55049d30-e6c3-46e7-8b4e-d55b43848ea5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas KPranešėja R. Cemnolonskienė                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-674-81/2012Teisėja A. Jakučiūnienė                                                Proceso Nr. 1-52-1-01031-2011-8                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 28 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskenei, išteisintajam A.

D., gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajai A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. J. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :A. D. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., padarymu, t. y. tuo, kad jis 2011 m. rugsėjo 3 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. J. priklausančiame žemės sklype, tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų sužalojo A. J., t. y. vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jai į deÅ¡inę kojÄ , taip padarydamas deÅ¡inio Å¡launikaulio medialinės srities hematomÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu jai sudavė į krÅ«tinės kairę pusę, dėl ko nukentėjusiajai buvo nustatytas 7-8-to Å¡onkaulio sumuÅ¡imas bei kairės pusės 9-to Å¡onkaulio lūžimas, tuo padarydamas A.

J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kairės pusės 9-to Å¡onkaulio lūžimo, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. D. iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios LR BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.Nukentėjusioji A. J. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį dėl A. D. iÅ¡teisinimo, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skunde apeliantė nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino subjektyviai, iÅ¡teisintojo naudai, įrodymus vertino pažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatas. Vertinant byloje surinktus įrodymus ir juos analizuojant, teismas parodymams, kurie duoti iÅ¡teisintojo naudai, suteikė aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, kartu su nukentėjusiÄ ja buvusio jos sutuoktinio parodymams. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl to, kad kaltinamasis nukentėjusiajai tyčia suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis į krÅ«tinės lÄ stos ir kojų sritį, suprato, kad savo veika kėsinasi į Å¡ios sveikatÄ , numatė pasekmes, kad gali sveikatÄ sutrikdyti, tačiau buvo abejingas tokiems padariniams, apimtas kerÅ¡to už iÅ¡daužtÄ traktoriaus stiklÄ , kurį nukentėjusioji pripažįsta iÅ¡daužusi konflikto metu.

Teismo posėdžio metu A. D. kategoriÅ¡kai neneigė naudojęs nukentėjusios atžvilgiu smurtÄ , tačiau teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino tarp jų esančių prieÅ¡taravimų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima nustatyti nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo datos ir neatmetė galimybės, kad sužalojimai galėjo atsirasti ne vienu metu. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia nukentėjusiosios sutuoktinio duoti parodymai, jog per tÄ laikÄ ji nebuvo pargriuvusi ir niekur negalėjo susižaloti.

Ji gyvena vienkiemyje, yra senyvo amžiaus, žinojo, kad, iÅ¡daužus traktoriaus langÄ , reikės atlyginti žalÄ , atsakomybės iÅ¡vengti nesiekė ir į gydytojus tuo tikslu nesikreipė. Kada kreiptis į medikus pagalbos įstatymas nereglamentuoja ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaltinamojo naudai, kaip kad vertina teismas, nurodydamas 2011 m. rugsėjo mėnesio įvykio chronologijÄ . Aplinkybes dėl padarytų sužalojimų laiko patvirtina teismo posėdžio metu liudytojo S. Å . duoti parodymai, kad jis pas nukentėjusiÄ jÄ buvo atvykęs kitÄ po įvykio dienÄ , nes jam buvo duotas pavedimas apžiÅ«rėti įvykio vietÄ ir nustatyti aplinkybes dėl palaido Å¡uns.

Å is liudytojas patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusioji norėjo parodyti skaudantį Å¡onÄ , bet liudytojas atsisakė apžiÅ«rėti ir patarė kreiptis į gydytojus. Kadangi jai padaryti sužalojimai yra vidiniai, jų iÅ¡oriÅ¡kai nesimato, gydytoja pamatė tik atlikus rentgeno nuotraukÄ , sužalota koja nesimatė iÅ¡ po drabužių, logiÅ¡ka, kad atvykęs pareigÅ«nas A. M., jokių sužalojimų nematė. Be to, lankstinukÄ jis padavė į rankas, tik nepamena - jai ar sutuoktiniui. Teismas įrodymus vertino iÅ¡imtinai iÅ¡teisintojo naudai, todėl dėl įvykio aplinkybių padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo pripažinti A.

D. kaltu dėl LR BK 138 str. l d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 70 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, priteisti iš A. D. nukentėjusiosios A. J. naudai 5212,41 litų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Prokurorės skunde nurodoma, kad teismo išvados aiškiai neatitinka bylos aplinkybių.

Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintojo parodymai nuoseklÅ«s nuo pat tyrimo pradžios, o nukentėjusios parodymai nenuoseklÅ«s ir dėl to verčia abejoti jos nuoÅ¡irdumu. Nors nukentėjusios A. J. parodymuose yra prieÅ¡taravimų, tačiau Å¡ie prieÅ¡taravimai yra neesminiai, susiję su tuo kada ir kur pasakė dukrai dėl sužalojimo, už kieno pinigus pirko vaistus, kur rado pagalį, su kuriuo iÅ¡daužė A. D. traktoriaus lango stiklus. Kadangi Å¡ios aplinkybės nebuvo reikÅ¡mingos, ikiteisminio tyrimo metu jos nebuvo fiksuojamos, todėl tikėtina, kad nukentėjusioji visų aplinkybių galėjo ir neprisiminti.

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad jÄ sužalojo A. D., o ne kitas asmuo. Liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimÄ atlikęs tyrėjas M. V. teisme patvirtino, kad nukentėjusioji tyrimo metu įvykio aplinkybes nurodė vienodai ir pasakė, kad jÄ sužalojo A. D., ir kad nesikreipė į gydytojus, nes kentėjo. Nukentėjusios parodymus patvirtina kartu su ja buvęs jos sutuoktinis liudytojas V. J.. Kad nukentėjusioji A. J. buvo sužalota, patvirtina nukentėjusios dukra liudytoja J.

T., kuriai nukentėjusioji pasakė, kad 2011-09-03 jÄ sužalojo bÅ«tent A. D.. Sužalojimo ir fizinio smurto panaudojimo nukentėjusios atžvilgiu faktas jos nurodytu laiku yra 2011-09-03 patvirtintas specialisto iÅ¡vadomis. Specialistas patvirtino, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas bÅ«tent 2011-09-03, tai nurodo kraujosruvos spalva, t. y. kraujosruvos intensyvumas atitinka laikotarpį. Nors nukentėjusioji A. J. į policijÄ ir gydymo įstaigÄ dėl smurto panaudojimo kreipėsi tik 2011-09-09, tačiau ji paaiÅ¡kino, kad dėl patirto įvykio iÅ¡gyveno, grįžus į namus net nedegė Å¡viesos, nes bijojo A.

D.. Liudytojas A. M. teisme nurodė, kad jam atvykus pas J. į namus, A. J. atrodė sveika, stovėjo, tačiau nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo tokiose vietose, kad liudytojas A. M. negalėjo jų vizualiai matyti. Specialistas L. U. teisme pažymėjo, kad esant Å¡onkaulio lūžimui asmuo gali laisvai judėti, vaikščioti, stovėti. Aplinkybės, kad nukentėjusioji tÄ patį vakarÄ nekvietė policijos, nesikreipė pas gydytojus, neduoda pagrindo abejoti jos nuoÅ¡irdumu ir daryti iÅ¡vadas, kad apie smurtÄ ji bÅ«tų praneÅ¡usi, jeigu toks atvejis bÅ«tų buvęs, ar kad nukentėjusioji apkalba kaltinamÄ jį, norėdama iÅ¡vengti pasekmių dėl jos ar jos vyro veiksmais iÅ¡teisintajam padarytos žalos, nes 2011-09-09 sužinojo apie pradėtÄ tyrimÄ dėl iÅ¡daužytų stiklų.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , nukentėjusiÄ jÄ ir prokurorę, praÅ¡iusias apeliacinius skundus dėl juose iÅ¡dėstytų motyvų patenkinti, iÅ¡teisintÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir prokurorės apeliaciniai skundai atmetami.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nustatė tikrÄ sias įvykio aplinkybes ir nenustatė A. D. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantėms nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A.

D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. Nustatyta, kad vienintelis tiesioginis įrodymas dėl smurto pavartojimo prieÅ¡ A. J. yra jos pačios ir jos sutuoktinio V. J. parodymai. Kiti bylos įrodymai yra tik iÅ¡vestiniai, tiesiogiai neįrodantys A. D. kaltės. Apklaustas iÅ¡teisintasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai neigė vartojęs smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Jis nurodė, kad nukentėjusiajai A.

J. jokių smūgių nesudavė, pripažino, kad su Jakubavičiais vyko konfliktas dėl jo ariamos žemės. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir įvykio metu kartu su juo buvęs liudytojas Z. G.. Nepagrįstai nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad apylinkės teismas nustatė, jog išteisintasis kategoriškai savo kaltės neneigė. Byloje tokių duomenų nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu išteisintojo ir su juo kartu buvusio liudytojo Z.

G. duoti parodymai nekito, yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusiosios A. J. ir jos sutuoktinio V. J. duoti parodymai prieÅ¡taringi ir nesutampantys tarpusavyje. Nors apeliantė teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai vadovavosi vien iÅ¡teisintojo ir jo artimo giminaičio parodymais, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog bÅ«tent surinkų įrodymų visuma neleidžia spręsti, jog A. D. veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti Å¡onkaulių sužalojimai ir hematoma kojoje, tačiau byloje nepavyko įrodyti Å¡ių sužalojimų atsiradimo mechanizmo.

Nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl sužalojimo praėjus 6 dienoms ir tik tada ji parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl sužalojimo. Nukentėjusioji teigė, kad nepranešė apie sužalojimÄ dėl to, kad bijojo, tačiau pavieÅ¡ino šį faktÄ tada, kai sužinojo, jog pradėtas tyrimas dėl sudaužytų traktoriaus stiklų. Nukentėjusioji teigė, kad ji bijojo iÅ¡teisintojo, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl nukentėjusioji bijojo praneÅ¡ti apie sužalojimÄ pas jÄ ne kartÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams.

PareigÅ«nas A. M. paliudijo, kad, kai jis atvyko pas J., Å¡ie rėkė, bendravo be jokios baimės, liudytojÄ ir jo kolegÄ puolė kaltinti, kad jie vagia žemę kartu su kaltinamaisiais. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, sužalojimo aplinkybių nepatvirtina teismo posėdžio metu duoti liudytojo S. Å . parodymai, kad jam atvykus pas nukentėjusiÄ jÄ kitÄ dienÄ po įvykio, nukentėjusioji jam norėjo parodyti skaudantį Å¡onÄ , bet liudytojas apžiÅ«rėti atsisakė ir patarė kreiptis į gydytojus.

Liudytojas S. Å . nenurodė, kad nukentėjusioji dėl skausmo skundėsi jam lankantis pirmÄ kartÄ . Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau bÅ«tent jis vykdė ir pavedimÄ apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , apklausti V. J., ir atskirÄ jį pavedimÄ dėl sveikatos sutrikdymo. Liudytojas A. M. teisme nurodė, kad jam atvykus pas J. į namus, A. J. atrodė sveika, jokių sužalojimų ant jos nesimatė ir nukentėjusioji dėl skausmo nesiskundė. Kaip nesutampantis su bylos medžiagos duomenimis vertintinas ir nukentėjusiosios skundo teiginys, kad ji liudytojui nukritusio lankstinuko nuo žemės nekėlė.

Liudytojas A. M. yra pareigÅ«nas, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko teismas turėtų abejoti jo duotais parodymais. Nustatyta, kad nukentėjusiosios parodymai nesutampa net su jos sutuoktinio V. J. ir dukros liudytojos J. T. parodymais, ir ne tik dėl neesminių aplinkybių, kaip apeliaciniame skunde nurodo prokurorė. Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 9 d. pas jÄ atvykusiai dukrai ji nesakė, kas nutiko, nes nenorėjo traumuoti, viskÄ papasakojo tik po gydytojų apžiÅ«ros.

Tuo tarpu liudytojai V. J. ir J. T. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 9 d. A. J. dukra iÅ¡sivežė pas gydytojus po to, kai jai papasakojo apie įvykį. IÅ¡teisintasis nurodė, kad V. J. jam skambino 2012 m. rugsėjo 9 d. po pietų apie antrÄ trečiÄ valandÄ , liepdamas atsiimti pareiÅ¡kimÄ dėl stiklų sudaužymo. Skambinimo fakto neneigė ir tÄ patvirtino pats J., teigdamas, kad A. D. jis skambino apie pietus, nors ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad ne jis, o iÅ¡teisintasis skambino jam ir reikalavo pinigų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad policijos pareigÅ«nas su J. kalbėjosi 2012 m. rugsėjo 9 d., apie 13 val., todėl po to įvykęs V. J. skambutis dėl susitarimo parodo liudytojo norÄ iÅ¡vengti atsakomybės dėl iÅ¡daužtų traktoriaus stiklų. A. J. iÅ¡vyko į Druskininkus pas gydytojÄ ir kreipėsi į medicinos ekspertÄ taip pat tuojau po J. apklausos, t. y. sužinojusi apie A. D. pretenzijas dėl traktoriaus stiklų. Remiantis bylos duomenimis, 2012 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusiosios apžiÅ«ra atlikta 15.30 val., pareiÅ¡kimas dėl jos sužalojimo paraÅ¡ytas 15.50 val.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nesutampa nukentėjusiosios A. J. ir liudytojo V. J. parodymai apie tai, kuris – nukentėjusioji ar jos sutuoktinis buvo pirmas muÅ¡amas iÅ¡ traktoriaus iÅ¡lipusio A. D..V. J. skirtingai nurodė ir jo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybes: teisme jis parodė, kad iÅ¡teisintasis A. D. jį mušė ir spardė gulintį, kai jis buvo nugriuvęs prieÅ¡ traktorių, vėliau į klausimÄ jis atsakė, kad jis po griuvimo po traktoriumi buvo atsistojęs, o ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad A.

D. jį pargriovė ir spardė bei mušė rankomis ir kad nukentėjusioji buvo muÅ¡ama pagaliu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas dėl tyčia sugadinto svetimo turto - iÅ¡daužtų A. D. priklausančio traktoriaus langų stiklų. Å ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis patvirtinta, kad traktoriaus stiklus iÅ¡daužė jis, o ne jo sutuoktinė, ir kad buvo iÅ¡daužti du, o ne vienas traktoriaus stiklas, prieÅ¡ingai nei visÄ laikÄ tvirtino V. J. ir A. J..

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad netoli įvykio vietos rastas ir policijos tyrėjams pateiktas pagalys yra akivaizdžiai ne medžio ant žemės nukritusi šaka, kaip tvirtino A. J., o ūkiniai paskirčiai naudojamas daiktas. Visi šie parodymų neatitikimai ojektyviai bylos tiesai pagrįstai verčia abejoti nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio parodymais bei išteisintojo kalte. Nukentėjusiosios A. J. parodymai buvo grindžiami tik jai artimų žmonių – sutuoktinio V. J., sūnaus K. J. ir dukros J.

T. parodymais. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog nukentėjusiosios A. J. sužalojimo faktÄ patvirtina liudytojai J. T. ir K. J., kuriems nukentėjusioji pasakė, kad 2011-09-03 jÄ sužalojo bÅ«tent A. D.. Tačiau Å¡ie liudytojai yra nukentėjusios vaikai, jie įvykio nematė, todėl jų parodymai nėra tiesioginiai ir pagrįstai vertinami kaip subjektyvÅ«s, duoti byloje suinteresuotų asmenų. Prokurorės skunde teigiama, kad sužalojimo ir fizinio smurto panaudojimo nukentėjusios atžvilgiu faktas jos nurodytu laiku yra patvirtintas specialisto iÅ¡vadomis.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teisme apklaustas specialistas parodė, jog sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas rugsėjo 3 d., tačiau nurodė, kad konkretaus sužalojimo laiko nėra galimybės nustatyti, atitinkamai remiantis apžiÅ«ros metu nustatyta kraujosruva buvo galima daugmaž nustatyti laikÄ , o pagal Å¡onkaulio lūžimÄ to padaryti neįmanoma. Nors organizmo reakcija į sumuÅ¡imus, kraujosruvos gyjimas priklauso nuo individualių asmens ypatybių, ji galimai galėjo atsirasti nuo dviejų iki Å¡eÅ¡ių-aÅ¡tuonių dienų laikotarpyje.

Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir griÅ«nant ir ta vieta atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių. Atsižvelgiant į tai, specialisto iÅ¡vados duomenys ir specialisto parodymai teisme neduoda pagrindo kategoriÅ¡kai teigti, kad sužalojimai A. J. buvo padaryti bÅ«tent jos nurodomomis aplinkybėmis ir laiku.Sutinkama su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog vien tai, kad nukentėjusioji tÄ patį vakarÄ nekvietė policijos, nesikreipė pas gydytojus, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadas, kad nukentėjusioji tikrai bÅ«tų praneÅ¡usi apie smurtÄ savo atžvilgiu, jeigu toks atvejis bÅ«tų buvęs, ar kad nukentėjusioji apkalbėjo iÅ¡teisintÄ jį, norėdama iÅ¡vengti pasekmių dėl jos ar jos vyro veiksmais padarytos turtinės žalos.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, įvertina kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir vadovaujasi surinktų įrodymų visuma.Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. D. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 straipsnio 2 dalyje, LR BPK 44 straipsnio 6 dalyje. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Nr. 2K-P-221/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegijan u t a r i a :nukentėjusiosios A. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                            Regina Cemnolonskienė Teisėjai:                                                         Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                       Danguolė Šiugždinytė