54ece4e1-24dc-4db7-b063-ff237fb2d8e2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1165-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01329-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio mėn. 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. R. ieÅ¡kinį atsakovei E. R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl matymosi su vaiku tvarkos pakeitimo ir vaiko mokyklos pakeitimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimu civ. byloje Nr. N2-3642-501/2009 nustatytÄ ieÅ¡kovo D.

R. bendravimo su dukra D. B. R., gim. 2005-12-12 bendravimo tvarkÄ ir nustatyti naujÄ jo siÅ«lomÄ bendravimo su dukra tvarkÄ bei perkelti dukrÄ iÅ¡ Vilniaus Å¡v. Kristoforo progimnazijos į Vilniaus Balsių mokyklÄ , nesant dukros motinos, atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sprendimu nutraukus Å¡alių santuokÄ dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ir nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka. Å i nustatyta tvarka nebeatitinka dabartinės situacijos ir vaiko amžiaus. Tarp Å¡alių yra nesutarimų, atsakovė nuteikinėja dukrÄ prieÅ¡ jį, neiÅ¡leidžia pas jį nustatytu laiku, nepakankamai užsiima dukros lavinimu, auklėjimu, bendravimu.

Atsakovės vienaÅ¡aliu sprendimu dukra pradėjo mokytis Vilniaus Å¡v. Kristoforo progimnazijoje. Mano, kad dukra turi mokytis ir perkelta į Vilniaus Balsių mokyklÄ , nes ji naujai pastatyta, joje yra geresnės mokymo, ugdymo sÄ lygos ir ji yra arčiau dukros namų ir ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė taip pat taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis be teismo leidimo iÅ¡vežti nepilnametę dukrÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos.

Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nesutiko, kad dukra savaitę gyventų pas tėvÄ , o savaitę pas jÄ , visas Å¡ventes praleistų vienais metais tik pas tėvÄ . Nesutiko keisti dukros mokyklos. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimu civ. byloje Nr. N2-3642-501/2009 nustatytÄ ieÅ¡kovo D.

R. bendravimo su dukra D. B. R. bendravimo tvarkÄ ir nustatė vaiko tėvo D. R. bendravimo su dukra D. B. R. bendravimo tvarkÄ :1. KiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ turi teisę paimti dukrÄ iÅ¡ mokyklos ar gyvenamosios vietos ir turi grÄ Å¾inti jÄ Â motinai į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.2. Metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs dukros motinÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡Â tris dienas, gali paimti dukrÄ 18 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val.3.

Dukros gimimo dienÄ (gruodžio 12 d.), įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas gali paimti dukrÄ 2 valandoms iÅ¡Â mokyklos ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.4. Tėvo gimimo dienÄ (gegužės 27 d.) įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas gali paimti dukrÄ iÅ¡ mokyklos ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val. Jeigu tai nedarbo diena tai dukra paimama 9 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inama į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.5.

Tėvo vasaros atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Apie dukros paėmimÄ atostogoms privaloma praneÅ¡ti vaiko motinai prieÅ¡ 14 dienų.6. Dukros mokslo atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie dukros paėmimÄ atostogoms privaloma praneÅ¡ti vaiko motinai prieÅ¡ 14 dienų.7. Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra Å¡ias Å¡ventes:Å v. Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas gali paimti dukrÄ pirmÄ Å¡ventės dienÄ 9 val. ir privalo grÄ Å¾inti jÄ namo atitinkamai paskutinę Å¡ventės dienÄ iki 19 val.8.

Neporiniais metais:Å v. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas gali paimti dukrÄ pirmÄ Å¡ventės dienÄ 9 val. ir privalo grÄ Å¾inti jÄ namo atitinkamai paskutinę Å¡ventės dienÄ iki 19 val.9. Dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytÄ grafikÄ darbo dienomis, savaitgaliui, metinių Å¡venčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis Å¡ia teise pasinaudoti tais metais gali tik motinai sutikus. Tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku.

Apie dukros paėmimÄ praneÅ¡ama Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis.LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Dėl bendravimo tvarkosTeismas konstatavo, jog mergaitei gyvenant savaitę pas tėvÄ , o savaitę pas motinÄ ar dalį savaitės su motina, o dalį su tėvu, nebÅ«tų užtikrinta jos pastovi gyvenamoji vieta, dienotvarkė ir toks gyvenimo bÅ«das netinka mokyklinio amžiaus vaikui bei neatitinka psichologės rekomendacijų, dėl to ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka, kai mergaitė gyvena pas jį nepertraukiamai savaitę ar dalį savaitės, yra nepriimtina ir negali bÅ«ti nustatoma.

Kadangi tiek mergaitė, tiek ieÅ¡kovas nori daugiau laiko praleisti kartu, tai rekomenduoja ir psichologė bei tam neprieÅ¡tarauja ir atsakovė, teismas nustatė, kad tikslinga antradienį ir ketvirtadienį leisti ieÅ¡kovui bÅ«ti su dukra. Nustatė, kad netikslinga, kad tėvas su vaiku praleistų visas vaiko mokslo atostogas. Å ios atostogos tarp tėvų turi bÅ«ti dalinamos pusiau. Å ventes vaikas turi praleisti su abiems tėvais. Konstatavo, kad netikslinga reglamentuoti visų Å¡venčių su tėvu ar motina praleidimÄ , nes toks reglamentavimas bÅ«tų perteklinis bei sunku bÅ«tų vykdyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ .

Å ias Å¡ventes vaikas praleis su tuo iÅ¡ tėvu pas kurį tuo metu bus.Dėl mokyklos Konstatavo, jog netikslinga keisti mergaitės mokyklos, nes ji jau mokosi Vilniaus Å¡v. Kristoforo progimnazijoje, čia ji turi draugų, jai pažįstama aplinka, mokytoja, čia jai mokytis patinka, be to gali pasikeisti atsakovės gyvenamoji vieta galimai jÄ iÅ¡keldinus iÅ¡ namo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė materialiÄ sias teisės normas. Skundžiamas sprendimas neužtikrina vaiko teisės turėti abu tėvus ir bÅ«ti abiejų tėvų auklėjamam, apriboja kartu negyvenančio tėvo galimybes vykdyti tėvo pareigas, Å¡ias teises ir pareigas perkeldamas iÅ¡imtinai motinai, o tėvui suteikdamas tik lankytojo, praneÅ¡ančio apie kiekvienÄ pasimatymÄ su vaiku iÅ¡ anksto, teises. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė ir apribojo vaiko, norinčio daugiau bendrauti su tėvu ir bÅ«ti jo auklėjamai, teisę bendrauti su tėvu.2.

Skundžiamu sprendimu Apeliantui sudaryta galimybė tik trumpai, epizodiÅ¡kai pasimatyti su nepilnamete dukra D. B. R. du savaitgalius per mėnesį, per vienÄ didžiausiÄ metų Å¡ventę ir per atostogas. Tai tik sudaro galimybę tėvui visiÅ¡kai neprarasti ryÅ¡io su vaiku, tačiau neužtikrina vaiko intereso turėti Å¡eimÄ ir pilnaverčiai vystytis, tėvui aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime, ir tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vaiko interesams.3. Teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir jį auklėti įgyvendinti neįmanoma, kai teismo sprendimu nėra sudarytos objektyvios ir pakankamos sÄ lygos tėvui bendrauti su vaiku.

Apeliantui dirbant kasdien jis objektyviai neturi galimybės paimti vaiko, su juo pabendrauti ir suspėti pristatyti į gyvenamÄ jÄ vietÄ miesto spÅ«sčių metu iki 19 valandos vakaro. Vaikas atpranta nuo bendravimo su tėvu, juo nepasitiki ir kol vėl pradeda jaustis visiÅ¡kai komfortiÅ¡kai, reikia laiko, reikia vaikÄ vėl prisipratinti. Per nustatytÄ bendravimo laikÄ antradieniais ir ketvirtadieniais iki 19 valandos vaikas nespėja apsiprasti su Apeliantu.4. Teismas neįvertino, kad kai kurie mėnesiai turi penkis savaitgalius: tris neporinius, du porinius.

Skirdamas tėvui, kuris negyvena su vaiku, bendrauti mažiau savaitgalių nei motinai, su kuria vaikas ir taip praleidžia daugiau laiko, teismas dar labiau sumažino Apelianto galimybes dalyvauti vaiko auklėjime, matant vaikÄ savaitgalių metu.5. Reikalavimas dėl bendravimo per Naujųjų metų Å¡ventę buvo atmestas. AiÅ¡kių ir iÅ¡samių motyvų, kodėl jis atmestas, teismas nenurodė. Skundžiamame sprendime teismas nereglamentavo bendravimo tvarkos per kitas Å¡ventes. Taikiai sutarti Å¡alims dėl Å¡venčių nepavyksta, todėl reglamentavimas sprendime yra bÅ«tinas.6.

Skundžiamu sprendimu nustatytas reikalavimas praneÅ¡ti apie kiekvienÄ vaiko paėmimÄ bendrauti apriboja vaiko ir tėvo bendravimo teises, sudaro galimybes motinai piktnaudžiauti bendravimo grafiku, iÅ¡ esmės paneigia pastovumo siekį, sudarant bendravimo grafikÄ teismo sprendimu. Apelianto ir Atsakovės nesutarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos problemos teismas neiÅ¡sprendė, teisę ir pareigÄ auklėti dukterį perkeldamas iÅ¡imtinai vaiko motinai, dar labiau - iki minimumo apribodamas Apelianto, kaip tėvo, galimybes dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

7. Priimtas sprendimas dėl vaiko mokyklos nepakeitimo yra sÄ lyginis, paremtas galimybėmis, abejonėmis ir aplinkybėmis, kurių nėra ir kurios nežinia, ar bus. Atsakovė vis dar gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. prie Balsių mokyklos, nėra įsiteisėjusio sprendimo dėl Atsakovės ir vaiko iÅ¡keldinimo, Atsakovė kitos gyvenamosios vietos neturi, kur gyvens, kada iÅ¡sikraustys, nežino ir pastangų kitai gyvenamajai vietai surasti nededa. Dukra neprieÅ¡tarauja iÅ¡ esmės Balsių mokyklos lankymui, ir tik jaučiasi nesmagiai, nes čia nieko nepažįsta, kas nėra kliÅ«tis mokyklai pakeisti, kadangi dukra greitai susidraugauja ir adaptuojasi.Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo IeÅ¡kovas teigia, kad nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su dukra D. B. R. tvarka pažeidė prioritetinio vaiko teisių apsaugos ir gynybos principÄ , kad teismas neatsižvelgė į vaiko norÄ , nes sudarė ieÅ¡kovui galimybę pasimatyti su dukra tik du kartus per mėnesį, per vienÄ didžiausiÄ metų Å¡ventę ir per atostogas. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas, pakeitus ieÅ¡kinio dalykÄ ( b.l. 141) nustatyti,  kad tėvas paima dukrÄ iÅ¡ jos mokyklos, pasibaigus pamokoms ir popamokinei veiklai, o nesant pamokų - iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos po 17 val. kiekvienÄ mėnesio antros savaitės pirmadienį bei kiekvienÄ mėnesio ketvirtos savaitės ketvirtadienį ir pristato vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. vakaro buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovas nenurodė jokios bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ jis turėtų bÅ«ti su dukra darbo dienomis ir savaitgaliais.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies, ieÅ¡kovas reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nustatyti, kad jis paima vaikÄ Â kiekvienÄ antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį ir atitinkamai ketvirtadienį, pristato vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ Â vietÄ tik tos savaitės pirmadienį, 18 val., t.y. darbo dienom, todėl teismo motyvas, kad tokio reikalavimo nebuvo, nepagrįstas. Tai, kad teismo sprendime teigiama, jog mergaitei gyvenant savaitę pas motinÄ , ar dalį savaitės, o kitÄ dalį su tėvu, nebÅ«tų užtikrinta jos pastovi gyvenamoji vieta, dienotvarkė ir toks gyvenimo bÅ«das netinka mokyklinio amžiaus vaikui bei neatitinka psichologės rekomendacijų, tuo nurodyti argumentai, kuriais teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustatyti jo teisę beveik dvi savaites per mėnesį gyventi su dukra, t.y. nuo pirmadienio arba nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 18 val. IeÅ¡kovas nenurodo argumentų, kuriais turėtų bÅ«ti atmestos psichologės iÅ¡vados. Teismas, įvertinęs psichologės rekomendacijas ( b.l.49-50) , t.y. teigimÄ , jog svarbu, kad mergaitė turėtų pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad beveik dvi savaites gyventi pas motinÄ ir dvi savaites pas tėvÄ , yra pastovios gyvenamosios vietos neturėjimu.

Nagrinėjant kitoje civilinėje byloje ( Nr. N2-3642-501/2009) klausimÄ dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, 2009-03-24 sprendimu teismas nustatė, jog Å¡alių vaikų – O. R. ir D. B. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. R.. Taigi, nesant pagrindo keisti nustatytÄ E. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ , daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas turi kiekvienÄ mėnesį, beveik pusę laiko gyventi su ieÅ¡kovu, nėra pagrindo. Teismo argumentai, kad mergaitė lanko mokyklÄ , kad jai reikia nusiprausti, pailsėti, pakeisti rÅ«belius ir pasiruoÅ¡ti kitos dienos pamokoms, todėl, gyvenant savaitę su tėvu, jai tektų su visomis knygomis, sÄ siuviniais, raÅ¡ymo ir mokymo priemonėmis, rÅ«beliais, kraustytis pas tėvÄ , o kitÄ savaitę su visa „ manta“ kraustytis pas mamÄ , ir tuo nebus užtikrintas jos pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, yra pagrįsta, atitinkanti vaiko ir kiekvieno asmens interesÄ Â turėti pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovui nenurodžius argumentų, kodėl Å¡ios teismo iÅ¡vados nepagrįstos, pripažintina, kad teismas pagrįstai atmetė pirmÄ jį ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos. PraÅ¡ydamas panaikinti teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas nurodo, kad tuo atveju, jei jo praÅ¡omas nustatyti bendravimo laikas bÅ«tų sutrumpintas, tuomet jam turi bÅ«ti nustatytas bendravimo laikas per Å¡ventes - vasario 16 d., birželio mėn. pirmÄ sekmadienį, birželio mėn. 24 d. liepos mėn. 6 d. ir rugpjūčio mėn. 15 d. Teismas nustatė atskirÄ bendravimo tvarkÄ Å v.

Kalėdų ir Å v. Velykų dienomis, nenagrinėdamas praÅ¡ymo nustatyti, kad ieÅ¡kovas bendrauja su dukra vasario mėn. 16 d. ir kt. švenčių dienomis. Kadangi nei ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime, nei patikslintame pareiÅ¡kime ( b. l. 2-11, 133-142) ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo su sÄ lyga – tuo atveju, jei bendravimo laikas pagal jo siÅ«lomÄ grafikÄ bÅ«tų sutrumpintas, nustatyti, kad ieÅ¡kovas bendrauja su dukra vasario 16 d. ir kt. Å¡venčių dienomis, todėl tokio pobÅ«džio reikalavimas nebuvo nagrinėjamas byloje, pripažintina, kad apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas reiÅ¡kia šį naujÄ reikalavimÄ , todėl jis nenagrinėtinas CPK 312 straipsnio pagrindu, nes apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

IeÅ¡kovo reikalavimas – nustatyti, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę paimti vaikÄ iÅ¡ jo buvimo vietos vaiko gimtadienio dienÄ 2 valandoms ir pristatyti atgal ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro buvo dalinai patenkintas, teismas nustatė teisę tik tėvui paimti dukrÄ jos gimimo dienÄ 2 valandoms, įspėjus motinÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas apie paėmimÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje nustatant, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę paimti vaikÄ 2 valandoms, tačiau nenurodo, kodėl turi bÅ«ti nustatyta teisė ir vaiko motinai paimti vaikÄ .

Atsakovei nereiÅ¡kiant reikalavimo, kad ji turėtų teisę paimti iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikÄ tuo atveju, jei pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ tektų, kad vaikas jo gimimo dienÄ praleidžia visÄ dienÄ su tėvu. Nesant pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko gimimo dienÄ Â bendrauti tėvui su vaiku pažeidžia jo ar vaiko interesus, praÅ¡ymas keisti Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ atmestinas. Teismas nustatė bendravimo tvarkÄ tėvo gimimo dienÄ , o ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje ir nustatyti, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę paimti vaikÄ iÅ¡ jo buvimo vietos savo gimtadienio dienÄ .

AnalogiÅ¡kai kaip ir vaiko gimimo dienos atveju, vaiko motinai nereiÅ¡kiant reikalavimo, kad jos gimimo dienÄ vaikas bÅ«tų su ja, teismas pagrįstai Å¡ioje dalyje tik dalinai patenkino reikalavimÄ ir nustatė teisę tik tėvui paimti dukrÄ bendravimui jo gimimo dienÄ . Tokiu sprendimu nebuvo pažeistos vaiko teisės ir interesai, tuo labiau juo nepažeistos ieÅ¡kovo teisės ir interesai, nes tuo atveju, jei pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ vaiko motinos gimimo dienÄ vaikas bÅ«tų pas tėvÄ , motina nenurodo, jog tuo bÅ«tų pažeistos jos ar vaiko teisės ar interesai.

Tėvų teisės vaiko auklėjime pasirinkti, ar jis turi siekti, kad vaikas bÅ«tų su juo jo gimimo dienÄ , ar nelaikyti bÅ«tinu, kad vaikas praleistų tėvų gimimo dienÄ kartu su juo. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti, kad jis praleis savo atostogas du kartus per metus po 14 dienų su vaiku. Teismas nenurodė konkretaus dienų skaičiaus, kiek laiko tėvas turi teisę praleisti vaiko mokslo atostogas, tačiau nustatė, kad dukra mokslo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko.

Pripažintina, kad vaiko bendravimas su tėvu bÅ«tent vaiko atostogų metu yra bÅ«tinas, tačiau nustatyti, kad jis turi tęstis bÅ«tinai 14 dienų nepertraukiamai, netikslinga, nes tuo nebus užtikrinta vaiko teisė kiekvienų atostogų metu pabendrauti su tėvu. Kadangi vaikui mokslo atostogos gali bÅ«ti ir trumpesnės, nei 14 dienų, nustatymas, kad tėvas turi teisę du kartus per metus nepertraukiamai bendrauti po 14 dienų, bÅ«tų nepagrįstas. IeÅ¡kovui nenurodžius argumentų, kad teismo  nustatyta bendravimo tvarka teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5 ir 6 punktais sutrumpina jo bendravimo laikÄ , palyginti su jo praÅ¡omu nustatyti bendravimu per atostogas, nenurodžius argumentų, kad bÅ«tų bÅ«tina nustatyti du kartus bendravimÄ po 14 dienų, o nustatymas bendravimo - dukros mokslo atostogų metu bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko bÅ«tų negalimas dėl tam tikrų priežasčių, pripažintina, kad nėra pagrindo keisti teismo sprendimÄ ir Å¡ioje dalyje.

Teismas nustatė Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų Å¡venčių metu bendravimo grafikÄ taip, kad vienais metais vienÄ iÅ¡ Å¡ių Å¡venčių dukra praleidžia su tėvu, kitais metais - su motina. IeÅ¡kovas siekia, kad tais pačiais metais abejas Å¡ventes dukra praleistų su tėvu arba motina ir skundžia teismo sprendimÄ Â dalyje, kuria nebuvo nustatytas Naujųjų metų Å¡ventės praleidimas kartu su tėvu. NeiÅ¡skyrimas atskiros bendravimo tvarkos Naujųjų metų Å¡ventės dienai yra pagrįstas, nes Å¡iuo laikotarpiu paprastai bÅ«na mokslo atostogos vaikams ir tėvui nustačius teisę bendrauti su vaiku pusę vaiko atostogų laiko, tuo pačiu jam sudarytos sÄ lygos bÅ«ti su juo nepertraukiamai ir Naujųjų metų Å¡ventės dienÄ , todėl pripažinti teismo sprendimÄ keistinu dėl to, kad nebuvo nustatytas bendravimas tėvui iÅ¡skiriant Naujųjų metų Å¡ventę, nėra pagrindo.

PraÅ¡ydamas naikinti teismo sprendimo Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovas nenurodė argumentų, kuriais, jo nuomone, Å¡venčių paskirstymas tais pačiais metais kiekvienam iÅ¡ tėvų neatitiktų tėvo ar vaiko interesų. IeÅ¡kovo reikalavimas perkelti vaikÄ iÅ¡ Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos į Vilniaus Balsių pagrindinę mokyklÄ , nesant atsakovės sutikimo, buvo atmestas motyvuojant tuo, kad šiuo metu atsakovė gyvena name, kuris įkeistas bankui ir yra priimtas teismo sprendimas dėl jos iÅ¡keldinimo iÅ¡ Å¡io namo, todėl ateityje galimai pasikeis atsakovės, o kartu ir mergaitės gyvenamoji vieta.

IeÅ¡kovas nenurodė argumentų, kad Å¡ios teismo iÅ¡vados bÅ«tų nepagrįstos, kad atsakovės ir jos dukros gyvenamoji vieta nesikeis ir todėl tikslinga dukrÄ perkelti į Balsių mokyklÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad sprendimas atmesti jo reikalavimÄ Â yra sÄ lyginis, tačiau sÄ lyginiu gali bÅ«ti tik toks sprendimas, kuriuo patenkintas ar dalinai patenkintas ieÅ¡kinys, o tuo atveju, kai reikalavimas atmetamas ir tokiam atmetimui nenurodytos jokios sÄ lygos, jis negali bÅ«ti sÄ lyginis, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas yra nelogiÅ¡ku.  IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas panaikinti teismo sprendimÄ , teigia, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, t.y.

CK 3.170 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Å ioje teisė normoje nėra nuostatos, koks bendravimas pripažintinas nuolatiniu bendravimu su vaiku, Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimÄ formuoja teisminė praktika. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio mėn. 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-703-492/2011, teigiama, kad bendravimas su tėvais po vienÄ visÄ savaitę su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra racionali, maksimaliai užtikrina kiekvieno iÅ¡ tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad minima anksčiau priimta teismo nutartis yra priimta analogiÅ¡koje byloje, kaip Å¡i byla.

Tai, kad nurodyta nutartimi buvo nustatoma tik laikina vaiko bendravimo su motina tvarka, iki bus nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nuolatinai gyvens vaikas, reiÅ¡kia, kad nagrinėjimas klausimas nėra analogiÅ¡kas su Å¡ioje byloje nagrinėjamu ginču. Tai, kad anksčiau nagrinėtoje byloje buvo nustatoma bendravimo tvarka su vaiku, kuris yra 5 metų amžiaus, o Å¡ioje byloje nustatoma bendravimo tvarka su mergaite, kuri lanko mokyklÄ , reiÅ¡kia,  kad vaikas, lankantis mokyklÄ , yra labiau suinteresuotas ilgesnį laikÄ bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dėl to, kad turi pareigÄ mokytis, lankyti mokyklÄ .  Nesant pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad teismas nesilaikė suformuotos teisminės praktikos, nagrinėjant klausimÄ dėl vaiko bendravimo tvarkos su vienu iÅ¡ tėvų, ieÅ¡kovo skundas atmestinas.  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė Kutrienė                                                                                                    Vilija Mikuckienė Virginijus Kairevičius