Legislator Case Law & Legislation
54fe3c3c-bef8-4fdd-82a6-376cda70f2f6 AI generated

54fe3c3c-bef8-4fdd-82a6-376cda70f2f6 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 54fe3c3c-bef8-4fdd-82a6-376cda70f2f6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. V., dalyvaujant atsakovo akcinės bendrovės (toliau AB) „ORLEN Lietuva“ atstovei A. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. V. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

Legislator headnote

AI generated

54fe3c3c-bef8-4fdd-82a6-376cda70f2f6 · Å iaulių apygardos teismas: Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apelianto R. V. apeliacinis skundas netenkintinas.Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), sÄ lygų AiÅ¡kinant ir taikant DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, norint nutraukti darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, bÅ«tina Å¡ių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Pranešėjas E. Mockevičius                                                                                                             NuorašasTeisėja S. G.                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-319-368/2011Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03586-2009-9                                                          Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5; 11.9.6;

                                                                                                                        16.2.4, 114.11, 121.21.                                                                                                                                       (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 6 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. V., dalyvaujant atsakovo akcinės bendrovės (toliau AB) „ORLEN Lietuva“ atstovei A. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. V. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui AB „ORLEN Lietuva“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. V. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti AB „ORLEN Lietuva“ 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo 17000 litų neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iÅ¡ darbo atsakovo remonto–mechanikos cecho Å¡iluminės elektrinės įrengimų priežiÅ«ros ir remonto baro virÅ¡ininko pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnį. Pažymėjo, kad atsakovas, atleisdamas jį iÅ¡ darbo, nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog jis bÅ«tų perkeltas į kitÄ darbÄ , ir darbÄ pasiÅ«lė formaliai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas įteikė įspėjimÄ , nesurengęs konsultacijų su darbuotojų atstovais, be to, pažeidė DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ ir 2 dalies nuostatas, kadangi ieÅ¡kovas buvo profsÄ jungos komiteto nariu.

Teigė, kad savo narystę profsÄ jungoje sustabdė, tačiau iÅ¡ jos neiÅ¡stojo. Pabrėžė, kad jo kvalifikacija suteikė pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus kandidatus, tačiau laisvas darbo vietas užėmė asmenys, turintys žemesnį kvalifikacinį iÅ¡silavinimÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ , mano, kad jam padaryta 17000 Lt neturtinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip AB „Mažeikių nafta“ elektrinės profesinės sÄ jungos komitetu narys, todėl nebuvo įgijęs profesinės sÄ jungos komiteto nario teisinio statuso. Sprendė, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, atsakovui nereikėjo gauti profesinės sÄ jungos sutikimo. Teismo vertinimu, darbdavys tinkamai pranešė profesinei sÄ jungai apie numatomus darbuotojų atleidimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas savo pareiÅ¡kimu nuo 2009-10-01 prašė neatskaityti profesinės sÄ jungos nario mokesčio, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas savęs nebelaikė ne tik profesinės sÄ jungos komiteto nariu, bet ir profsÄ jungos nariu.

Pažymėjo, kad atsakovas nepažeidė LR DK 135 straipsnio nuostatų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) R. V. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas privalėjo taikyti DK 134 straipsnio 5 dalį ir pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Pažymima, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teigiama, kad teismas turėjo patikrinti Juridinių asmenų registro duomenų patikimumÄ , be to, Å¡alys nepateikė į bylÄ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Apelianto vertinimu, teismas formaliai vertino bylos aplinkybes dėl DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliantas mano, kad teismas nevertino įrodymų dėl DK 135 straipsnio pažeidimo, kadangi apelianto kvalifikacija suteikė jam pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus kandidatus. Apeliantas nurodo, kad įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų.

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundÄ atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-11-09 sprendimas prie civilinės bylos buvo pridėtas ieÅ¡kovo iniciatyva, o likusiÄ bylos Nr. 2-836-715/201 medžiagÄ pridėjo teismas. Pažymima, kad apelianto skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti.

Nurodoma, kad apie laisvas darbo vietas buvo skelbiama bendrovės internetiniame tinklalapyje ir laikraÅ¡tyje „Fakelas“, toks skelbimo bÅ«das reglamentuotas kolektyvine sutartimi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas atsisakė dalyvauti atrankoje užimti Techninės analizės ir planavimo specialisto darbo vietÄ ir neatitiko Terminalų administravimo grupės vadovo pareigoms keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Pabrėžiama, kad ieÅ¡kovas nepriklausė DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytai asmenų grupei.

Atsakovas mano, kad tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie atleidimo priežastis ir aplinkybes. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apelianto R. V. apeliacinis skundas netenkintinas.Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), sÄ lygų AiÅ¡kinant ir taikant DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, norint nutraukti darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, bÅ«tina Å¡ių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti Å¡ių faktų buvimÄ (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2005; kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 09 09 darbdavys įspėjo R. V., kad yra pertvarkomas remonto–mechanikos cecho darbas, laipsniÅ¡kai atsisakant Å¡io padalinio veiklų ir, kad, pasibaigus įspėjimo terminui, 2009 11 10 jis bus atleistas iÅ¡ darbo (1 tomas, 15 b. l.).

Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad įspėjimas apie numatomÄ darbo sutarties nutraukimÄ jam buvo įteiktas 2009-09-09 (1 tomas, 1 b. l.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2009 09 25 AB „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius priėmė įsakymÄ , kuriuo patvirtino mechanikos–inžinerijos tarnybos remonto baro organizacinę struktÅ«rÄ (1 tomas, 16–19 b. l.). Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas dalyvavo atrankose į dvi laisvas darbo vietas, kurių vėliau pats atsisakė (3 tomas, 147 b. l.).

Be to, pats ieÅ¡kovas nurodė, kad nesidomėjo priežastimis, kodėl nepateko į atrankÄ (2 tomas, 103 b. l.). Dėl reikalavimų, keliamų įspėjimui apie atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl svarbių priežasčių pagal DK 129 straipsnį Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įspėjime apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių Å¡ios priežastys turi bÅ«ti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Jame turi bÅ«ti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 str. 2 d. 1 p.).

Ä®spėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiÅ«riu, nes bÅ«tent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005). Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad neiÅ¡samus įspėjimo turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl įspėjimo apie numatomÄ darbo sutarties nutraukimÄ turinio reikalavimų neatitikimo ir pažymi, kad įspėjimo turinys yra pakankamai informatyvus, jame iÅ¡vardytos konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežastys ir aplinkybės, įspėjimo terminas, numatoma atleidimo data, atsiskaitymo tvarka, papildoma informacija ir kt. aplinkybės (1 tomas, 15 b. l.). Dėl svarbių priežasčių darbo sutarčiai darbdavio iniciatyva nutraukti Ä®statyme nepateikta svarbių priežasčių, kurioms esant darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, sÄ raÅ¡o.

DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytos tik tam tikros svarbių priežasčių, įgalinančių nutraukti darbo sutartį, rūšys, tai – ekonominės, technologinės priežastys, darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai ir panaÅ¡ios svarbios priežastys. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu atveju pačiam nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo bÅ«tinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių (priežasties).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo nurodytu pagrindu teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 str.).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.), atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, esminis dalykas yra atleidimo iÅ¡ darbo priežasties svarba, bet ne jos priskyrimas kuriai nors grupei.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu, rėmėsi ekonominėmis priežastimis, teigdamas, kad darbo sutartis nutraukiama dėl priežasčių, susijusių su remonto–mechanikos cecho darbo organizavimo pertvarkymu, atsisakant Å¡io padalinio veiklų, įskaitant Å¡iluminės elektrinės įrenginių priežiÅ«ros ir remonto baro veiklÄ , kuri perduodama rangovui (1 tomas, 90 b. l.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbÄ , ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t. y. ar vėliau jie nebuvo atkurti.

Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad remonto–mechanikos cecho darbuotojai buvo perkeliami į kitÄ darbÄ (2 tomas, 22–26 b. l.). IÅ¡ 2009-02-04 AB „Mažeikių nafta“ neeilinio valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nuspręsta įsteigti AB „Mažeikių nafta“ dukterinę bendrovę UAB „Remonto mechanikos centras“ (2 tomas, 124 b. l.). 2009-02-17 pritarta AB „Mažeikių nafta“ dukterinės bendrovės steigimui (2 tomas, 126 b. l.). 2009-10-26 leista likviduoti UAB „Remonto mechanikos centras“ (2 tomas, 125, 127 b. l.).

Taip pat iš tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo numatyta atsisakyti remonto–mechanikos cecho įrenginių remonto, priežiūros, rotacinių įrengimų, kitų veiklų (2 tomas, 128–131 b. l.). Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad remonto–mechanikos cecho veikla realiai buvo pertvarkoma, laipsniškai atsisakant šio padalinio veiklų. Šias aplinkybes neginčija ir ieškovas (3 tomas, 118–130 b. l.) Dėl DK 135 straipsnio aiškinimo ir taikymo ir įrodymų vertinimo Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija.

Darbuotojo kvalifikacija, reikÅ¡minga DK 135 straipsnio 2 daliai taikyti, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrÄ darbÄ laipsnis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad į laisvas vietas, tuo metu buvusias darbovietėje, visų pirma buvo perkelti asmenys, kurie vieni augina vaikus arba prižiÅ«ri kitus Å¡eimos narius. Be to, pažymėjo, kad bendrovės personalo darbuotojai nurodė, kad neturėjo ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti jokio kito darbo bendrovėje.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo taisykles.

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Å ios įrodymų vertinimo taisyklės iÅ¡plėtotos ir atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad įrodymų pakanka, jog bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės ir yra sÄ lygos priimti teisingÄ sprendimÄ . Apeliantas nenurodo, kokių duomenų, reikÅ¡mingų ginčo sprendimui, yra teismui nepateiktuose dokumentuose, kokias aplinkybes jie patvirtintų arba paneigtų ir kaip galėtų paveikti teismo sprendimÄ ar jo dalį. Dėl to toks deklaratyvus apelianto pareiÅ¡kimas nevertintinas kaip pakankamas pripažinti, kad padarytas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.

Be to, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai. Dėl garantijų darbuotojų atstovams, atleidžiamiems iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sÄ jungos arba darbo taryba, iÅ¡rinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (DK 19 straipsnio dalis).

IstoriÅ¡kai yra susiklostę, kad darbuotojų teisių ir interesų atstovavimo bei gynimo funkcija yra suteikta profesinėms sÄ jungoms, formuojamoms įvairiais principais: profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sÄ jungų nustatytais principais. Atsižvelgdamas į tai, kad darbuotojų atstovų ir darbdavių interesai savo esme yra prieÅ¡ingi, įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti darbuotojų atstovus, vykdančius savo funkcijÄ , įtvirtino jiems atitinkamas garantijas.

DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, iÅ¡rinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 129 be iÅ¡ankstinio to organo sutikimo. Darbdavys, norėdamas gauti sutikimÄ atleisti iÅ¡ darbo darbuotojų atstovÄ , turi kreiptis į atitinkamÄ darbuotojams atstovaujantį organÄ raÅ¡tu, nurodydamas:

1) kurį darbuotojų atstovÄ ketinama atleisti iÅ¡ darbo;

2) numatomÄ atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ;

3) atleidimo iÅ¡ darbo priežastis (pagrindÄ ) ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;

4) atsiskaitymo su ketinamu atleisti darbuotoju tvarkÄ . Ar patenkinti darbdavio pareiÅ¡kimÄ duoti sutikimÄ atleisti darbuotojų atstovÄ , atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiÅ¡kimo gavimo ir sutikimÄ ar nesutikimÄ atleisti tokį darbuotojÄ iÅ¡ darbo turi pateikti raÅ¡tu (DK 134 straipsnio 2 dalis). Profesinės sÄ jungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Profesinių sÄ jungų įstatymo bei kitų įstatymų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklÄ grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sÄ jungos įstatais (statutu) (Profesinių sÄ jungų įstatymo 4 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime remdamasis LR juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis (3 tomas, 78–81 b. l.) nurodė, kad ieÅ¡kovas juridinių asmenų registre niekada nebuvo įregistruotas AB „Mažeikių nafta“ elektrinės profesinės sÄ jungos komitetu nariu, todėl sprendė, jog jis nebuvo įgijęs profesinės sÄ jungos komiteto nario teisinio statuso. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad teismas negalėjo remtis anksčiau minėtu iÅ¡raÅ¡u, nes jis Å¡alių nebuvo pateiktas į bylÄ , ir pažymi, kad vienas iÅ¡ svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo vaidmuo, kurį reglamentuoja CPK 414 straipsnis.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismo vaidmuo tokiose kaip nagrinėjama darbo bylose yra aktyvus (CPK 410 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ 2007-01-10 AB „Mažeikių nafta“ Elektrinės profesinės sÄ jungos sÄ raÅ¡o, patvirtinto sÄ jungos pirmininko, matyti, jog ieÅ¡kovas sustabdė savo įgaliojimus sÄ jungoje, o 2007-03-20 ir 2008-04-01 sÄ raÅ¡uose jis jau kaip profesinės sÄ jungos narys nenurodomas (1 tomas, 87–89 b. l.). Be to, 2009-11-09 AB „Mažeikių nafta“ Elektrinės profesinės sÄ jungos komiteto nariai davė sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo (1 tomas, 85 b. l.).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nepažeidė LR DK reikalavimų.Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                       Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                     Regina Agota Gutauskienė                                                                                                                                                                   NuoraÅ¡as tikras:

Teisėjas Egidijus Mockevičius