2022-07-14 Nr. AB-18732-4-69-3-00412-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3368-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00412-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. M. B. B., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dianai Valaitienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsienietei H. M. B. B. ir jos nepilnamečiams vaikams R. R. A. A., J. R. A. A.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei H. M. B. B. (toliau – ir Užsienietė) ir jos nepilnamečiams vaikams R. R. A. A., J. R. A. A. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 4 d. Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen., Sirguškės k. ribose sulaikė asmenų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikytoje grupėje buvo ir Užsienietė su nepilnamečiais vaikais. Minėti užsieniečiai su savimi turėjo asmens tapatybę dokumentus.

3. Teikime taip pat nurodyta, jog sulaikymo metu Užsienietė žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21M35682 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė su skundu kreipėsi į Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją. Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 6K-1440 skundą atmetė. Užsienietė su Departamento priimtais sprendimais nesutiko ir apskundė juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Užsienietė minėtą sprendimą skundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Užsienietės apeliacinį skundą atmetė. Aptariamas Departamento sprendimas yra įsigaliojęs.

4. VSAT akcentavo, kad per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečių teisinės padėties, Departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimais Užsienietė su nepilnamečiais vaikais buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti VSAT, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. VSAT vertinimu, Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio punktą, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyta pasiprašė prieglobsčio. Užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jos ir jos nepilnamečių vaikų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismo posėdžio metu Užsienietė prašė teikimo netenkinti. Jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad Užsienietė su nepilnamečiais vaikais ketintų bėgti ar darytų kokius nors pažeidimus, todėl pilnai palaikė Užsienietės išsakytą poziciją neskirti jai alternatyvios sulaikymui priemonės ar ją skirti netaikant judėjimo apribojimų.

II. 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino: skyrė Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. balandžio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas nustatė, jog Užsienietė su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką pateko ne per pasienio kontrolės punktą, pėsčiomis, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, o prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą – pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Tuo Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų teisinis statusas pasikeitė, jie nėra prieglobsčio prašytojai, todėl užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje.

9. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą jie nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Ši priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms, o taikyti dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

III. 10. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – palikti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, tačiau netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

11. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Nors teismas, paskirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę, tuo patvirtino, kad Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai nekelia grėsmės, nes būdami Lietuvos Respublikoje, nepažeidinėjo įstatymų, tačiau nesutiko taikyti apgyvendinimo VSAT be judėjimo laisvės apribojimų, nors Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 5 dalis šiuo atveju leidžia teismui pasirinktinai taikyti būtent šią priemonę.

11.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Užsienietė yra su mažamečiu vaiku, todėl judėjimas bent Ruklos miestelio ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

11.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atvejų teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

11.4. Pagrindų riboti vaikų judėjimo galimybę nėra. Be to, VSAT netikrino, kaip Užsieniečiai ir jos nepilnamečiai vaikai elgiasi apgyvendinimo vietoje, neapklausė VSAT darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jų elgesiu, ar jie pažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklės ar kitus teisės aktus.

11.5. Nors ir Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai į Lietuvos Respubliką atvyko galimai neteisingu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, todėl bent vaikų atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11.6. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos „Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse“ yra nurodyta, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei automatinės galios sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę.

11.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

12. VSAT atsiliepimu į apeliacinį skundą jam neprieštarauja.

13. VSAT atsiliepime nurodo, jog:

13.1. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiamą, pasikeitė Užsienietės bei jos nepilnamečių vaikų teisinis statusas Lietuvoje, jie jau nėra prieglobsčio prašytojai, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių išsiuntimo klausimus pavesta vykdyti VSAT. Departamento 2022 m. sausio 26 d. priimti sprendimai dėl Užsienietės bei jos nepilnamečių vaikų apgyvendinimo, pasikeitus užsieniečių teisiniam statusui, tapo nebeaktualūs, kadangi Departamentas priima sprendimus dėl apgyvendinimo tik dėl prieglobsčio prašytojų. Pasikeitus Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų teisinei padėčiai VSAT kreipėsi su teikimu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams 6 mėnesių laikotarpiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo.

13.2. Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, duomenų, kad jie būtų mėginę pasišalinti iš apgyvendinimo vietos nėra, duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nenustatyta. Atsižvelgiant į alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant teisę judėti Lietuvos Respublikoje laikotarpį (judėjimo laisvė užsieniečiams apribota nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d.), bei į skunde išdėstytus argumentus, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius neprieštarautų, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo būtų pakeistas, paliekant Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje kilo ginčas dėl Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Užsienietė su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką pateko ne per pasienio kontrolės punktą, pėsčiomis, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, o prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų, tačiau jos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti, skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

16. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikytos tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Užsienietės vertinimu, jai ir nepilnamečiams vaikams pagrįstai gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

18. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

20. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Departamentas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21M35682 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė su skundu kreipėsi į Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją. Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 6K-1440 skundą atmetė. Užsienietė su Departamento priimtais sprendimais nesutiko ir apskundė juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Užsienietė minėtą sprendimą skundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Užsienietės apeliacinį skundą atmetė. Aptariamas Departamento sprendimas yra įsigaliojęs, taigi, konstatuotina, jog Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai nėra prieglobsčio prašytojai Įstatymo prasme. Vis dėlto, Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nes šiuo metu vykdoma jų išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra (žr. šios nutarties 17 p.).

21. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri įgyvendinta Įstatyme, 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai:

a) esama pasislėpimo pavojaus, arba b) atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33), kuri įgyvendinta Įstatyme, konstatuojamosios dalies 20 punkte nustatyta, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2013/33 15 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, kitose šios direktyvos 8 straipsnio dalyse nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms suteiktai teisei vykdyti sulaikymus.

Iš minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, sumokėti piniginį užstatą arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos (2016 m. vasario 15 d. sprendimo J.

N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, C-601/15, EU:C:2016:84, 61 p.). Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose. Valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje.

Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą.

22. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

23. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Vaiko teisių konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022).

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų tapatybės yra nustatytos remiantis jų pateiktais kilmės valstybės išduotais asmens tapatybės dokumentais, byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, jog Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, siektų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, atkreiptinas dėmesys į Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų judėjimo laisvės apribojimų trukmę, kuri viršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą (6 mėnesius). Kadangi byloje nėra duomenų, kad Užsienietė aktyviais veiksmais trukdytų kompetentingų institucijų pareigūnams įvykdyti jos ir nepilnamečių vaikų išsiuntimo į kilmės valstybės procedūrą, šiuo atveju išimtis, numatyta Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje, netaikytina (žr. šios nutarties 20 p.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teigtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams skirti judėjimo laisvės apribojimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, o Įstatymo nustatyti tikslai (išsiuntimo procedūros įgyvendinimas) gali būti pasiekti ir pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, pažymėtina ir tai, jog VSAT atsiliepimu į Užsienietės apeliacinį skundą švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui neprieštarauja.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Užsienietės apeliacinis skundas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. M. B. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„(duomenys neskelbtini) piliečiams H. M. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams R. R. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. R. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas