2016-12-22 Nr. AB-24428-3-61-3-04830-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1904-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04830-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 32–38), prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VMVT) 2014 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 69D1-1302, įpareigoti Vilniaus VMVT iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškimą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus VMVT, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. pateikė Vilniaus VMVT pareiškimą, kuriame nurodė aplinkybes dėl netinkamo maitinimo, maisto kokybės Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), t. y. nusiskundimus dėl guliašo, spirgučių padažo, žuvies kotletų, košės, silkių, kisieliaus, margarino, druskos. Be to, pasak pareiškėjo, maistas transportuojamas netinkamomis sąlygomis, išduodamas netinkamas kiekis. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta gydytojų paskirta dietinė mityba, o Lukiškių TI-K valgykloje dirba nuteistieji, kurie neturi tinkamų žinių ir kvalifikacijos, higienos paso. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K maisto kokybės niekas nevertina ir netikrina. Pareiškime jis nurodė nusiskundimus ir dėl Lukiškių TI-K esančios parduotuvės, kurioje tam tikrų prekių pavadinimai, kokybė ir ženklinimas neatitinka tikrovės, be to, dauguma prekių lenkiškos, asortimentas nesikeičia jau 3 metus, kai kurių prekių nėra kainininke, todėl pareiškėjas jų negali įsigyti, tačiau, anot pareiškėjo, Vilniaus VMVT jo nurodytų aplinkybių netyrė (išskyrus nusiskundimus dėl parduotuvės), jokių veiksmų neatliko ir priėmė skundžiamą 2014 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 69D1-1302, kuris, be kita ko, priimtas praleidus nustatytą terminą.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus VMVT skundžiamame sprendime nurodė 2013 m. atliktų patikrinimų rezultatus, kurie neturi nieko bendro su minėtais pareiškėjo nusiskundimais. Be to, Vilniaus VMVT netyrė aplinkybių dėl dietinės mitybos, o sprendime minimas Lukiškių TI-K paaiškinimas negali būti patikimas įrodymas, paneigiantis pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjas pabrėžė, jog nesutinka su išvada dėl margarino pateikimo, taip pat akcentavo, kad teisės aktai nenumato galimybės į sutrintas bulves maišyti spirgučių padažą, be to, pareiškėjui nėra aišku, kodėl jam tiekiama bulvių košė, o ne paprastos virtos bulvės.

Kadangi Vilniaus VMVT neužtikrino mitybos kokybės Lukiškių TI-K, pareiškėjo teigimu, jis turi maitintis nekokybišku maistu, dėl to jam tenka patirti didelių nepatogumų, pažeminimą ir bejėgiškumą, todėl pareiškėjas patiria neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 43–51).

Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus VMVT per 2013–2014 m. atliko net 5 Lukiškių TI-K maisto tvarkymo skyriaus patikrinimus, kurių metu be kitų aspektų buvo vertinta ir šiame skyriuje gaminamų, ruošiamų ir Lukiškių TI-K esantiems asmenims patikrinimo dieną tiekiamų patiekalų (maisto produktų) kokybė, o skundai, kurių pagrindu atlikti minėti patikrinimai, nepasitvirtino, nes esminių maisto higieną reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Nurodė, kad Lukiškių TI-K maisto tvarkymo skyrius priskirtas mažos rizikos maisto tvarkymo subjektų grupei, o toks maisto tvarkymo subjektas planine tvarka tikrinamas 1 kartą per 2 metus.

Pažymėjo, kad pagal pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. skundą, 2013 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą bei vykdant valstybinės maisto kontrolės planą 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo atliktas Lukiškių TI-K planinis patikrinimas, apie kurio rezultatus buvo informuotas ir pareiškėjas. Paaiškino, kad Vilniaus VMVT, atsižvelgdama į tai, kad dėl gaunamų pranešimų Lukiškių TI-K maisto tvarkymo skyrius tikrinamas žymiai dažniau, nei numatyta valstybinės maisto kontrolės planuose, pranešimuose nurodytos aplinkybės nepasitvirtina ir esminių maisto higieną reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatoma, be to, pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą ir kitas institucijas jau ne pirmą kartą, prašydamas įvertinti iš esmės tas pačias ar labai panašias aplinkybes, kaip ir vertintos aukščiau atliktų patikrinimų metu, Tarnyba išnagrinėjusi pareiškimą, išsamų 2014 m. spalio 14 d. atsakymą pareiškėjui pateikė remdamasi iki pareiškimo gavimo atliktų Lukiškių TI-K maisto tvarkymo skyriaus patikrinimų duomenimis, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą viešojo administravimo subjektas gali nenagrinėti pranešimo ar skundo, jeigu tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Atkreipė dėmesį, jog pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 882/2004), 3 straipsnio 1 dalį, valstybinė kontrolė turi būti atliekama rizikos pagrindu, o skundai dėl Lukiškių TI-K maisto tvarkymo skyriuje vykdomos maisto tvarkymo veiklos nepasitvirtina ir esminių maisto higieną reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nenustatoma, todėl pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, šališkas, neteisingas ir neteisėtas, laikytini nepagrįstais.

Tarnybos nuomone, pareiškėjo prašymas atlikti patikrinimus einamojo mėnesio 2 d. ir 9 d. (patikrinti pietums tiekiamą maistą), 2 d., 10 d. ir 27 d. (patikrinti vakarienei tiekiamą maistą), 3 d., 10 d. ir 27 d. (patikrinti pietums tiekiamą maistą), bet kuriomis 3 dienomis (patikrinti iš ryto dalijamą maistą), 24 d. (patikrinti pietums tiekiamą maistą), 8 d. ir 26 d. (patikrinti vakarienei tiekiamą maistą) ir pan. yra ne tik neracionalus, sunkiai įgyvendinamas, bet ir prieštarauja VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principui. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad į pareiškėjo pranešimą, Vilniaus VMVT gautą 2014 m. rugsėjo 16 d., atsakė laikydamasi teisės aktais nustatyto 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Taip pat pabrėžė, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 3 straipsnio 2 dalį valstybinė kontrolė atliekama iš anksto neįspėjus, išskyrus audito patikrinimus, ir Tarnyba minėto reikalavimo laikosi.

Dėl Lukiškių TI-K tiekiamo maisto kokybės paaiškino, kad ankstesnių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimas vykdomas vadovaujantis teisės aktais, Lukiškių TI-K maisto produktus ir žaliavas gauna su jų kiekį ir kokybę patvirtinančiais dokumentais, laikomasi maisto produktų ir žaliavų tinkamumo vartoti terminų, maisto produktai ir žaliavos laikomi tinkamomis ir gamintojų nurodytomis sąlygomis, maistas gaminamas pagal receptūras ir technologinių procesų aprašymus. Be to, atliktų juslinių vertinimų metu nustatyta, kad tikrintų pagamintų patiekalų skonis, kvapas, išvaizda, konsistencija būdingi minėtų patiekalų rūšiai ir jų gamybai naudotoms žaliavoms, be pašalinio kvapo, skonio, priemaišų ir skiedimo požymių. Atkreipė dėmesį, jog ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų Lukiškių TI-K pagamintų patiekalų laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, patikrinimų metu pasvėrus tikrintus tiekiamus pietų davinius, jų svoriai atitiko kiekius, nurodytus valgiaraščiuose. Tarnybos nuomone, jei asmuo abejoja jam išduoto maisto svoriu, jis gali dėl to kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją ir iš karto spręsti kilusius klausimus.

Paaiškino, kad Valgiaraščio nedirbantiems vyrams, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, pastabose nurodyta, kad patiekalų svorių paklaidos galimos iki 5 proc. patiekalo svorio, virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis, pusryčiams ir vakarienei skirtas margarinas (atitinkamai po 5 g) gali būti išduodamas vieną kartą per pusryčius – iš karto 10 g, druska papildomam sūdymui išrašoma, esant poreikiui. Pažymėjo, kad margarinas yra termiškai apdorotas maisto produktas, laikyti margariną šaldytuve rekomenduojama dėl konsistencijos, tačiau laikant vieną dieną ne šaldytuve jis nesuges. Kompotas gaminamas apdorojant (verdant) džiovintus vaisius, po to laikomas karštai ne mažiau kaip valandą, dėl ko iš taip apdorotų džiovintų vaisių yra ekstrahuojamos (ištraukiamos) praktiškai visos maistingosios medžiagos. Be to, Lukiškių TI-K administracijos paaiškinime nurodyta, kad išvirtos bulvės pertrinamos ir įmaišomas pagamintas spirgučių padažas.

Tarnyba nurodė, kad ankstesnių patikrinimų metu buvo įvertintas ir pagamintų patiekalų pristatymas į kameras ir pažeidimų nenustatyta, be to, Lukiškių TI-K administracija nurodė, kad nuolat vykdo griežtą patiekalų pristatymo į kameras higienos kontrolę. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K maisto tvarkymui naudojamų patalpų ir įrangos higienos pažeidimų, galinčių turėti įtakos ar kelti pavojų maisto saugai ir kokybei, patikrinimų metu nenustatyta, kenkėjų ar jų pėdsakų nepastebėta.

Dėl dietinės mitybos Tarnyba paaiškino, kad asmens sveikatos sutrikimų vertinimo kontrolės funkcija jai nėra priskirta. Taip pat pažymėjo, jog Lukiškių TI-K maistą tvarkantiems asmenims specialaus išsilavinimo reikalavimai netaikomi, be to, patikrinimų metu nenustatyta, kad virtuvės darbuotojams trūksta patirties. Darbuotojų sveikatą prieš pradedant darbą ir vėliau periodiškai tikrina bei sveikatos žinių teikia Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba. Patikrinimų metu išanalizavus Lukiškių TI-K pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale padarytus įrašus, pastabų ir įrašų dėl nekokybiškai pagaminto maisto nebuvo, maisto išdavimo sąlygų ir terminų laikomasi.

Pažymėjo, kad Vilniaus VMVT 2014 m. rugsėjo 2 d. atliko Lukiškių TI-K parduotuvės maisto tvarkymo veiklos patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra užtikrinama galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), nustatyta tvarka ir terminais, o maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas užtikrinamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172. Atkreipė dėmesį, jog Vidaus tvarkos taisyklių 15 priede nurodomi tardymo izoliatoriuose suimtiesiems draudžiami įsigyti (parduoti parduotuvėse) maisto produktai, tarp kurių – žalios bulvės, miltai, makaronai, kruopos, cukrus, mielės, žalia mėsa ir jos pusgaminiai, žalia žuvis ir jos pusgaminiai, kreminiai konditerijos gaminiai, alkoholiniai gėrimai ir alus. Į tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų asortimento sąrašą valgomieji ledai nėra įtraukti. Paaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka tardymo izoliatorių kamerose šaldytuvai nenumatyti, todėl negali būti užtikrinamas saugus valgomųjų ledų vartojimas (laikymas). Pabrėžė, kad tikrinimo metu maisto produktų laikymo sąlygų, atsekamumo, kokybės pažeidimų nenustatyta, nerasta nebūdingos išvaizdos, spalvos, kvapo, konsistencijos, išsipūtusia fasuote ir (arba) dangteliais, drumstų, su pašalinėmis priemaišomis maisto produktų. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kiek tardymo izoliatorių parduotuvėse turi būti lietuviškų prekių, o lenkiškų maisto produktų kokybės pažeidimų nenustatyta.

Tarnybos nuomone, Vilniaus VMVT pagal teisės aktų jai suteiktą kompetenciją tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, pateikė išsamų ir pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis atsakymą, skundžiamas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, priimtas teisėtai, todėl įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo pareiškimą ir (ar) priteisti pareiškėjui neturtinės žalos, nėra jokio teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškimu, kuris Tarnyboje gautas 2014 m. rugsėjo 16 d., kreipėsi į Vilniaus VMVT, nurodydamas nusiskundimus dėl maitinimo Lukiškių TI-K ir prašė jo nurodytomis dienomis ištirti aplinkybes dėl silkių patiekimo, padalijimo ir laikymo, spirgučių padažo, margarino bei sviesto, kompote ir kisieliuje tiekiamų džiovintų vaisių, virtų bulvių tiekimo aplinkybių, salotų, margarino, sviesto laikymo ir pristatymo, žuvies kotletų, guliašo, bulvių košės, taip pat nustatyti cukraus kiekį, jo kilmę, ištirti aplinkybes dėl valgykloje dirbančių nuteistųjų, parduotuvėje esančių prekių, dietinės mitybos. Pareiškėjas prašė tyrimą atlikti nurodytomis dienomis atvykus į Lukiškių TI-K, iš anksto neinformavus Lukiškių TI-K administracijos.

Vilniaus VMVT, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą, 2014 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 69D1-1302 informavo pareiškėją, kad pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus VTMT netinkamai išnagrinėjo jo pareiškime nurodytas aplinkybes, netyrė nusiskundimų, todėl nepagrįstai nenustatė pažeidimų Lukiškių TI-K.

Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, nes Vilniaus VMVT pareiškėjui pateiktas atsakymas buvo išsamus ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškime įvardintus nusiskundimus, t. y. patikrinimų metu buvo jusliškai įvertinti pietums pagaminti patiekalai ir nustatyta, kad tikrintų patiekalų skonis, kvapas, išvaizda, konsistencija būdingi minėtų patiekalų rūšiai ir jų gamybai naudotoms žaliavoms, be pašalinio kvapo, skonio, priemaišų, ir skiedimo požymių (tikrinimų metu nenustatyta, kad virtuvės darbuotojams trūksta patirties (nekokybiškų patiekalų nerasta)).

Laboratorinių tyrimų rezultatai taip pat nepatvirtino pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, buvo tikrinamas ir išduodamų patiekalų svoris – pažeidimų taip pat nenustatyta. Vilniaus VMVT taip pat aptarė patiekalų pristatymą į kameras, virtų ir trintų bulvių išdavimo galimybes, margarino išdavimo bei laikymo aspektus, kompoto gaminimo technologiją, spirgučių padažo įmaišymo į trintas bulves leidžiamumą, taigi pareiškėjui buvo atsakyta į visus nusiskundimus dėl Lukiškių TI-K tiekiamo maisto kokybės. Tai, kad Vilniaus VMVT, atsakydama į pareiškėjo pareiškimą, neatliko patikrinimų pareiškėjo nurodytomis dienomis, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, nes Vilniaus VMVT buvo atlikusi ne vieną Lukiškių TI-K maisto tvarkymo patikrinimą (2013 m. sausio 17 d., 2013 m. gegužės 20 d., 2013 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. spalio 23 d., 2014 m. gegužės 6 d.), kurių metu buvo tikrinamos iš esmės analogiškos pareiškėjo nurodytiems galimiems pažeidimams aplinkybės, ir nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Kaip teisingai nurodė Tarnyba, pareiškėjo prašymas jo nurodytomis dienomis, t. y. kiekvieno mėnesio 2, 7, 8, 9, 10, 13, 16, 18, 20, 24, 26, 27, 30 d., tikrinti Lukiškių TI-K, neatitinka minimalios ir proporcingos ūkio subjekto veiklos priežiūros principo, kuris pagal VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punktą reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiški pareiškėjo skundai jau buvo išnagrinėti Vilniaus VMVT ir pareiškėjui buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 23 d. atsakymas Nr. 69D1-946.

Nustatyta, kad Vilniaus VMVT nagrinėjo ir pareiškėjo nusiskundimus dėl Lukiškių TI-K veikiančios parduotuvės, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas savo skunde. Vilniaus VMVT 2014 m. rugsėjo 2 d. atliko minėtoje parduotuvėje vykdomo maisto tvarkymo patikrinimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiamame sprendime pagal minėto patikrinimo rezultatus pareiškėjui pateikti paaiškinimai į jo nusiskundimus, t. y. nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra užtikrinama galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių prekių Vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, kad tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas užtikrinamas, tuo tarpu pareiškėjo pageidaujami įsigyti produktai yra draudžiami įsigyti pagal Vidaus tvarkos taisyklių 15 priedą arba nėra įtraukti į privalomą maisto produktų asortimento sąrašą. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad tikrinimo metu maisto produktų laikymo sąlygų, atsekamumo, kokybės pažeidimų nenustatyta, be to pareiškėjui pateiktas atsakymas ir dėl nelietuviškų prekių pardavimo Lukiškių TI-K parduotuvėje.

Teismo nustatyta, jog Vilniaus VTMT skundžiamame sprendime pasisakė ir dėl dietinės mitybos pareiškėjui skyrimo, t. y. nurodė, kad dietinis maitinimas ligoniams skiriamas pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas ir Dietinio maitinimo valgiaraštį, maistą subalansuojant (jeigu reikia – individualiai) pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas, tačiau asmens sveikatos sutrikimų vertinimo kontrolės funkcija Vilniaus VMVT kompetencijai nėra priskirta.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad Vilniaus VMVT, kuriai pagal kompetenciją priskirtina valstybinė maisto kontrolė, nenustatė, pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K daromų pažeidimų, nereiškia, kad minėtos institucijos priimtas 2014 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 69D1-1302 yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Dėl skundžiamo sprendimo priėmimo termino teismas pažymėjo, kad VAĮ 31 straipsnyje nurodytas 20 darbo dienų terminas administracinei procedūrai baigti ir administracinės procedūros sprendimui priimti nebuvo pažeistas, kadangi pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškimas Vilniaus VMVT buvo gautas 2014 m. rugsėjo 16 d., taigi 20 darbo dienų terminas suėjo būtent 2014 m. spalio 14 d.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nesprendė, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Vilniaus VMVT 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 69D1-1302 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškimą, nes skundžiamu sprendimu pareiškėjo pareiškimas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Vilniaus VMVT, priimdama 2014 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 69D1-1302, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškimą, pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl Tarnybai nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas V. K. padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti ar panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti (II t., b. l. 44–46).

Apeliacinį skundą grindžia savo skunde ir pareiškime tarnybai nurodytais argumentais. Mano, kad teismas nepasisakė dėl visų jo paminėtų nusiskundimų, įrodymų tyrimą atliko formaliai, šališkai ir neobjektyviai.

Atsakovas tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad, pareiškėjui apeliaciniame skunde nepateikus naujų aplinkybių, atsakovas laikosi savo atsiliepime į jo skundą išdėstytos pozicijos, kad VMVT Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, laikydamasi teisės aktuose nustatytų terminų, tinkamai išnagrinėjo VMVT Vilniaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje 2014 m. rugsėjo 16 d. gautą pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus VMVT 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 69D1-1302, įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, kad ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą sieja su jo teisių ir interesų pažeidimu, netinkamai atliekant maisto tiekimo paslaugų priežiūrą (tikrinimą) Lukiškių TI-K ir atsakant į pareiškėjo skundą. Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai neatliktų pavestų pareigų ar jas vykdytų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi teismas nenustatė, jog Vilniaus VMVT būtų pažeidusi imperatyvias teisės aktų nuostatas ar kad jos veiksmai ar sprendimai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą, deklaratyviai nurodo, kad sprendimas formalus ir šališkas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad tikrindamas atsakovo sprendimo ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų – laiku ir tinkamai atsakė į pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus VMVT 2014 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 69D1-1302 išsamus ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškime įvardintus nusiskundimus, o tai, kad atsakovas nenustatė pažeidimų, nereiškia, kad skundžiamas Vilniaus VMVT sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pažymėtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įpareigojimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių argumentą ar bylos nagrinėjimo metu iškeltą klausimą (2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P403-289/2006; 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr.16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr.30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją), pažymint, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimui gali pakakti pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais, juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė