2021-10-20 Nr. AB-22114-3-61-3-00274-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-675-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00274-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Jis buvo apgyvendintas kamerose, kuriose neužtikrinta teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą, skiriamą vienam asmeniui. Pareiškėjo atžvilgiu buvo nepakankamai įgyvendinta socialinių poreikių tenkinimo programa vykdant įvairias veiklas, neužtikrinta judėjimo laisvė sportuojant patalpose, dirbant, pasivaikščiojant lokaliniame sektoriuje, lauke, lankantis renginiuose. Atkreipė dėmesį, kad šiomis veiklomis turėjo būti kompensuojamas nesuteikto minimalaus ploto reikalavimas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose veisiasi parazitai, pūva čiužiniai, sienas dengia pelėsis, rūdija lovos. Kamerose nėra langų, todėl į jas nepatenka natūrali dienos šviesa, o nuo lubų nuolat krito tinkas. Be to, kamerose oro temperatūra nebuvo tinkamai reguliuojama – vasaros metu buvo jaučiami 35°C laipsniai šilumos, o žiemą – tik 12–16°C laipsnių šilumos. Teigė, kad kamerose buvo prasta ventiliacija, todėl švaraus oro kiekis ir jo judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimo. Neveikė signalizacijos mygtukas, todėl negalėjo iškviesti budinčio pareigūno.

4. Paaiškino, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Karantino ir laikinojo sulaikymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl kiti kameroje laikomi asmenys trukdė jais naudotis nevaržomai. Tose pačiose patalpose įrengta stebėjimo akutė, todėl, atliekant gamtinius reikalus, pareigūnai galėjo nuolat stebėti pareiškėją. Patalpose drėgna, todėl kamerose išskalbti drabužiai ir rankšluosčiai nedžiūva. Patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nėra specialaus inventoriaus, skirto džiauti skalbinius. Lukiškių TI-K gyvenantiems asmenims, neturintiems sąskaitoje lėšų sumokėti už skalbinių skalbimo paslaugas, buvo neužtikrinama higiena, kildavo dažni kivirčai tarp suimtųjų (nuteistųjų) dėl nešvarių rūbų, kuriuose veisėsi parazitai. Kratos atlikimo metu drabužius privalėjo dėti į purvinas daiktams sudėti skirtas voneles, o po kratos juos vėl apsirengti.

5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dažnai nebuvo kašto vandens, o jam atsiradus nebuvo vedamas maudytis ne eilės tvarka. Teigė, kad nebuvo sudaryta galimybė praustis ne rečiau kaip kartą per savaitę, nepakako duodamo tualetinio popieriaus. Šiukšlių konteineriai pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl nuolat teko jausti nemalonų kvapą. Tiekiamas maistas nekokybiškas dėl nepakankamos jo energetinės vertės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog porcijos nebuvo sveriamos, todėl per parą gaunamo maisto norma buvo nepakankama. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs fizinius skausmus ir emocinius išgyvenimus.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai gyveno nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė kamerų numerius, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, duomenis apie jų užimamą plotą ir laikomų asmenų skaičių (įskaitant pareiškėją). Teigė, kad gyvenamųjų patalpų plotas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytus ploto reikalavimus, taikomus vienam asmeniui, laikomam kameroje (turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m plotas).

Paaiškino, kad asmens krata atliekama suimtajam (nuteistajam) sudėjus asmeninius daiktus į specialiai tam skirtas dėžes, kurios yra nuolat valomos ir prižiūrimos. Paaiškino, kad suimtieji (nuteistieji) nuolat stebimi pasitelkus organizacines, inžinerines ir technines priemones bei pareigūnų veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius (nuteistuosius) per kamerose įrengtas stebėjimo akutes.

Teisės aktuose nėra nustatyta, kad kamerose būtų įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių bei likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) III skyriuje yra reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas.

Šių Eksploatavimo taisyklių 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, kuriose įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius. Į visas kameras, išskyrus kameras Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, išduodamos švarios ir tvarkingos valymo priemonės.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad, pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, suimtiesiems ir nuteistiesiems 1 kartą per mėnesį išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus. Higienos priemonės išduodamos tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė nei 200 lx, kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 14 punkte. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, todėl visose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, o tose patalpose, kuriose įrengta kondicionavimo sistema, vėdinama ir per ją. Pažymėjo, kad tie asmenys, kurie nuolat vėdina ir prižiūri, valo patalpas, kuriose gyvena, neturi nusiskundimų dėl pelėsio, drėgmės. Dėl signalizacijos mygtukų paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizacijos mygtukus.

9. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama ir įgyvendinama teisė nusiprausti duše pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymą „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nurodė, kad Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą, patalynė ir apatiniai drabužiai kartą per savaitę skalbiami nemokamai. Viršutiniai drabužiai skalbiami apmokėjus už šio skalbimo paslaugą negrynaisiais pinigais, esančiais asmens kalėjimo sąskaitoje. Skalbimo paslaugos atliekamos vieną kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti šia paslauga, turi pateikti prašymą raštu. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Teigė, kad patalynė ir drabužiai iš skalbyklos grąžinami sausi.

10. Atsakovo atstovas paaiškino, jog Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama pagal Bausmių vykdymo kodekso 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Įgyvendinant socialines reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savarankiškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Jo nurodomos patirtos žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 24 Eur neturtinės žalos, o kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismas visų pirma nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. (sprendime nurodyta data – „2019 m. rugpjūčio 30 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) iki 2019 m. gegužės 15 d. Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d.

13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus atsakovo atstovo duomenis, padarė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose teisė į minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, atmetė kaip nepagrįstus.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti socializacijos programomis. Teismas pažymėjo, kad bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės yra patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Kaip nurodė teismas, teisės aktuose nėra nustatyta, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pareiškėjas skundo aplinkybių, susijusių su jo teise pasinaudoti socializacijos programomis, konkrečiau nedetalizavo. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu būdu jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, kokia programa, veikla jam nebuvo leista pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

15. Pareiškėjas žalos atsiradimą, be kita ko, kildino iš to, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, kameros duryse buvo stebėjimo akutės. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaudamasis teismų suformuota praktika sprendžiant analogiškus klausimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kamerose buvo pažeistas. Atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad šis pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. truko 12 dienų.

16. Pareiškėjas teigė, kad galimybė nusiprausti duše po karštu vandeniu suteikiama tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodė, kad tai žemina jo orumą. Teismas higienos normos HN 134:2015 44 ir 18 punktais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Taisyklės) 258 punktu ir priėjo prie išvados, kad pagal teisės aktų reikalavimus galimybė pasinaudoti dušu suteikiama vieną kartą per savaitę, o pareiškėjas neginčijo, kad šia teise jis galėjo pasinaudoti. Be to, teismas pastebėjo, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengti praustuvai, todėl asmens higienai palaikyti nuteistieji gali jais naudotis neribotai. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Skunde nedetalizavo, kada jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų naudotis dušu atmetė kaip nepagrįstus.

17. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo vietos drabužiams, rankšluosčiams džiovinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pareiškėjas dėl nesuteiktų skalbimo paslaugų skundų Lukiškių TI-K administracijai neteikė. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad Lukiškių TI-K nebuvo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Taigi, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus šiuo aspektu.

18. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K išduodamo tualetinio popieriaus jam neužtekdavo. Teismas pažymėjo, kad suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 1 priedą per mėnesį yra išduodami 3 vienetai tualetinio popieriaus (ritinėliai). Visiems nemokiems nuteistiesiems turi būti išduodama: pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi (Aprašo 4 p.). Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, kuriame nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas neneigė, kad tualetinis popierius jam buvo išduodamas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi atmetė kaip nepagrįstus.

19. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų vėdinimo, drėgmės ir pelėsio, teismas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, o patalpos, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, vėdinamos šios sistemos pagalba. Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengti langai, – tai laikoma pakankama priemone užtikrinti patalpų vėdinimą. Taigi, pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir dėl to susidarančios drėgmės ir pelėsio teismas laikė nepagrįstais.

20. Pareiškėjas žalos atsiradimą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas. Teismas įvertino, kad pareiškėjas nenurodė, kuriose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo netinkamas apšvietimas, taip pat nenurodė, ar dėl kamerose buvusių sąlygų jis kreipėsi į Lukiškių TI- K administraciją ar kitas įstaigas, turinčias kompetenciją tokias aplinkybes patikrinti. Higienos normos 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 321, Nr. 116, Nr. 271, Nr. 107, Nr. 105, Nr. 272. Byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, temperatūra ir apšvietimas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, Nr. 112A, Nr. 115, Nr. 121 atitiko higienos normos 134:2015 reikalavimus (b. l. 35–43). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors byloje nėra duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimo matavimus, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo išdėstytais argumentais ir konstatuoti pažeidimus šiuo aspektu.

21. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose neveikė aliarminio iškvietimo mygtukas. Taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu buvo susidariusios, kad buvo reikalinga pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Teismas įvertino, kad pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

22. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, tačiau teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių skunde pareiškėjas nedetalizavo. Pagal bylos duomenis, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidę galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprūpinimą maistu ir organizuojant jų maitinimą. Taigi, pareiškėjo nurodytus argumentus dėl netinkamo maitinimo teismo atmetė kaip nepagrįstus.

23. Pareiškėjas nurodė, kad šiukšlių konteineriai pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl jam nuolat teko jausti nemalonų kvapą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, prie kokių kamerų langų pastatyti šiukšlių konteineriai, kiek laiko pareiškėjas jautė tam tikrus su tuo susijusius nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, teismas pažymėjo, kad atsižvelgiama į tai, jog ginčui aktualiu metu pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Pažeidimas nebuvo nepertraukiamo pobūdžio, pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo išvežtas į kitas kalinimo įstaigas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad netinkamos gyvenimo sąlygos sukėlė pareiškėjui psichinius ar fizinius sveikatos sutrikimus. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 24 Eur neturtinės žalos suma dėl 12 dienų neužtikrintos pareiškėjo teisės į minimalų privatumą, naudojantis sanitariniais mazgais, yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 10 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

26. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, netikrino Vilniaus PN pateiktos informacijos. Vilniaus PN nepateikė į bylą oficialių duomenų apie kamerų kvadratūrą ir nuteistų asmenų, gyvenusių kartu su pareiškėju vienoje kameroje, skaičių. Pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršič prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/14), teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus tenkantis kameros plotas.

27. Pareiškėjo vertinimu, teismas tik komentuoja higienos normas, nepasisakė dėl drėgnų patalpų, grybelio ir pelėsio. Dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su apšvietimu, teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais argumentais ir higienos normų reikalavimais, nors tikrovėje situacija yra kitokia. Be to, pareiškėjo vertinimu, atsakovas į bylą pateikia klaidingus faktus ir bando nuslėpti tiesą, tokiu būdu išvengdamas civilinės atsakomybės.

28. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Paaiškina, kad aplinkybė, jog su skundu dėl to, kad nėra sudarytos sąlygos skalbti drabužių, nesikreipė, tačiau tai nereiškia, kad paslauga buvo tinkama.

29. Pažymi, kad langai pilnai neatsidarydavo, vėdinimo per langus nepakako, todėl susidarydavo pelėsis ir grybelis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra nurodyta nei viena tikrinta kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, todėl teismas negalėjo remtis atsakovo atstovo pateikta medžiaga dėl santykinės oro drėgmės, temperatūros ir apšvietimo atitikimo kamerose Nr. 109, Nr. 112A, 115 ir Nr. 121.

30. Pareiškėjui liko neaišku, kodėl laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. pažeidimas pripažintas tik 12 dienų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, cituoja įstatymus, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prašo pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė būti kalinamam laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Prezidento dekretų, Teisingumo ministro ir Kalėjimo departamento įsakymų, Europos Sąjungos teisės aktų.

31. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

33. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. S. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, priteisimo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad laikotarpiu 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. 12 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui priteisė 24 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad pripažintas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniais įrenginiais tik 12 dienų.

38. Teisėjų kolegija, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas: 2018 m. spalio 10 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (1 asmuo kameroje); 2018 m. spalio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 321 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 12 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2018 m. lapkričio 6 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 271 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 8 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2019 m. sausio 7 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 8 d. kamera Nr. 107 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 9 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2019 m. sausio 21 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 272 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 23 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio, o kitų aplinkybių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu nedetalizavo, konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodė, jog prideda fotomedžiagą, iš kurios matyti, kaip yra įrengti sanitariniai mazgai priėmimo-paskirstymo skyriaus trumpalaikio laikymo kamerose. Nors šiuo atveju atsakovo atstovas pateikė fotomedžiagą, kuri, kaip teigiama atsiliepime į skundą, parodo, kaip yra įrengti sanitariniai mazgai priėmimo-paskirstymo skyriaus trumpalaikio laikymo kamerose, tačiau fotonuotraukos yra įvardintos kaip tipinės gyvenamosios kameros („Tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida, vaizdas pro atidarytas duris“, „Tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis vaizdas“), o ne trumpalaikio sulaikymo kameros. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas nedetalizavo, kuriais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas trumpalaikio laikymo kamerose ir gyvenamosiose kamerose. Taigi, atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad laikino sulaikymo kamerose ir karantino kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl pareiškėją galėjo matyti tiek kiti kaliniai, tiek pareigūnai.

40. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. truko 12 dienų. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pripažintas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d., tačiau nesuprantama, kodėl teismas neturtinę žalą priteisė tik už 12 dienų. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. buvo laikomas periodiškai. Atsižvelgiant į tai, kuriomis dienomis pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, skaičiuojant nuo atvykimo iki išvykimo dienos, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo pažeistas ne 12 dienų, tačiau 8 dienas. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo pažeistas 12 dienų. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, atsakovo atstovas šios aplinkybės neginčija, todėl pareiškėjo padėtis negali būti bloginama.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė oficialių dokumentų, kurie įrodytų patalpų kvadratūrą ir kartu su pareiškėju laikomų nuteistųjų skaičių.

42. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 111 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (Taisyklių 111.2 punktas). Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis ir vadovaudamasi nustatytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadai, kad pareiškėjui tekęs plotas atitiko Taisyklių 111.2 punkto reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo atstovas nepateikė oficialių duomenų apie patalpų kvadratūrą ir kartu su pareiškėju laikomų nuteistųjų skaičių, tačiau, kodėl atsakovo atstovo pateikti duomenys apie nuteistųjų skaičių ir kamerų plotus yra netikslūs, pareiškėjas nedetalizavo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepateiktų oficialių duomenų laikytini nepagrįstais.

43. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl drėgnų patalpų, grybelio ir pelėsio.

44. Dėl šių argumentų bei kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde susijusių argumentų su apšvietimu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas nurodytais aspektais yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl kamerų vėdinimo, drėgmės, pelėsio ir nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, o patalpos, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, vėdinamos šios sistemos pagalba. Teismas iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengti langai – pakankama priemonė užtikrinti patalpų vėdinimą. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir dėl to susidarančios drėgmės ir pelėsio laikė nepagrįstais. Teismas, be kita ko, akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė, kuriose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo netinkamas apšvietimas, taip pat nenurodė, ar dėl kamerose buvusių sąlygų jis kreipėsi į Lukiškių TI- K administraciją ar kitas įstaigas, turinčias kompetenciją tokias aplinkybes patikrinti.

45. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, nėra. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl skundo argumentų, susijusių su apšvietimu, teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo argumentais ir higienos normomis, teismas nebuvo aktyvus ir nevertino realios apšvietimo situacijos. Pareiškėjo vertinimu, teismas, be kita ko, negalėjo remtis bylose esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, nes juose nėra vertintos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su apšvietimu, tik, be kita ko, nurodė, jog byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, temperatūra ir apšvietimas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, Nr. 112A, Nr. 115, Nr. 121 atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Patikrinimo aktai, kuriuos teismas išvardijo skundžiamame sprendime, neturėjo esminės įtakos, lemiančios teismo išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl netinkamo apšvietimo.

47. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nesudarytos galimybės skalbti rūbus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms šioje skundo dalyje, tačiau papildomai akcentuoja, kad higienos normos HN 134:2015 40 punkto nuostata imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai tokios pareigos nevykdymą patvirtina byloje esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai), vertinama, jog laisvės atėmimo įstaiga pažeidė higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimą, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-442/2017). Ir priešingai, jei byloje surinkti įrodymai (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) bei atsakovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius, o pareiškėjas neįrodė priešingai, pripažįstama, jog laisvės atėmimo įstaiga nepažeidė higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-858/2016). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus, o tuo atveju, jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. sausio 9 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) patvirtina faktą, kad dėl Lukiškių TI-K susidariusių skalbinių skalbimo ir džiovinimo 2016 m. gruodžio 30 d. sudaryta paslaugų suteikimo sutartis Nr. /18-31 su viešąja įstaiga „Mūsų amatai“.

48. Iš apeliacinio skundo argumentų seka, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma neturtinei žalai atlyginti.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (pirmosios instancijos teismo vertinimu – 12 dienų neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), ir nenustačiusi byloje duomenų, kad dėl nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas periodiškai, pažeidimas nebuvo tęstinis ir intensyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (24 Eur) yra adekvatus jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl priteistos sumos nėra jokio pagrindo didinti.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė