Legislator Case Law & Legislation
54f1db7b-9438-4b17-b9f8-b643287c06be AI generated

54f1db7b-9438-4b17-b9f8-b643287c06be · Kauno apylinkės teismas

Case Number 54f1db7b-9438-4b17-b9f8-b643287c06be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 110,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 10,78 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2017-06-13 įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

54f1db7b-9438-4b17-b9f8-b643287c06be · Kauno apylinkės teismas: Plytelių keitimas, klozeto nuėmimas/uždėjimas buvo bÅ«tini, tam, kad bÅ«tų sudaryta galimybė prieiti prie namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos iÅ¡ buto vidaus. 2016-06-23 Atsakovė perimdama minėto daugiabučio namo administravimÄ atliko statinio apžiÅ«rÄ , kurios metu buvo nustatyta, kad vamzdynai yra patenkinamos bÅ«klės. 2017-04-06 atliktas statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimas, kurio metu taip pat buvo nustatyta, kad bendra pastato konstrukcijų ir inžinerinės įrangos bÅ«klė patenkinama.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-16641-1107/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09578-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Lukauskaitė, sekretoriaujant Deimantei Sireikytei, Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų Å«kis“ atstovei Neringai Vaitkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų Å«kis“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 110,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 10,78 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2017-06-13 įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi bÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 113,58 Eur ir iÅ¡mokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės apdraustam turtui buvo padaryta žala dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos defekto.

TrÅ«kus bendro naudojimo nuotekų vamzdžiui, atsakovė buto Nr. 5 savininkams nurodė iÅ¡ardyti tualeto patalpoje unitazÄ tam, kad bÅ«tų galima suremontuoti trÅ«kusį vamzdynÄ , tačiau stovo remonto darbai per buto Nr. 5 patalpas nebuvo atlikti. Pastato, esančio adresu Verkių g. 24, Kaune, administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ , organizuoti jos remontÄ . Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir turi pareigÄ atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus, taipogi, bÅ«dama namo administratoriumi, turėjo elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai bei parinkti ekonomiÅ¡kiausiÄ stovo remonto bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala nėra atlyginta. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ , sudaro 110,00 Eur. Delikto atveju atsakovė turi sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, atlyginančias nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo – 10,78 Eur. IeÅ¡kovei praleidus prievolės mokėjimo terminÄ , praÅ¡o priteisti procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, jog reikalavimÄ reiÅ¡kia atsakovei subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimÄ Ä¯ už žalos padarymÄ atsakingÄ asmenį. Ä®vykus įvykiui ieÅ¡kovės darbuotojai atliko turto apžiÅ«rÄ , surašė turto sugadinimo (sunaikinimo) aktÄ , bei užfiksavo žalÄ foto nuotraukomis. Nustatyta, kad butui buvo padaryta žala dėl bendrosios inžinerinės įrangos defekto, trÅ«kus bendro naudojimo nuotekų vamzdynui.

Draudėja ieÅ¡kovei nurodė, jog įvykus vamzdžio trÅ«kimui, atsakovė, kaip namo administratorė, įpareigojo buto, esančio Verkių g. 24-5, Kaune, savininkus iÅ¡ardyti WC patalpoje unitazÄ , tam kad bÅ«tų galima suremontuoti vamzdynÄ . Vėliau draudėja nurodė ieÅ¡kovei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kad WC įrangos ir apdailos iÅ¡ardymas buvo visiÅ¡kai netikslingas, kadangi bute Nr. 5 neatliko jokių darbų. Atsakovės įpareigotų atlikti WC įrangos iÅ¡ardymų nebuvo bÅ«tina atlikti.

Vamzdynas buvo remontuojamas iÅ¡ laiptinės pusės. IeÅ¡kovė mano, kad butui Nr. 5 buvo padaryta žala, už kurios padarymÄ yra atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė, nes neužkirto kelio bendrosios inžinerinės įrangos avarijai. Namo administratoriui nustatyta atlikti statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimÄ . 2017 m. balandžio 6 d. seniÅ«nija buvo suraÅ¡iusi aktÄ , kuriame buvo fiksuota, kad periodinės ir specializuotos apžiÅ«ros yra vykdomos dalinai. Egzistuoja statinio techninio reglamento nuostatų pažeidimai.

Kasmetiniai statinio apžiÅ«rų aktai seniÅ«nijai nebuvo pateikti. IÅ¡ pateiktų atsakovės darbų plano nustatyta, jog nuotekų tinklų remonto darbai nebuvo planuojami. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkai iÅ¡ viso galėjo bÅ«ti neinformuoti apie namo inžinerinių tinklų techninę bÅ«klę. Atsakovės, kaip administratorės darbų neatlikimas, netinkamas vykdymas, sÄ lygojo tai, kad nebuvo anksčiau fiksuota kanalizacijos tinklų bÅ«klė, nesiÅ«lyta atlikti remonto darbų. Tokių aplaidžių veiksmų pasekmėje buto, esančio Verkių g. 24-5, Kaune, savininkai buvo įpareigoti iÅ¡ardyti WC patalpoje unitazÄ ir apdailÄ , kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

Žala apskaičiuota pagal lokalinę sÄ matÄ , sudarytÄ su žalos apskaičiavimo programos pagalba. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė reikalavo atsakovę atlyginti žalÄ , siuntė pretenzijÄ , į kuriÄ atsakovė nesureagavo, praÅ¡o tenkinti reikalavimÄ dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo, skaičiuojamų nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė 2016-05-24 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1517 pagrindu administruoja daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , adresu Verkių g. 24, Kaunas. 2017-06-27 Atsakovė name pakeitė dalį kanalizacijos stovo nuo pirmo iki trečio aukÅ¡to, kadangi minėto namo buto Nr. 3 gyventojų praneÅ¡imu drėko siena.

Keičiant kanalizacijos stovÄ buvo parinktas ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das butų/patalpų savininkams, prie inžinerinės įrangos prieita iÅ¡ laiptinės pusės iÅ¡daužant niÅ¡Ä sienoje. Atliekant kanalizacijos stovo remonto darbus, butų savininkų, tame tarpe ir buto Nr. 5, buvo papraÅ¡yta atlaisvinti priėjimÄ prie vamzdyno iÅ¡ butų vidaus, tam, kad prie pakeisto stovo bÅ«tų galima prijungti buto kanalizacijos įrangÄ (WC įrangÄ ). Buto Nr. 5 savininkai priėjimÄ atlaisvino ir buto kanalizacijos įranga buvo prijungta prie namo inžinerinės įrangos - kanalizacijos stovo.

IeÅ¡kovės turto sunaikinimo, sugadinimo akte taip pat pažymėta, kad keičiant kanalizacijos stovo jungtį buvo pradaužyta dalis keramikinių plytelių tualeto patalpoje, kadangi kitaip nepavyko nuimti pačio tualeto. IeÅ¡kovė 2017-08-17 pareiÅ¡kė atsakovei pretenzijÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, susijusios su 2017-06-13 įvykiu, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi dėl įvykio buvo iÅ¡mokėta 113,58 Eur draudimo iÅ¡moka. 2017-09-05 atsakovė atsakyme į pretenzijÄ nurodė, kad nesutinka atlyginti iÅ¡laidų, susijusių su plytelių keitimu, nes nėra pagrįstų duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo administratorius netinkamai atliko savo pareigas, kas sÄ lygojo nuostolių bute Nr. 5 atsiradimÄ .

Plytelių keitimas, klozeto nuėmimas/uždėjimas buvo bÅ«tini, tam, kad bÅ«tų sudaryta galimybė prieiti prie namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos iÅ¡ buto vidaus. 2016-06-23 Atsakovė perimdama minėto daugiabučio namo administravimÄ atliko statinio apžiÅ«rÄ , kurios metu buvo nustatyta, kad vamzdynai yra patenkinamos bÅ«klės. 2017-04-06 atliktas statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimas, kurio metu taip pat buvo nustatyta, kad bendra pastato konstrukcijų ir inžinerinės įrangos bÅ«klė patenkinama.

Daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinės įrangos - kanalizacijos stovo, kuris yra vizualiai nematomoje pastato sienoje gedimas atsirado netikėtai, iki gedimo ši inžinerinė įranga funkcionavo tinkamai. Atsakovė vadovaudamasi LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintomis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo administravimo nuostatomis, LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017, „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ atliko visus bÅ«tinus veiksmus, kad name kilusi bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarija bÅ«tų likviduota, gedimas paÅ¡alintas ir Å¡i įranga toliau funkcionuotų tinkamai. Atsakovė įvykdė įstatymuose nustatytas administratoriaus pareigas tinkamai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sÄ lygoti žalos atsiradimÄ . Nagrinėjamos bylos atveju, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veikimo/neveikimo ir kilusios žalos butui Nr. 5, kadangi atlikus daugiabučio gyvenamojo namo kanalizacijos stovo remonto darbus nebuvo įmanoma kitokiu bÅ«du prie buto inžinerinės įrangos (WC) prijungti kanalizacijos stovo, tai gi, plytelių ir klozeto nuėmimas buvo neiÅ¡vengiami darbai, kuriuos privaloma buvo atlikti bute.

Neįrodžius civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų - neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos prievolė atlyginti žalÄ nekyla. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad buto savininkės patirti nuostoliai nėra susiję su atsakovės neteisėtu veikimu ar neveikimu, dėl kurių kiltų pareiga atlyginti nuostolius. 2016 m. gegužės 24 d. atsakovė pradėjo administruoti daugiabutį namÄ . 2016 m. birželio 23 d. buvo įvertina pastato inžinerinė bÅ«klė, vamzdynų defektų nustatyta nebuvo.

Pagal tai, kas tuo metu buvo nustatyta, buvo informuoti gyventojai, pateiktas balsavimas dėl numatomų atlikti darbų, pateiktas ilgalaikis darbų atlikimo planas, kuriame vamzdynų remonto darbų atlikti numatyta nebuvo, vamzdynai veikė tinkamai, esminių defektų nenustatyta. Vykdant apklausas gyventojai nepateikė namo administratorei prašymų dėl vamzdyno remonto darbų. 2017 m. balandžio 6 d. buvo atlikta statinio apžiūra Kauno miesto savivaldybės administracijos, kurios metu nebuvo nustatyta administratoriaus neteisėtų veiksmų.

Atsakovė namÄ pradėjo administruoti tik 2016 m. gegužės 24 d., kasmetinė apžiÅ«ra iki avarijos buvo atlikta tik vienÄ kartÄ tame laikotarpyje. Namas nuolat yra prižiÅ«rimas, žurnalas pildomas. ŽurnalÄ buvo pateikę savivaldybės kontroliuojančiai institucijai, jokių neteisėtų administratoriaus veiksmų nebuvo nustatyta. Avarija vamzdyno įvyko staiga, akivaizdžiai nematomoje inžinerinėje įrangoje, sumontuotoje sienoje. Atsakovė gavo praneÅ¡imÄ , jog drėksta siena, atsakovės darbuotojai atvykę nustatė, jog yra trÅ«kęs Å¡alto vandens stovas.

Buvo nuspręsta jį keisti per kelis aukÅ¡tus – nuo pirmo iki trečio namo aukÅ¡to. Nusprendus nurodytu bÅ«du keisti kanalizacijos stovÄ , stovo keitimo darbai buvo susiję ir su butu Nr. 5 trečiame aukÅ¡te. Siekiant kuo mažiau pakenkti namo butų apdailai, buvo nuspręsta vamzdį keisti iÅ¡ laiptinės pusės ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du. Buto Nr. 5 unitazas yra pakabinamas, jo visa įranga yra sienoje uždengta plytelėmis, todėl, siekiant, kad unitazas bÅ«tų prijungtas prie kanalizacijos stovo, bute Nr. 5 neiÅ¡vengiamai turėjo bÅ«ti nuardyta WC apdaila aplink unitazÄ .

Kitokiu bÅ«du buvo neįmanoma įrangos prijungti prie kanalizacijos stovo, užtikrinant kanalizacijos tinkamÄ veikimÄ . Kito priėjimo nėra, kad bÅ«tų galima prijungti unitazÄ prie kanalizacijos stovo. Pati ieÅ¡kovė pateikė turto sugadinimo aktÄ byloje, kuriame nurodoma, jog jungtis tarp klozeto ir kanalizacijos stovo buvo trÅ«kusi. Tai reiÅ¡kia, kad jungtis buvo netvarkinga ir jÄ tvarkyti buvo bÅ«tina. Nurodytuose veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie sÄ lygotų žalos butui Nr. 5 atsiradimÄ .

Avarinė tarnyba, keisdama kanalizacijos stovÄ priėmė sprendimus, pačius ekonomiÅ¡kiausius gyventojams. Jokių pretenzijų iÅ¡ kitų butų savininkų dėl atliktų darbų bereikalingumo po darbų atlikimo nebuvo. Taip pat atsakovė nėra gavusi praÅ¡ymo ir iÅ¡ buto Nr. 5 gyventojų, kad bÅ«tų pilnai sutvarkytas jų bute iÅ¡griauta siena ar apdaila. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė (draudikė) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 29 d. iki 2018 m. sausio 28 d. bÅ«sto draudimu apdraudė draudėjos G.

B. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (BÅ«sto draudimo liudijimas (b. l. 28 – 31)). Turto sunaikinimo – sugadinimo akte (b. l. 33 – 34) buvo užfiksuotas įvykis, nurodant, jog 2017 m. birželio 13 d. įvykus kanalizacijos stovo avarijai pastate (duomenys neskelbtini), pradėjo drėkti siena pas draudėjos kaimynus vienu aukÅ¡tu žemiau, iÅ¡kviesta avarinė tarnyba nustatė, jog yra trÅ«kusi kanalizacijos stovo jungtis tarp bendro stovo ir draudėjos tualeto, keičiant jungtį buvo nudaužyta dalis keramikinių plytelių WC patalpoje, kadangi kitaip nepavyko nuimti unitazo.

IÅ¡ 2019 m. balandžio 10 d. susiraÅ¡inėjime elektroniniais laiÅ¡kais (b. l. 22 – 24) esančio buto savininkės raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, nustatyta, jog plytelės buvo nuimtos vykdant gyvenamojo namo administratoriaus įpareigojimÄ . Elektroniniame laiÅ¡ke buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nurodė, kad nuo bendro kanalizacijos vamzdžio į jos bute esančiÄ WC įrangÄ einanti atÅ¡aka buvo suskilusi. Foto nuotraukos (b. l. 6 – 21, 38, 41 – 42, 44 – 45) patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovės apdraustame bute WC patalpoje yra nuimtos plytelės, buvusios aplink WC įrangÄ â€“ unitazÄ , bei faktÄ jog tvarkant kanalizacijos vamzdį buvo iÅ¡kirsta anga namo laiptinėje.

IeÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ 113,85 Eur apskaičiavo vadovaudamasi turto remonto sÄ mata (b. l. 35 – 36). PraneÅ¡imas apie žalos atlyginimÄ (b. l. 37), mokėjimo nurodymas (b. l.

25) patvirtina 2017 m. birželio 27 d. iÅ¡mokos už buto draudimÄ â€“ 113,58 Eur iÅ¡mokėjimo buto draudėjai G. B. faktÄ . 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę raÅ¡tu „Dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo“ (b. l. 32), kuriuo nurodė, jog pagal ieÅ¡kovės surinktus žalos dokumentus atsakovė yra atsakinga už žalos atlyginimÄ , pareikalavo, kad atsakovė atlygintų sumokėtos iÅ¡mokos dalį – 110,00 Eur, apskaičiuotÄ atskaičiavus nusidėvėjimÄ .

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėja G. B. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu iÅ¡ laiptinės pusės buvo tvarkomas kanalizacijos vamzdis, nes siena Å¡lapo. PrieÅ¡ vykdant darbus paskambino atsakovės darbuotojai, liepė nuimti plyteles aplink klozetÄ , kad bÅ«tų lengviau prieiti prie kanalizacijos vamzdžio. Plyteles nuėmė, tačiau atvažiavę darbininkai nieko iÅ¡ jos buto netvarkė, viskÄ padarė iÅ¡ iÅ¡orės. Siena Å¡lapo trečiame aukÅ¡te iÅ¡ laiptinės pusės ir antrame namo aukÅ¡te.

Siena, kuri Å¡lapo yra susijusi su jos vonios patalpa. Nežino kokiu bÅ«du buvo prijungtas unitazas prie kanalizacijos stovo po stovo pakeitimo, nes viskÄ tvarkė buvęs sutuoktinis, jos tuo metu nebuvo. Pildant dokumentus draudimui viskÄ parašė pagal buvusio sutuoktinio įvykio atpasakojimÄ . IÅ¡ atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b. l.

62) nustatyta, jog atsakovė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) administratore tapo 2016 m. gegužės 24 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1517, pagrindu. Perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 54 – 55) patvirtina, jog 2016 m. birželio 23 d. naujam administratoriui UAB „Kauno butų Å«kis“ (atsakovei) buvo perduota administruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Perdavimo – priėmimo akto 4.2.2. punkte nurodyta: „Fekalinės kanalizacijos vamzdynai – bÅ«klė patenkinama, prie perduodamos namo dokumentacijos pažymėti naujam administratoriui neperduoti dokumentai – statinio techninis pasas, metinės ataskaitos, gyventojų susirinkimo protokolai, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos protokolai ir kt. 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo protokolas (b. l. 70 – 71) patvirtina, jog tvirtinant namo ilgalaikį ir metinį darbų planÄ , nebuvo sprendžiama dėl vamzdyno remonto darbų, gyventojai neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo remontuoti kanalizacijos vamzdynÄ . IÅ¡ 2017 m. balandžio 6 d. statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo akto, nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės specialistė, patikrinusi statinio naudotojo atliekamÄ statinio techninę priežiÅ«rÄ nustatė, kad bendra pastato konstrukcijų ir inžinerinės įrangos bÅ«klė yra patenkinama, techninės priežiÅ«ros žurnalas pildomas, periodinės ir specializuotos apžiÅ«ros vykdomos dalinai (b. l. 58 – 59).

Užduotis – paskyra Nr. 17-05-0237 (b. l.

89) patvirtina, jog 2017 m. gegužės 5 d. atsakovės darbuotojai nuvyko pagal iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini), pagal praneÅ¡imÄ , jog antrame aukÅ¡te drėko virtuvės siena iÅ¡ koridoriaus pusės. Paskyra – aktas Nr. 17-06-0769 (b. l.

61) patvirtina, atsakovės darbuotojai 2017 m. birželio 27 d. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) atliko buitinių nuotekų remonto darbus dėl kiauro kanalizacijos stovo ir Å¡lampančios buto Nr. 3, sienos – pakeista dalis kanalizacijos stovo nuo pirmo iki trečio aukÅ¡to, iÅ¡kirsta siena. Dėl deliktinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp Å¡ių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje.

Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sÄ lygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas, tai teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , iÅ¡klausęs Å¡alių atstovių bei liudytojos paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡tyręs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog atsakovė turi atlyginti nuostolius (turtinę žalÄ ), susijusius su atliktais namo bendrojo kanalizacijos stovo keitimo darbais, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus atliekant bÅ«tinus kanalizacijos stovo remonto darbus ar nerÅ«pestingumÄ (neveikimÄ ) atliekant administratoriaus pareigas, kurių pasekmėje bÅ«tų kilusi pareiga atlyginti žalÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjai.

IeÅ¡kovės teiginį, jog gyvenamojo namo trečiame aukÅ¡te kanalizacijos stovo keitimo darbai buvo nereikalingi ar pertekliniai, paneigia byloje ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡kviestos liudytojos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjos G. B. paaiÅ¡kinimai, kuri patvirtino, jog trečiame aukÅ¡te namo siena iÅ¡ laiptinės pusės taip pat drėko, kaip ir pirmame aukÅ¡te. Atliktus kanalizacijos stovo keitimo darbus bei jų tikslingumÄ patvirtina atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimai bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – Užduotis – paskyra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 89), Paskyra – aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61).

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, atlikdama bendrojo kanalizacijos stovo keitimo darbus trečiame namo aukÅ¡te, veikė kaip rÅ«pestingas namo inžinerinę įrangÄ prižiÅ«rintis asmuo, minėtus darbus atlikti buvo bÅ«tina siekiant iÅ¡vengti didesnės žalos gyvenamojo namo statybinėms konstrukcijoms ir butų savininkams, kilimo. Bendrojo naudojimo objektų administratorius jam perduotus valdyti objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 p.); rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ .

Ūkinį planÄ tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiÅ«lymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais bÅ«dais (4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 p.), teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimÄ arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu dėl namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo Å¡ildymo bÅ«do keitimo, namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymo pagal Å¡iai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do, Å¡ilumos paskirstymo metodo, karÅ¡to vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus.

Atlieka namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo Å¡ildymo sezonui kontrolę (4.9 p.). Administratorius privalo: Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 p.); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 p.).

Privalomieji statinių priežiÅ«ros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR: 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, kurio redakcijoje, galiojusioje byloje nagrinėjamo įvykio metu, be kita ko numatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo bÅ«klė vertinama ir nustatomi privalomieji darbai tokiu bÅ«du: atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiÅ«rimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė bÅ«klė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (92punktas);

Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (93 punktas); Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (94 punktas).

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trÅ«kumus, turi bÅ«ti vertinamas jų mastas ir reikÅ¡mė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Byloje atsakovė pateikė įrodymus, jog daugiabutis gyvenamasis namas buvo administruojamas laikantis teisės aktuose nurodytų reikalavimų, 2017 m. balandžio 6 d. buvo atliktas statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimas, kurį atliko kontroliuojanti savivaldybės institucija (b. l. 58 – 59), teisės aktų pažeidimų administruojant daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ nebuvo nustatyta.

Taip pat atsakovė byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nuo daugiabučio gyvenamojo namo administravimo pradžios (2016 m. birželio 23 d.) buvo suorganizuotas balsavimas siekiant patvirtinti namo ilgalaikį ir metinį darbų planÄ , kuriame gyvenamojo namo butų savininkai nenurodė pageidavimo dėl kanalizacijos stovo remonto, ar Å¡io stovo remonto bÅ«tinybės. Sprendžiant dėl atsakovės, kaip bendrųjų gyvenamojo namo patalpų priežiÅ«rÄ vykdančio asmens atsakomybės už daugiabučiame gyvenamajame name įvykusiÄ kanalizacijos stovo avarijÄ , teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo metu nustatytÄ aplinkybę jog atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo administratore buvo paskirta tik nuo 2016 m. birželio 23 d., t. y. kanalizacijos stovo avarija įvyko atsakovei administruojant daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ mažiau nei vienerius metus laiko.

Byloje pateiktas Perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 54 – 55) patvirtina, jog perdavus administruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), akto 4.2.2. punkte buvo nurodyta, jog kanalizacijos vamzdynų bÅ«klė patenkinama, naujam administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, bÅ«tini statinio iki perdavimo buvusiai bÅ«klei nustatyti – statinio techninis pasas, metinės ataskaitos, gyventojų susirinkimo protokolai, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos protokolai ir kt.

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių neturėjo ir negalėjo gauti visos informacijos apie daugiabučio namo kanalizacijos stovo bÅ«klę iki įvykusios avarijos, neturėjo galimybės iÅ¡ anksto numatyti galimos kanalizacijos stovo avarijos kilimo grėsmės ir bÅ«tinybės atlikti kanalizacijos stovo remonto darbus, užkertant keliÄ kanalizacijos stovo avarijai. Byloje pateikti įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė kanalizacijos stovo remonto darbus atliko vykdydama savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administratorės, prievolę atlikti remonto darbus, ekonomiÅ¡kiausiu ir gyventojų turtÄ labiausiai tausojančiu bÅ«du, kanalizacijos stovÄ keičiant iÅ¡ laiptinės pusės iÅ¡kirtus angÄ sienoje, stengiantis kuo mažiau pakenkti gyventojų butuose esančiai apdailai.

Pažymėtina, jog byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimams apie įpareigojimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlaisvinti prieigÄ prie kanalizacijos stovo bereikalingumÄ . IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pati buto draudėja nuosekliai teikė ieÅ¡kovei raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apie trÅ«kusiÄ jungtį tarp jos buto kanalizacijos vamzdžio ir bendro kanalizacijos stovo tiek fiksuojant įvykį pirminiuose dokumentuose, t. y.

Turto sunaikinimo – sugadinimo akte (b. l. 33 – 34), tiek ir 2019 m. balandžio 10 d. susiraÅ¡inėjime elektroniniais laiÅ¡kais (b. l. 22 – 24). Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, buto draudėja paaiÅ¡kino, kad siena ties bendru kanalizacijos stovu iÅ¡ laiptinės pusės drėko ir trečiame aukÅ¡te, prie jai priklausančio buto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atliekant remonto darbus atlaisvinti prieigÄ prie bendro kanalizacijos stovo iÅ¡ draudėjos WC patalpos buvo bÅ«tina, kitos galimybės prijungti draudėjos bute esančiÄ WC įrangÄ prie pastatyto naujo bendro kanalizacijos vamzdžio nebuvo, todėl bet kuriuo atveju, siekiant tinkamai naudoti draudėjos bute esančiÄ WC įrangÄ , buto draudėja neiÅ¡vengiamai turėjo sudaryti sÄ lygas priėjimui prie bendrojo kanalizacijos stovo iÅ¡ jos bute esančios WC patalpos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų įpareigojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus atlaisvinti prieigÄ prie kanalizacijos stovo. Byloje nustačius, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pasekmėje galėjo kilti žala, prižiÅ«rėdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangÄ veikė rÅ«pestingai, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų, sÄ lygojančių atsakovės deliktinės atsakomybės kilimÄ .

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos teise bei palÅ«kanų priteisimo, atmestinas. IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei nepriteisiamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė jos bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas atsakovei jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisia. Valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ 3,00 Eur, todėl teismas Å¡ios sumos iÅ¡ Å¡alių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Asta Lukauskaitė