54f0ff08-760b-451d-9801-9282903f35ec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. A2-1197-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00718-2013-8                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.10;                            3.3.4.5; 3.1.7.6; 3.1.18.6. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,dalyvaujant ieškovui Justinui G.

B., jo atstovui advokatui E. M.,pareiÅ¡kėjui (atsakovui) A. Å ., vertėjai V. R., jo atstovui advokatui D. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (atsakovo) A. Å . praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. G. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė :Å alių reikalavimai ir atsikirtimai Kauno apygardos teisme 2013 m. rugpjūčio 8 d. gautas ieÅ¡kovo J.

G. B. ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 177128,64 Lt skolos, 22 368 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2003 m. kovo 17 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovui vieneriems metams 58000 Eur (200262,40 Lt), tačiau atsakovas nustatytu terminu visos paskolos negrÄ Å¾ino. Iki 2007 m. balandžio 18 d. jis sumokėjo ieÅ¡kovui tik 6700 Eur, todėl liko skolingas 177128,64 Lt (51300 Eur).

Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d., o ne 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių (raÅ¡ymo apsirikimas dėl sprendimo priėmimo datos iÅ¡taisytas 2014 m. gruodžio 10 nutartimi, 1 t. b.l. 172) civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovui J. G. B. iÅ¡ atsakovo A. S. 177128,64 Lt (51300.00 Eur) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (177128,64 Lt (51300.00 Eur)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-08-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo 2563 Lt (742.30 Eur) ir valstybei 1980 Lt (573.45 Eur) žyminio mokesčio. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. PareiÅ¡kėjas (atsakovas) A. S. 2016 m. rugsėjo 30 d. patikslintu praÅ¡ymu (1 t., b.l. 77-83) prašė atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti procesÄ Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu už akių iÅ¡spręstoje civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014; panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 1-5, 77-81).

PraÅ¡yme nurodė, kad pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014 yra aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ) ir jis nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, padarymas (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Å ioje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui įteiktas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Toks teismo procesinio sprendimo priėmimas buvo negalimas, nes nebuvo iÅ¡naudota kuratoriaus skyrimo galimybė (CPK 130 str. 1 d.).

PareiÅ¡kėjas yra užsienietis ir gyvena Suomijoje, todėl teismas turėjo parinkti kitÄ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dÄ nei vieÅ¡Ä paskelbimÄ arba paskelbti pareiÅ¡kėjo paieÅ¡kÄ (CPK 132 str.). Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡ esmės nenustatinėjo ir neanalizavo aplinkybių, todėl nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas yra sumokėjęs didesnę nei priteista ieÅ¡kiniu skolos dalį ir, kad tarp Å¡alių susiklostę paskolos teisiniai santykiai buvo tariami.

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, kadangi byloje nebuvo žinomos pareiÅ¡kėjo gyvenamoji ir darbo vietos, o galimybė paskirti kuratorių buvo neiÅ¡naudota, procesiniai dokumentai pareiÅ¡kėjui buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du netinkamai (CPK 130 straipsnio 1 dalis, civilinės bylos Nr. 2-941-390/2014, b.l. 168). Nurodė, kad teismas turėjo pagrindÄ spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dų, taikytinų tokiu atveju, tačiau nepažeidžiant CPK 129 ir 130 straipsniuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Todėl nutartyje buvo konstatuota, kad civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014 egzistuoja teismo procesinių dokumentų (ieÅ¡kinio, praneÅ¡imo pateikti atsiliepimÄ ) ir taip pat Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo už akių įteikimo pareiÅ¡kėjui tvarkos pažeidimas, kas sudaro pagrindÄ procesui atnaujinti, konstatuojant padarytÄ aiÅ¡kiÄ teisės normos (Å¡iuo atveju – proceso) taikymo klaidÄ (CPK 366 str. 1 d. 9 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Atnaujinus procesÄ todėl, kad atsakovui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ir joje priimtÄ procesinį sprendimÄ , procesas atnaujintoje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti pakartotas tam, kad atsakovas galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-187/2006). Todėl teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

BylÄ nagrinėjant pakartotinai, atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atnaujinti senaties terminÄ ginčyti paskolos sutartį, pripažinti 2003 m. kovo 17 d. paskolos sutartį apsimestine ir niekine, negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Be to, ieÅ¡kinio reikalavimams prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas nurodė, kad galimybė ir bÅ«tinumas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčyti paskolos sutartį jam atsirado tik teismui 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atnaujinus procesÄ byloje, nes atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime.

Å alys paskolos sutartimi nesiekė sukurti paskolos teisinių santykių, o ji sudaryta siekiant pridengti ieÅ¡kovo investicijai į bendrÄ su ieÅ¡kovu verslÄ , kuris neįvyko dėl paties ieÅ¡kovo ir su juo susijusių asmenų, sandorio sudarymo metu nuo atsakovo nuslėptų nusikalstamų tikslų. Atsakovas taip pat nurodė, kad kaip patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-1406-04 duomenys, Å¡alys buvo sutarę vystyti bendrÄ krovinių pervežimo verslÄ . Atsakovas už ieÅ¡kovo pervestus pinigus įsipareigojo savo įmonės Sterling OY vardu nupirkti vilkikÄ ir priekabÄ konteineriams gabenti, sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, kad minėtomis transporto priemonėmis bÅ«tų galima gabenti krovinius.

Buvo sutarta, kad kroviniais rÅ«pinsis ieÅ¡kovas, o atsakovas turėjo gauti 10 procentų nuo minėtų transporto priemonių sÄ statu už pervežimus gaunamo pelno. Atsakovas tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ Ä¯vykdė, t. y. už iÅ¡ ieÅ¡kovo gautus pinigus nupirko vilkikÄ ir puspriekabę, taip pat įgijo reikiamus leidimus bei TIR knygelę. Tačiau ieÅ¡kovui ir su juo veikusiems asmenims atskleidus realius savo ketinimus, t. y. pareikalavus įgyta transporto priemone gabenti nelegalius krovinius, atsakovas tai daryti atsisakė.

Atsakovas ieÅ¡kovui ir su juo susijusiems asmenims pasiÅ«lė pasiimti nupirktas transporto priemones, bet ieÅ¡kovas reikalavo grÄ Å¾inti jam pinigus. IeÅ¡kovas grasinimais iÅ¡gavo atsakovo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti tariamÄ paskolÄ ir privertė dalį jos grÄ Å¾inti. Atsakovas ieÅ¡kovo buvo atviliotas į LietuvÄ , tariamai pasikalbėti dėl verslo reikalų, tačiau vieÅ¡nagės metu policijos pareigÅ«nų buvo suimtas, jam iÅ¡kelta byla dėl sukčiavimo, vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovo tikslai buvo prieÅ¡taraujantys įstatymams, vieÅ¡ajai tvarkai ir nusikalstami. Jis nenorėjo tiesiogiai investuoti į įmonę Sterling OY, kad teisėsaugai nebÅ«tų jokių sÄ sajų su Sterling OY, jos vardu registruotomis transporto priemonėmis ir su jo asmeniu. Atsakovui akivaizdu, kad po paskolos sutartimi yra paslėpti Å¡alių jungtinės veiklos santykiai, kuomet Å¡alys, kooperuodamos turtÄ , darbÄ ir žinias sutarė vykdyti krovinių pervežimo verslÄ (CK 6.969 str. 1 d.).

Tokiu atveju kiekviena šalis turėtų atsakyti už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui, tačiau ieškovas siekia visas savo išlaidas, patirtas vykdant šalių sutartį, perkelti vienam atsakovui. (CK 6.974 str. 1 d.). Dėl šalių jungtinės veiklos, nors formaliai ir atitinknčios bendruosius tokio sandorio sudarymo reikalavimus, tačiau dėl neteisėto ieškovo tikslo, sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.), todėl yra niekinis.

Dėl ieÅ¡kinio senaties ginčyti paskolos sutartį atnaujinimo atsakovas nurodė, kad nors paskolos sutartis sudaryta 2003 m. kovo 17 d., tačiau apie iÅ¡ jos kylantį savo teisių pažeidimÄ jis sužinojo tik gavęs sprendimÄ už akių Å¡ioje byloje, t. y. 2016 m. 2007-2008 metais pasibaigęs ikiteisminis tyrimas vyko dėl ieÅ¡kovo nurodomos tariamos atsakovo apgaulės, nevykdant pažadų dėl ieÅ¡kovo pinigų panaudojimo, kuri nepasitvirtino. Atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui dalimis 9200 EUR, dar 3000 JAV dolerių yra ieÅ¡kovui perdavęs grynais 2004 metų vasarį, kitus visus mokėjimus atsakovas atliko bijodamas fizinio susidorojimo ir ieÅ¡kovo inicijuotų teisėsaugos represinių priemonių.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ieÅ¡kovo reikalavimui atsakovas nurodė, kad Å¡alys gyvena skirtingose valstybėse, bet ginčui taikytinos teisės nepasirinko. CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad jeigu Å¡alys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė; preziumuojama, kad labiausiai su prievole susijusi yra valstybė, kurios teritorijoje yra Å¡alies, kuri turi įvykdyti pareigÄ , labiausiai bÅ«dingÄ tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta.

Nagrinėjamu atveju labiausiai paskolos sutarčiai bÅ«dingÄ pareigÄ turi atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Suomijos Respublikoje, todėl ginčui, tame tarpe, ir senaties terminui, turi bÅ«ti taikoma Suomijos Respublikos teisė. Suomijos Respublikoje galioja trumpesnis - 3 metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas prievolėms, kurių įvykdymo terminas apibrėžtas. Paskolos sutartis sudaryta 2003 m. kovo 17 d. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2004 m. kovo 17 d. Paskutinį mokėjimÄ atsakovas vykdė 2007 m. balandžio 18 d.

IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 8 d., todėl atsakovas praÅ¡o taikyti Suomijos Respublikos teisę dėl senaties termino ieÅ¡kovo reikalavimui ir jį atmesti. IeÅ¡kovas atsiliepdamas į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti. Atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ir į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė bei teisme paaiÅ¡kino, kad su atsakovu 2003 m. kovo 17 d. sudarė notarinės formos paskolos sutartį ir jam paskolino 58 000 Eur. PaskolÄ atsakovas turėjo grÄ Å¾inti lygiai po metų – 2004 m. kovo 17 d.

Paskolos pinigai buvo pervesti į jo asmeninę sÄ skaitÄ banke ir atsakovas to neneigia. Jokia kita sutartis, tik kaip notarinė paskolos sutartis, Å¡alių nesiejo ir dėl jokio verslo nebuvo tariamasi. Pažįstami asmenys suvedė su atsakovu, kuris paprašė paskolos, o ieÅ¡kovas, turėdamas pinigų, impulsyviai juos paskolino, bet dabar džiaugiasi sudaręs notarinę paskolos sutartį, nes atsakovas vengia vykdyti savo prievoles. Kam ieÅ¡kovas naudojo pinigus jis nekontroliavo. Jeigu juos panaudojo pirkdamas savo įmonei transporto priemones, tai jam buvo sakoma, kad jas parduotų ir grÄ Å¾intų paskolÄ , tačiau to taip pat nedarė.

Kad yra skolingas ieÅ¡kovui, atsakovas pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir dalį paskolos grÄ Å¾ino. IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ atsakovo gavo iÅ¡ viso 8 200 Eur, t.y. 1500 Eur daugiau negu nurodė ieÅ¡kinyje, dėl neapdairumo neįskaitęs Å¡ios sumos į gražintÄ paskolos dalį, tačiau neigia gavęs tiesiogiai iÅ¡ atsakovo į rankas dar 3000 JAV dol. Kad gavo iÅ¡ atsakovo į rankas 1000 Eur, nors įrodymų atsakovas nepateikė, ieÅ¡kovas pripažino, todėl nesÄ Å¾iningumu jo nereikėtų kaltinti.

Dėl ieÅ¡kinio senaties jo reikalavimui taikyti nurodė, kad sutarties įvykdymo vieta yra Lietuvoje, o ne Suomijoje, pinigai buvo grÄ Å¾inami į jo asmeninę sÄ skaitÄ Lietuvoje, todėl argumentai dėl Suomijos Respublikos taikytinos teisės atmestini. Taip pat ieÅ¡kovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovo reikalavimui ginčyti paskolos sutartį, apie kurios sudarymÄ jis žinojo nuo pat notarinės sutarties sudarymo momento. Jos turinys atsakovui buvo iÅ¡verstas į jam suprantamÄ kalbÄ , paskolÄ jis grÄ Å¾ino dalimis, o ginčyti paskolos sutartį pradėjo, kaip ieÅ¡kovas kreipėsi dėl sprendimo vykdymo Suomijos Respublikoje ir jis Kiumenlakso apylinkės teismo Kotkos biuro 2016 m. kovo 29 d. buvo paskelbtas vykdytinu.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2003 m. kovo 17 d. notarinės formos sutartimi (registras (duomenys neskelbtini)) paskolino atsakovui 58000 Eur (200262,40 Lt), kurie buvo pervesti paskolos gavėjui prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį į sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ banke. Kad paskolos gavėjas pinigus gavo byloje nėra ginčo. Paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2004 m. kovo 17 d. Sutarties 5 punkte buvo numatyta, kad paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta kreditoriaus gyvenamojoje vietoje arba pavedimu į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ banke.

Å i sutarties nuostata neduoda pagrindo sutikti su atsakovu, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos. Pažymėtina, kad sutarties 7 punkte yra nurodyta, jog sutarties Å¡alims yra iÅ¡aiÅ¡kintas CK 6.63, 6.64, 6.65, 6.210 straipsnių turinys, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys sutarties vykdymÄ siejo su Lietuvos Respublikos teise. Atsakovas apeliuoja į CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas dėl prievolės ryÅ¡io su prievolės Å¡alies verslo vietos valstybės teise, tačiau paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų ir joje nėra nuostatų dėl verslo, todėl teismas neturi pagrindo ginčui taikyti Suomijos Respublikos teisę, t.t ir ieÅ¡kinio senaties institutÄ ar atsisakyti savo teismingumo, kuomet Lietuvos Respublikos teismų kompetencijÄ spręsti Å¡alių ginÄÄ pripažino ir Kiumenlakso apylinkės teismo Kotkos biuro 2016 m. kovo 29 d. sprendimu. Reikalavimui dėl skolos priteisimo, kilusiam iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikomas bendrasis deÅ¡imt metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Pagal paskolos sutarties 1 punktÄ , paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2004 m. kovo 17 d. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 8 d., todėl bendrasis deÅ¡imt metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.    BylÄ nagrinėjant pakartotinai, iÅ¡tyrus abiejų Å¡alių pateiktus duomenis apie paskolos grÄ Å¾inimÄ nustatyta, kad be ieÅ¡kovo pripažintos, 2003 m. gruodžio 23 d. Rygoje gautos iÅ¡ atsakovo į rankas 1000 Eur sumos, per 2005 m. sausio 1 d.

– 2007 m. balandžio 20 d. laikotarpį į jo banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 8200 Eur paskolos gražinimui. Tai patvirtina ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (1 t. b. l. 118 – 138). Atsakovas pateikė tarpvalstybinius mokėjimo pavedimus, kuriais jo sutuoktinė pervesdavo pinigus paskolos grÄ Å¾inimui. Tačiau atsakovo nurodomu 2004 m. sausio 21 d. 1000 Eur pavedimu (1 t. b.l. 62-63) ieÅ¡kovas pinigų negavo (1 t. b.l. 118). Atsakovas teisme nurodė, kad ieÅ¡kovui Latvijos Respublikoje jis perdavė į rankas dar 3000 JAV dol., tačiau jis turėjo pareigÄ ne tik nurodyti Å¡ias aplinkybes, bet ir jas įrodyti (CPK 12, 118 straipsniai).

Kadangi Å¡ios pareigos neįvykdė, ieÅ¡kovui kategoriÅ¡kai neigiant gavus Å¡iÄ sumÄ , teismas neturi pagrindo nustatyti, kad atsakovas susitikimo su ieÅ¡kovu metu perdavė jam į rankas 3000 JAV dol. paskolos grÄ Å¾inimui. Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Å alys prievoles turi vykdyti sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014 nustatė, kad atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 6700 Eur.

Nagrinėjant bylÄ pakartotinai nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai grÄ Å¾ino 1500 Eur daugiau arba iÅ¡ viso 8 200 Eur, todėl negrÄ Å¾inta paskolos dalis sudaro ne iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistÄ 51300.00 Eur sumÄ , o 49 800.00 Eur (58 000,00 Eur – 8 200,00 Eur). Todėl teismas pakeičia 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ už akių ir priteistÄ iÅ¡ atsakovo 51300 Eur sumÄ sumažina iki 49 800 Eur. Tuomet priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuotinos ne už priteistÄ 51300.00 Eur sumÄ , o už 49 800 Eur sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-08-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2446/2013 ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 7, 87, 116) ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 2271,50 Lt (657,87 Eur) žyminio mokesčio ir 2271,50 Lt (657,87 Eur ) žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas. Ieškinį tenkinus iš dalies (49800 Eur), už jį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1285 Eur., todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 658 Eur žyminis mokestis, o valstybei 627 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėjo 381 Lt arba 110,35 Eur procesinių dokumentų ir įrodymų vertimo iÅ¡laidų, kurios priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (1 t., b.l. 49, 66, 67, CPK 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Apibendrinant Å¡ios nutarties 16 ir 17 punkte nurodytas aplinkybes ir argumentus, ieÅ¡kovas turi teisę į 768,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (658 Eur + 110,35 Eur), o valstybė - 657 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų apmokėjimÄ (CPK 93 straipsnio 2 dalis).  Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti, kaip ir nurodyta sprendime, iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atnaujinti senaties terminÄ ginčyti 2003 m. kovo 17 d. paskolos sutartį. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡i sutartis yra tariama, ir apsimestinė, todėl niekinė, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Dėl praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senatį nurodė, kad galimybė ginčyti Å¡iÄ sutartį jam atsirado tik 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atnaujinus procesÄ byloje. Nurodė, kad sprendžiant šį praÅ¡ymÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad atsakovÄ suklaidino 2007 – 2008 m. vykęs ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas sukčiavo ir nevykdė pažadų dėl jam perduotų pinigų panaudojimo.

Priešieškinio reikalavimui, kaip ir ieškinio reikalavimui, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia, pasitvirtinus, kad 2003 m. kovo 17 d. paskolos sutartis yra niekinis sandoris, ieškinio senaties instituto klausimas byloje tampa neaktualus. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.

Remiantis Å¡ios straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktÄ ir teisines pasekmes gali konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ ginčyti šį sandorį, nes pats nėra tikras, kad teismas šį sandorį turi pagrindo laikyti niekiniu.

Pažymėtina, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymÄ â€“ prieÅ¡ingai Å¡aliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Paprastai sudarydamos tariamÄ jį sandorį, Å¡alys, neketindamos sukurti teisinių padarinių, slepia tikrÄ jÄ savo valiÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-9-684/2017 43, 44 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju ieškovas iki ginčijamo sandorio sudarymo pradžios pervedė atsakovui 58 000 Eur, kurie ir buvo sutarties objektu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dalį paskolos - 8 200 Eur ieškovui gražino, todėl sandoris buvo vykdomas.

Atsakovas nurodo, kad Å¡iuo sandoriu ieÅ¡kovas siekė neteisėtų tikslų – pervedė pinigus, kad atsakovas įgytų transporto priemones, kuriomis ieÅ¡kovas gabentų nelegalius krovinius. Teismas pažymi, kad tokie nurodymai atsakovo turėjo bÅ«ti įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), o to nepadarius, teismas aplinkybes dėl sandoriu siekiamų neteisėtų ir nusikalstamų tikslų laiko tik atsakovo užimta pozicija byloje. Ginčijamoje paskolos sutartyje nėra nuorodų nei apie paskolos pinigų panaudojimÄ , nei apie kitokius sutarties Å¡alių įsipareigojimus, kaip tik paskolinti pinigus ir juos grÄ Å¾inti, kas visiÅ¡kai atitinka paskolos sutarties sampratÄ (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Todėl teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikyti sandorį tariamu ir niekiniu (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su atsakovu, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-1406-04 buvo pradėtas pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , kuriame jis nurodė, kad pinigus paskolino bendram bÅ«simam verslui – krovinių pervežimui Suomijoje. Jis taip pat nurodė, kad atsakovas pinigus užvaldė, vengia ieÅ¡kovo, nekelia telefono, į LietuvÄ neatvyksta, neįvykdė pažado mėnesio – dviejų bėgyje nupirkti krovininius automobilius, kuriuos ieÅ¡kovas galės laikyti atsakovo sandėliuose, TIR knygelę.

Atsakovas Å¡ias aplinkybes laiko ieÅ¡kovo pripažinimu, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta ne paskolos sutartis, o bendrosios jungtinės veiklos sutartis, pagal kuriÄ jis savo įsipareigojimus įvykdė (CK 6.969 straipsnis). Taigi, atsakovas nurodė dar į vienÄ ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindÄ - jo apsimestinumÄ . CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai.

Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.).

Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Å ios nutarties 21 punkte cituoto ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-1406-04 aplinkybės ir atsakovo paaiÅ¡kinimai teisme duoda pagrindÄ manyti, kad Å¡alys, prieÅ¡ ieÅ¡kovui paskolinti pinigus atsakovui, galėjo svarstyti apie galimybę bendrai vystyti veiklÄ .

Tačiau sudarytos paskolos sutartyje nėra nuostatų apie sutarties Å¡alių susitarimÄ kooperuoti savo turtÄ , darbÄ ar žinias ir įsipareigojimų veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, todėl nagrinėjamu atveju ypač svarbu nustatyti, kokias pasekmes Å¡is sandoris sukÅ«rė Å¡alims. Vertinant atsakovo paaiÅ¡kinimus, pažymėtina, kad teigdamas, jog veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pats nurodė, kad krovininį automobilį, priekabÄ nupirko ir gavo TIR knygelę savo įmonės UAB S.Sterling OY LTD“, kurios savininku jis buvo nuo 1999 m., vardu.

Teismo vertinimu, toks jo elgesys po paskolos sutarties sudarymo kaip tik ir patvirtina, kad bÅ«tent tokia sutartis ir buvo sudaryta, kuomet paskolos lėšomis jis padidino tik savo įmonės turtÄ , tačiau jokių teisių, pareigų ir jokių pasekmių iÅ¡ tokios atsakovo veiklos ieÅ¡kovui neatsirado. Todėl teismas neturi pagrindo 2003 m. kovo 17 d. sutartį laikyti apsimestiniu ir todėl niekiniu sandoriu, nes negalima nustatyti, kad juo buvo pridengiama jungtinės veiklos sutartis. Tokiu atveju nėra pagrindo plačiau pasisakyti ir dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, nes ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

O jeigu ir bÅ«tų buvę pagrindo nustatyti, kad Å¡i sutartis galėjo pažeisti atsakovo teises, ko Å¡ioje byloje nenustatyta, atsakovas apie savo teisių pažeidimÄ galėjo sužinoti dar 2003 m. gruodžio 23 d., kai Rygoje iÅ¡ jo buvo pareikalauta grÄ Å¾inti paskolÄ ir jis ieÅ¡kovui į rankas perdavė 1000 Eur.  Dėl bylos procesinės baigties IÅ¡nagrinėjus pakartotinai bylÄ pagal ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, įvertinus Å¡alių faktinius ir teisinius argumentus, teismas pakeičia ankstesnį Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014 (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmeta (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 1.138 straipsnis).

Teismui sprendimÄ pakeitus, ankstesnis Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014 netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , o jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Atsakovas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo apmokėjo 986 Eur žyminiu mokesčiu (proceso atnaujinimo suma 51 300 Eur). Å is jo praÅ¡ymas buvo patenkintas iÅ¡ dalies (3 proc.), o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas 97 proc, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 30 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, proporcingai teismo atmestų jo reikalavimų daliai (986 Eur x 3 proc. = 30 Eur). Kadangi pagal ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas turi teisę į 768,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tai atlikus vienarÅ«Å¡ių sumų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 738,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (768,35 Eur – 30 Eur).

Pirmosios instancijos teismas turėjo 13,77 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno apygardos teismo pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atnaujinus procesÄ ir pakeitus teismo sprendimÄ bei ieÅ¡kinį tenkinus 97 proc. iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiama 13,35 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259, 270, 279, 371 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

                        pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-941-390/2014.                        IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.           Priteisti ieÅ¡kovui J. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 49 800 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų), 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (49 800 Eur), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 738,35 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 35 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

           PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.            Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. 627 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 13,77 Eur (trylika eurų 77 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660.                      Kauno apygardos teismo 2013-11-28 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.           Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                         Dalė Burdulienė