5512fa46-31e8-4c3b-844b-e78970816ee2 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-2490-721/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00936-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; (S) 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 23 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei JÅ«ratei Svobutienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. Ž., nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ prisijungusiam pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Gintarui Griciui, liudytojai V.

Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. Ž. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. G., D. K., A. Ž., K. Ž., D. Ž., Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nustatė: pareiÅ¡kėja V. Ž. paveldėjimo tikslais prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimÄ Â â€“Â Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banke ir transporto priemonę, faktiÅ¡kai šį turtÄ valdydama.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas – A. Ž., gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Su pareiÅ¡kėjos mama A. Ž. santuoka buvo nutraukta dar 2002 m., todėl vieninteliai įpėdiniai pagal įstatymÄ po A. Ž. mirties yra jo vaikai. Nurodė, kad po A. Ž. mirties pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo D. Ž., buvo nepilnamečiai ir neturėjo galimybės iÅ¡reikÅ¡ti savo valios dėl tėvo palikimo priėmimo. Suaugę tėvo įpėdiniai į notarÄ dėl tėvo turto paveldėjimo taip pat nesikreipė.

Po A. Ž. mirties jo buto dalyje ir toliau gyveno jo vaikai K. Ž., D. Ž. bei pareiškėja V. Ž. ir V. Ž., kuriai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto. Mirus pareiškėjos tėvui, turtas buvo užvaldytas ir prižiūrimas, mokami mokesčiai, atliekamas remontas. Suinteresuotų asmenų sutarimu nuspręsta, kad A. Ž. priklausanti buto dalis atiteks V. Ž., kuri tapusi pilnamete išvyko dirbti į užsienį ir siųsdavo mamai pinigus, kad jai atiteksianti buto dalis būtų pilnai išlaikoma ir tinkamai prižiūrima.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«rÄ , valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys G. G., A. Ž., K. Ž. ir D. Ž. po A. Ž. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja V. Ž., jos atstovas advokatas G. G. palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad po pareiÅ¡kėjos tėvo A.

Ž. mirties liko palikimas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ banke ir transporto priemonė, kuri jau iÅ¡registruota. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas ir motina butÄ pirko jau iÅ¡situokę ir jiems priklausė po ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise. Niekas iÅ¡ palikėjo vaikų nesikreipė į notarÄ dėl po A. Ž. mirties likusio palikimo priėmimo. Broliai – K.

Ž. ir D. Ž. neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėja priimtų palikimÄ nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Po pareiÅ¡kėjos tėvo mirties bÅ«tent pareiÅ¡kėja V. Ž. rÅ«pinosi tėvo paliktu turtu, siuntė pinigus buto iÅ¡laikymui, prašė mamos, kad prižiÅ«rėtų buto dalį. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Ž. parodė, kad po A. Ž. mirties, laukė, kol visi vaikai bus pilnamečiai. Nurodė, kad pati palaidojo A. Ž., buvo įsiskolinimai, paėmė paskolÄ , o dukra V.

Ž. iÅ¡vyko dirbti į užsienį, kad padengtų įsiskolinimus. ButÄ pirko po santuokos nutraukimo su A. Ž.. Po sutuoktinio likusį turtÄ valdė ir valdo su vaikais, nėra jokių įsiskolinimų. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. buvo prisijungusi nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ , tačiau dėl blogos garso kokybės, nebuvo galima suinteresuoto asmens iÅ¡klausyti. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo D. K. prisijungė posėdžiui prasidėjus. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo turėjo ir galėjo iÅ¡ anksto pasirÅ«pinti tinkamu prisijungimu prie teismo posėdžio, tačiau to nepadarius, jos iÅ¡klausyti nebuvo galima.

Suinteresuotam asmeniui nepavykus tinkamai prisijungti prie teismo posėdžio turėjo teisę praÅ¡yti atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad įvertinus teismo posėdyje duotus pareiÅ¡kėjos ir liudytojos parodymus, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo gyvena užsienyje, bute, kurį pareiÅ¡kėjÄ nori paveldėti faktiÅ¡kai pradėdama valdyti, niekada negyveno bei prie jo iÅ¡laikymo neprisidėjo. Teismas, konstatuoja, jog asmeniui buvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, tačiau dėl pačio asmens veiksmų – tinkamai nesureguliavus garso, jo iÅ¡klausyti nebuvo galima.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

P. V. Ž. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turėdama tikslÄ paveldėti po tėvo A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paliktÄ turtÄ . Testamentų registre nėra įregistruotų A. Ž. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki Å¡io momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯gyja subjektinę paveldėjimo teisę.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 straipsnis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus. Toks kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad sprendžiant bylÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sÄ lygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiÅ¡kai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtÄ , turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu bÅ«du ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rÅ«pinosi turtu kaip Å¡io turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

Nagrinėjamu atveju po A. Ž. mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ , nes testamento mirusysis nepaliko. Ä®pėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. Byloje iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir liudytojos V. Ž. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V. Ž. po savo tėvo A. Ž. mirties jo turtu rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo. PareiÅ¡kėja su broliais buvo susitarusi, kad ji turtu rÅ«pinsis, todėl jai turtas ir atiteks. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, t. y.

UAB „Tavo pastogė“ praneÅ¡imu, AB „Swedbank“ bankiniu iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti kad V. Ž. siuntė mamai pinigus, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V. Ž. po tėvo mirties buvo iÅ¡vykusi dirbti į užsienį, o uždirbtus pinigus siuntė mamai V. Ž., kad Å¡i rÅ«pintųsi turtu, mokėtų mokesčius. Å ių aplinkybių niekas neginčijo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, teisme apklaustų liudytojų parodymai ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai patvirtina, jog V.

Ž. po tėvo A. Ž. mirties, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Esant pakankamai įrodymų ir suinteresuotiems asmenims neprieÅ¡taraujant, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V. Ž. faktiÅ¡kai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio A. Ž. palikimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama valdyti, priėmė po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ . Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Nadežda Kiubienė