2020-04-01 Nr. AB-6463-3-62-3-01471-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1649-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01471-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 2–6, 159–163; II t., b. l. 62–63).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo gydomas LAVL 205 ir 206 kamerose kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad yra (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad kamerose trūko natūralaus apšvietimo, todėl dieną buvo įjungiamas dirbtinis apšvietimas, kuris buvo per silpnas. Kamerose nebuvo stalo, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai pavalgyti, rašyti laiškų, žaisti stalo žaidimų. Kamerų tualetuose iki 2018 m. balandžio mėnesio nebuvo turėklų. 206 kamerų tipo patalpos duše nebuvo kėdutės, todėl jis prausėsi sėdėdamas ant grindinio, prieš save susidėjęs higienos priemones. Tvirtino, kad pastato 3 aukšte esančiu dušu galėjo naudotis 1 kartą per savaitę arba kas antrą dieną, priklausomai nuo pamainoje dirbančių pareigūnų valios. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, todėl, (duomenys neskelbtini), karštomis dienomis ir žiemą pareiškėjas duso. Po 206 kameros langais buvo įrengtas generatorius, nuo kurio į kamerą sklido didelis triukšmas, smarvė. Ant langų nebuvo užuolaidų, todėl patalpos galėjo būti stebimos kitų nuteistųjų, pareiškėjas jautėsi nepatogiai, pastoviai sekamas. Pareigūnai tyčiodavosi, žemindavo, jų veiksmais buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamų asmenų. Perspėjus pareigūnus, kad dėl jų veiksmų skųsis, jam be pagrindo buvo surašomi tarnybiniai pranešimai, skiriamos bausmės. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, didžiulių nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, sveikatos sutrikimų (problemų dėl (duomenys neskelbtini)), t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 94–100, 184–185; II t., b. l. 2–3, 66–67).

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint LAVL 205 ir 206 kameroje reglamentuota vienam pacientui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Ginčo kamerose nebuvo stalo, nes to pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nenumatyta. Nurodė, jog pareiškėjas galėjo laikyti televizorių ant palangės, o valgyti ir rašyti galėjo naudodamasis spintele. Kamerose natūralus apšvietimas ir vėdinimas buvo užtikrintas per langus. LAVL kamerų tipo patalpose taip pat įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus.

Kamerų sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, 206 kameroje sanitariniame mazge prie klozeto pritaikytos atramos, 205 kameroje tokių atramų nėra, tačiau LAVL visose kamerų tipo patalpose įrengtas personalo iškvietimo mygtukas. 3 aukšte įrengta specialiai neįgaliesiems pritaikyta dušo patalpa, į kurią galima patekti liftu, esant poreikiui nuteistiesiems padedama tvarkinys. 206 kameroje sudarytos sąlygos atlikti būtiniausias higienos procedūras, todėl dušu pareiškėjas galėjo naudotis kiekvieną dieną.

Kamerų langai neuždengti užuolaidomis, nes to nėra nustatyta pagal teisinį reglamentavimą. Tarp pastatų yra 35 m atstumas. Atstumas nuo žemės iki pirmojo aukšto lango yra 85–90 cm, be to, matomumą per langus mažina iš vidaus įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpos ir jose esantys asmenys, daiktai nėra matomi. 2016 m. LAVL organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus (porankių neįgaliesiems montavimą, atlenkiamų ranktūrių montavimą ir pan.). Prie Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pastato yra dyzelinis generatorius, kuris tiekia elektros srovę, esant elektros tiekimo sutrikimams.

Nesant sutrikimų, generatorius neveikia, todėl triukšmo ir kvapo neskleidžia. Pareiškėjo kalėjimo metu elektros energijos tiekimo sutrikimų nebuvo. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų buvo skirtos 6 nuobaudos. Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Dėl neteisėtų pareigūnų elgesio pareiškėjo atžvilgiu tarnybiniai tyrimai nebuvo pradėti. Pareiškėjas dėl netinkamo pareigūnų elgesio buvo kreipęsis į LAVL administraciją, tačiau vėliau pretenzijų atsisakė.

Pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, jų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie netinkamą, provokuojantį elgesį. Pareiškėjas, atsakovo nuomone, nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui L. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 83–89).

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 47:2011) 2 punktą, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), kamerų tipo patalpoje turi būti stalas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą neneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl stalų nebuvimo ginčo gyvenamosiose patalpose, šią aplinkybę patvirtino į bylą pateiktos ginčo patalpų nuotraukos bei kiti rašytiniai įrodymai, todėl teismas padarė išvadą, kad 205 ir 206 kamerų tipo patalpų aprūpinimas baldais (stalu) neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.

7. Teismas nusprendė, kad objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog 206 kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge ir dušinėje iki 2018 m. balandžio mėn. nebuvo turėklų, į bylą nepateikta, todėl šis pareiškėjo tvirtinimas liko nepaneigtas. Atsakovo atstovas neargumentavo pareiškėjo pozicijos dėl turėklų, kėdės nebuvimo 206 kamerų tipo patalpos duše. Aplinkybę, kad jų minėtoje patalpoje nėra, patvirtino į bylą pateikta Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-309, kurioje nurodyta, kad dušo patalpoje suolelio, dušo kabinoje ant sienų pritaisytų turėklų nėra.

8. Teismas nurodė, kad HN 47:2011, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), Aprūpinimo normose reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), toks sanitarinių mazgų 205 ir 206 kamerų tipo patalpose ir 206 kamerų tipo patalpos dušo patalpos įrengimas neužtikrino jo į teisės aplinkos prieinamumą.

9. Teismas pažymėjo, jog nors į bylą pateiktame Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (1.13)-SD-763 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. įvertinus faktinę situaciją LAVL nustatyta, kad fizinė aplinka neįgaliems nuteistiesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai, tačiau ji surašyta ne pareiškėjo kreipimosi pagrindu, be to, iš jos neaišku, ar šio lankymosi metu buvo tikrintos ginčo patalpos, vertintas jų pritaikymas pareiškėjui, atsižvelgiant į jo negalią. Priešingai, byloje esančioje Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-309, surašytoje atlikus patikrinimą 206 kamerų tipo patalpoje pareiškėjo skundo pagrindu, konstatuota, kad 206 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo ir dušo patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų (ir pareiškėjo) orumas.

10. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovo duomenimis ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti neįgaliesiems pritaikytame 3 aukšte įrengtame duše. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas. Byloje esančioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 nurodyta, kad 2018 m. kovo mėnesį maudytis į dušo patalpą, pritaikytą neįgaliųjų poreikiams, pareiškėjas buvo vežamas 11 kartų. Teismas konstatavo, kad vertinamuoju laikotarpiu suteikdama pareiškėjui galimybę bent kartą per savaitę nusiprausti neįgaliesiems pritaikytame duše (duomenų apie gydytojų rekomendacijas dėl pareiškėjo sveikatos būklės dažniau maudytis duše byloje nėra), LAVL tinkamai įgyvendino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 44 punktą – sudarydama galimybę kalintiems asmenims ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimo šiame kontekste nebuvo nustatyta.

11. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų vėdinimas buvo užtikrintas per langus, be to kamerose įengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Šias aplinkybes grindė į bylą pateiktomis kamerų nuotraukomis. Byloje duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl netinkamo vėdinimo oro trūkumo ginčo kamerose nebuvo, todėl abstraktūs nekonkretizuoti jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo buvo laikomi nepagrįstais.

12. LAVL atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo kamerų tipo patalpose natūrali bei dirbtinė apšvieta atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių objektyvių duomenų nepateikė, teismas pažymėjo, kad tai leistų nagrinėjamoje byloje konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus LAVL veiksmus, tačiau pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl netinkamos natūralios ir dirbtinės apšvietos ginčo kamerų tipo patalpose, nenurodė, kurioje iš jų ir kada buvo netinkama apšvieta, byloje nebuvo objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl blogo apšvietimo ginčo kamerose kreipėsi į LAVL pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, atsižvelgiant į gana ilgą byloje vertinamą laikotarpį, deklaratyvios pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos 205 ir 206 kamerų tipo patalpų natūralios ir dirbtinės apšvietos atmestos kaip nepagrįstos.

13. Teismas nurodė, kad kalinimo įstaigų, jų patalpų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikalavimo gyvenamosiose patalpose (kamerų tipo patalpose, palatose) ant langų įrengti užuolaidas nėra nustatyta. Į bylą duomenų, kad dėl užuolaidų nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į LAVL pareigūnus, administraciją nebuvo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentai dėl užuolaidų ant langų nebuvimo ginčo kamerų tipo patalpose buvo laikomi nepagrįstais.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad veikiant po 206 kamerų tipo patalpos langais buvusiam elektros generatoriui sklido didelis triukšmas, dūmai ir blogas kvapas, teismas nusprendė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, jų datų, įvykiuose dalyvavusių kartu su juo kalėjusių asmenų ir LAVL pareigūnų, galinčių patvirtinti ar paneigti šias aplinkybes. Byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl generatoriaus sukeltos smarvės, dūmų ir garso pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų dėl ginčo laikotarpiu veikusio generatoriaus keliamų nepatogumų pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė negalima.

15. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamo LAVL pareigūnų elgesio teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjui kalint LAVL dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų LAVL ligoninės direktoriaus nutarimais jam buvo skirtos šešios nuobaudos. Pareiškėjas yra ne kartą kreipęsis į LAVL administraciją, Kalėjimų departamentą, Teisingumo ministeriją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją dėl LAVL pareigūnų veiksmų, kalinimo sąlygų, grasinimų, jam skirtų nuobaudų ir pan., dalies pateiktų skundų pareiškėjas atsisakė (atsiėmė), išsiaiškinus kilusius nesklandumus. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nedetalizavo konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, iš kurių nagrinėjamoje byloje kildinama jam padaryta neturtinė žalą, nenurodė konkrečių su jo teisių pažeidimu susijusių atvejų, t. y. kada, koks konkretus pareigūnas ir kokiu būdu netinkamai elgėsi, grasino smurtu, koks pareigūnas, kada, kaip ir tarp kokių nuteistųjų kurstė konfliktą, kada ir kokia konkreti nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai, todėl bendro pobūdžio, abstrakčių, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų dėl netinkamo pareigūnų elgesio pagrindu negali būti konstatuotas atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumas.

16. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę (415 parų), esant duomenims kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1 600 Eur.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (II t., b. l. 92–94).

18. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LAVL veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nevertino aplinkybės, kad šiai įstaigai turi būti taikomi sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ligoninei taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti HN 47:2011. Šios higienos normos 21 punktas stalo įrengimo palatoje nenustato, kita vertus, pacientai turi galimybę maitintis maistą pasidėdami ant spintelių. Be to, dėl tokio kamerų tipo patalpų (palatų) įrengimo neprieštarauja ir Visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie nustatę, kad kiekvienam iš pacientų yra paskirta po spintelę, pakabą bei spintą (spintos dalį) arba kabyklą, pažeidimų nekonstatuoja.

19. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sanitarinis mazgas nepritaikytas neįgaliesiems, todėl jam sunku pasinaudoti juo, kadangi Ligoninėje pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Tai pagrįsdamas, atsakovas su apeliaciniu skundu pateikia vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip pareiškėjas į Ligoninę atvyko savarankiškai ((duomenys neskelbtini)) po skundo padavimo teismui praėjus dviem mėnesiams ir keturiolikai dienų.

20. Pareiškėjas L. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 99–102).

21. Pareiškėjo teigimu, atsakovas bando išsisukti nuo atsakomybės. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis yra sveikas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su netinkamomis laikymo sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. liepos 12 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad 205 ir 206 kamerų tipo patalpos nebuvo aprūpintos stalu ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad dėl neįrengtų turėklų (atramų, ranktūrių) sanitarinių mazgų 205 ir 206 kamerų tipo patalpose ir 206 kamerų tipo patalpos dušo patalpos įrengimas neužtikrino pareiškėjo teisės į aplinkos prieinamumą.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nėra nustatytas reikalavimas įrengti stalą LAVL palatose, taip pat tvirtina, jog pareiškėjui nebuvo sunku pasinaudoti sanitariniu mazgu, kadangi jis LAVL galėjo (duomenys neskelbtini).

25. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad Ligoninei, kaip gydymo įstaigai, nenustatyti reikalavimai įrengti stalą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

26. Taigi, LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020).

27. Vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Aprūpinimo normos, įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Aprūpinimo normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuo pareiškėją laikant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį pažeidimą nustatė visą ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad Aprūpinimo normos įsigaliojo 2017 m. birželio 8 d., šis pažeidimas truko nuo šios dienos iki 2018 m. liepos 12 d. Iki Aprūpinimo normų įsigaliojimo, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 7 d. galiojusiuose teisės aktuose nebuvo nustatytas reikalavimas laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose įrengti stalą. Reikalavimo įrengti stalą palatoje nenustatyta ir reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nustatančioje HN 47:2011. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo nustatyti pažeidimo dėl stalo nebuvimo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 7 d.

29. Nors atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad buvo nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neįrengtų turėklų sanitarinio mazgo, dušo patalpose, pažymėtina, kad BVK 173 straipsnio 5 dalis nustato, jog nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

30. Atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei apeliaciniame skunde neneigia, kad 205 ir 206 kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų (iki 2018 m. balandžio mėn.) ir 206 kamerų tipo patalpos dušų įrengimas nebuvo pritaikytas naudotis neįgaliems asmenims (nebuvo įrengta turėklų), tačiau teigia, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi jis (duomenys neskelbtini).

31. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstas. Pats atsakovas buvo nurodęs, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atvykęs į Ligoninę, (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 98, 130–131). Taigi vien tai, kad esant būtinybei, pareiškėjas galėjo (duomenys neskelbtini), nepaneigia pareiškėjo sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini). Atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas vaizdo įrašas taip pat nėra reikšmingas, kadangi šiuo vaizdo įrašu atsakovas įrodinėja pareiškėjo (duomenys neskelbtini) jau išvykus iš Ligoninės ginčui neaktualiu laikotarpiu (2018 m. rugsėjo 26 d.).

32. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gydymo Ligoninėje metu (duomenys neskelbtini), o sanitariniai mazgai bei dušai nebuvo pritaikyti naudotis neįgaliems asmenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pasinaudoti sanitariniais įrenginiais.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

34. Įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį ir mastą, ilgą pareiškėjo laikymo LAVL trukmę (415 parų), pareiškėjo sveikatos būklę ginčo laikotarpiu, atsižvelgus į kurią pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė papildomus nepatogumus, taip pat atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo tiek parinktas pažeistų teisių gynimo būdas, tiek apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (1 600 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teises normas, priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė