2022-06-08 Nr. AB-15247-3-61-3-00916-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2649-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00916-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. M. A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 22S2284 (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė teismui.

4. Pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu pareiškėja buvo nurodžiusi faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja pažymėjo, kad ji užaugo ne europietiškoje kultūroje, neturi gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, prašydama prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes teko atsakovui ir tokia našta neturėjo būti perkelta tik jai.

5. Pareiškėja teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė jai maksimalų draudimo atvykti laiką.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad jis nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

8. Pareiškėjos pasakojimas nenuoseklus ir prieštaringas, apie tuos pačius įvykius ir aplinkybes pareiškėja ir jos sesuo G. pasakojo skirtingai. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Dėl to pripažinta, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

10. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovo nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

11. Teismo posėdyje pareiškėja prašė jos skundą tenkinti ir, be kita ko, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos D. M. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2284 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 22 d. atliktos pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji išvyko iš kilmės šalies dėl grasinimų, kurių susilaukė iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

14. 2021 m. lapkričio 10 d. antrinės apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

15. 2022 m. sausio 27 d. atliktos apklausos metu prieglobsčio prašytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytoja kartu su seserimi vėl persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas kitą seserį, vardu R., neilgai trukus prieglobsčio prašytoja išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusiją, iš ten – į Lietuvą. Apklausos pabaigoje prieglobsčio prašytoja pridūrė, kad gyvens Lietuvoje kad ir penkerius metus ir negrįš į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) gyvena jos sužadėtinis.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atvykdama į Lietuvą prieglobsčio prašytoja nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, keliavo su grupe asmenų.

17. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamento tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai. Tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia to lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas, pareiškėja nepriklauso nė vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Teismas pripažino, kad byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai leistų pripažinti tikimybę, jog pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini), galėtų būti priskirta socialinėms grupėms, kurios pažeidžiamesnės tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tačiau individualiai pareiškėjos atžvilgiu nenustatyti diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai.

18. Teismas, įvertindamas pareiškėjos apklausų metu surinktą informaciją, pažymėjo, kad ir pati prieglobsčio prašytoja patvirtino, jog ji kilmės valstybėje ilgą laiką gyveno atskirai (duomenys neskelbtini), dirbo. Nors pareiškėjos pasakojimas buvo abstraktus ir nemotyvuotas, tačiau iš jo turinio buvo sprendžiama, jog pareiškėja tariamą (duomenys neskelbtini) persekiojimą sieja su jo grasinimais (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vien šios priežastys nepatvirtina, jog pareiškėjai grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pažymėta, kad teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog iš (duomenys neskelbtini) laisvai atskrido į Baltarusiją, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos judėjimo laisvė nebuvo pažeista.

19. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus; kai kurie paaiškinimai apie jos persekiojimą yra painūs, prieštaringi, abstraktūs. Pareiškėja nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus. Atsakovas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį, todėl pareiškėja, teikdama painius atsakymus, turėjo suprasti, jog jų turinys negali būti laikomas išsamiu ir detaliu paaiškinimu. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė naujų duomenų ar paaiškinimų dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, netgi priešingai, jau teisme pareiškėja nurodė, kad ji bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Tokios savo pasakojimo versijos pareiškėja taip pat nepatvirtino, negalėjo išsamiau nurodyti, kodėl apie tai bijojo pasakoti Migracijos departamento specialistams. Tokius trūkumus teismas laikė pagrindu abejoti pareiškėjos pasakojimu.

20. Teismas pritarė pareiškėjos argumentui, kad prieglobsčio prašytoja pati neprivalo teisiškai kvalifikuoti situacijos, pateikti teisinio pagrindimo ir jos motyvacijos dėl individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmės, tokia pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka Migracijos departamentui.

21. Bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus dėl tariamos grėsmės būti persekiojamai jos kilmės valstybėje ir laikė, kad jos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu. Dėl to teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Teismas vertino pareiškėjos argumentus dėl netinkamo aplinkybių atskleidimo kaip nesudarančius pagrindo abejoti prašymo tyrimo išsamumu. Iš rašytinės bylos medžiagos ir esančio apklausos įrašo matyti, kad vertėjai tiksliai ir nuosekliai vertė pareiškėjos pasakojimą, pareiškėja nei apklausoje, nei po jos nereiškė pretenzijų dėl netinkamo vertimo.

23. Teismas įvertino pareiškėjos nurodomą baimę grįžti į kilmės valstybę ir pripažino, kad tokia baimė grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu, nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Atsakovas nenustatė individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį, tokie įrodymai (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjai kilmės šalyje) nebuvo pateikti ir teismui. Dėl to teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

24. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjai maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nors nustatytų aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgdamas į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) patvirtintoje Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, taip pat į tai, kad byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje galėtų sukelti grėsmę visuomenės saugumui, kad pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 25. Pareiškėja D. M. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jos bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

26. Pareiškėja nurodo, kad jos prašymas netinkamai išnagrinėtas, atsakovo išvada neatitinka Įstatymo bei Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24d. įsakymu Nr. IV-131 (toliau –Tvarkos aprašas) nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis, kurios yra priimtos neįvertinus visų įrodymų. Kadangi teismas neįvertino esminių pareiškėjos skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip tai nurodyta ABTĮ 86 straipsnyje, tai jis priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

27. Atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas šių atsakovo padarytų procesinių klaidų neištaisė. Pareiškėja kylančią grėsmę sieja su persekiojimu dėl religinių tradicijų. Dėl to atsakovas turėjo vadovautis Tvarkos aprašo 97 punkto nuostatomis ir šį atvejį išnagrinėti objektyviai, nešališkai, atsižvelgdamas į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojos pateiktus pareiškimus ir visus jos turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar ji patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prieglobsčio prašytojos individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, kad pagal prieglobsčio prašytojo pateiktas asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš ją vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais. EŽTT praktikoje pažymima, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti.

28. Pareiškėja priklauso asmenų grupei, kuriai gresia persekiojimo pavojus ir (ar) susidorojimo pavojus. Įvertinus dabartinę situaciją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kilmės valstybėje, toks pavojus tebegresia iki šiol. Atsakovas, vertindamas situaciją kilmės valstybėje, dėl jo kylantį pavojų bei tuo grindžiamą pareiškėjos baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini).

29. Atsakovas priėmė sprendimą, neįvertinęs individualios pareiškėjos situacijos (duomenys neskelbtini) papildomos apsaugos kontekste (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies l-2 punktai).

30. Atsakovas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, pirmiau aptartais sprendimais. Dėl to panaikinus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, naikintinas ir sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą kaip praradęs teisinį pagrindą.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo, vadovavosi Migracijos departamento klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis, todėl buvo neįvertintos esminės pareiškėjos skundą pagrindžiančios aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai neištirtos. Pagal Tvarkos aprašo 22 punktą prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Tokios priežastys turi būti pagrįstos konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

33. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėja nurodė, kad jos išvykimą iš (duomenys neskelbtini) nulėmė (duomenys neskelbtini), laisvesnio gyvenimo siekis. Pareiškėjos pasakojimas, kad (duomenys neskelbtini), buvo nekonkretus, paviršutiniškas, ji nepraplėtė pasakojimo, atsakinėjo vangiai, trumpais sakiniais. Pareiškėja net nežinojo ir neįvardijo asmens, (duomenys neskelbtini). Kalbėdama apie tariamai patirtus išgyvenimus pareiškėja nepateikė detalių, jos pasakojimas buvo bendro pobūdžio, nebuvo peržengiamos pirminio naratyvo ribos. Nors pareiškėja nurodė (duomenys neskelbtini) patyrusi smurtą (duomenys neskelbtini), tačiau apklausų metu pasakojimas apie tokį smurtą buvo nedetalus, nenuoseklus (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjos teiginių atsakovas nelaikė patikimu įrodymu, o kitokių įrodymų pareiškėja nepateikė.

34. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos pasakojimas ne tik nenuoseklus, bet ir prieštaringas, apie tuos pačius įvykius ir aplinkybes pareiškėja ir jos sesuo G. pasakojo skirtingai, pvz., apklausų metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), o jos sesuo G. iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau apklausos metu pasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Nesutapo pareiškėjos bei jos sesers G. pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini). Prieštaringa buvo ir pareiškėjos pateiktų įvykių chronologija (duomenys neskelbtini).

35. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja ir jos sesuo G. pateikė nevienodą informaciją apie (duomenys neskelbtini), atsakovas mažai tikėtina laikė tai, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į pareiškėjos pasakojimo trūkumus (pasakojimas bendro pobūdžio, neišsamus, prieštaringas, prieštaraujantis kilmės valstybės informacijai ir sesers G. pasakojimui) bei į tai, kad ji savarankiškai gyvena jau 6 m., atsakovas laikė labai tikėtina, kad pareiškėjos istorija yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų prieglobsčio prašytojos išvykimo iš kilmės šalies motyvų.

36. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo G., su kuria ji kartu atvyko į Europą, išreiškė norą savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasinaudoti pinigine kompensacija ir išvyko 2022 m. vasario 2 d. į kilmės šalį, nors prieš tai teigė, kad (duomenys neskelbtini) jos tariamai ieško (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė į (duomenys neskelbtini) negrįšianti, nes ji nori važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos sužadėtinis. Dėl to atsakovas padarė išvadą, kad prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nėra pareiškėjos siekis ir galutinis kelionės į Europą tikslas.

37. Nepagrįstais atsakovas laiko ir pareiškėjos teiginius dėl papildomos apsaugos jai nesuteikimo. EŽTT yra nurodęs, jog turi egzistuoti individualios asmens savybės, dėl kurių žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės gali būti pažeidžiamos. Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pasisakė, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gręsiančiomis individualiomis grėsmėmis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, atsakovas vertino, ar prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, atsakovas pripažino, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjos kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pati pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Dėl to pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

38. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, buvo nustatyta, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gali kilti rizika patirti smurtą. Tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėja kilmės valstybėje kurį laiką gyveno savarankiškai, dirbo, o jos pasakojimas apie smurtą ir grasinimus iš (duomenys neskelbtini) pusės nėra laikytinas patikimu įrodymu dėl prieštaringumo, nekonkretumo, detalių stokos, atsainaus kalbėjimo, ji pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, kilmės valstybėje yra likusi jos sesuo, kuri yra (duomenys neskelbtini), teta iš motinos pusės, su kuria ji palaiko ryšius, atsakovas laikė tikėtina, kad ji gali gyventi savarankiškai, o esant poreikiui, ji galėtų sulaukti paramos iš giminaičių, su kuriais palaiko ryšį. Dėl to pagrįstai padaryta išvada, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį parašymą grįsdama siekiu būti tiesioginiai ir betarpiškai išklausyta.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

41. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta „pabėgėlio“ sąvoka, pagal kurią pabėgėliu pripažįstamas asmuo, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“ Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

43. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 p.).

45. Prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo teisiniai santykiai reglamentuojami atitinkamai Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

46. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šių veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatytą visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygą, konstatavo, kad viena vertus, (visiškai pagrįsta baimė) turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010).

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl prieglobsčio laikosi nuoseklios pozicijos, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

49. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

50. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Pagal šio straipsnio 3 dalį tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą; pagal šio straipsnio 5 dalį <...> duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

51. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė viena iš „konvencinių“ priežasčių – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, pareiškėja išvykimą iš kilmės valstybės grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).

52. Departamentas, atlikęs pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, įvertinęs pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį nurodytas priežastis, lėmusias jos išvykimą iš kilmės valstybės ir baimę grįžti į ją, 2021 m. rugsėjo 22 d. registracijos ir 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. sausio 27 d. apklausų metu pateiktus paaiškinimus, pareiškėjos asmenines aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę dėl saugumo lygio, (duomenys neskelbtini) kontekste, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme nėra visiškai pagrįsta (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis); nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai); nenustačius, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas siektų tokį lygį, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bei atsižvelgus į tai, jog nors pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) ir priklauso vienai iš grupių, kuri, pagal Europos prieglobsčio paramos biuro duomenis, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau jau daugiau kaip 6 metus ji gyveno savarankiškai, dirbo ir save išlaikė, turi artimų giminaičių su kuriais palaiko ryšius, o jos pasakojimas apie patirtą persekiojimą dėl abstraktumo, prieštaringumo ir neįtikinamumo nelaikytas patikimu įrodymu, tai pareiškėja pripažinta neatitinkančia ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijaus, nustatyto Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiam pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vertinimui. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėja neatitinka reikalavimų gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėja tariamą (duomenys neskelbtini) persekiojimą siejo su (duomenys neskelbtini), tačiau vien tokia priežastis nepatvirtina, jog pareiškėjai grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas, įvertinęs pareiškėjos apklausų metu surinktą informaciją, pažymėjo, pareiškėja ilgą laiką kilmės valstybėje gyveno atskirai nuo (duomenys neskelbtini), dirbo (tai patvirtino ir pati pareiškėja). Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) ji laisvai atskrido į Baltarusiją. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos judėjimo laisvė nebuvo pažeista.

54. Teismas, įvertinęs pareiškėjos apklausose nurodytą informaciją apie patirtus grasinimus, padarė išvadą, kad jos pasakojimas taip pat nepatvirtina grėsmės patirti individualų persekiojimą. Tiek atsakovas, tiek ir teismas pripažino, kad pareiškėjos pasakojimas turėjo esminių trūkumų, jis nebuvo išsamus, konkretus, pareiškėja savo istoriją pasakojo labai abstrakčiai, į papildomus bei patikslinančius klausimus atsakinėjo nepraplėsdama pirminio naratyvo ribos. Pareiškėja nenurodė jokių konkretesnių detalių, aplinkybių apie vyrą, už kurio ją ketinta priverstinai ištekinti, kaip buvo bandoma ją supiršti, ar kitokių detalių, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji pasakoja savo asmeninę patirtį, asmeniškai patirtus išgyvenimus. Kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjos persekiojimu, buvo painūs, prieštaringi, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Tiek atsakovas, tiek ir teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos paaiškinimai dėl jos persekiojimo ir grėsmės kilmės valstybėje skyrėsi nuo jos sesers G. pasakojimo, pavyzdžiui, skyrėsi pareiškėjos ir jos sesers nurodomos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini); skyrėsi ir pateiktų įvykių chronologija. Vertinant individualaus pobūdžio persekiojimo tikimybę šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjos sesuo G., su kuria pareiškėja atvyko į Europą ir pasiprašė prieglobsčio, nusprendė ir 2022 m. vasario 2 d. savanoriškai grįžo į (duomenys neskelbtini), pasinaudojusi pinigine kompensacija, nors ji taip pat savo prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) ją tariamai persekiojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nurodė negrįšianti į kilmės šalį, nes nori vykti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos sužadėtinis. Tokios aplinkybės patvirtina, jog prieglobsčio gavimas Lietuvoje nėra pareiškėjos siekis ir galutinis atvykimo į Europą tikslas.

55. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu prieglobsčio prašymo vertinimu, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais nepaneigiamas tiek atsakovo, tiek teismo atliktas prašymo vertinimas ir padarytos išvados. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos pasakojimas pagrįstai nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jai tariamai kilusios grėsmės realumą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo dėl „konvencinių“ priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų) rizika. Pareiškėjai nenurodžius ir atsakovo tyrimo vertinimo metu nenustačius faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai dėl jos asmeninių savybių kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, bendra saugumo padėtis ar moterų, atsisakiusių ištekėti už joms išrinkto vyro, teisinė padėtis kilmės valstybėje nepagrindžia individualios persekiojimo grėsmės ir savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai pagrįsta. Dėl to teisėtu ir pagrįstu pripažintinas teismo sprendimas nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvoje.

56. Teisėjų kolegija tais pačiais motyvais sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, nėra ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų individualaus pobūdžio kankinimai arba mirties bausmė. Pažymėtina, kad atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini) ataskaita, pagal kurią nustatė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini), kartu ir pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie galimai pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Dėl to atsižvelgus į atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją ir į pareiškėjos individualias savybes, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Nors pareiškėja teigia, kad papildomos apsaugos suteikimo aspektu apskritai nebuvo įvertinta individuali jos, (duomenys neskelbtini), situacija, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Departamento sprendimo turinys patvirtina, kad buvo atsižvelgta į tai, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą ir nustatęs, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesąlygoja realios rimtos grėsmės asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ar saugumui, vertino, ar pareiškėjai kaip (duomenys neskelbtini) gali kilti rizika patirti smurtą, nes ji patenka į (duomenys neskelbtini) rizikos grupę. Pažymėtina, kad, (duomenys neskelbtini) susiduria su padidinta rizika patirti smurtą, todėl atsakovas ištyrė individualias aplinkybes ar veiksnius, kurie gali padidinti pavojų. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra pilnametė, kilmės valstybėje jau kurį laiką (apie 6 metus) gyveno savarankiškai, dirbo ir save išlaikė, jos pasakojimas apie smurtą ir grasinimus iš (duomenys neskelbtini) pusės dėl savo prieštaringumo, nekonkretumo, detalių stokos, atsainaus kalbėjimo nelaikytas patikimu įrodymu. Ji yra savarankiškai gyvenusi (duomenys neskelbtini), pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Atsakovas įvertino ir pareiškėjos galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) atkreipdamas dėmesį į tokias aplinkybes, kad kilmės valstybėje yra likusi jos sesuo, kuri yra (duomenys neskelbtini), teta iš motinos pusės, su kuria ji palaiko ryšius. Tokios aplinkybė leido laikyti tikėtina išvadą, kad, grįžusi į (duomenys neskelbtini), pareiškėja vėl galės gyventi savarankiškai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo išvadą, jog pareiškėja, grįžusi į kilmės šalį, galėtų susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde šiuo aspektu nurodyti argumentai nepaneigia išvados, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. M. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė