5514aedb-17b4-4466-a36e-e9ea31d79564 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-255/2015 Teisėjas A. Bazilius                                                                     Proceso Nr. 1-06-1-08016-2010-6                                                                         Procesinio sprendimo kategorija                                                                          1.2.14.1.2.2.; 2.4. (S)                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistajam V.

Z., nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui DÅ«dai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 30 MGL (1129 Eur) (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų) bauda. Baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) V.

Z. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. IÅ¡ V. Z. Valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto banko, priteista 56487,76 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni eurai 76 centai) žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. Z. nuteistas už tai, kad bÅ«damas V. Z. individualios įmonės „K.“ (įmonės kodas 179208597, reg.

Gintaro g. 20, Tauragės m.) savininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingu už apskaitos organizavimÄ , už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , vykdydamas veiklÄ â€“ teikdamas krovinių pervežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2006-05-15 iki 2007-06-29 – į apskaitÄ neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais Å«kinių operacijų, o bÅ«tent: 22 atvejais laikotarpiu nuo          2007-02-02 iki 2007-12-12 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (2007-02-06 Nr. 1368, 2007-04-03 Nr. 1493, 2007-04-20 Nr. 5003, 2007-04-24 Nr. 5025, 2007-05-14 Nr. 5044, 2007-06-07 Nr. 5045, 2007-06-07 Nr. 5070, 2007-06-11 Nr. 5072, 2007-08-09 Nr. 5092, 2007-08-09 Nr. 5117, 2007-08-06 Nr. 5146, 2007-09-10 Nr. 5188, 2007-09-03 Nr. 5180, 2007-09-18 Nr. 5197, 2007-09-12 Nr. 5199, 2007-10-01 Nr. 5218, 2007-10-22 Nr. 5226, 2007-10-30 Nr. 5241, 2007-11-06 Nr. 5258, 2007-11-29 Nr. 5298, 2007-12-13 Nr. 5313, 2007-12-12 Nr. 5317) pagrindė 1158649,80 Lt mažesnę RAB ,,Cargo Rus“ parduotų paslaugų vertę; laikotarpiu nuo 2007-02-02 iki 2007-12-12 į apskaitÄ neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 9 vnt.

RAB ,,Cargo Rus“ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (2007-02-12 Nr. 1382,2007-02-26 Nr.1421, 2007-02-26 Nr.1422, 2007-02-20 Nr.1419, 2007-03-06 Nr.1432, 2007-03-13 Nr.1439, 2007-03-19 Nr.1458, 2007-03-22 Nr.1470, 2007-03-29 Nr.1485) už 303951,59 Lt; laikotarpiu nuo 2006-05-15 iki 2007-06-29 į apskaitÄ neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 12 vnt. firmos (duomenys neskelbtini) pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (2006-05-15 Nr. 1786, 2007-02-13 Nr. 1385/1,2007-02-13 Nr. 1385/2, 2007-02-13 Nr. 1385/3, 2007-02-13 Nr. 1385/4, 2007-02-13 Nr. 1384/1, 2007-02-13 Nr. 1384/2, 2007-02-13 Nr.1384/3, 2007-04-13 Nr. 1535/1, 2007-04-13 Nr. 1535/2,2007-04-13 Nr. 1535/3,2007-06-29 Nr. 1736) už 155203,36 Lt; tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti V.

Z. individualios įmonės „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.V. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad bÅ«damas individualios įmonės „K.“ savininku (įmonės kodas 179208597, reg. Gintaro g. 20, Tauragės m.), siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, deklaruodamas 2006 metų bendrovės pajamas, 2007-09-28 įrašė į metinę pelno mokesčio deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis, kad įmonė 2006 metais gavo 5 767 181 Lt pajamų, nors iÅ¡ tikrųjų įmonė gavo 5 783 754 Lt pajamų, tai yra nedeklaravo 16 573 Lt įmonės pajamų, ir 2007-09-28 Å¡iÄ deklaracijÄ elektroninio deklaravimo sistema pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt.

Å ioje dalyje baudžiamoji byla V. Z. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.V. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, bÅ«damas individualios įmonės „K.“ savininku (įmonės kodas 179208597, reg. Gintaro g. 20, Tauragės m.), siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, deklaruodamas 2007 metų bendrovės pajamas, 2008-11-06 įrašė į metinę pelno mokesčio deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis, kad įmonė 2007 metais gavo 8 409 378 Lt pajamų, nors iÅ¡ tikrųjų įmonė gavo 10 010 608 Lt pajamų, tai yra nedeklaravo 1 601 230 Lt įmonės pajamų, ir 2008-11-06 Å¡iÄ deklaracijÄ elektroninio deklaravimo sistema pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt.

Å ioje dalyje baudžiamoji byla V. Z. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad suraÅ¡ytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio nuostatas ir neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų, padarytų esminių BPK pažeidimų (20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies), dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Mano, kad Å¡ie BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes sÄ lygojo netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir neteisingÄ faktinių bylos aplinkybių nustatymÄ , sutrukdė priimti teisingÄ nuosprendį ir lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ â€“ teismas neteisėtai ir nepagrįstai jo veikÄ kvalifikavo pagal BK specialiosios dalies straipsnius, numatančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ (BK 220 straipsnio 1 dalis), nesant tam pagrindų ir sÄ lygų, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai dėl dalies kaltinimų jam priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskyrė bausmę, o dėl dalies – bylÄ nutraukė dėl senaties, nors privalu buvo dėl visų kaltinimų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuosprendžiu taip pat netinkamai iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio ir žalos atlyginimo klausimas.Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bylos įrodymai iÅ¡dėstyti ne taip, kaip jie iÅ¡tirti teisme (nurodant visai kitÄ asmenų duotų parodymų turinį), o teismo atliktas įrodymų vertinimas turi akivaizdžių spragų, yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas, vienpusiÅ¡kas, prieÅ¡taringas ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinantis teismo padarytų iÅ¡vadų.

Skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad jis į apskaitÄ neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais Å«kinių operacijų bei siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis. Tokia iÅ¡vada padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes teismas įrodymus vertino remdamasis ne iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o apibendrintomis iÅ¡vadomis, nuosprendį parėmė prielaidomis ir spėliojimais, palikdamas aiÅ¡kius prieÅ¡taravimus.

Skundžiamame nuosprendyje įrodymai iÅ¡dėstyti netinkamai, nes teismas juos iÅ¡dėstė ne taip, kaip nurodyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o iÅ¡ esmės perraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ nurodė duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Lyginant kaltinamÄ jį aktÄ ir nuosprendį, akivaizdu, kad net ir asmenų parodymai nuosprendyje perraÅ¡yti taip, kaip jie buvo apraÅ¡yti kaltinamajame akte, o ne pagal tai, kokie buvo duoti bylos nagrinėjimo teisme metu ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole.

Liudytojai ir ypač buhalterinę apskaitÄ tvarkęs A. N. teisme iÅ¡samiai paaiÅ¡kino reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau jos nuosprendyje neaptartos ir neanalizuotos. Å is nuosprendis tiek savo turiniu, tiek struktÅ«ra iÅ¡ esmės yra perraÅ¡ytas kaltinamasis aktas. Tokiai teismų praktikai nepritartina, dėl to ne vienÄ kartÄ yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-21/2014). Nuosprendyje apraÅ¡ant įrodymus neatskleistas jų ryÅ¡ys su kitais įrodymais, nepasisakyta dėl įrodymų vertinimo, teismas neatliko iÅ¡samios kiekvieno įrodymo analizės, neanalizavo ir bylos įrodymų visumos bei nenurodė patikimų motyvų, kuriais vadovaujantis atmeta apelianto ir liudytojų, buvusių IÄ® „K.“ darbuotojų, parodymus.

Be to, jo, neigusio padarius nusikalstamas veikas, parodymai tinkamai nepaneigti nuosprendyje deklaratyviai nurodant, kad kaltinamojo pateiktÄ versijÄ teismas vertina kaip gynybos versijÄ . PrieÅ¡taravimai ir abejonės turi bÅ«ti Å¡alinami proceso numatytomis priemonėmis, o kaltinamojo teiginiai gali bÅ«ti atmetami tik bylos įrodymais pagrįstais motyvais. Be to, nuosprendyje teismas pažodžiui cituodamas specialisto iÅ¡vadÄ remiasi ir užsienio valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje) apklaustų asmenų parodymais, tačiau Å¡ie parodymai nebuvo pagarsinti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka.

Be to, jie buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui ir nebuvo pagrindų juos garsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, neužtikrinta galimybė gynybai ir pačiam kaltinamajam užduoti klausimus liudytojams dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 220 ir 222 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik veikiant tyčia, todėl ir Å¡is nusikaltimo sudėties elementas privalo bÅ«ti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Tai itin svarbu atsižvelgiant į tai, kad apskaitos tvarkymas, nustačius neatsargiÄ veikos formÄ , gali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 223 straipsnį, kaip dėl neatsargumo padaryta nusikalstama veika, o tokiu atveju aktualiu gali tapti ir senaties termino skaičiavimo klausimas.

Skundžiamame nuosprendyje dėl apelianto kaltės formos ir rÅ«Å¡ies nepateikia visiÅ¡kai jokių motyvų ir iÅ¡vadų, subjektyvinė jo veikos pusė apskritai neanalizuota. Nuosprendis prieÅ¡taringas, nes itin trumpoje ir motyvų stokojančioje „motyvuojamoje“ dalyje teismas pripažįsta, kad apelianto versijÄ apie tai, jog sÄ skaitos, gautos iÅ¡ firmos (duomenys neskelbtini), yra ne IÄ® „K.“ sÄ skaitos, jos akivaizdžiai suklastotos, patvirtina tai, kad krovinių vežimÄ pagal Å¡ias sÄ skaitas vykdė Rusijos, Baltarusijos vežėjai, CMR‘ai, taip pat apklausti liudytojai buvę IÄ® „K.“ darbuotojai, nurodę sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo, antspaudo naudojimo aplinkybes ir požymius, remdamasis kuriais teigia, jog sÄ skaitos suklastotos.

Nepaisant tokios teismo motyvacijos, Å¡i kaltinimo dalis paliekama ir daroma iÅ¡ nustatytų aplinkybių neiÅ¡plaukianti iÅ¡vada, kad „įrodymų, jog iÅ¡ firmos (duomenys neskelbtini) gautos sÄ skaitos bÅ«tų suklastotos, teismas neturi“. Svarbu ir tai, kad sÄ skaitos nepasiraÅ¡ytos, o vežimo dokumentų nėra. Tad teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog IÄ® „K.“ gautos įplaukos iÅ¡ firmos (duomenys neskelbtini) yra už vykdytas vežimo paslaugas Å¡iai bendrovei.

Tokių duomenų byloje nėra, o apelianto ir liudytojų nurodytos aplinkybės apie tai, kad firma (duomenys neskelbtini) apmokėjo kito kliento skolÄ už vežimo paslaugas, nebuvo nei tirtos, nei paneigtos. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės remiamasi vieninteliu įrodymu – specialisto iÅ¡vada. Tačiau Å¡i specialisto iÅ¡vada vertinta atsietai nuo kitų bylos įrodymų, nesiejant su apelianto ir liudytojų parodymais apie sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo ir atsiskaitymo aplinkybes. Apeliantui inkriminuotus veiksmus – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neįtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ ir nepagrindimÄ apskaitos dokumentais Å«kinių operacijų – bÅ«tina pagrįsti teisme iÅ¡tirtais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju jo ir liudytojų V. Z., R. Z., A. N. ir R. S. parodymai kategoriÅ¡ki: sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo R. S., V. Z., R. Z. ar A. N.. Ypač iÅ¡samÅ«s yra buhalterinę apskaitÄ tvarkiusio A. N. teisme duoti parodymai, nurodant visas sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybes ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinant santykius su firma (duomenys neskelbtini) bei skirtumus tarp įmonėje „K.“ esančių ir iÅ¡ Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) gautų sÄ skaitų. Tokie parodymai lemia, kad jam inkriminuojamus veiksmus, susijusius su sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymu ir jų neįtraukimu į apskaitÄ , galėjo atlikti ir atliko visai kiti asmenys, bet ne jis.

Kas fiziÅ¡kai iÅ¡rašė sÄ skaitas, dėl kurių neįtraukimo į apskaitÄ jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo nustatyta, ir Å¡i veikos kvalifikavimui svarbi aplinkybė nuosprendyje neaptarta, nors apklausiami liudytojai (taip pat ir A. N.) patvirtino iÅ¡raÅ¡inėję sÄ skaitas. Kilusios abejonės nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos ir paÅ¡alintos, nesulaukta ir atsakymo iÅ¡ Rusijos Federacijos į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ . Nuosprendyje konstatuojama, kad jis, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie subjektyvinę veikos pusę ir jo siekį išvengti mokesčių, nėra ir jokių duomenų apie tai, kad duomenis į deklaracijas būtų įrašęs ir pačias deklaracijas pateikęs būtent jis, o ne kitas asmuo. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės net nebuvo bandomos išsiaiškinti, o kaltinimo pagrindu esančioje specialisto išvadoje yra nurodoma tik tai, kad deklaracijas elektronine deklaravimo sistema pateikė IĮ „K.“, jokių duomenų apie veiksmus atlikusį fizinį asmenį nėra.

Aptariamoje situacijoje labiausiai tikėtina, kad deklaracijas surašė ir pateikė buhalterinę apskaitÄ kompiuteriu tvarkantis asmuo A. N., kuris Å¡ias aplinkybes, beje, patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Be to, pagal BPK 305 straipsnio 5 dalies nuostatas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje turi bÅ«ti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimÄ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau skundžiamame nuosprendyje tokių motyvų nėra nurodyta, nepasisakyta nei dėl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo argumentų, nei dėl žalos dydžio, kaip jis apskaičiuojamas.

Apelianto manymu, Å¡ioje byloje bÅ«tina remtis ir in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Teismas be patikimų argumentų ir motyvų atmesdamas jo nurodytus argumentus, neturėjo pakankamų teisinių argumentų paneigti Å¡io principo taikymÄ nagrinėjamoje byloje ir prielaidÄ , kad jo, kaip direktoriaus, veiksmai lėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes ar kad jis padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , laikyti nustatytu faktu.

Taigi teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pateikimas nuosprendyje nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų jo kaltumo klausimo iÅ¡sprendimui, iÅ¡nagrinėjimu ir tai reiÅ¡kia iÅ¡ BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų pažeidimÄ . Å is esminis BPK pažeidimas nuosekliai nulėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ , taip pat ir kitÄ esminį pažeidimÄ â€“ netinkamÄ nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nurodo, kad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, A.

N. yra už buhalterinių įrašų teisingumÄ atsakingas buhalterinę apskaitÄ tvarkantis asmuo, taip nurodyta ir specialisto iÅ¡vadoje. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad jis yra tinkamas subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad kaip IÄ® „K.“ savininkas bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes IÄ® „K.“ pagal darbo sutartį dirbo A. N., kuris ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ tokiu atveju įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos vedimas bei tvarkymas yra ne tas pats. Teisingai aiÅ¡kinant BK 222 straipsnio 1 dalį, Å¡ioje byloje baudžiamojon atsakomybėn galėjo bÅ«ti traukiamas A.

N., o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu Å¡ie asmenys. Tačiau jis byloje nebuvo kaltinamasis, o tik liudytojas. Ä®monės vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia dokumentų arba pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitÄ , o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas.

Å iuo atveju įmonės vadovas darytų nusikaltimÄ Ä¯monės buhalterio rankomis, Å¡iam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo, tačiau Å¡ioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Atvirkščiai, iÅ¡ apelianto, liudytojų V. Z., R. Z., R. S. ir paties A. N. teisme duotų parodymų matyti, kad A. N. buvo informuojamas apie visus pervežimus ir valdė informacijÄ apie atsiskaitymus, pats iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas. Bylos duomenys sudaro pagrindÄ manyti, kad galimai pats A. N. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , nors ir bÅ«damas įsitikinęs, kad viskÄ daro pagal įstatymų reikalavimus, jų nepažeisdamas.

Aptarta situacija dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjekto iÅ¡samiai aptariama ir nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-41/2012).Dėl kaltės formos ir rÅ«Å¡ies nurodo, kad nuosprendyje teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kokiais duomenimis remdamasis daro iÅ¡vadÄ apie tyčinį apelianto veikos pobÅ«dį. Pažymi, kad jo ir visų bylos liudytojų parodymai apie tai, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aiÅ¡kiai suvokiant jos teisėtumÄ ir mokant visus privalomus mokėti mokesčius, nieko neslepiant ir neklastojant, gali byloti ne apskritai apie nenusikalstamÄ elgesį, o tik apie neatsargiÄ kaltės formÄ .

Jokių duomenų, rodančių tyčinį veikos pobÅ«dį, byloje nėra ir nuosprendyje jie nenurodyti. Å ie argumentai taikomi ir dėl BK 220 straipsnio 1 dalies inkriminavimo (dvi nusikalstamos veikos).Dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo, kada baudžiamoji byla nutraukiama dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, nurodo, kad civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas visiÅ¡kai nemotyvuotas. Be to, teismo sprendimas tenkinti civilinį ieÅ¡kinį yra neteisėtas. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi civilinis ieÅ¡kinys visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tik kai:

1) fiziniam a juridiniam asmeniui padaryta žala;

2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Tačiau BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas civilinis ieÅ¡kinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Priėmus teismo sprendimÄ dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrÅ«ksta, nes iÅ¡nyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus.

Taigi jam baudžiamoji atsakomybė negali bÅ«ti įgyvendinama, t. y. negali bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, Å¡iems santykiams pasibaigus, civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl senaties civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-216/2010).

Taigi apylinkės teismas dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nutraukdamas bylÄ dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų ir priteisdamas 56487,76 Eur turtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė Civilinio kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normas, susijusias su civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendimu.Apelianto manymu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, todėl jam turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, o civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Apeliacinis skundas atmestinas (BK 326 str. 1 d. 1 p.).BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairÅ«s veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti Å«kines operacijas ir įvykius, taip gaunant informacijÄ , reikalingÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014).

Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 str. taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 str. numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bylos įrodymai iÅ¡dėstyti ne taip, kaip jie iÅ¡tirti teisme, bei kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡ esmės perrašė kaltinamÄ jį aktÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė ikiteisminiam tyrimui duotų liudytojų parodymų turinį, tačiau tai savaime nedaro skundžiamo nuosprendžio naikintinu, ir tai gali ir turi bÅ«ti iÅ¡taisyta apeliacinės instancijos teismo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. N. teisme iÅ¡samiai paaiÅ¡kino reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau jos nuosprendyje neaptartos ir neanalizuotos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 str. 6 d., atnaujino įrodymų tyrimÄ ir pats apklausė visus apeliaciniame skunde minimus liudytojus, įskaitant A.

N.. Liudytojas A. N. 2015 m. gegužės 28 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad V. Z. turėjo savo verslo Å¡akÄ â€“ medienÄ , jis apie tarptautinius pervežimus nieko nežinojo, buvo atitrÅ«kęs, patikėjo verslÄ sÅ«nums. Taip pat parodė, kad klausimÄ , kaip iÅ¡raÅ¡inėti sÄ skaitas faktÅ«ras Rusijos įmonei, tarėsi jis ir V. Z. sÅ«nÅ«s. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad į verslÄ , susijusį su tarptautiniais pervežimais, jis visiÅ¡kai nesikiÅ¡davo, tik reikalaudavo, kad ant kiekvienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tų pažymėtas pervežimo marÅ¡rutas, CMR numeris, automobilio ir priekabos valstybiniai numeriai bei vairuotojo pavardė.

Ä® klausimÄ , dėl įmonės ir OOO (duomenys neskelbtini)sÄ skaitų neatitikimo liudytojas atsakė, kad nežino, kokiu bÅ«du ir kokiu pavidalu antrieji sÄ skaitų egzemplioriai pasiekdavo paslaugų pirkėjÄ (t. 14, b. l. 101). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. Z. patvirtino, kad nebuvo susijęs su tarptautiniais pervežimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis V. Z., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad dėl tarptautinių krovinių pervežimų jis spręsdavo pagrindinius klausimus, o kasdieninius reikalus tvarkydavo jo sÅ«nÅ«s R.

Z. ir V. Z. (t. 14, b. l. 112). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, A. N. yra už buhalterinių įrašų teisingumÄ atsakingas buhalterinę apskaitÄ tvarkantis asmuo, taip nurodyta ir specialisto iÅ¡vadoje, todėl Å¡ioje byloje baudžiamojon atsakomybėn galėjo bÅ«ti traukiamas A. N.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginys, jog Å¡ioje byloje baudžiamojon atsakomybėn galėjo bÅ«ti traukiamas A.

N., rodo apelianto pozicijos nenuoseklumÄ , nes kiti apeliacinio skundo argumentai yra neigiantys patį nusikalstamos veikos padarymo faktÄ . Liudytojas A. N., duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, taip pat nurodė, kad nuteistasis V. Z. jam nedavė nurodymų, kokias sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡yti, kokias įtraukti, nurodė, kad įmonės metines mokesčių deklaracijas pildė pats, turinio su V. Z. nederino. Apygardos teismas sprendžia, kad Å¡ie liudytojo A. N. paaiÅ¡kinimai nuteistojo V. Z. neteisina, taip pat nesuponuoja galimos A.

N. baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pasirašė I. Z. arba R. Z., baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jog A. N. žinojo, jog sÄ skaitose nurodomos sumos, kuriomis buvo grindžiamos iÅ¡ V. Z. IÄ® „K.“ įsigytos transporto paslaugos laikotarpiu nuo 2007-02-02 iki 2007-12-12, neatitinka sumų, nurodytų V. Z. IÄ® „K.“ sÄ skaitose, kuriomis buvo grindžiamas transporto paslaugų bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavimas.

Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad A. N. bÅ«tų pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pagrindžiančios firmos (duomenys neskelbtini) transporto paslaugų pardavimÄ , ir Å¡is jų bÅ«tų neįtraukęs į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Todėl A. N. nagrinėjamoje byloje neturėjo bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo motyvu, jog jis nėra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., subjektas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodoma sÄ voka „tvarkė“ neatitinka buhalterinės apskaitos tvarkymo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 str. prasme, nes, laikantis tokios pozicijos, BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektais galėtų bÅ«ti tik Å«kio subjekto buhalteris ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. numatyta, kad už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, todėl darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis V.

Z., bÅ«damas V. Z. individualios įmonės savininku, kuris pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 str. 1 d. yra vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, yra tinkamas BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto iÅ¡vada, jog BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra padaroma tyčia (BK 15 str.). Apygardos teismas taip pat sutinka, jog pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė nuteistojo V. Z. tyčios turinio, padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau pastebi, kad tyčia, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 str., yra akivaizdi iÅ¡ anksčiau atskleisto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apraÅ¡yto nusikalstamos veikos mechanizmo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo reguliavimas lemia tai, jog individualioje įmonėje yra vienas savininkas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 d.), bei į tai, kad, kaip minėta anksčiau, individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 str. 1 d.). Pateiktas reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V.

Z. nusikalstamus veiksmus atliko savo interesais, bei aplinkybę, jog tai, kad ne V. Z. pasirašė minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras, tyčinės jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nepaneigia. Byloje nustatyta, kad verslu kaltinamasis užsiima nuo 1990 metų. Verslu užsiėmė artimi asmenys, Å¡eimos nariai: tėvas ir sÅ«nÅ«s. Nusikalstama veika buvo ne vienkartinio pobÅ«džio, o tęstinė, apgaulinga individualios įmonės apskaita buvo vedama ilgÄ laikÄ , todėl V. Z. parodymai, kad jis nežinojo apie apgaulingai tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ yra neįtikėtina, vertinama kaip pasirinkta gynybos pozicija, neatitinkanti faktinėms aplinkybėms.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis prieÅ¡taringas, nes motyvuojamojoje dalyje teismas pripažįsta, jog sÄ skaitos, gautos iÅ¡ firmos (duomenys neskelbtini), yra ne IÄ® „K.“ sÄ skaitos, tačiau kartu nurodo, kad įrodymų, jog iÅ¡ firmos (duomenys neskelbtini) gautos sÄ skaitos bÅ«tų suklastotos, teismas neturi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apelianto argumentus kaip neatitinkančius tikrovės, nes iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pagal baudžiamojoje byloje pateiktus CMR-us (tarptautinius krovinių važtaraščius) (t. 10, b.l. 138, 142, 145, 149, 156, 157, 158, 167, 173, 181, 188, 197) krovinius vežė ne IÄ® „K.“, tačiau konstatavo, kad vežimo dokumentai pagal minėtas sÄ skaitas neiÅ¡liko, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad IÄ® (duomenys neskelbtini) pagal firmos (duomenys neskelbtini) pateiktas sÄ skaitas (t. 10, b. l. 103–104,125–135) vežimo paslaugas vykdė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai kaip gynybinę versijÄ atmetė nuteistojo V.

Z. nurodomas aplinkybes, kad sÄ skaitos, gautos iÅ¡ firmos (duomenys neskelbtini) 2006-05-15 Nr. 1786, 2007-02-13 Nr. 1385/1,2007-02-13 Nr. 1385/2, 2007-02-13 Nr. 1385/3, 2007-02-13 Nr. 1385/4, 2007-02-13 Nr. 1384/1, 2007-02-13 Nr. 1384/2, 2007-02-13 Nr.1384/3, 2007-04-13 Nr. 1535/1, 2007-04-13 Nr. 1535/2,2007-04-13 Nr. 1535/3,2007-06-29 Nr. 1736 (b. l. 103–104,125–135, t.10), yra suklastotos. Pirma, nuteistasis V. Z. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo priežasčių, kodėl firma (duomenys neskelbtini) galėjo pateikti suklastotas IÄ® (duomenys neskelbtini) sÄ skaitas, todėl tai vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida.

Antra, Å¡iÄ versijÄ paneigia pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo byloje apklausta firmos (duomenys neskelbtini) Finansų ir buhalterijos skyriaus vadovė liudytoja E. C., kuri, be kita ko, nurodė, jog firma „K.“ pateikdavo jų bendrovei sÄ skaitas ir kitos firmos ten nedalyvavo. Å ie liudytojos E. C. parodymai, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, taip pat paneigia kitÄ nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo motyvÄ , jog firma (duomenys neskelbtini) apmokėjo kito kliento skolÄ už vežimo paslaugas.

Pastebėtina, kad tiek liudytojos E. C., tiek kitų pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ apklaustų liudytojų parodymai atskleisti 2012 m. birželio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Dėl V. Z. IÄ® „K.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-3/57 (toliau – specialisto iÅ¡vada). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažodžiui cituodamas specialisto iÅ¡vadÄ remiasi ir užsienio valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje) apklaustų asmenų parodymais, tačiau Å¡ie parodymai nebuvo perskaityti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme specialisto iÅ¡vada buvo iÅ¡tirta, todėl papildomas pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ apklaustų liudytojų parodymų perskaitymas, siekiant įgyvendinti greito proceso bei proceso ekonomiÅ¡kumo principus, nėra bÅ«tinas. Pastebėtina ir tai, kad specialisto iÅ¡vada yra savarankiÅ¡kas BPK 90 str. įtvirtintas įrodymas, kurį baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.Kaip nurodyta Å¡ios nutarties įžanginėje dalyje, baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) V.

Z. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas IÅ¡ V. Z. valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto banko, priteisė žalai atlyginti 56 487,76 Eur. V. Z., apeliaciniame skunde remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-260/2006, 2K-216/2010), nurodo, jog civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, Å¡iems santykiams pasibaigus, civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas negalimas, todėl nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl senaties civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir prokurorė, 2015 m. gegužės 28 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodžiusi, kad Å¡ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas, nes byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodomos teisingos kasacinių bylų Nr. 2K-260/2006 ir 2K-216/2010 aplinkybės ir tuo metu formuotas teisės aiÅ¡kinimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo nutraukus bylÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui yra pasikeitusi.

Å tai 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-270-942/2015 pažymėta, jog civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai. Civilinės atsakomybės pagrindai yra Å¡ie: neteisėti veiksmai, žala, žalÄ padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau aptartos aplinkybės visiÅ¡kai pagrindžia, jog dėl neteisėtų nuteistojo V. Z. veiksmų, dėl kurių jis yra kaltas, valstybės įmonė Turto bankas patyrė 56 487,76 eurų dydžio žalÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis darytina iÅ¡vada, kad turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta ne vien tik nuteistojo neteisėtais veiksmais, kuriais, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, deklaruodamas 2006 metų bendrovės pajamas, 2007-09-28 V.

Z. įrašė į metinę pelno mokesčio deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis, inkriminuotais kaip dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1 d., dėl kurių baudžiamasis procesas teismo nuosprendžiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Kartu žalos valstybės biudžetui atsiradimÄ lėmė neteisėti nuteistojo V. Z. veiksmai, pasireiÅ¡kę pirmosios instancijos teismo teisingai konstatuotu apgaulingu IÄ® „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu (BK 222 str. 1 d.).

Apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , padaroma žala valstybės biudžetui, nes taip nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų, todėl aplinkybė, jog V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 (dvi nusikalstamos veikos) atleistas, suėjus baužiamosios atsakomybės senaties terminui, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo V. Z. civilinės atsakomybės, įtakos neturi.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a: nuteistojo V.

Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                     Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                  Dalia Kursevičienė               Linas Pauliukėnas