UAB ,,Lazdijų Å¡iluma“ už atsakovės butÄ nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.; per šį laikotarpį iÅ¡ viso sumokėta – 1 987,78 Eur (t. 1, el. b. l. 33–34; t. 1, b. l. 10–11). IÅ¡ pažymos matyti, kad UAB ,,Lazdijų vanduo“ už geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ S. G. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. priskaičiavo 661,35 Eur, už administravimÄ â€“ 141,53 Eur (t. 1, el. b. l. 35; t. 1, b. l. 12). 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ R.

S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ arba žmogaus terorizavimas, bei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1481 straipsnio 1 dalyje – dėl neteisėto žmogaus persekiojimo, nes nenustatyti Å¡ių nusikalstamų veikų požymiai. Å io tyrimo metu 2021 m. lapkričio 4 d., apklausiama kaip liudytoja, S. G. nurodė, kad su R. S. pradėjo bendrauti 2021 m. balandžio mėnesį, jis kurį laikÄ gyveno jos namuose.

Apklausta papildomai 2021 m. lapkričio 11 d. nurodė, kad su R. S. jos bute gyveno maždaug nuo 2019 m. 2021 m. lapkričio 11 d. apklausta liudytoja V. Å . patvirtino, kad žino, kad R. S., kurio artimai nepažįsta, kurį laikÄ gyveno su S. G. (t. 1, el. b. l. 36–43; t. 1, b. l. 13–16). 2012 m. spalio 17 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismas patvirtino ieÅ¡kovės ir A. U. taikos sutartį, kuria A. U. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui M. U. po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį ir sumokėti 1 000 Lt (289,62 Eur) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (t. 1, el. b. l. 64–65). 2016 m. spalio 5 d.

Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta T. G. ir S. G. santuoka, tėvas įsipareigojo teikti dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį (t. 1, el. b. l. 66–68). Pažyma patvirtina, kad S. G. bute (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais (t. 1, el. b. l. 69). Pažymos patvirtina, kad S. G. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kambarine nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 9 d.; nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. birželio 5 d. bei nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kambarine–valytoja; jos darbo užmokestis nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio vidutiniškai kas mėnesį siekė 471,42 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio – svyravo nuo 392,40 Eur iki 491,68 Eur vidutiniškai per mėnesį (t. 1, el. b. l. 70–77).

Ataskaita už suvartotÄ elektros energijÄ nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 28 d. patvirtina, kad atsakovės butui (t. 1, el. b. l. 80–83). Pažyma patvirtina, kad S. G. yra neskolinga vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ; per 2018–2021 m. metus Å¡ios rinkliavos priskaičiuota 55,80 Eur (t.

1. el. b. l. 84). Alytaus vyriausiojo policijos komisariato pažyma patvirtina, kad S. G. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d. penkis kartus kreipėsi raÅ¡ydama pareiÅ¡kimus dėl R. S. elgesio (t. 1, el. b. l. 85). 2022 m. vasario 18 d. S. G. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. S. dėl sukčiavimo gaunant bedarbio iÅ¡mokÄ (t. 1, el. b. l. 86–87). IÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti: iÅ¡raÅ¡e nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jokie mokėjimai S. G. neatlikti, matyti atlikti mokėjimai E. P.; per šį laikotarpį sÄ skaitos debeto apyvarta – 16 623,90 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai 1 385,25 Eur kas mėnesį; iÅ¡raÅ¡e nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jokie mokėjimai S. G. neatlikti, atlikti mokėjimai E. P.; sÄ skaitos debeto apyvarta – 18 586 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai po 1 548,83 Eur kas mėnesį; iÅ¡raÅ¡e nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d.

S. G. kaip dovana pervesta 500 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. kaip dovana – 300 Eur, 2020 m. lapkričio 5 d., mokėjimo pavedime nurodant – mylimai gražuolei – 200 Eur, 2020 m. lapkričio 6 d. kaip dovana S. G. pervesta 200 Eur, 150 Eur ir, nurodant – pinigų pervedimas, 100 Eur; 2020 m. lapkričio 11 d., nuroDant pinigų pervedimas – 200 Eur, 2020 m. lapkričio 23 d., nurodant pinigų pervedimas – 300 Eur, 2020 m. gruodžio 7 d., nurodant pinigų pervedimas, 50 Eur, 2020 m. gruodžio 9 d., nurodant pinigų pervedimas, 100 Eur, 2020 m. gruodžio 17 d., nurodant pinigų pervedimas, 100 Eur, 2020 m. gruodžio 18 d., nurodant bučkis, – 100 Eur ir, nurodant pinigų pervedimas – 50 Eur, 2020 m. gruodžio 26 d., nurodant papildymas – 20 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d., nurodant papildymas – 20 Eur; sÄ skaitos debeto apyvarta 32 536,97 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai po 2 711,41 Eur kas mėnesį; iÅ¡raÅ¡e nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

S. G. atlikti mokėjimai: 2021 m. sausio 21 d. 40 Eur pinigų pervedimas, tÄ pačia dienÄ S. G. 40 Eur pinigų grÄ Å¾inimas, po to vėl 40 Eur pinigų mokėjimas jai; 2021 m. gegužės 17 d. pervesta S. G. 100 Eur, 100 Eur pervesta 2021 m. gegužės 21 d. ir 60 Eur 2021 m. gegužės 24 d., paskirtyje nurodyta – kvepalai; 2021 m. liepos 20 d. antstolis Saulius Virbickas nurašė 308,06 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. – po 335,79 Eur, 2021 m. spalio 21 d. – 210,08 Eur, 2021 m. gruodžio 13 d.

– 273,32 Eur ir 2021 m. gruodžio 15 d. – antstolis grÄ Å¾ino 273,32 Eur; debeto apyvarta 9 343,34 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai po 778,62 Eur kas mėnesį (t. 1, el. b. l. 117–177). Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina Å¡ias aplinkybes: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi S. G. pardavė automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. už 3 000 Eur; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi tÄ patį automobilį ,,Audi A6“ už 2 500 Eur R.

S. pardavė S. G.; tuomet (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi S. G. vėl, tÄ patį automobilį ,,Audi A6“, pardavė R. S. už 2 000 Eur; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi S. G. už 2 000 Eur įsigijo automobilį ,,VW Passat“ iÅ¡ S. D.; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi S. G. įsigijo automobilį ,,Audi A4“ iÅ¡ D. K. už 1 550 Eur; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi S. G. tÄ patį automobilį ,,Audi A4“ pardavė V.

S. už 1 500 Eur (t. 2, el. b. l. 159–164). SÄ skaitos–faktÅ«ros patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. S. G. įsigijo duÅ¡o kabinÄ už 282,84 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. įsigijo raÅ¡omÄ jį stalÄ už 125,99 Eur, 2020 m. lapkričio 24 d. – lentynÄ ir spintÄ už 294,90 Eur, 2020 m. lapkričio 26 d. – spintÄ už 285,55 Eur, 2020 m. lapkričio 28 d. – stovÄ gėlėms, elektronines svarstykles, mikrobangų krosnelę už 170,02 Eur, 2020 m. gruodžio 9 d. – stalÄ ir elektrinį virdulį už 114,39 Eur, 2021 m. sausio 25 d.

– WC kilimėlius, keturių kėdžių komplektÄ , kilimÄ už 146,14 Eur (t. 2, el. b. l. 165–171). Å ias sÄ skaitas–faktÅ«ras sugretinus su S. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u matyti, kad Å¡ie mokėjimai atlikti iÅ¡ jos sÄ skaitos: 2020 m. rugsėjo 18 d. pervesta 282,84 Eur, 2020 m. lapkričio 7 d. – 125,99 Eur, 2020 m. lapkričio 7 d. – 285,55 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. – 294,90 Eur, 2020 m. lapkričio 20 d. – 114,39 Eur, 2020 m. lapkričio 24 d. – 170,02 Eur, 2021 m. gruodžio 21 d.

– 146,14 Eur (t. 3, el. b. l. 21–26). Kasos aparato čekiai patvirtina mokėjimus Senukų parduotuvėje: 2020 m. rugpjūčio 26 d. 377,15 Eur už praustuvÄ , spintelę voniai, kilimėlį, belaidę kolonėlę ir virtuvinį maiÅ¡ytuvÄ (mokėjimas grynaisiais); 2020 m. rugsėjo 29 d. 56,97 Eur už dažus, hidroizoliacinę dangÄ ir juostÄ bei glaistÄ (mokėjimas grynaisiais); 2020 m. lapkričio 7 d. 612,01 Eur už Å¡viestuvus, lemputes, klijus tapetams, kabelį, prožektorių, tapetus, sienų plyteles, grindų laminatÄ , plokÅ¡tę (sumokėta kreditus Nr.1); 2020 m. lapkričio 7 d. už televizorių 342,02 Eur (sumokėta kreditu Nr. 1) (t. 2, el. b. l. 173–174).

S. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina jos įplaukas į sÄ skaitÄ : už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. kredito apyvarta – 24 725,49 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai po 1 030,23 Eur kas mėnesį; už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. – 26 078,28 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai po 1 448,79 Eur kas mėnesį (t. 2, el. b. l. 175–183). S. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina jos iÅ¡laidas: per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sÄ skaitos debeto apyvarta sudarė 8 641,66 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai po 360,07 Eur kas mėnesį; nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. debeto apyvarta buvo 11 511,31 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai po 959,28 Eur kas mėnesį; fiksuoti mokėjimai V.

Å ., nurodant, kad tai – sÄ skaitos papildymas: 2020 m. spalio 22 d. – 38,74 Eur, 2021 m. kovo 18 d. – 20 Eur, 2021 m. balandžio 5 d. – 8,35 Eur, 2021 m. balandžio 23 d. – 54 Eur (t. 3, el. b. l. 2–31). Liudytojas D. J. (atsakovės brolis) patvirtino, kad jis labai artimai bendrauja su seserimi ir nors pats gyvena (duomenys neskelbtini), labai dažnai bÅ«davo pas seserį. Žino, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio R. S. gyveno kartu su seserimi jos bute. IÅ¡ sesers žino, kad iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo ir maisto, o vėliau ne.

IÅ¡ sesers žino, kad jo skola už butÄ , maistÄ yra apie 5 000 Eur, girdėjo sakant ieÅ¡kovÄ , kad skolÄ grÄ Å¾ins. Dalyvavo, kai 2021 m. birželio mėnesį, ieÅ¡kovui prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į užsienį, sesuo paskolino jam 1 200 Eur, jie buvo perduoti sesers bute, dalyvaujant ir V. Å . Patvirtino, kad R. S. gal 2020 m. žiemÄ prisidėjo prie sesers buto remonto, kartu buvo pasikvietęs ir savo sesers vyrÄ , kuris klijavo plyteles, už tai iÅ¡ sesers pinigų neėmė (t. 3, el. b. l. 42–43).

Liudytoja V. Å . (atsakovės kaimynė) patvirtino, kad žino, kad ieÅ¡kovas gyveno su S. G. nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio. Dalyvavo, kuomet 2021 m. birželio mėnesį, 2 ar 3 dienÄ , S. G. iÅ¡ savo santaupų perdavė ieÅ¡kovui 1 200 Eur kaip paskolÄ , o jis žadėjo grÄ Å¾inti, kai užsidirbs pinigų. IÅ¡ S. G. žino, kad ieÅ¡kovas jai liko skolingas ir už butÄ , nes jiems gyvenant kartu už viskÄ mokėjo atsakovė (t. 3, el. b. l. 43). Liudytoja M. V. patvirtino, kad iÅ¡ S. G.

žino, kad ji su ieÅ¡kovu kartu gyveno nuo 2018 m. birželio mėnesio. Ji R. S. pirmÄ kartÄ pamatė 2020 m. sausio mėnesį. 2021 m. vasarÄ ji jį vežė į Druskininkus, R. S. jai pripažino esÄ s skolingas S. G. Apie tai, kad R. S. buvo skolingas S. G. apie 6 000 Eur žino ir pačios S. G., kuri minėjo, kad dalį skolos jis yra gražinęs (t. 3, el. b. l. 43). Liudytoja E. P. patvirtino, kad su ieÅ¡kovu turi nepilnametę dukrÄ , kartu gyveno apie 11 metų, iki 2019 m. kovo mėnesio pabaigos. 2019 m. sausio mėnesį ji sužinojo, kad ieÅ¡kovas susitikinėja su kita moterimi – S. G., buvo nuėjusi pas jÄ ir ji patvirtino bendraujanti su jos vyru.

Ji siÅ«lė ieÅ¡kovui apsispręsti, jis nenutraukė ryÅ¡ių kita moterimi, dėl jo jie su ieÅ¡kovu iÅ¡siskyrė. Iki 2019 m. kovo jis gyveno su ja, nuolat nakvodavo namuose. 2018 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), grįžo tik rudenį, parsivežė pinigų. 2019 m. vasarÄ taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 3, el. b. l. 43). Teismas k o n s t a t u o j a : I. Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.

Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolių atlyginimÄ , įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai. Savo ruožtu tai reiÅ¡kia, kad be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo bÅ«das.

Pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas). Taigi, pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas.

Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktas). Aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste teismas pažymi, kad ieškovo pateiktais mokėjimo nurodymais nustatyta, kad per šešis kartus – 2021 m. birželio 15 d. pervedant 500 Eur, 2021 m. birželio 29 d.

– 200 Eur, 2021 m. liepos 30 d. – 1 460 Eur, 2021 m. liepos 22 d. – 300 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 500 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 537 Eur – į atsakovės sÄ skaitÄ pervestÄ 3 497 Eur. Å alių aplinkybių pripažinimu ir jų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Å¡ie pinigai uždirbti ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ir jo praÅ¡ymu pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ jo buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Å alys sutinka ir neginčija aplinkybės, kad Å¡ie pinigai ir liko atsakovės žinioje, ji jų ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino.

Atsižvelgus į tai, spręstina, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindÄ Ä¯gyti ieÅ¡kovo jai pervestus 3 497 Eur, jei ne, tai kokiu teisiniu pagrindu remiantis ji juos turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. II. Dėl Å¡alių bendro gyvenimo nesusituokus ir jo metu patirtų iÅ¡laidų kompensavimo Atsakovė ieÅ¡kovo pareigÄ sumokėti jai dalį įsiskolinimo kildina iÅ¡ jų bendro gyvenimo, kai ieÅ¡kovas, gyvendamas jos bute nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio neprisidėdamas prie buto Å¡ildymo, elektros energijos, geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų administravimo, maisto, valymo, skalbimo, higienos priemonių bei vietinės rinkliavos iÅ¡laidų, įsiskolino jai 4 303,56 Eur.

Atsakovės tvirtinimu faktinis šalių gyvenimas tęsėsi nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio, ieškovo tvirtinimu – apie tris mėnesius, 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Sprendžiant dėl šalių bendro faktinio gyvenimo teismas spręs pagal šalių išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus, nes kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobÅ«džio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Å i iÅ¡vada turi bÅ«ti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) ir turi bÅ«ti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

Minėta, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad faktinis bendras jos ir ieÅ¡kovo gyvenimas prasidėjo 2018 m. birželio mėnesį. IÅ¡ 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo matyti, kad kai S. G. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovui, apklausta kaip liudytoja nurodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį pradėjo bendrauti su atsakovu, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į užsienį jis kurį laikÄ gyveno jos namuose. Papildomai apklausta liudytoja nurodė, kad apie du metus laiko, maždaug nuo 2019 m. kartu gyveno jos namuose.

Taigi, pačios atsakovės parodymai tam tikrais laikotarpiais dėl faktinio gyvenimo laiko su ieÅ¡kovu buvo prieÅ¡taringi. Liudytoja V. Å . patvirtino, kad ieÅ¡kovas gyveno kartu su atsakove nuo 2018 m. birželio iki 2021 m. birželio mėnesio. IÅ¡ tos pačios liudytojos parodymų, duotų minimame tyrime matyti, kad ji nurodė žinanti, kad ieÅ¡kovas su atsakove buvo pora ir kurį laikÄ gyveno jo bute, tačiau tiksliai gyvenimo laikotarpio nei nurodė, nei jo įvardijo. Liudytoja V. Å . yra atsakovės kaimynė, kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų sÄ skaitos iÅ¡rašų, 2020 m. spalio–2021 m. balandžio mėnesiais, ji ne kartÄ yra pervedusi pinigų Å¡iai liudytojai.

Pati atsakovė pripažino, kad paskolina jai pinigų. Liudytoja nurodė ir tai, kad ji yra kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu dėl prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio smurto. Tai leidžia spręsti, kad liudytojos santykiai su ieÅ¡kovu konfliktiÅ¡ki, tuo tarpu atsakovei jaučia prielankumÄ dėl jos jai skolinamų pinigų, o jos parodymai, duoti apklausiant jÄ liudytojÄ 2021 m. lapkričio 11 d., kai buvo tiriamas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas, ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu dėl tų pačių faktinių aplinkybių nėra nuoseklÅ«s. Kad ieÅ¡kovas su atsakove kartu gyveno 2018 m. birželio–2021 m. birželio mėnesiais tvirtino ir liudytojas D.

J. D. J. yra atsakovės brolis, jis labai detaliai nurodė sesers ir ieÅ¡kovo gyvenimo laikotarpį, tačiau pasiteiravus, kokiu laikotarpiu jis gyveno kartu su savo drauge, negalėjo atsiminti. Toks liudytojo selektyvus, tik tam tikrų aplinkybių, svarbių atsakovei prisiminimas, kelia abejonių jo parodymų patikimumu. Liudytoja E. P. nurodė, kad ieÅ¡kovas su ja gyveno iki 2019 m. kovo mėnesio, kiekvienÄ naktį jis grįždavo pas jÄ Ä¯ namus, aiÅ¡kiai ir detaliai nurodė jų gyvenimo laikotarpį, ieÅ¡kovo buvimo užsienyje laikotarpius.

Apie atsakovę ji sužinojo 2019 m. pradžioje, sausio mėnesį, buvo nuėjusi pas jÄ Ä¯ namus ir pastaroji jai patvirtino, kad susitikinėja su ieÅ¡kovu. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad piniginiai pervedimai (dovanos) iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos į atsakovės sÄ skaitÄ prasidėjo tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį (pirmas pavedimas – 2020 m. rugpjūčio 28 d.), o nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovas atsakovei pervedė 2 400 Eur.

Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio nėra nė vieno pavedimo atsakovei, matyti tik piniginiai pervedimai į E. P. sÄ skaitÄ . Å io laikotarpio sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas turėjo pinigų ir 2018 m. ir 2019 m., nes per 2018 m. jo sÄ skaitos debeto apyvarta siekė 16 623,90 Eur, t. y. per mėnesį vidutiniÅ¡kai iÅ¡leido po 1 385,33 Eur. 2019 m. sÄ skaitos debeto apyvarta siekė 18 586 Eur, t. y. per mėnesį jis iÅ¡leisdavo vidutiniÅ¡kai po 1 548,83 Eur.

Å ie duomenys, viena vertus, paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas 2018–2019 m. neturėjo pinigų ir gyveno jos sÄ skaita, kita vertus, patvirtina ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, kad su atsakove itin artimi santykiai prasidėjo tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai jis 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais iÅ¡ gautos paskolos remontavo jos butÄ ir tuo metu kurį laikÄ kartu su ja gyveno jos bute. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieÅ¡kovas gavo 8 690 Eur paskolÄ , iÅ¡ kurių nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. spalio 16 d. 1 142,22 Eur iÅ¡leido Senukų parduotuvėje, kur, kaip nurodo, įsigijo įvairias statybines medžiagas buto remontui.

Atsakovės pateiktos sÄ skaitos–faktÅ«ros, Senukų parduotuvės čekiai apie įsigytas statybines bei apdailos medžiagas, įvairius baldus, vonios įrangÄ , taip pat atvirtina, kad Å¡ie daiktai įsigyti 2020 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, t. y. ieÅ¡kovo nurodomo remonto laikotarpiu ir po jo. Visų aukščiau aptartų įrodymų analizės kontekste, teismas sprendžia, kad labiau tikėtinos ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad jis su atsakove faktiÅ¡kai jos bute apsigyveno nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ir gyveno tris mėnesius.

Atsakovei ieÅ¡kovo skolÄ kildinant iÅ¡ bendro jų gyvenimo, pažymėtina, kad galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reguliuoja tik sutuoktinių (santuokÄ sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių Å¡eimos teisės normos nereguliuoja. Tokių asmenų santykiams reguliuoti skirtos CK trečiosios knygos XV skyriaus ,,Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normos, tačiau kol nėra priimto ir įsigaliojusio įstatymo, reguliuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , minėtos normos nėra įsigaliojusios ir negali bÅ«ti taikomos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis).

Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams.

Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktas).

Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktÄ kaip nuosavybės objektÄ . Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje.

Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktas). Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡alys epizodiÅ¡kai, trumpÄ trijų mėnesių laikotarpį gyveno atsakovės bute. Å iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie atsakovės gerbÅ«vio, jos asmeninių iÅ¡laidų, tačiau nei iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nei iÅ¡ liudytojų parodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad jog Å¡alys buvo sudarę susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ar susitariant dėl bendrų iÅ¡laidų dengimo.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovės pateiktų automobilių pirkimo–pardavimų sutarčių matyti, kad Å¡alys nė neketino vykdyti bendros veiklos – automobilį ,,Audi A6“ kiekvienÄ kartÄ pirkimo–pardavimo sutartimi perleisdavo tam asmeniui, kuris pradėdavo juo naudotis: 2020 m. birželio 5 d. atsakovė perleido ieÅ¡kovui, Å¡is 2020 m. birželio 19 d. perleido jai, o pastaroji 2020 m. liepos 2 d. vėl perleido automobilį ieÅ¡kovui. Nors atsakovė tvirtina, kad ieÅ¡kovas pripažino jai skolingas už gyvenimo laikotarpį, tačiau ieÅ¡kovas tai nuosekliai neigė.

Liudytojai D. J., V. Å . ir M. V. nurodė, kad žino apie ieÅ¡kovo skolÄ , jis jiems pripažino jÄ , nurodydamas esÄ s skolingas 5 000–6 000 Eur atsakovei. Kaip matyti, iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, jai ieÅ¡kovas pasakęs, kad padengs tiek iÅ¡laidų, kiek ji suskaičiuos, vadinasi, su ieÅ¡kovu konkreti suma nebuvo sutarta, pati ieÅ¡kovė nusprendė jÄ suskaičiuoti savo nuožiÅ«ra. Taigi liudytojų parodymai apie 5 000–6 000 Eur ieÅ¡kovo skolÄ negali bÅ«ti girdėti iÅ¡ paties ieÅ¡kovo, nes tokiÄ skolÄ galėjo žinoti tik atsakovė, kuri jÄ ir suskaičiavo.

Nė viena iÅ¡ Å¡alių niekada nenurodė, kad buvo suskaičiuota ir susitarta konkreti pinigų sumÄ , kuriÄ turėtų padengti ieÅ¡kovas. Atsakovės pateikti duomenys apie sumokėtus buto iÅ¡laikymo mokesčius nepatvirtina jos nurodomos aplinkybės, kad visi Å¡ie mokėjimai padengti iÅ¡ jos lėšų – mokesčiai ir rinkliavos mokėti grynaisiais pinigais, todėl nepaneigia ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kad jis, jų bendro gyvenimo metu, sumokėjęs buto iÅ¡laikymo mokesčius, tai patvirtinančius kvitus atiduodavo atsakovei.

Vasaros laikotarpiais ieÅ¡kovas dirbdavo (duomenys neskelbtini), taigi tuo laikotarpiu negalėjo gyventi Lietuvoje, tačiau atsakovė, skaičiuodama ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ už bendrÄ gyvenimo laikotarpį, į tai neatsižvelgia ir tai kelia abejones dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo. Nustatytų aplinkybių ir aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovas jai yra skolingas 4 303,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su jų jungtine veikla. III. Dėl paskolos teisinių santykių Atsakovė, kaip teisinį 1 200 Eur įgijimo pagrindÄ nurodo paskolos sutartį, kuri tarp jos ir ieÅ¡kovo žodžiu buvo sudaryta 2021 m. birželio mėnesio pradžioje jos namuose, kur ir perduoti pinigai ieÅ¡kovui.

Beje, 2021 m. lapkričio 15 d., atsakydama į ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl 3 497 Eur grÄ Å¾inimo, ji net nenurodė tikslios paskolos sumos – nurodyta virÅ¡ 1 000 Eur. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ paskolos sutarties sampratÄ paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Esant Å¡ioms sÄ lygoms, pripažįstama, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Atsakovė nurodo, kad skolos faktÄ patvirtina ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo inicijuotų pavedimų paskirtyje esantis įraÅ¡as – skola, patvirtina ieÅ¡kovo skolos jai faktÄ ir sudarytÄ 1 200 Eur paskolos sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp Å¡alių susiformavusius civilinius teisinius santykius, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Dėl ginčo Å¡alis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu iÅ¡dėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovo inicijuotuose mokėjimo nurodymuose skirtingai nurodoma mokėjimo paskirtis.

V. M. mokėjimuose nurodyta – skola, E. G. – nuo R., kitame – parama, M. G. – nuo R. S. Įvertinus tai, kad pavedimus atliko ne pats ieškovas, juose mokėjimo paskirtis nurodyta skirtingai, pervedusio asmens nuožiūra, skola nurodoma pervedimuose, kurių bendra suma yra 1 037 Eur, t. y. neatitinka paskolos sumos, todėl šių įrašų reikšmė negali būti absoliutinama. Vertinant šiuos įrašus tikimybių pusiausvyros principo kontekste, vien pažodinis (gramatinis) pinigų pervedime esančių įrašų aiškinimas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikiusios Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinė paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Pinigų skolinimo faktÄ atsakovė įrodinėja liudytojų D. J. ir V. Å . parodymais. Minėta, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Å ios taisyklės iÅ¡imtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kuriÄ Å¡io straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sÄ lygos. Taigi teismui nesuteikta visiÅ¡ka diskrecija kiekvienu atveju savo nuožiÅ«ra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali bÅ«ti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raÅ¡tu (3 punktas); atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).

Byloje nenustatyta, kad bÅ«tų aplinkybių, nurodytų CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad Å¡alys kurį laikÄ gyveno kartu kaip Å¡eima, teismas spręs, ar nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės – atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kaip minėta, Å¡alys nors buvo pažįstamos ir bendravo kelis metus, tačiau faktiÅ¡kai kartu gyveno tik epizodiÅ¡kai, trumpÄ , trijų mėnesių laikotarpį, epizodiÅ¡kai pykosi ir vėl taikėsi.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir aptartų pirkimo–pardavimų sutarčių matyti, kad jos susiraÅ¡ydavo pirkimo–pardavimų sutartį net tuomet, kai viena Å¡alis tÄ patį automobilį perduodavo naudoti kitai Å¡aliai (,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartys), o tai leidžia spręsti, kad Å¡alys buvo linkusios fiksuoti faktus, kaip nors apsprendžiančius jų iÅ¡laidas. Kaip nurodo atsakovė, 1 200 Eur paskolos sutartis sudaryta jos namuose, jai patogių aplinkybių kontekste, kai Å¡alia buvo jos brolis ir kaimynė.

Paskolos sutartis sudaryta su asmeniu, kuris, kaip nurodo atsakovė, beveik niekada neturėjo pinigų ir jau buvo jai įsiskolinęs, tad Å¡iame kontekste, labiau tikėtina, kad skolindama pinigus tokiam asmeniui, atsakovė bÅ«tų suraÅ¡iusi bent paskolos raÅ¡telį, tačiau to nepadarė. Å iame kontekste, ieÅ¡kovui nuosekliai tvirtinant, kad pinigų iÅ¡ atsakovės nesiskolino, o ieÅ¡kovei skolÄ Ä¯rodinėjant tik brolio ir artimos kaimynės parodymais, kurie, kaip minėta aukščiau, teismo yra pripažinti nepatikimais, tokių liudytojų parodymų naudojimas paskolai įrodyti nustatytų aplinkybių kontekste prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, nes Å¡alių santykiams esant konfliktiÅ¡kiems, atsakovei lojalių liudytojų parodymai lemtų sunkias pasekmes ieÅ¡kovui.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtį, leidžiančiÄ teismui netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Atsakovės atstovo nurodomose bylose – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 ir 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 – buvo sprendžiama dėl CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų taikymo, todėl esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, Å¡i teisminė praktika negali suponuoti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkto taikymo Å¡ioje byloje nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties sudarymÄ tarp Å¡alių. CK 6.871 straipsnio 1–2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, teismui nenustačius pagrindų, numatytų CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, kurios eliminuotų CK 6.871 straipsnio 2 dalies taikymÄ , tarp Å¡alių nesant raÅ¡ytinės paskolos sutarties, kai ji yra privaloma, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad 2021 m. birželio mėnesio pradžioje paskolino ieÅ¡kovui 1 200 Eur ir turi pagrįstÄ pagrindÄ reikalauti Å¡ios skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IV. Dėl pasaugos sutarties teisinių santykių CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai nustatyta sutartyje. Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius (CK 1.98 straipsnio 1 dalis). Pinigai, kaip civilinių teisių objektai – tai Lietuvos banko iÅ¡leidžiami banknotai, monetos ir lėšos sÄ skaitose, kitų valstybių iÅ¡leidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sÄ skaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 straipsnio 1 dalis). Lingvistinis Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , kad pinigai nuo daiktų atskirti kaip savarankiÅ¡kas civilinių teisių objektas ir negali bÅ«ti laikomi kilnojamuoju turtu.

Tai tuo pačiu reikÅ¡tų, kad pinigai negali bÅ«ti pasaugos teisinių santykių objektu CK 6.830 straipsnio 1 dalies kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013, aiÅ¡kindamas pinigų ir kilnojamojo turto sÄ vokos sampratas nurodė, kad pagal teisės doktrinÄ pinigai (CK 1.100 straipsnis) yra savarankiÅ¡ka civilinių teisių objektų rÅ«Å¡is, patenkanti į kilnojamojo turto sampratÄ ir kartu esanti viena iÅ¡ finansinio turto rÅ«Å¡ių.

Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo atstovo argumentus, kad tarp Å¡alių susiklosčiusiems santykiams kvalifikuoti negali bÅ«ti taikomos pasaugos sutartį reguliuojančios teisės normos. IÅ¡ ieÅ¡kovo argumentų matyti, kad jam turint skolų ir jo sÄ skaitoje esančias lėšas nuraÅ¡ant antstoliui, jis, (duomenys neskelbtini) uždirbtus pinigus, nenorėdama jų saugoti pas save, per kitų asmenų sÄ skaitas, per Å¡eÅ¡is kartus pervedė atsakovei 3 497 Eur, kuriuos ketino atgauti grįžęs į LietuvÄ .

Taigi, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai perdavė 3 497 Eur atsakovei pasaugoti, o atsakovei juos atsisakius grÄ Å¾inti, siekia juos susigrÄ Å¾inti reikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tarp Å¡alių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Kaip pasaugos sutartis tokie Å¡alių teisiniai santykiai kvalifikuoti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1057-555/2021. Nors atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovui tvirtinant, kad jų tarpusavio santykiai visuomet nebuvo geri, jis neturėjo pagrindo ja pasitikėti, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo parodymų matyti, kad prieÅ¡ jam iÅ¡vykstant į užsienį, jo ir atsakovės santykiai buvo neblogi.

IÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2021 m. gegužės 17 d., gegužės 21 d. ir gegužės 24 d. (prieÅ¡ pat iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) jis atsakovei į sÄ skaitÄ pervedė atitinkamai 100 Eur, 100 Eur ir 60 Eur, paskirtyje nurodant – kvepalai. Tai patvirtina, ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, kad tuo metu jų santykiai leido jam tikėtis atsakovės pagalbos pasaugant jo pinigus, juolab, kad pinigų perdavimas patvirtintas pavedimais. Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 straipsnio 4 dalis).

Pinigai atsakovei pervesti laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. pas atsakovę buvo 3 497 Eur, perduoti jai ieÅ¡kovo pasaugoti. Fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų (CK 6.831 straipsnio 1 dalis). Pasaugos sutartis pripažįstama raÅ¡ytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas:

1) saugotojo išduotu davėjui kvitu ar kitu dokumentu;

2) žetonu (numeriu) arba kitokiu ženklu (CK 6.831 straipsnio 3 dalis). Paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas neatima iÅ¡ Å¡alių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grÄ Å¾into daikto tapatybės (CK 6.831 straipsnio 4 dalis). Pasaugos sutarties formÄ nustatantis CK 6.831 straipsnis, reikalaujantis tam tikrais atvejais raÅ¡ytinės sutarties formos, įsakmiai nenurodo, kad paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas daro Å¡iÄ sutartį negaliojančia. Pagal CK 1.93 straipsnio 1–2 dalis ir 6.831 straipsnį, raÅ¡ytinės pasaugos sutarties formos nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojančia.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti tokios sutarties sudarymo faktÄ . Aukščiau paminėtais mokėjimo nurodymais į S. G. sÄ skaitÄ nustatyta, kad 3 497 Eur atsakovė gavo, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir ji pati, taigi, Å¡ių pinigų perdavimo saugotojui faktas neginčijamai nustatytas. Atsižvelgus į tai, ieÅ¡kovui 2021 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu pareikalavus atsakovės jam Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti, atsakovė turėjo pareigÄ pasaugos pagrindu gautus pinigus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, tačiau to nepadarė, todėl ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį teisme.

V. Dėl procesinės bylos baigties Teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Minėta, kad tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ CK 6.237 straipsnio pagrindu, jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai. Taigi, be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo bÅ«das. Teismui nustačius, kad tarp Å¡alių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai ir remiantis CK 6.830 straipsnio 1 dalimi, 6.832 straipsnio 4 dalimi, atsakovė, kaip saugotoja, privalo grÄ Å¾inti saugojimui perduotÄ daiktÄ davėjo reikalavimu, nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikytinas.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus, aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, nes atsakovė privalo grÄ Å¾inti jai saugojimui perduotÄ turtÄ (CK 6.830 straipsnio 1 dalis), o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir nepagrįstas. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ . IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2022 m. sausio 13 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 419 Eur: 79 Eur žyminis mokestis ir 340 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo nurodymai (t. 1, el. b. l.18–20; t. 2, el. b. l. 185–187).

IÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovo atstovas teikė ieÅ¡kinį, dublikÄ , atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį bei triplikÄ , atstovavo trejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 6 val., yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovės, nes ieÅ¡kinys patenkinamas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 22,40 Eur, jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys tenkinamas, o priešieškinys atmetamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 497 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus), penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2022 m. sausio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 419 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini). S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,40 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 40 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekci­jai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė