Legislator Case Law & Legislation
54f99af7-4e03-4884-85ce-eca990e4bbc1 AI generated

54f99af7-4e03-4884-85ce-eca990e4bbc1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 54f99af7-4e03-4884-85ce-eca990e4bbc1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,      sekretoriaujant I. Ulevičiūtei,

Legislator headnote

AI generated

54f99af7-4e03-4884-85ce-eca990e4bbc1 · Vilniaus apygardos teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės K. A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. A. M. ieÅ¡kinį atsakovams Darbo g. 15-ojo DNSB ir UAB „Rasų valda“ dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų ir įsiskolinimo panaikinimo, tretieji asmenys J. G., L. G., U. G., UAB „AD NOTAM“ ir R. V..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-618-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 24.2.; 25.1.; 27.3.1.10.; 30.9.1.Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 13 Â d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,      sekretoriaujant I. Ulevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei K.A. M., jos atstovei adv. A, Mudėnaitei, atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovei adv. J. Bieliūnienei,

atsakovo atstovei A. Sugintaitei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės K. A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. A. M. ieÅ¡kinį atsakovams Darbo g. 15-ojo DNSB ir UAB „Rasų valda“ dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų ir įsiskolinimo panaikinimo, tretieji asmenys J. G., L. G., U. G., UAB „AD NOTAM“ ir R. V..

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieškovė

K. A. M. 2008-12-17 kreipėsi į Vilniaus m. 3-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t.1, b.l.2-9), kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Darbo g. 15-ojo DNSB narių susirinkimo 2007-10-14 protokole nurodytus sprendimus; 2) pripažinti, kad atsakovo UAB „Rasų valda“ renkamas mokestis namo remontui yra neteisėtas; 3) panaikinti ieÅ¡kovės 715,07 Lt dydžio mokesčio įsiskolinimÄ atsakovui UAB „Rasų valda“; 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Butų Nr. 1, 3, ir 5 savininkai tretieji asmenys J. G., L. G., U. G. ir UAB „AD NOTAM“ yra įsteigę Darbo g. 15 DNSB, kurios nare ji nėra. 2007-10-14 Darbo g. 15 DNSB narių susirinkime buvo priimti sprendimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nelegalių statinių utilizavimo, namo stogo ir fasado inžinerinių projektavimo darbų bei statybos darbų ir lėšų Å¡iems darbams atlikti iÅ¡ visų namo bendrasavininkų kaupimo. Pažymėjo, kad atsakovas Darbo g. 15 DNSB neturi nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , kurio naudojimosi tvarkos klausimÄ sprendžia, todėl neturi nei teisių, nei pareigų spręsti klausimų, susijusių su gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimosi sprendimus gali priimti tik visi bendraturčiai, tačiau ji nėra įgaliojusi kitų asmenų spręsti Å¡ių klausimų. Žemės sklype nėra jokių nelegalių statinių, lėšų jų griovimui kaupti nereikia, todėl ji neprivalo skirti lėšų ne gyvenamojo namo savininkų pastatytų statinių utilizavimui. Tvirtino, jog namo remontas nėra bÅ«tinas, todėl ji nėra davusi jam sutikimo, taip pat nėra bÅ«tinybės įrenginėti naujas bendras komunikacijas. Ä®vedus bendrÄ vandentiekį atsirastų papildomų mokesčių, kurių naÅ¡ta jai bÅ«tų per sunki. Sprendimas dėl lėšų fasado ir stogo renovacijos darbams nepagrįstas tokių darbų poreikiu bei ekonominiais skaičiavimais. Tretieji asmenys J. G., L.

G. ir U. G. yra susiję giminystės ryÅ¡iais ir bÅ«dami vieninteliais faktiniais bendrijos nariais, siekia rekonstruoti jiems priklausančius butus ieÅ¡kovės lėšomis. Dėl bendrijos priimtų sprendimų ieÅ¡kovei kiekvienÄ mėnesį vidutiniÅ¡kai priskaičiuojama po 95 Lt, skaičiuojami delspinigiai, ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai jai buvo priskaičiuotas 715,07 Lt įsiskolinimas. Â

Atsakovas Darbo g. 15-ojo DNSB ir tretieji asmenys J. G., L. G., U. G. bei UAB „AD NOTAM“ atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 57-62) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei taikyti  ieškinio senatį. Nurodė, jog siekdami sutvarkyti buitį 2007-10-02 įregistravo Darbo

g. 15 DNSB, siÅ«lė bendrijos narėmis tapti ieÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui R. V., tačiau Å¡ios į bendrijÄ neįstojo, todėl nepatenka į

subjektų ratÄ , kuriems suteikta teisė skųsti bendrijos sprendimus. PaaiÅ¡kino, kad name nėra vandentiekio sistemos, jis neprijungtas prie nuotekų tinklų, neįrengta kanalizacijos sistema. IeÅ¡kovė yra pastačiusi nelegaliÄ tvorÄ , taip pat nelegaliai įsirengusi nesandariÄ fekalijų duobę ir terÅ¡ia bendrasavininkams priklausantį žemės sklypÄ . Namas yra nusidėvėjęs, jo sienų, laiptinės ir stogo konstrukcijų, stogo dangos, langų bÅ«klė, remiantis atlikto energetinio audito iÅ¡vadomis – labai bloga, juos reikia nedelsiant rekonstruoti. Pažymi, kad juridinio asmens organų sprendimų pripažinimui negaliojančiais numatytas sutrumpintas 3 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ . Bendrijos priimtas sprendimas buvo įgyvendinamas nuo 2007-10-01. Atsakovas UAB „Rasų valda“ siuntė praneÅ¡imus apie mokėtinas sumas, todėl ieÅ¡kovė apie pažeistas teises sužinojo 2007 m., o apie ginčo protokolÄ informuota 2008-08-06 raÅ¡tu. Remiantis DNSB įstatymu, bendrija turi teisę kaupti lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rai ir atnaujinimui. Todėl ieÅ¡kovė turi apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. STR 1.12.05:2002 ”Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ įpareigoja iÅ¡laikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Audito metu nustatyti esminiai namo trÅ«kumai, prie kurių iÅ¡taisymo ieÅ¡kovė privalo prisidėti, kadangi pagal CK 4.83 str. 4 d., 4.85 str. nuostatas bendrija turi teisę priimti visiems butų savininkams privalomus sprendimus dėl bendrų objektų naudojimo ir valdymo.

Atsakovas

UAB „Rasų valda“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.90-92) prašė pripažinti pagrįsta

skolos dalį – po 0,14 Lt už 1 kv.m. buto ploto, mokėtinÄ UAB „Rasų valda”. Nurodė, kad bendrija nusprendė kaupti po 5 Lt už 1 kv.m., tačiau atsakovas UAB „Rasų valda“, remdamasis 2001-09-06 Vilniaus m. savivaldybės valdybos sprendimu, sutiko kaupti tik maksimaliÄ 1,2 Lt už 1 kv.m. sumÄ . Å i suma susideda iÅ¡ dviejų dalių – bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų vykdymui reikalingos lėšos sudaro 1,06 Lt už 1 kv.m., o namo bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiÅ«ros ir profilaktinio remonto reikmėms reikalingos lėšos sudaro 0,14 Lt už 1 kv.m. Tvirtino, jog ieÅ¡kovės įsiskolinimas susidarė ne tik dėl bendrijos sprendimų vykdymo, bet ir dėl nesumokėtų mokesčių už atsakovo UAB „Rasų valda“ suteiktas paslaugas.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-10-29 sprendimu ieškovės K. A. M. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 104,94 Lt

bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių, trečiųjų asmenų bei jų atstovų paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad savo sprendimais atsakovas Darbo g. 15 DNSB sukÅ«rė ieÅ¡kovei prievolę mokėti papildomus mokesčius, o sau – prievolę už sukauptas lėšas atlikti numatytus darbus. Todėl ieÅ¡kovė laikytina atsakovo Darbo g. 15 DNSB kreditore ir turi teisę skųsti su jos teisėmis ir pareigomis susijusius sprendimus.

Teismas pripažino, jog ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, net ir nesant sutarimo su kitais bendraturčiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, negali būti atleidžiama nuo pareigos dalyvauti bendro turto išlaikyme (DNSB įstatymo 4 str. 1 d., CK 4.75 str. 1 d., 4.75 str. 1 d., 4.85 str.). Ieškovės subjektinė teisė dalyvauti bendro turto valdyme neturi įtakos jos pareigoms dalyvauti bendro turto išlaikyme. Tačiau teisė reikalauti, kad ieškovė prisidėtų prie bendro turto gerinimo, nėra neribojama.

Atsižvelgęs į tai, kad sprendimo dėl bendro turto tvarkymo Darbo g. 15 namo butų savininkai nepriėmė, ieÅ¡kovė sutikimo dėl bendrijos priimtų sprendimų nedavė, teismas konstatavo, jog tokiu atveju bÅ«tina spręsti, ar numatytos kaupti lėšos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (CK 4.83 str. 4 d.). Siekdamas nustatyti, ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl bendrijos sprendimų panaikinimo, kiekvieno jų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu, teismas iÅ¡nagrinėjo atskirai ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tų pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl bendrijos sprendimų panaikinimo, naikinant sprendimÄ Nr. 3 dėl statinių utilizavimo, sprendimÄ Nr. 4 dalyje dėl lėšų vandentiekiui ir kanalizacijai rengti iÅ¡ ieÅ¡kovės rinkimo ir sprendimÄ Nr. 5 ta apimtimi, kuria ieÅ¡kovės lėšas nuspręsta kaupti ne tik bÅ«tiniems namo sienų ir stogo remonto darbams, bet ir kitiems darbams atlikti.

Tačiau atsakovui Darbo g. 15 DNSB bei tretiesiems asmenims J. G., L. G., U. G. bei UAB „AD NOTAM“ praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas sprendė, jog senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai ieÅ¡kovei buvo įteiktas 2008-08-06 raÅ¡tas, kuriame iÅ¡aiÅ¡kinama, kad papildomas mokestis skaičiuojamas gavus Darbo g. 15 DNSB susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡Ä ir bendrijos pirmininko praÅ¡ymÄ skaičiuoti namo gyventojams papildomas eksploatacines iÅ¡laidas, kaupiant jas bÅ«simiems namo remonto darbams, t.y. nuo sužinojimo apie skundžiamÄ sprendimÄ momento – 2008-09-10 (t. 1, b.l. 20).

Bendrijos narių susirinkimo protokolÄ ieÅ¡kovė gavo 2008-11-07 (t.1, b.l. 17), todėl turėjo galimybę kreiptis į teismÄ , nepraleisdama ieÅ¡kinio senaties termino, kuris suėjo tik 2008-12-10. Konstatavęs, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo laiku kreiptis į teismÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), dėl to atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti atsakovo Darbo g. 15 DNSB sprendimus.

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti neteisėtu mokesčio namo remontui rinkimÄ ir panaikinti susidariusį įsiskolinimÄ atsakovui UAB „Rasų valda“. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad lėšos namo remontui kauptos neteisėtai ar nepagrįstai didelės (t.2, b.l.57-64).

IeÅ¡kovė K. A. M. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 70-81) praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimÄ ir visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tvirtina, jog teismas netinkamai nustatė senaties termino eigos pradžiÄ , kadangi neteisingai nustatė esminį subjektyvaus pobÅ«džio kriterijų – momentÄ , nuo kurio ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Gavusi UAB „Rasų valda“ raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė dar objektyviai negalėjo žinoti apie jos teises galimai pažeidusius bendrijos susirinkimo sprendimus, nes kartu su minėtu raÅ¡tu Å¡ie sprendimai nebuvo pateikti.

Trijų mėnesių senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti prasidėjo tik 2008-11-07, kai ieÅ¡kovė gavo bendrijos susirinkimo protokolÄ , nes tik tuomet ji sužinojo apie konkrečius jos teises pažeidusius sprendimus. Gaudama tik administratoriaus praneÅ¡imus apie eksploatacines iÅ¡laidas, ji objektyviai negalėjo ir neturėjo suvokti, jog tai yra kaupiamosios iÅ¡mokos, renkamos pagal konkretų 2007-10-17 bendrijos protokolinį sprendimÄ bei pagal tokius duomenis suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nėra bendrijos narė, todėl ji nedalyvauja bendrijos susirinkimuose, nėra apie juos informuojama, atitinkamai jai nėra žinomi bendrijos sprendimai ir jų turinys, be to, ji ir neturi pareigos domėtis bendrijos priimamais sprendimais. Å iuo atveju bendrija turi bÅ«ti suinteresuota ir jausti pareigÄ informuoti apie priimtus sprendimus visus suinteresuotus asmenis, taip pat ir ieÅ¡kovę. PrieÅ¡ingas bendrijos narių elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu. Taip pat pažymi, kad bendrija turėjo pareigÄ aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibÅ«dinti konkretų naujai atsiradusį mokestį.

SÄ skaitų atsiradusių papildomų sumų, pavadintų „eksploatacinės iÅ¡laidos“ ieÅ¡kovė niekaip negalėjo susieti su kaupiamųjų lėšų mokesčiu. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas, egzistavo pateisinamos priežastys, kurioms esant praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo bÅ«ti atnaujintas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovė yra vieniÅ¡a pensininkė, turinti ribotas finansines galimybes savo pažeistų teisių gynimui pasitelkti kompetentingus teisininkus.

Dėl planuojamų atlikti remonto darbų, kuriems buvo kauptos lėšos, privalomumo ir būtinumo nurodo, jog neteisingas teismo išvadas lėmė netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas. Teismas nepagrįstai rėmėsi vieninteliu įrodymu – Energetinio audito išvada, kurioje pateikta informacija yra prieštaringa, ir padarė neteisingas išvadas dėl namo sienų ir stogo būklės. Tuo tarpu kitus byloje esančius įrodymu -: ieškovės paaiškinimus, jos pateiktas nuotraukas - nepagrįstai atsisakė vertinti.

Dėl mokesčių namo remontui rinkimo ir susidariusio įsiskolinimo nurodo, kad atsakovas neturi juridinio pagrindo įmokų kaupiamosioms išlaidoms rinkti. Kartu su 2008-10-24 raštu Nr. 422 „Dėl namo remonto“ atsakovo UAB „Rasų valda“ ieškovei pateiktuose bendrijos protokolo išraše ir protokolo nuoraše namo remontui renkamos sumos akivaizdžiai skiriasi – protokole nurodoma, jog nutarta rinkti 5 Lt/kv.m., o šio protokolo išraše – 1,2 Lt/kv.m. Todėl UAB „Rasų valda“, matydama šiuos neatitikimus, privalėjo atsisakyti rinkti mokestį.

Be to, pažymi, kad atsakovas UAB „Rasų valda“ turėjo atsisakyti iÅ¡ ieÅ¡kovės rinkti mokesčius, skirtus namo remontui, kadangi, pirma, iÅ¡laidos tokiems darbams nėra priskiriamos prie bÅ«tinų iÅ¡laidų, antra, Å¡ių nebÅ«tinų darbų vykdymui ieÅ¡kovė nėra davusi sutikimo. Tokiu bÅ«du atsakovo UAB „Rasų valda“ renkamas mokestis yra neteisėtas, o susidaręs ieÅ¡kovės 715,07 Lt įsiskolinimas turi bÅ«ti panaikintas, juo labiau, kad nėra aiÅ¡kÅ«s tokių įmokų rinkimo terminai, lėšų, reikalingų tariamam bÅ«tinam remontui dydis, remonto darbų sÄ matos ir pan., dėl ko tokių įmokų rinkimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CK

1.5 str. įtvirtintiems protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams. Tvirtina, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, iÅ¡ kurių svarbiausias – mokesčių žiniaraÅ¡tis, kuriame užfiksuoti trečiajam asmeniui R. V., gyvenančiai Darbo g. 15-4, nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. paskaičiuotų mokesčių dydžiai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių – atsakovui UAB „Rasų valda“

atsisakius tokiÄ informacijÄ pateikti. Å is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad R. V. eksploatacijos mokesčiai – po 1,20 Lt už 1 kv. m.

nebuvo skaičiuojami. Akivaizdu, kad atsakovas UAB „Rasų valda“ kaupiamųjų lėšų rinkimui numatytas sumas diferencijavo pagal konkrečius mokėtojus, t.y. juos skaičiavo ne visiems būtų savininkams. Dėl rinkto mokesčio dydžio nurodo, kad bendrijos susirinkimo sprendimas pradėti kaupti būsimiems darbams atlikti skirtas lėšas, konkrečių galimų išlaidų nepagrindus jokiais atliktais skaičiavimais, prieštarauja CK 2.82 str. 4 d. įvardintam protingumo principui ir negali būti pripažintas teisėtu, atitinkamai ir atsakovo UAB „Rasų valda“ rinktas mokestis privalo būti pripažintas neteisėtu, neproporcingai ir nepagrįstai dideliu.

Atsakovas Darbo g. 15-ojo DNSB ir tretieji asmenys J. G., L. G., U. G. bei UAB „AD NOTAM“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b.l. 91-93) praÅ¡o ieÅ¡kovės K. A. M. apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tvirtina, jog ieÅ¡kovė nepaneigia aplinkybės, jog apie 2007-10-14 sprendimÄ dėl namo eksploatacijos rinkliavos apeliantė buvo iÅ¡samiai informuota UAB „Rasų valda“ raÅ¡tu 2008-09-10, iÅ¡aiÅ¡kinant rinkliavos paskirtį, dydį ir apskaičiavimo bÅ«dÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl namo eksploatavimui skirtos rinkliavos dydžio – 1,2 Lt pagrįstumo nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl rinkliavos dydžio pagrįstumo nebuvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas. Tuo tarpu teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsakovo nustatyto rinkliavos dydžio sumažinimas nuo 5 Lt iki 1,2 Lt atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pažymi, kad įstatymas nenumato pareigos Å¡aukti visų namo savininkų susirinkimo, kuris priimtų sprendimÄ dėl renovacijai skirtų lėšų rinkimo, jeigu name yra teisėtai įkurta butų savininkų bendrija. Teismas pagrįstai sprendė, jog namo bÅ«klė yra kritinė ir jam yra bÅ«tina renovacija. IeÅ¡kovė, nurodydama, kad iÅ¡ jos pateiktų namo fasado nuotraukų matyti, kad namo sienos yra apÅ¡iltintos ir name yra dujinis katilas, pateikia akivaizdžiai melagingÄ informacijÄ . IeÅ¡kovės teismui pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, iÅ¡ jų negali spręsti apie namo techninę bÅ«klę, todėl teismas pagrįstai atsisakė jas priimti kaip įrodymus. Namo avarinė bÅ«klė yra konstatuota energetikos audito ataskaitoje ir nepaneigta jokiais kitais įrodymais. Butų savininkų pareiga iÅ¡laikyti esmines pastato savybes ir atlikti pastato renovacijÄ yra nustatyta reglamento STR 1.12.05:2005 11 str., ir Å¡is reikalavimas yra taikomas visiems daugiabučiams pastatams, nepriklausomai nuo jų statybos metų. Dėl to ieÅ¡kovės argumentas, jog Å¡is reglamentas taikomas tik naujiems ir projektuojamiems pastatams, yra nepagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgus į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl

ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialinės

teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisių bei pareigų įgyvendinimÄ , ydingai nustatė ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios momentÄ ir dėl to neteisingai taikė šį institutÄ . Tai sudarė prielaidas klaidingų faktinių bylos aplinkybių konstatavimui bei nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties apeliantės pažeistų teisių gynimas yra negalimas, susiformavimui. Netinkamai materialinės teisės normų aiÅ¡kinimas bei taikymas lėmė tai, kad byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 str.).

Byloje nustatyta, kad apeliantei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise  priklauso 1940 m. pastatytas 216,31 kv.m. bendro ploto (naudingas plotas 191,13 kv.m., gyvenamasis – 132,02 kv.m.) penkiabutis gyvenamasis namas su rÅ«siu ir pagalbiniais Å«kio statiniais, esantis Darbo g. 15, Vilniuje (t.1, b.l. 21-29, 32-34), taip pat atitinkamos dalys 0,20 ha žemės sklypo, esančio prie Å¡ios namų valdos (t.1, b.l. 30-31). Apeliantė yra  buto Nr. 2, kurio bendras plotas 54,21 kv.m., o gyvenamasis plotas 34,01 kv.m., savininkė (t.1, b.l. 23). Trijų butų (Nr,1, Nr. 3 ir Nr. 5) savininkai yra įsiteigę Darbo g. 15-ojo DNSB (jos steigimo dokumentai ir įstatai į bylÄ nepateikti), ir kurios narių 2007-10-14 sprendimus apeliantė Å¡ioje byloje ginčija (t.1, b.l. 12-15). Bendrija 2007-10-19 sutartimi Nr. 12/2007 ir jos pirmininko J. G. praÅ¡ymu yra pavedusi atsakovui UAB „Rasų valda“ vykdyti Å¡io daugiabučio namo bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendros inžinerinės įrangos, bendro naudojimo patalpų), priklausančių namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, administravimÄ , valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir kitokį tvarkymÄ (sutarties 1-4 punktai, t.1, b.l. 95, t.2, b.l. 5-9). Nuo 2006-01-26 iki 2008-12-31 namo administravimÄ vykdė UAB „Rasų valda“ 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-24 pagrindu, toks juridinis faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre (t.1, b.l. 33-34).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos ir Å¡ių klausimų teisinio reglamentavimo, dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti bei kaupti iÅ¡laidas jam atnaujinti atsiradimo prielaidų, dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo santykio, esant įsteigtai namo bendrijai ir sutartinės prievolės pagrindu veikiančiam Å¡io namo administratoriui, dėl bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo iÅ¡laidų pagrįstumo ir apmokėjimo. Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas sudaro trys iÅ¡laidų grupės – turto administravimo iÅ¡laidos (CK 4.84 str. 4 d.), su buto naudojimu susijusios asmeninės iÅ¡laidos (pavyzdžiui, iÅ¡laidos Å¡iukÅ¡lėms iÅ¡vežti, elektros energijai ir pan.) bei namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti bÅ«tinos iÅ¡laidos (CK 4.82 str. 3 d.). Kadangi apeliantė kvestionuoja tik su pastarÄ ja iÅ¡laidų grupe susijusius namo administratorius

UAB „Rasų valda“ jai padarytus priskaitymus, kolegija įvertina tik šios rūšies išlaidų

priskaičiavimo apeliantei pagrįstumÄ .Â

Dėl bendrojo naudojimo objektų, bendraturčių pareigos dalyvauti jų išlaikyme bei atnaujinime ir Darbo g. 15-ojo DNSB priimtų sprendimų privalomumo

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos tiesiogiai priklauso nuo aplinkybės, ar daiktas yra vieno asmens, ar kelių asmenų nuosavybė. Bendrosios nuosavybės teisė visuomet yra tam tikras savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Viena iš bendrosios nuosavybės teisės formų gali būti ir daugiabutis gyvenamasis namas, kuomet nepaisant buto (ar patalpų) priklausymo atskiram savininkui, dažnai išlieka ir priklausančių bendrai keliams butų (patalpų) savininkams objektų.

Antai pagal CK 4.82 str. 1 d. ir 5 d nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau išvardija Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (toliau DNSBĮ, nuo 2004-02-14 iki 2010-01-05 gal.

įst. red.), kurio 2 str. 5 d. nustatyta, kad bendro naudojimo objektais daugiabučiame name yra:

1) bendrosios namo laikančios ir kitos konstrukcijos;

2) bendroji inžinerinė įranga, t.y. daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos, t.y. daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rÅ«siai ir pusrÅ«siai, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Byloje nebuvo paneigti apeliantės teiginiai (t.2, b.l. 43), kad nei bendros inžinerinės įrangos (vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo įrenginių, namo Å¡ildymo įrenginių ir t.t.), nei bendro naudojimo patalpų, iÅ¡skyrus patiems butams priklausančias patalpas, gyvenamajame name, esančiame Darbo g. 15, Vilniuje, nesama, tokių duomenų nėra ir vieÅ¡o registro pažymėjimuose ar namo inventorinėje byloje (t.1, b.l. 102-115). Taigi bendro naudojimo objektu, apie kurių naudojimÄ bei iÅ¡laikymo pareigÄ kalbama CK

4.76 str., 4.82 str., 4.83 str., DNSBÄ® 2 str. 5 d., nagrinėjamos bylos atveju gali bÅ«ti pripažintos tik pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas).        Â

CK 4.82 str. 3 d. yra tiesiogiai įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti jam proporcingai tenkančias iÅ¡laidas pačiam namui iÅ¡laikyti bei iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas įmokas, taip pat dalyvauti kaupiant lėšas namui (jo konstrukcijoms) atnaujinti. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad namo konstrukcijų tinkamas funkcionavimas atitinka visų bendrosios dalinės nuosavybės interesus Pabrėžtina, kad Å¡iuo pagrindu galima grįsti tik bÅ«tinų, t.y. neiÅ¡vengimų iÅ¡laidų namui iÅ¡laikyti bei jo konstrukcijų patikimumui ir funkcionavimui pagal paskirtį užtikrinti, atskaitymų ir jų kaupimo reikalavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje teisės normoje nustatyta bendraturčių pareiga, prieÅ¡ingai nei tai savo atsikirtimuose į apeliantės (ieÅ¡kovės) procesinius dokumentus traktuoja atsakovai, nėra absoliuti, o pačių bÅ«simų iÅ¡laidų kaupimo reikalingumas, racionalumas ir adekvatumas kiekvienoje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus namo bÅ«klę, taigi ir į jo pastatymo metus, į jo atnaujinimo kaÅ¡tus, į bÅ«simų iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir jų dydį, visuomet yra vertinamoji aplinkybė.

Teisę vertinti tiek pačių iÅ¡laidų reikalingumÄ , tiek jų dydį, priklauso visiems namo bendraturčiams. Ji gali bÅ«ti realizuojama įvairiais bÅ«dais, priklausomai nuo bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos (CK 4.85 str.). Ä®statymų leidėjas, siekdamas efektyvaus butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo objektų tvarkymo, nustato pagrindines Å¡ių objektų administravimo (t.y. tvarkymo, priežiÅ«ros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarkÄ , kuriÄ nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 str. 3 d.).  Ir tik tuomet, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat tais atvejais, kai bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d. ir 2 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iÅ¡ galimų trijų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (bÅ«dų). Å ioje byloje nustatyta, kad Darbo g. 15-ojo DNSB bendrijÄ Ä¯steigė trijų (iÅ¡ penkių) butų savininkai (t.1, b.l. 12), susiję tarpusavyje giminystės ir verslo ryÅ¡iais, ir kuriems pagal namo bei nuosavybės teise priklausančių butų plotų proporcijas bendrosios dalinės nuosavybės teise tenka 60 proc. patalpų. Likusi 40 proc. gyvenamųjų patalpų dalis yra neįstojusių į Å¡iÄ bendrijÄ apeliantės bei trečiojo asmens R. V. nuosavybė. Kadangi bendrijos įstatai į bylÄ nėra pateikti, tiksliai identifikuoti jos steigimo tikslų nėra galimybės. Todėl kolegija tokiu atveju vadovaujasi įstatymo nuostatomis, kurios  daugiabučio namo savininkų bendrijÄ apibrėžia kaip ne pelno organizacijÄ , kurios funkcija ir pagrindinis uždavinys yra įgyvendinti Å¡io namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu (DNSBÄ® 3 str. 1 d.). Kartu DNSBÄ® nuostatos leidžia tvirtinti, kad bendraturčių tarpusavio teises bei pareigas, naudojantis ir iÅ¡laikant bendrÄ jÄ nuosavybę, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkÄ nustato bÅ«tent Civilinio kodekso normos (DNSBÄ® 4 str. 1 d.). Tokia įstatymų leidėjo pozicija atitinka ir CK 1.3 str. 2 d. numatytÄ Ä¯statymų pirmenybės aiÅ¡kinimo taisyklę, be to, ji gali bÅ«ti pateisinama dar ir tuo, kad DNSBÄ® 29 str. 1 d. 5 p. ir 6 p. reikalavimai, kuriuose imperatyviai pasisakyta dėl bendrijos teisės nustatyti įmokas, ir, atitinkamai,  bendrijos nario besÄ lyginės pareigos jas sumokėti bei apmokėti kitas bendrijos nustatytas iÅ¡laidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, taikytini tik asmenims, kurie yra susiję su pačia bendrija narystės teisiniais santykiais.

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos, atsakovas  Darbo g. 15-ojo DNSB neapsiėmė visa apimtimi vykdyti savo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdytojo (administratoriaus), įstatymais priskiriamų funkcijų. Bendraturčiams bendrosios nuosavybės valdymo tikslu pasirinkus tokiÄ teisinę formÄ , kaip bendrija, bÅ«tent Å¡iai įprastai tenka priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, reikÅ¡ti nariams reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu, sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, taip pat apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas, nustatyti tokio mokesčio sudėtines dalis ir pateikti butų ar kitų patalpų savininkams informacijÄ apie suteiktas paslaugas, jų kainÄ , tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitÄ . DidžiÄ jÄ dalį įprastai bendrijai tenkančių funkcijų pagal 2009-10-16 praÅ¡ymÄ (t.1, b.l. 95) bei 2009-10-19 sutartį (t.2, b.l. 5-9) delegavęs atsakovui UAB „Rasų valda“ (t.1, b.l. 19-20), atsakovas Darbo g. 15-ojo DNSB sau pasiliko tik į bendrijÄ Ä¯stojusių savininkų atstovavimo funkcijÄ , derinant su administratoriumi UAB „Rasų valda“ nuolatines remonto ir priežiÅ«ros darbų sÄ matas, taip pat savininkų sprendimų priėmimo organizavimÄ dėl papildomų, sÄ matose nenumatytų remonto ar rekonstravimo darbų vykdymo (sutarties 13-17 punktai). Kolegija pažymi ir tai, kad pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas bÅ«tent administratorius UAB „Rasų valda“ įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir naudojimo reikalavimus, priima sprendimus dėl jų įgyvendinimo, pagal nuosavybės teisės dalis (proporcijas) bei bÅ«simų remonto darbų sÄ matinę ar realiÄ vertę apskaičiuoja įmokų dydį butų ir patalpų savininkams (sutarties 2, 4, 5.2.1- 5.2.6., 7.1. p punktai).

Esant nustatytam miÅ¡riam administravimui, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamo bendrijos susirinkimo metu priimti sprendimai yra apeliantei privalomi. Viena vertus, bendrojo naudojimo objekto bÅ«klę, jos atitikimo privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimams turėjo įvertinti bei patvirtinti, priimdamas atitinkamÄ sprendimÄ , namo administratorius UAB „Rasų valda“, kaip tÄ lemia atsakovų 2007-10-19 pasiraÅ¡yta sutartis, ir kolegija jau aptarė Å¡ios sutarties nuostatas.

Antra vertus, CK 4.83 str. 4 d. nustato iÅ¡lygÄ , kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, kai jis nėra davęs dėl jų sutikimo ir Å¡ios iÅ¡laidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, arba dėl jų nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK

4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo, o šiuo atveju tokio administratoriaus priimto sprendimo, privalomo visiems bendraturčiams, nėra ;

2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Pastaruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Å ie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas).

Kasacine tvarka nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 aiškindama šio Reglamento nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstine kolegija pripažino, jog gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus apibrėžia būtent šis Reglamentas (1 punktas), jis yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas).

Pagal Reglamento 11 punktÄ privalomų reikalavimų visumÄ sudaro:

1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai);

2) reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre; bÅ«tų iÅ¡laikyta estetiÅ¡ka namo ir jo aplinkos iÅ¡vaizda; bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Å ių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ (13.5 papunktis).

Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiÅ«ros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų bÅ«klė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų visumÄ (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktÄ namo energetinio audito iÅ¡vados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas taip pat turi bÅ«ti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raÅ¡tu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

Å iuo atveju jokie konkretÅ«s statybos ar remonto darbai prieÅ¡ priimant ginčijamus sprendimus kaupti lėšas įvairioms reikmėms, nebuvo suplanuoti bei įvardinti, jų vertė nenustatyta ir privalomų įmokų kaupimo laikotarpio bei tokios priemonės proporcingumo, tikslingumo ir protingumo aspektais neanalizuota, juo labiau, kad namas yra nedidelis, priklausantis vos penkių gyvenamųjų patalpų savininkams, taigi bÅ«simo kaupimo laikotarpis nepagrįstai bÅ«tų labai ilgas ir tokia priemonė, kuomet bÅ«tinus (tai reiÅ¡kianeatidėliotinus) remonto darbus realiai galima bÅ«tų atlikti tik praėjus labai ilgam neapibrėžtam laikotarpiui, nepateisintų siekiamo ir atsakovo DNSB deklaruojamo tikslo. Atsakovo į bylÄ pateikto energetinio audito iÅ¡vados objektyviai taip pat negalėjo bÅ«ti ir nebuvo patvirtintos ginčijamo susirinkimo sprendimų bei administratoriaus įpareigojimo rinkti atitinkamas įmokas priėmimo metu – 2007-10-14, dėl vėlesnės jų suraÅ¡ymo datos - 2008 m. sausio mėn. (t.1, b.l. 70-86). Todėl jomis grįsti savo sprendimų dėl penkiabučio namo neatitikimo privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais ir lėšų tuo tikslu kaupimo, atsakovas taip pat negalėjo.

Pažymėtina, kad ginčijamo protokolo ydingumÄ apsprendžia dar ir tai, kad jo turinys (5 darbotvarkės punktu) akivaizdžiai neatitinka administratoriui UAB „Rasų valda“ pateiktam Å¡io protokolo iÅ¡raÅ¡o turiniui (t.1, b.l. 5 ir 18), juose nurodytų kaupimo įmokos dydžio dalyje.

Trečia, apeliantės ir R. V. (gyvenamojo namo buto patalpų bendraturčių), nors jų abiejų dalis yra ganėtinai ženkli ir sudaro net 40 proc. visų patalpų, sutikimo ar nesutikimo dėl CK 4.82 str. 3 d. įvardintų įmokų kaupimo namui atnaujinti atsakovas nepaklausė, į susirinkimÄ , kuriame buvo sprendžiami su tuo susiję klausimai, jų nekvietė, nors tokį jo elgesį suponuotų CK normos, nustatančios lygias visų bendraturčių teises vienu ar kitu su bendrÄ ja nuosavybe susijusiu klausimu (CK 4.83 str., 4.85 str.). Pasisakyti ir bendraturčių, nesaistomų naryste su atsakovu, vardu ar, juo labiau, nuspręsti dėl jų teisių ir pareigų, Å¡iems nedalyvaujant tokio klausimo nagrinėjime ir apskritai dėl to nebalsuojant, bendrija neturėjo teisinio pagrindo. Bendrijos priimtų sprendimų ne jos nariams privalomumo teisės aktai nenumato (DNSBÄ® 29 str.).

AiÅ¡kindama bendraturčių teisių Å¡ioje srityje įgyvendinimo galimybę, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2009-11-27 priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pabrėžė, kad CK 4.83 str. 4 d. nustatytos iÅ¡imtys galimos, kai iÅ¡laidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Gyvenamojo namo bÅ«klės neatitikimas privalomiesiems teisės aktų reikalavimams byloje nebuvo įrodytas (CPK 12 str., 178 str.), o dėl energetinio audito iÅ¡vadų įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui spręsti teisėjų kolegija jau pasisakė. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl kitokios intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrÄ jį turtÄ masto, ginÄÄ nagrinėja teismas ir Å¡iuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus. Å iuo atveju negalima tokių standartų pritaikyti ir ginÄÄ Ä¯vertinti Å¡iuo aspektu, nesant visiÅ¡kai jokių objektyvių duomenų apie atsakovo ketinamus vykdyti remonto ar statybos darbus, jų mÄ stÄ bei pačių darbų atlikimo perspektyvas (realumÄ ).

           Nurodytais motyvais kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad administratoriaus arba butų ir kitų patalpų savininkų bendro sprendimo kaupti lėšas, priimto atitinkama balsų dauguma, Å¡iuo atveju nebuvo, todėl Å¡i aplinkybė jau savaime leidžia konstatuoti apeliantės, gyvenamojo namo dalies bendraturtis, subjektinių teisių pažeidimÄ .

Dėl ieškinio senaties

Konstatavus apeliantės subjektinės teisės pažeidimÄ , įvertintina, ar pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, nes atsakovas savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindžia ir praleista ieÅ¡kinio senatimi, o pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės (apeliantės) reikalavimus atmetė Å¡iuo savarankiÅ¡ku teisiniu pagrindu. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia ne ieÅ¡kovo materialinės subjektinės teisės iÅ¡nykimÄ , o asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.1 str. 3 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Asmens valia, kai per įstatymu apibrėžtÄ laikotarpį nesikreipiama teisminės gynybos, reiÅ¡kia, kad jis arba atsisako ginti savo pažeistÄ subjektinę teisę, arba iÅ¡ viso nemato jokio savo teisės pažeidimo. Taigi Å¡io teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, ir antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų, užkirsti keliÄ potencialiam bylinėjimuisi neribotÄ laikÄ .

Vertinant apeliacinio skundo argumentų, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinio senatis nėra pasibaigusi, nes iki 2008-10-24 jai iÅ¡siųsto ir 2008-11-07 gauto ginčijamo susirinkimo protokolo (t.1, b.l. 16-17, 19) apeliantė nebuvo su Å¡iuo dokumentu susipažinusi ir nežinojo priimtų jos teises pažeidžiančių atsakovo bendrijos sprendimų turinio, teisingumÄ , pirmiausiai nustatytina senaties eigos pradžia. CK 1.127 str. 1 d. yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis kriterijus), iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis.

Nustatant šį subjektyvųjį momentÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečioje situacijoje. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teisė į ieÅ¡kinį dėl juridinio organo sprendimų pripažinimo negaliojančiu apeliantei atsirado nuo 2008-08-06 praneÅ¡imo jai iÅ¡siuntimo (t.1, b.l. 20). Teismo nuoroda, kad Å¡i jau tuomet galėjo ginčyti teisme konkretaus turinio dokumentÄ vien disponuodama informacija apie 2007-10-14 įvykusį bendrijos narių susirinkimÄ , kurio metu priimtų nutarimų esmė Å¡iame raÅ¡te net neatskleista, nėra pagrįstas, juo labiau, kad jame kaip pagrindas skaičiuoti apeliantei eksploatacines iÅ¡laidas vidutiniÅ¡kai po 95 Lt per mėnesį įvardintas bendrijos pirmininko J.

G. praÅ¡ymas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė bendrijos valdyme objektyviai dalyvauti negalėjo, taigi ir sužinoti apie priimtus sprendimus, įtakojusius ir jos pačios teises bei pareigas (kaip matyti iÅ¡ apeliantės paaiÅ¡kinimų ir mokesčių apskaičiavimo žiniaraščių bei jai adresuotų praneÅ¡imų, mokesčių už bÅ«stÄ naÅ¡ta nuo 10-20 Lt per mėnesį iÅ¡augo beveik deÅ¡imteriopai), jokiu kitu bÅ«du, nei tiesiogiai susipažindama su Å¡io protokolo turiniu, negalėjo.

Dar daugiau, reiÅ¡kiant tokį ieÅ¡kinį teismui Å¡is neabejotinai bÅ«tų pareikalavęs pateikti ginčijamÄ dokumentÄ â€“ susirinkimo protokolÄ . Todėl konstatuotina, kad teisė į ieÅ¡kinį jai atsirado nuo praÅ¡omo pripažinti juridinio organo sprendimo gavimo dienos – 2008-11-07, ir sutrumpinto 3 mėnesių termino ginčyti sprendimÄ teisme apeliantė nėra praleidusi (CK 2.82 str. 4 d.). Todėl pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama.Â

Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantės skundo argumentai, susiję su ieÅ¡kinio senaties instituto netinkamu taikymu, yra teisingi. Å io instituto taikymo sÄ lygos kaip pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti  nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatytos.

Konstatavus tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o ieÅ¡kovės (apeliantės) Kazimieros A. M. ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkintinas. Apeliantės ginčijami sprendimai be teisėto pagrindo sukėlėjo jai turtines pasekmes – atitinkamų įmokų ir skolų su netesybomis priskaičiavimus. Å iuo atveju nebuvo nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo skaičiuoti jai papildomas įmokas ar, juo labiau, delspinigius (CK 6.71 str. 1 d., 6.72 str.), nes abiejų atsakovų susitarimai dėl delspinigių ir jų dydžio ieÅ¡kovės nesaisto. Todėl Å¡ie sprendimai neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl pripažinti prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms visus asmenis savo teises įgyvendinti bei pareigas atlikti teisingai, protingai ir sÄ Å¾iningai (CK 1.5 str. 1 d.). Kadangi visuose Darbo g. 15-ojo DNSB narių susirinkimo darbotvarkės punktuose vienu ar kitu aspektu buvo pasisakyta ir dėl ieÅ¡kovės  teisų ar pareigų, o Å¡ie sprendimai, kaip minėta,

sukėlė jai ir turtines pasekmes – atitinkamo dydžio kasmėnesinių įmokų priskaičiavimus,

be jokio teisėto pagrindo reikalaujant ir delspinigių, teisėjų kolegija Darbo g. 15-ojo DNSB narių susirinkimo 2007-10-14 protokole nurodytus sprendimus, priimtus susirinkimo darbotvarkės 1-2 klausimais toje dalyje, kurioje jie apsprendžia Kazimieros A. M. teises arba pareigas, pripažįsta nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išanalizavo, kodėl protokolo 3-4, 6 punktuose suformuluoti sprendimai pažeidžia apeliantės interesus, kolegija sutinka su šiais vertinimais, sprendimo motyvų nekartodama. Kolegijos vertinimu, ir 1-2 punktų bei 5 punkto sprendimai iš esmės įtakoja  K.

A. M., kaip buto ir namų valdos žemės sklypo dalies savininkės, teises. Prieš jį privatizuojant namų valdos bendraturčių susitarimu buvo nustatytos bei patvirtintos kiekvienam jų atitenkančias žemės sklypo dalys (ribas) (t.1, b.l. 1169-119). Ginčas dėl jų pakeitimo, dėl bendro naudojimo (neprivatizuoto) žemės sklypo dalies, tokiam esant, panaudojimo kelių (takų) ir automobilių parkavimo aikštelių įrengimui, kilus dėl to bendraturčių ginčui spręstinas tik teisme, o ne dalies bendraturčių susitarimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pačiai bendrijai, kaip juridiniams asmeniui, buvo suteiktas namui eksploatuoti žemės sklypas, kurio valdymo, naudojimo, priežiūros ar tvarkymo klausimus ši galėtų spręsti (DNSBĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal 29 str.

1 d. 6 p. tokie sprendimai taip pat bÅ«tų privalomi tik bendrijos nariui. Dėl 5 punkto, kuriuo nuspręsta rinkti įmokas, tokiÄ pareigÄ nustatant visiems

gyvenamojo namo butų savininkams, nepagrįstumo teisėjų kolegija jau pasisakė.           Â

Tačiau pačios skolos dydžio pagrįstumo, kaip to ieÅ¡kiniu prašė apeliantė, teisėjų kolegija nepasisako ir neanalizuoja, apsiribodama konstatavimu, kad Darbo g. 15-ojo DNSB narių 2007-10-14 susirinkimo sprendimų pagrindu apeliantei įsiskolinimas apskaičiuotas nepagrįstai. Duomenų, patikimai patvirtinančių apeliantės teiginius, jog dėl neteisėtai jai nustatytos pareigos priskaičiuota bÅ«tent 715,07 Lt skola, nėra. Pagal atsakovo UAB „Rasų valda“ pateiktus duomenis, jos skola yra didesnė (t.2, b.l. 51) ir Å¡i skola nėra susidariusi vien dėl eksploatavimo iÅ¡laidų neapmokėjimo, bet ir dėl kitų įmokų nesumokėjimo. Â

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sutinkamai su CPK 93 str. 4 d. nuostatomis, pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. IeÅ¡kovė sumokėjo 148,45 Lt žyminį mokestį pateikdama ieÅ¡kinį (t.1, b.l. 10-11), o nesumokėta 43,45 Lt žyminio mokesčio dalis iÅ¡ jos buvo priteista skundžiamu teismo sprendimu. Taip pat sumokėjo 196,20 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Kitų (atstovavimo) bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių dokumentų į bylÄ nepateikta, todėl dėl jų priteisimo abiejų instancijų teisme kolegija nepasisako.

Priėmus sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai, jos naudai iÅ¡ atsakovo Darbo g. 15-ojo DNSB priteistina 127 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 132,20 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, o iÅ¡ UAB „Rasų valda“ atitinkamai priteistina 21,45 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 64 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.).

Taip pat iÅ¡ Å¡io atsakovo UAB „Rasų valda“ valstybės naudai priteistina 42,45 Lt žyminio mokesčio dalis, kurios paduodama ieÅ¡kinį nesumokėjo ieÅ¡kovė (CPK 96 str.). Â

          Iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai taip pat priteistinos 61,49 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pirmosios instancijos teisme bei 28,50 Lt (t.2, b.l. 100) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

                      Â

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

n u s p r e n d ė:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimÄ panaikinti.

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Darbo g. 15-ojo DNSB narių susirinkimo 2007-10-14 protokole nurodytus sprendimus, priimtus susirinkimo darbotvarkės 1-6 klausimais toje dalyje, kurioje jie apsprendžia Kazimieros A. M. teises arba pareigas.

Pripažinti, kad UAB„Rasų valda“ iÅ¡ Kazimieros A. M. mokestį namo remontui Darbo g. 15-ojo DNSB narių 2007-10-14 susirinkimo sprendimų pagrindu rinko nepagrįstai, pripažįstant nepagrįstu ir dėl jo apskaičiavimo susidariusį įsiskolinimÄ .

           Priteisti iÅ¡ Darbo g. 15-ojo DNSB 127 (Å¡imtÄ dvideÅ¡imt septynis) litus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, ir 132 (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt du) litus 20 centų žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų Kazimieros A. M. naudai.

           Priteisti iÅ¡ UAB „Rasų valda“ 21 (dvideÅ¡imt vienÄ ) litÄ 45 centus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 64 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis) litus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų Kazimieros A. M. naudai.

           Priteisti iš UAB „Rasų valda“ 42 (keturiasdešimt du) litus 45 centus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iÅ¡ Darbo g. 15-ojo DNSB ir UAB „Rasų valda“ lygiomis dalimis po 31 (trisdeÅ¡imt vienÄ ) litÄ 75 centus procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme, ir po 14 (keturiolika) litų 25 centus apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų valstybės naudai.

Kolegijos

pirmininkė                                                                     Dalia

Kačinskienė

  Teisėjai                                                                                  Â

        Romualda Janovičienė Â

                                                                                                      Marijonas Greičius