5505bf67-a357-455d-b596-7f3978fd9601 · Å iaulių apygardos teismas

                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-300/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46927-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7                                                                              (S)                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,   apeliantei J.

N.,nuteistajam K. B.,gynėjai advokatei Jurgitai Å lapaitienei,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas J. N., priklausantis automobilis „VW Passat“, saugomas pas J. N., gyv. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš nuteistojo K. B., išieškota konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi 80“, vertę atitinkanti pinigų suma – 645 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt penki eurai). Automobilių „VW Passat“ ir „Audi 80“, transportavimo ir saugojimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo K.

B.. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 23,49 Eur (dvideÅ¡imt tris eurai 49 ct, atitinkamai 13,92 Eur ir 9,57 Eur). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeistas į suėmimÄ ir jis suimtas teismo salėje.               Teisėjų kolegija n u s t a t ė :      I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmėK. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 11.50 val., Mažeikiuose, Taikos gatvėje, ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J.

N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 ‰ (promilės) etilo alkoholio.Be to, K. B. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 1.32 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio. II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai Apeliaciniu skundu nuteistasis K.

B. praÅ¡o, skirti Å¡velnesnę bausmę, pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti, paskirti auklėjamojo poveikio priemones, įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo. Skunde nurodo, kad visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teigia, kad yra dirbantis, vykdo individualiÄ veiklÄ , registruotas darbo biržoje, kaip papildomai ieÅ¡kantis darbo, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat nurodo, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir nori tÄ priklausomybę gydytis. PraÅ¡o suteikti galimybę pasitaisyti.

Apeliaciniu skundu apeliantė J. N. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalis dėl jai priklausančio automobilio „VW Passat“ konfiskavimo ir jo nekonfiskuoti. Skunde nurodo, kad jai priklausanti transporto priemonė iš jos konfiskuota nepagrįstai, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliante skunde nurodo įvyko aplinkybes, teigia, kad nuo K. B. sklindančio alkoholio kvapo nepajuto, nes, jei būtų pajutusi, nebūtų patikėjusi vairuoti savo automobilio.

Be to, apeliantė nurodo, kad ji savo automobilį pasiėmė iÅ¡ automobilių saugojimo aikÅ¡telės, nuteistojo vartojant alkoholį nematė, negalėjo žinoti, ar jis gėrė, todėl, apeliantės manymu, teismas negali teigti, kad ji sÄ moningai leido neblaiviam K. B. vairuoti jos automobilį. Anot apeliantės, ji teismo posėdyje bÅ«tų paaiÅ¡kinusi visas svarbias bylos aplinkybes, bet nebuvo Å¡aukiama, nors tarp jos ir liudytojos G. V. parodymų yra prieÅ¡taravimų. Skunde teigia, jog, siekiant nustatyti, ar turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi bÅ«ti įvertinamos visos reikÅ¡mingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Apeliantė mini Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Pabrėžia, kad esminis kriterijus sprendžiant, ar transporto priemonė yra konfiskuotina, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra transporto priemonės savininko sÄ moningi veiksmai, perduodant transporto priemonę nuteistajam. Nurodo, kad byloje nenustatyta, kad apeliantė, perduodama savo automobilį vairuoti K. B., žinojo, kad jis yra vartojęs alkoholį. Be to, nurodo, kad augina neįgaliÄ nepilnametę dukrÄ , kuriÄ kiekvienÄ darbo dienÄ reikia vežti į mokyklÄ , reguliariai vežti pas Å¡eimos gydytojÄ bei Kauno klinikas.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. B. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinius skundus, apeliantė J. N. prašė tenkinti jos skundÄ . Prokurorė prašė nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliacinius skundus atmesti.                Nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliaciniai skundai atmetami. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis K. B. ir apeliantė J. N. savo apeliaciniuose skunduose neginčija nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nuteistasis K. B. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, o apeliantė J.

N. nesutinka dėl jai priklausančio automobilio „VW Passat“ konfiskavimo. Dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam K. B.Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad K. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta nuteistojo nuoširdžiu prisipažinimu ir kitais bylos rašytinėje medžiagoje esančiais teismo ištirtais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia iÅ¡vada, tačiau nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina iÅ¡samiau pasisakyti dėl galimybės nuteistajam K. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti. Teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas baudžiamÄ sias priemones. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. B. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas didesnį nei vidurkis bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos.

Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – K. B. registruotas UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre, diagnozė (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 103). K. B. anksčiau teistas, tik 2016 m. birželio 29 d. paleistas iÅ¡ pataisos namų, Å¡iuo metu yra atlikęs bausmę, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs. K. B. 2012 m. sausio 9 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonę (I t., b. l. 82), pakartotinai baustas už vairavimÄ neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones 2016 m. spalio 3 d. (I t., b. l. 87).

Padarytos naujos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal savo pobÅ«dį keliančios didelį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turtui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavo. IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad nuteistasis ne vienÄ kartÄ yra baustas administracine tvarka (I t., b. l. 82–93). Administraciniai teisės pažeidimai susiję su alkoholinių gėrimų vartojimu, KET pažeidimais.

Nuteistasis administracine tvarka paskutinį kartÄ baustas 2017 m. liepos 25 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (I t., b. l. 93). Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis K. B. praeityje teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, teistumas už jį neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

Å ios aplinkybės suponavo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad Å¡ie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , įžūlumÄ , jo požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti nusikaltimus vienÄ po kito, jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, todėl pagrįstai skyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tai, kad nuteistojo K.

B. prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kuriÄ buvo atsižvelgta skiriant bausmes, taip pat Å¡ios aplinkybės lėmė galimybę nagrinėti bylÄ pagreitinto proceso tvarka ir taikyti BK 641 straipsnį. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakcijÄ yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė K. B. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , jo veiksmų neteisėtumÄ ir teigiamų iÅ¡vadų nedarymÄ , sistemingÄ nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymÄ , teisėjų kolegijos nuomone, spręstina, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio bei vertinami kaip siekis iÅ¡vengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymÄ .

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad gailisi, vykdo individualiÄ veiklÄ , Å¡iuo metu yra registruotas darbo biržoje, kad turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . BÅ«damas ne kartÄ teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sÄ moningai pasirinko veikimo bÅ«dÄ . Ä®vertinus nurodytus duomenis, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Dėl J. N. automobilio konfiskavimo Apeliaciniu skundu J. N. nesutinka su jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija, teigdama, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga ir neteisinga, teigia, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė, automobilio neblaivi nevairavo ir KET reikalavimų nepažeidė. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymÄ taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebÅ«tų įmanomas.

Dažnai Å¡is kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, BK 72 straipsnis numato imperatyviÄ pareigÄ teismui taikyti turto konfiskavimÄ visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sÄ lygos.

Viena tokių sÄ lygų, kad gali bÅ«ti konfiskuojamas ir ne kaltininkui nuosavybes teise priklausantis turtas, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas, jeigu savininkas, perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis 1 punktas). Automobilis „VW Passat“, kurį vairavo K. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,48 promilės alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ .

Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pati automobilio savininkė J. N. perdavė vairuoti automobilį K. B., žinodama, kad jis yra neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J. N. apie tai, kad K. B. vairavo jos automobilį bÅ«damas neblaivus, žinojo ir realiai turėjo ir galėjo žinoti, nes važiavo kartu, jo laukė automobilyje, garaže matė nugertÄ degtinės butelį. Apeliantės teiginiai, kad neužuodė ir nesuprato, kad K. B. yra iÅ¡gėręs pagrįstai atmesti, kaip siekimas iÅ¡saugoti automobilį, kad jis nebÅ«tų konfiskuotas, be to ji pati buvo neblaivi.

J. N. motinai G. V. buvo akivaizdu, kad K. B. yra neblaivus (I t., b. l. 23–24), todėl užstojo keliÄ automobiliui, iÅ¡ to galima spręsti, kad J. N. turėjo ir galėjo suprasti, jog K. B. yra neblaivus ir jos turtas naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Taigi be BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų konfiskuotino turto požymių yra ir kitos BK 72 straipsnio numatytos sÄ lygos konfiskuoti ne kaltininkui nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Kolegija atsižvelgia į Konstitucinio Teismo doktrinÄ , pagal kuriÄ nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymo ribojama.

Vienas iÅ¡ nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtÄ taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to bÅ«tų padaryta žala. Å is draudimas iÅ¡lieka nepriklausomai nuo to, ar turtÄ valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims. Kaip minėta, nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, negalima, nes tai prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtÄ laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka Å¡io turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, savininkas praranda galimybę tokį daiktÄ susigrÄ Å¾inti natÅ«ra.

Apeliantė gali reikalauti iÅ¡ tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, Å¡iuo atveju K. B., atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas kaltininko atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tai, kad apeliantė J. N. savo skunde nurodo, jog jai automobilis reikalingas vežti neįgaliÄ dukrÄ Ä¯ mokyklÄ , į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo nagrinėjamÄ situacijÄ vertinti iÅ¡skirtinai, nes visas Å¡ias aplinkybes, prieÅ¡ sėdant į automobilį ir patikint jį vairuoti neblaiviam K.

B., privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių dėl K. B. padaryto pažeidimo, rizikÄ .Taigi įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad K. B. vairuoto automobilio „VW Passat“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, jÄ naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę bÅ«tina konfiskuoti.

Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin Å¡iurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, įskaitant kartu su juo važiavusiÄ automobilio savininkę J. N., nuteistajam, kaip ir apeliantei, įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, gyvybe. Nuteistasis K. B. ir J. N. buvo abejingi gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam transporto priemonės konfiskavimui, todėl, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, K.

B. vairuoto automobilio „VW Passat“, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį nuteistajam bei taikydamas J. N. atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas įvertino visas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes ir teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl to nuteistojo K. B. ir J. N. apeliaciniai skundai pripažįstami nepagrįstais ir yra atmetami.              Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a :               nuteistojo K. B. ir J. N. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Vidmantas Mylė                                                                                           Teisėjai                                                                                  Zigmas Kavaliauskas                                                                                   Raimundas Jurgaitis  Â