Legislator Case Law & Legislation
550c8b30-128f-4a55-987f-cd1b7283eece AI generated

550c8b30-128f-4a55-987f-cd1b7283eece · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 550c8b30-128f-4a55-987f-cd1b7283eece
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. I-231-406/11Teismo proceso Nr. 3-62-3-00090-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU 2011 m. vasario 14 d.            Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. Č., jo atstovei D. M.,atsakovo atstovui Žilvinui Strumskiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

Legislator headnote

AI generated

550c8b30-128f-4a55-987f-cd1b7283eece · Kauno apygardos administracinis teismas: Taigi visais atvejais, kai sprendžiamas kvalifikacinės kategorijos suteikimo ar patvirtinimo klausimas, privalu vadovautis Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.Nuostatų 3 punktas reglamentuoja reikalavimus, kurie keliami pareigÅ«nams kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti). Jame nurodyta, kad kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, iÅ¡laikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, iÅ¡laikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamÄ vidaus tarnybos staÅ¾Ä pareigÅ«nams, kurių profesionalumÄ Ä¯vertino komisija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. I-231-406/11Teismo proceso Nr. 3-62-3-00090-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU 2011 m. vasario 14 d.            Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. Č., jo atstovei D. M.,atsakovo atstovui Žilvinui Strumskiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

Č. skundÄ atsakovui Marijampolės apskrities Vyriausiajam Policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teigia, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. eina Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas. 2004 m. gruodžio 10 d. jam buvo suteikta I-oji kvalifikacinė kategorija. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 64-TE-281 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo, pažeminimo, panaikinimo“ jam buvo suteikta viena pakopa žemesnė – II-oji kvalifikacinė kategorija. Teigia, kad Å¡io ginčijamo įsakymo 5.1 punktas nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad pareigÅ«nų kvalifikavimo komisijai nėra suteikta teisė apsiriboti tik formaliu posėdžiu dėl pareigÅ«no profesionalumo vertinimo. Atsakovas, vykdydamas profesionalumo vertinimo procedÅ«rÄ , piktnaudžiavo turimais įgaliojimais, pažeidė jo teisę į objektyvų ir pagrįstÄ jo profesionalumo įvertinimÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė valstybės tarnybos principus, neužtikrino sprendimo objektyvumo, pagrįstumo, teisingumo.

Formalus aplinkybių vertinimas, remiantis vieninteliu kriterijumi – jam 2009 m. kovo 13 d. Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, kurios pagrįstumas bei teisėtumas teisės aktų nustatyta tvarka buvo ginčijamas teismuose ir neatsižvelgiant į kitus Nuostatų 31 p. nustatytus kriterijus, jų nuomone, negalėjo bÅ«ti teisėtu pagrindu, sukeliančiu neigiamas teisines pasekmes – kvalifikacinės kategorijos sumažinimÄ ir atitinkamai mažesnį darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjas mano, kad atestavimo ir kvalifikavimo komisijos posėdis vyko, grubiai pažeidžiant procedÅ«rinius reikalavimus: jis nebuvo informuotas apie posėdį, nedalyvavo pokalbyje, nebuvo raÅ¡oma ir posėdyje nebuvo nagrinėjama jo tiesioginio vadovo iÅ¡vada, taip pažeidžiant taisyklės, turėjusias užtikrinti aplinkybių įvertinimo objektyvumÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Kadangi vertinimo procedÅ«ros metu, iÅ¡skyrus tarnybinės nuobaudos paskyrimo faktÄ , nebuvo konstatuotos jokios kitos Nuostatuose nurodytos aplinkybės, įtakojančios turėtosios I – osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimÄ , todėl Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, atsakovas įpareigotinas grÄ Å¾inti turėtÄ I-Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ .

Be to, atsakovui priėmus neteisėtÄ skundžiamÄ Ä¯sakymÄ (5.1 p.), buvo pažeista jo teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , tokiu bÅ«du atkurtina iki skundžiamo akto priėmimo buvusi padėtis, t. y. jo teisės ir teisėti interesai, iÅ¡mokant negautÄ pareiginės algos priedÄ , susidariusį dėl pažemintos kvalifikacinės kategorijos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir dėl to sumažėjusio darbo užmokesčio jam taip pat 2 priteistini 0.07 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

             Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad kvalifikacinių kategorijų suteikimas vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams yra reglamentuotas Statuto 36 str. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. IV-323 patvirtintuose kvalifikacinių kategorijų nuostatuose. G. Č. I – oji kvalifikacinė kategorija suteikta 2004 m. gruodžio 31 d. Statuto 36 str. 2 d. nustatytais terminais ši kategorija galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nuostatų 3 p. yra nustatyta, jog kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, iÅ¡laikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, iÅ¡laikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamÄ vidaus tarnybos staÅ¾Ä pareigÅ«nams, kurių profesionalumÄ Ä¯vertino komisija. Atsakovo atstovas teigia, kad Å¡ioje teisės normoje imperatyviai nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti pareigÅ«nas, kad jo profesionalumas bÅ«tų vertinamas komisijos posėdyje.

Kadangi pareiÅ¡kėjui 2009 m. kovo 13 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda, jis neatitiko reikalavimų pareigÅ«nams, kurių profesionalumas vertinamas komisijos posėdyje, todėl jo profesionalumas iÅ¡ viso nebuvo vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl dėl nurodytų aplinkybių jam ginčijamu įsakymu buvo suteikta II kvalifikacinė kategorija. PraÅ¡o atmesti skundÄ Â kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 31 d.

įsakymo Nr. 64-TE-281 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo, pažeminimo, panaikinimo“ 5.1 punkto, kuriuo pareiÅ¡kėjui G. Č. suteikta viena pakopa žemesnė – II-oji kvalifikacinė kategorija (b.l. 14-16).Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigÅ«nų dalykines savybes, profesinius įgÅ«džius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos staÅ¾Ä nustatomos 3-oji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos.

PareigÅ«nui suteikta kvalifikacinė kategorija iÅ¡ naujo tvirtinama kas penkeri metai (36 str. 2 d.), to paties straipsnio 4 dalis numato, kad konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 patvirtino Kvalifikacinių kategorijų nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuose reglamentavo reikalavimus vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams (toliau – pareigÅ«nai) kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti), kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarkÄ , pareigÅ«nų kvalifikavimo komisijos (toliau – komisija) sudarymo ir darbo organizavimo tvarkÄ .

Taigi visais atvejais, kai sprendžiamas kvalifikacinės kategorijos suteikimo ar patvirtinimo klausimas, privalu vadovautis Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.Nuostatų 3 punktas reglamentuoja reikalavimus, kurie keliami pareigÅ«nams kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti). Jame nurodyta, kad kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, iÅ¡laikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, iÅ¡laikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamÄ vidaus tarnybos staÅ¾Ä pareigÅ«nams, kurių profesionalumÄ Ä¯vertino komisija.

Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad pareigÅ«no profesionalumÄ pagal Å¡iuose Nuostatuose nustatytus kriterijus pirmiausia įvertina pareigÅ«no tiesioginis vadovas, kuris suraÅ¡o motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , apibÅ«dindamas pareigÅ«no profesionalumÄ pagal kiekvienÄ iÅ¡ profesionalumo vertinimo kriterijų ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikia komisijos sekretoriui (23, 24 p.). Å ios komisijai pateiktos tiesioginio vadovo iÅ¡vados nagrinėjimas priskirtas komisijos kompetencijai ir yra viena iÅ¡ privalomų pareigÅ«no profesionalumo vertinimo procedÅ«ros dalių (25p.).

IÅ¡ bylos medžiagos – Komisijos 2009 m. gruodžio 29 d. akto Nr. 64-IL-2187 (b.l. 78 – 83), balsavimo protokolo (b.l 84,85) matyti, kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 64-V-27 „Dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų kvalifikavimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ sudaryta PareigÅ«nų kvalifikavimo ir atestavimo komisija (b.l.76-77) 3 kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimÄ sprendė tik formaliai, nevykdydama jai keliamų imperatyvių reikalavimų, pažeisdama teisės aktuose nustatytas procedÅ«ras.

Pats atsakovas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog turi tarnybinę nuobaudÄ , komisijoje vertinamas nebuvo. Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tas Nr. 64-S-7223 (b.l.

26) patvirtina, jog dėl turėtos kvalifikacinės kategorijos nepatvirtinimo G. Č. iÅ¡ esmės sprendė ne komisija, bet vienasmeniÅ¡kai VPK virÅ¡ininkas, konstatuodamas, kad pareiÅ¡kėjas negali pasitvirtinti turimos kategorijos ir duodamas konkrečius nurodymus Kalvarijos policijos komisariato virÅ¡ininkui.Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad nagrinėdama tiesioginio vadovo iÅ¡vadÄ , komisija turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigÅ«no profesionalumÄ pagal nustatytus reikalavimus pareigÅ«no kvalifikacinei kategorijai gauti.Ä®vertinus bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, kad Komisijai nepareikalavus tiesioginio vadovo motyvuotos iÅ¡vados, pagal nustatytus reikalavimus Å¡ios iÅ¡vados neiÅ¡nagrinėjus, iÅ¡samiai jos nepatikrinus ir, nesant tokios iÅ¡vados, netgi neturint galimybės jos patikrinti bei patikimai nustatyti sprendimui dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, visiÅ¡kai neanalizavus pareiÅ¡kėjo profesionalumo pagal Nuostatų 31.1 - 31.11 punktuose nustatytus vertinimo kriterijus, nefiksavus svarstymo eigos protokole, nepagrįstai buvo nutarta sumažinti kvalifikacinę kategorijÄ viena pakopa.

Teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų ir nustatytų procedÅ«rų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«no kvalifikacinės kategorijos suteikimo (patvirtinimo) klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinus bei įvertinus pareigÅ«no profesionalumÄ komisijoje. Todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad buvo padaryti esminiai procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei Komisijos iÅ¡vados objektyvumÄ , pagrįstumÄ ir teisingumÄ , pažeidimai.Pagal Nuostatų 36 punktÄ pareigÅ«nams, kuriems kvalifikacinė kategorija nebuvo suteikta arba turima kvalifikacinė kategorija buvo pažeminta ar panaikinta, kvalifikacinė kategorija gali bÅ«ti suteikta (kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo ar panaikinimo atveju) arba aukÅ¡tesnė kategorija gali bÅ«ti suteikta (kvalifikacinės kategorijos pažeminimo atveju) ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo atitinkamai kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo, panaikinimo ar pažeminimo dienos.

Tačiau ginčo atveju pažymėtina ir tai, kad išnykus aplinkybei, dėl kurios pareigūnui buvo pažeminta kvalifikacinė kategorija, t. y. įsiteisėjus LVAT sprendimui, kuriuo tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, buvo privalu nedelsiant Nuostatuose nustatyta tvarka spręsti dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo. Atsakovas ir tokių veiksmų neatliko, o duomenų, jog pareiškėjas nesutiko, kad būtų vertinamas jo profesionalumas, byloje nėra.Nei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo ir atestavimo komisijos 2009 m. gruodžio 29 d. balsavimo protokole (b.l. 84,85), nei tos pačios dienos akte Nr. 64- IL-2187 (b.l. 78-83), nei ginčijamame įsakyme (b.l. 14-16) nėra nurodyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui suteikta viena pakopa žemesnė kvalifikacinė kategorija.

IÅ¡ bylos medžiagos galima spręsti, kad tokia iÅ¡vada padaryta aplamai neatlikus jokio vertinimo, tik dėl pareiÅ¡kėjo turimos tarnybinės nuobaudos – pastabos, skirtos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 64-TE-61 (b. l. 47). Å iuo apsektu pabrėžtina tai, jog spręsdamas kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimÄ , atsakovas privalėjo vadovautis aukÅ¡tesnės galios teisės aktu – Statutu, kurio 36 str. 1 d. nustatyta, kad kvalifikacinės kategorijos nustatomos įvertinus pareigÅ«nų dalykines savybes, profesinius įgÅ«džius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos staÅ¾Ä .

Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra ta, kad sprendžiant dėl kategorijos atsakovui buvo žinoma, jog pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu jam skirtÄ tarnybinę nuobaudÄ jau buvo panaikinęs. Atsakovo paduotas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas), neatleido Komisijos nuo pareigos tinkamai vykdyti Statute ir Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus objektyviai įvertinant pareiÅ¡kėjo profesionalumÄ , žinias, gebėjimus ir įgÅ«džius pagal visus pareigÅ«no profesionalumo vertinimo kriterijus.

Komisija ir VPK viršininkas, žinodami, jog galutinis sprendimas dėl pareiškėjai skirtos nuobaudos teisėtumo nėra priimtas, visiškai neįvertinus pareiškėjo profesionalumo pagal vertinimo kriterijus, grubiai pažeidžiant teisės aktuose kitus  nustatytus 4 procedūrinius reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nesuteikti G. Č. kvalifikacinės kategorijos.Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis analogiÅ¡koje administracinėje byloje Nr. A756-1272/2010.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ir minėtoje byloje suformuotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas, pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ Ä¯sakymÄ dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo G. Č., todėl Å¡i ginčijamo įsakymo dalis naikintina (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p.).

PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ reikalavimų taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jam turėtÄ I-Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ . Å is reikalavimas netenkintinas, nes ginčijamo ir neteisėtu pripažinto įsakymo dalies panaikinimas savaime reiÅ¡kia buvusios padėties iki 2010 m. sausio 1 d., kai pareiÅ¡kėjas turėjo I-Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ , atkÅ«rimÄ (ABTÄ® 92 str.). Tokio pobÅ«džio įpareigojimas Å¡ioje stadijoje sudarytų pagrindo manyti, kad teismas patvirtino pareiÅ¡kėjo turėtÄ I-Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ , tuo tarpu kvalifikacijos suteikimo procedÅ«ra yra atsakovo, bet ne teismo kompetencija.

Be to, vėliau vykdant Å¡iÄ procedÅ«rÄ Nuostatuose nustatyta tvarka gali atsirasti kitų aplinkybių (pagal Nuostatų 31.1 - 31.11 punktuose nurodytus kriterijus), kurios galimai tiesiogiai įtakotų atitinkamos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimÄ ir kurios nagrinėjamu atveju (aplinkybės) nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Tokioje teisinėje situacijoje atsakovas taip pat neįpareigotinas Nuostatuose nustatyta tvarka spręsti klausimÄ dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo (ar nepatvirtinimo) G.

Č., nes tai daryti jį įpareigoja Statuto 36 str. 2 d. Kadangi dėl skundžiamo įsakymo (akto) panaikinimo ginčo atveju atkuriama buvusi iki panaikinto akto priėmimo padėtis, tenkintini pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl įpareigojimo sumokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl neteisėto kvalifikacinės kategorijos sumažinimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės nepagrįstai sumažėjo jo darbo užmokestis, taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ sumokėti jam delspinigius.

Delspinigių už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį mokėjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas (1996 m. vasario 20 d. Nr. I-1214). Šio įstatymo 2 str. nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas iÅ¡mokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai.

Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ . Ä®statymo nustatytas delspinigių dydis kartÄ per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus.

Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje gali bÅ«ti numatytos darbuotojams palankesnės sÄ lygos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. A1-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ 1 p. nustatyta, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. taikomas delspinigių dydis yra 0,07 procento. Kadangi ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės nebuvo iÅ¡mokėtas jam priklausantis darbo 5 užmokestis (priedo, mokamo už I-Ä jÄ Â kvalifikacinę kategorijÄ ir mokamo už II-Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ , skirtumas) pareiÅ¡kėjui mokėtini 0,07 procento delspinigiai, skaičiuojant juos nuo susidariusios nepriemokos kiekvienÄ mėnesį laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

             SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies             Panaikinti 2009 m. gruodžio 31 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymo Nr. 64-TE-281 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo, pažeminimo, panaikinimo“ 5.1 punktÄ . Ä®pareigoti Marijampolės apskrities VyriausiÄ jį policijos komisariatÄ sumokėti G. Č. darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir 0,07 procento delspinigius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Gintaras Čekanauskas