54ebeb63-a3f5-4e8f-854c-86ecf93e8992 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr   Civilinė byla Nr. 2-8291-752/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04692-2014-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:                                                   34.3.; 128.2; 116.1.(N)                               KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant M.

K., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. M. K., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Pauliui Čerkai, suinteresuotam asmeniui R. P. Å ., žodinio proceso tvarka, vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. M. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. K. ir R. P. Å . dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: 2014 m. balandžio 1 d. pareiÅ¡kėja V. M. K., patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po savo motinos G.

E. Å . mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti (b.l. 17-19).PareiÅ¡kėja nurodė pareiÅ¡kime ir paaiÅ¡kino teismo posėdyje, kad 2012 m. rugsėjo 9 d. mirė jos motina G. E. Å .. Po jos mirties liko palikimas – asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ä® notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kėja nesikreipė, tačiau po savo motinos mirties palikimÄ priėmė faktiniu valdymu. Nors 2008-10-07 testamentu G. E. Å . jai nuosavybės teise priklausančiÄ 1/2 buto dalį paliko G.

K., kuri yra jos anÅ«kė, tačiau testamentinė įpėdinė palikimo per CK 5.50 str. nustatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ nepriėmė. Todėl atsirado palikimas pagal įstatymÄ . Paveldint pagal įstatymÄ , pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. G. E. Å . turėjo du vaikus – V. M. K. ir R. Å ., kurie paveldint pagal įstatymÄ yra laikytini pirmos eilės įpėdiniais. Po motinos G. E. Å . mirties pareiÅ¡kėja per tris mėnesius nuo tos dienos, kuomet G.

K. nepriėmusi palikimo neteko teisės į jį, faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ ir jį valdė kaip savÄ , t. y. rÅ«pinosi paveldėtu butu, jį tvarkė, mokėjo mokesčius ir valdė kaip savo nuosavybę. Å itaip pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Tuo tarpu jos brolis R. Å . palikimo per minėtÄ trijų mėnesių laikotarpį, nuo tos dienos, kai įgijo teisę priimti palikimÄ pagal įstatymÄ , nepriėmė, todėl laikytina, jog atsisakė teisės į palikimÄ .

Iki mirties G. E. Å . gyveno (duomenys neskelbtini), todėl Å¡i vieta laikytina palikimo atsiradimo vieta. Ä® notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo jokie kiti galimi įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta ir ginčo dėl palikimo nėra. PareiÅ¡kėja laiku, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ ir juo rÅ«pinosi, valdė kaip savÄ , mokėjo mokesčius, Å¡itaip įstatymiÅ¡kai priėmė savo motinos G. E. Å . palikimÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Todėl nustatytinas palikimo priėmimo faktas, faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ (b.l. 17-19). PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡ymÄ palaikė. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. Å . prašė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Ji viena priėmė motinos palikimÄ , nei jis, nei kiti asmenys į jį nepretendavo. Suinteresuotas asmuo G. K. sutiko, kad bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinis faktas (b.l. 45-46).PareiÅ¡kėja G.

K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ jai praneÅ¡ta, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti nedalyvaujant. Todėl byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.). Nustatyta, kad G. E. Å . mirė 2012-09-09 (b.l. 56). Po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 8).Pagal CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Nurodyti veiksmai turėjo (ir turi) bÅ«ti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo paaiÅ¡kinimų teisme, taip pat iÅ¡ byloje pateikto Kauno m. 14-ojo notarų biuro praneÅ¡imo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat nepateikė pareiÅ¡kimo palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui dėl turto apyraÅ¡o sudarymo.

PareiÅ¡kėjos ir jos atstovo paaiÅ¡kinimais, palikimÄ po G. E. Å . mirties ji priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. LR CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre Gražinos E. Å . vardu nuosavybės teise įregistruota:

½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po G. E. Å . mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 8). PareiÅ¡kėja yra palikėjos dukra (b.l. 6), suinteresuoti asmenys – palikėjos sÅ«nus ir vaikaitė (b.l. 22). PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, kad mirus motinai, pareiÅ¡kėja mokėjo už butÄ mokesčius, padarė remontÄ , patvirtino suinteresuotas asmuo R. Å .. Mokesčių mokėjimo faktÄ taip pat patvirtina ir pateikti mokėjimų kvitai, todėl teismas neturi pagrindo Å¡iomis aplinkybėmis netikėti (b.l.13-38).

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad esminės turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės įrodytos, aplinkybių, leidžiančių manyti prieÅ¡ingai nenustatyta. PareiÅ¡kėjos atlikti veiksmai patvirtina, kad ji priėmė palikimÄ po motinos G. E. K. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. (CK 5.51 str. 1 d.).          Kitokia tvarka pareiÅ¡kėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimÄ .

Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiÅ¡kėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir jį gauti iÅ¡ notaro biuro. Todėl pareiÅ¡kėjai nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nustatytÄ LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

             Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad V. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo motinos G. E. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012-09-09, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas pareiÅ¡kėjai paveldėjimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                      Vida Agurkienė