54eb369b-9fce-4d34-beda-c51f0dd3bc1f · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-3304-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2015-9.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Algis MarkeviÄius,          sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei, Ingridai Bukantaitei,          nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui â Ž.J.,          nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo, atstovui,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo Ž.J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated54eb369b-9fce-4d34-beda-c51f0dd3bc1f · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos priteisimo reikalauja dÄl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo kamerose.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-3304-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2015-9.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Algis MarkeviÄius,          sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei, Ingridai Bukantaitei,          nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui â Ž.J.,          nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo, atstovui,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo Ž.J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo, 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui dÄl blogų įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01. PareiÅ¡kÄjas skunde (b.l. 1-2), nurodÄ, kad nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01 atskirais periodais buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje â kalÄjime nežmoniÅ¡komis, kankinanÄiomis sÄ lygomis.
Kamerų plotas buvo apie 7 kv.m., o kameroje buvo laikomi 4 asmenys. DÄl to vienam asmeniui tekdavo labai mažas gyvenamasis plotas. Kamerose tualetai neturÄjo ventiliacijos, todÄl jausdavosi blogas kvapas. Kamerose taip pat buvo bloga ventiliacija, todÄl bÅ«davo labai drÄgna, nedžiÅ«davo drabužiai. PareiÅ¡kÄjui nebuvo sudaryta galimybÄ iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius, o paÄiose kamerose nebuvo virvių drÄgniems skalbiniams pakabinti. Visose kamerose buvo tik po 2 kedÄs, todÄl pareiÅ¡kÄjui valgyti tekdavo stovint.
PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad ant kamerų sienų buvo pelÄsis, tinkas byrÄdavo ant grindų, taip pat į maistÄ . Kamerų naktinis apÅ¡vietimas buvo labai mažas ir neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. ŽiemÄ kamerose buvo labai Å¡alta, o laikino sulaikymo kamerose taip pat labai silpnas apÅ¡vietimas, trÅ«ksta gryno oro, o pareiÅ¡kÄjas Å¡iose kamerose buvo laikomas po 5 â 6 valandas, nors pagal teisÄs aktų reikalavimus galÄjo bÅ«ti laikomas tik 2 valandas. IÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TIK arba atvykus į Å¡iÄ Ä¯staigÄ , pareiÅ¡kÄjas niekada nebÅ«davo maitinamas.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad dÄl blogų įkalinimo sÄ lygų jam buvo sukelti dideli dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jis jautÄ nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ . Taip pat buvo sugadinta jo sveikata.   Atsakovas teismo praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-17) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-12-05 periodiÅ¡kai buvo laikomas kamerose Nr. 107, 143, 341, 109, 105, 139, 148, 111, 151, 120, 127, 154, 281, 296, 253.
Atsakovas pripažino aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisÄs aktuose nustatyta ploto sÄ lygomis, taÄiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys (įtakos turi suimtųjų skaiÄius, atskirų grupių izoliavimas ir t.t.). Ä®staiga stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybÄ pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, dalyvauti socialinÄs reabilitacijos programose, naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba.
Be to, kamerose įrengta kabelinÄ televizija. Kameros yra remontuojamos, nuteistiesiems iÅ¡duodamas reikiamas inventorius ir priemonÄs kamerų valymui, pagal sudarytas sutartis nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra ir profilaktiniai patikrinimai. Kiekvienam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynÄs komplektas ir kitas teisÄs aktuose numatytas inventorius. Kadangi kamerų plotas nedidelis, todÄl ne visais atvejais kiekvienam asmeniui tenka po atskirÄ taburetÄ.
Kamerų sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ne žemesne nei 1,5 m. aukÅ¡Äio sienele, įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ (Higienos norma HN 76:2010). Visos kameros aprÅ«pintos baldais (lovomis, stalais, taburetÄmis (suoliukais), kaip reikalauja KalÄjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs. Kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, todÄl tie asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dÄl drÄgmÄs ir pelÄsio kamerose.
PatalynÄ suimtiesiems iÅ¡duodama taip, kaip reglamentuoja Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos normos. VienÄ kartÄ per savaitÄ patalynÄ ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utiniai drabužiai skalbiami, džiovinami tik apmokÄjus už Å¡iÄ paslaugÄ ir tai numato LukiÅ¡kių TIK Direktoriaus 2013-06-20 įsakymu patvirtinto ApraÅ¡o normos. Å ia paslauga suimtieji turi teisÄ pasinaudoti ne reÄiau kaip 1 kartÄ per savaitÄ. ApraÅ¡e taip pat numatyta galimybÄ skalbti drabužius nemokamai, jeigu suimtasis sÄ skaitoje neturi lÄšų.
Visi iÅ¡skalbti drabužiai suimtiesiems grÄ Å¾inami sausi (po džiovinimo funkcijos). Laikino sulaikymo kamerose suimtieji laikomi iki 2 valandų ir Å¡ios kameros nedidelÄs. Å iose kamerose yra suolas, ant kurio asmuo gali sÄdÄti. Å ios kameros sistemingai tvarkomos. PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybÄs sÄ skaita. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos buvimo neįrodÄ, todÄl jo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
          PareiÅ¡kÄjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. NagrinÄjamoje administracinÄje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuri, pareiÅ¡kÄjo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais, jam periodiÅ¡kai kalint netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje â kalÄjime laikotarpyje nuo 2014-04-28 iki 2014-12-05. Priimdamas procesinį sprendimÄ teismas vertina atsakovo nurodytÄ Ä¯kalinimo terminÄ , kadangi jį patvirtina kiti bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, o pareiÅ¡kÄjas savo skunde nurodyto termino nepagrindÄ jokiais kitais įrodymais.Teismas pabrÄžia, kad valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos priteisimo reikalauja dÄl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo kamerose.
Kamerose buvo Å¡alta, drÄgna, langai nesandarÅ«s, neatliktas remontas, neužtikrintas apÅ¡vietimas, tualetai buvo be ventiliacijos ir t.t.. KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 p. nustatyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
AdministracinÄje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI vertinamuoju laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas kamerose Nr. 107, 143, 341, 109, 105, 139, 148, 111, 151, 120, 127, 154, 281, 296, 253 (b.l. 11-12, 18-19). Pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjui kalint LukiÅ¡kių TIK, teisÄs aktuose reglamentuotas reikalavimas dÄl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas apie 164 paras (individualaus gyvenamojo ploto norma svyravo nuo 2 kv.m. iki 2,7 kv.m.).
Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi, sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 57 str.). IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui kalint LukiÅ¡kių TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisÄ Ä¯ kalinimÄ teisÄs aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisÄtais, todÄl atsiranda pagrindas sprÄsti klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (ABTÄ® 57 str.). Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo Å¡alta, drÄgna, neužtikrintas apÅ¡vietimas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p. nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p., 23 p. gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta â 200 lx, įrengta dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 10 lx ir ne didesnÄ kaip 20 lx.
Atsakovas nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TIK visose kamerose yra skaidraus stiklo langai ir patalpos vÄdinamos natÅ«raliai per langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kÄjas kokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakÄius teiginius, pagrįsti savo skundo teiginiams nepateikÄ ir, tuo paÄiu, nepaneigÄ atsakovo argumentų. Akivaizdu, kad asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs. IÅ¡ pateiktų Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų (b.l. 55-84)(dalis patikrinimų atlikta iki pareiÅ¡kÄjo skunde minimo laikotarpio) duomenų matyti, kad dalyje tikrintų kamerų, kuriose taip pat buvo laikomas ir pareiÅ¡kÄjas, yra nustatyti nežymÅ«s apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros, sienų pavirÅ¡iaus neatitikimai higienos normų reikalavimams, taÄiau vÄlesnių patikrinimų duomenys patvirtina, jog pažeidimai operatyviai Å¡alinami.
NagrinÄjamu atveju byloje daugiau nÄra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TIK minÄtose kamerose iÅ¡ esmÄs (žymiai) buvo pažeisti higienos normų reikalavimai, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ svarstyti neturtinÄs žalos priteisimo klausimÄ (ABTÄ® 57 str.). Akivaizdu, kad užfiksuoti nežymÅ«s neatitikimai higienos normų reikalavimams nÄra tokio pobÅ«džio (intensyvumo), iÅ¡skyrus asmeniui tenkantį kameros plotÄ , kad patektų į Konvencijos 3 str. jurisdikcijÄ ir juos bÅ«tų galima vertinti kaip asmens kankinimÄ , nežmoniÅ¡kas įkalinimo sÄ lygas ir pan..
Be to, pažymÄtina, kad vadovaujantis VisuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenÄs sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenÄs sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolÄ nÄra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolÄ (valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sriÄių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (Å¡alÄio, drÄgmÄs, apÅ¡vietimo trÅ«kumo, kamerų sienų dangos ir t.t.) buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl Å¡alÄio kamerose, drÄgmÄs, nepakankamo paÅ¡vietimo, sienų dangos stovio laikytini nepagrįstais ir nepakankamais neturtinei žalai priteisti.
Teismas taip pat atkreipia dÄmesį, kad Higienos normos HN 76:2010 58 p. nustato, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius bei priemonÄs. Be to, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 p. įtvirtinta, kad laisvÄs atÄmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, taÄiau remonto darbų dažnumo Å¡i higienos norma nereglamentuoja. TodÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo konstatuoti taip pat ir atsakovo veiksmų neteisÄtumo.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad buvo priverstas apie 5 â 6 valandas ir ilgiau prabÅ«ti ankÅ¡toje sulaikymo patalpoje, taÄiau Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kÄjas nÄra konkretizavÄs (data, vieta, konkreti trukmÄ, aktai, kurie buvo pažeisti), nÄra pateikÄs jÄ patvirtinanÄių įrodymų, todÄl ji vertinama kaip nepakankama pažeidimui konstatuoti (ABTÄ® 57 str.).
Atsakovas nurodÄ, kad laikino laikymo kamerose jis buvo laikomas tik iki 2 valandų, o Å¡ios patalpos nuolat valomos. Kaip nepakankamus pažeidimui konstatuoti teismas vertina ir pareiÅ¡kÄjo teiginius apie jo nemaitinimÄ prieÅ¡ etapavimÄ arba iÅ¡ karto po etapavimo. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ nei kiek kartų, nei kada jam nebuvo pateiktas maistas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinanÄių pareiÅ¡kÄjo teiginius, teismui nepavyko surinkti, nors ABTÄ® Å¡iuos įrodymus pateikti pareigÄ nustatÄ bÅ«tent pareiÅ¡kÄjui.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad kamerose trÅ«ko kÄdžių ir todÄl jis privalÄdavo valgyti stovÄdamas. TaÄiau, teismo vertinimu, minÄtos aplinkybÄs (kÄdžių trÅ«kumas) neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todÄl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (LVAT 2013-05-16 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minÄtų aplinkybių nevertina kaip atskirų (savarankiÅ¡kų) neturtinÄs žalos padarymo pagrindų (ABTÄ® 57 str.).
PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad kamerose nuo tualeto jautÄ nemalonų kvapÄ , taip pat kamerose drÄgmÄ siekÄ 80 procentų ir dÄl to nedžiÅ«davo rÅ«bai. Ä® bylÄ pateiktų Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro Patikrinimo aktų duomenų matyti, kad eilÄs patikrinimų metu jokių sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimų nenustatyta (iÅ¡skyrus drÄgnas dÄmes bei apsilupusius dažus). AdministracinÄje byloje nÄra ginÄo, kad LukiÅ¡kių TIK patalpos vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du â per langus.
Tai patvirtina ir Patikrinimų aktų duomenys. Higienos normos HN 76:2010 24 p. nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas konstatuoja, kad tai visiÅ¡kai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, asmenys, kurie reguliariai vÄdina kameras, neturi problemų dÄl gaivaus oro ir pelÄsio kamerose. Higienos normos HN 76:2010 58 p. nustato, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys patys taip pat privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose (kamerose).
Taigi, nuo paÄio pareiÅ¡kÄjo veiksmų priklausÄ kamerų mikroklimatas â sistemingai vÄdinant bei valant kamerÄ ir sanitarinį mazgÄ objektyviai nebus per didelÄs drÄgmÄs, blogo kvapo ir t.t.. Be to, ir Patikrinimo aktuose neužfiksuotas 80 procentų drÄgnumas, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas. Beveik visais patikrinimo atvejais kamerų oro drÄgnumas atitikdavo normÄ arba tik nežymiai virÅ¡ydavo higienos normos reikalavimus. DÄl paminÄtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovo administracijos veiksmai Å¡ioje dalyje buvo neteisÄti neturtinÄs žalos atsiradimo kontekste (ABTÄ® 57 str.).
Teismas taip pat pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ, kad jam nepatinka kvapas, per didelÄ drÄgmÄ ir pan., taÄiau Å¡ių deklaratyvių teiginių nepagrindÄ jokiais įrodymais. Dalies jo teiginių nepatvirtino Patikrinimų aktų duomenys bei atsakovo teiginiai ir pateiktų dokumentų duomenys. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl nemalonaus kvapo yra iÅ¡imtinai subjektyvÅ«s â nÄra jokių duomenų apie kvapų intensyvumÄ , aÅ¡trumÄ ir pan.. Atkreiptinas dÄmesys, kad iÅ¡vÄdinti kamerÄ , taip pat jÄ sutvarkyti pareiga tenka ir paÄiam pareiÅ¡kÄjui.    PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ taip pat grindžia teiginiais, kad nÄra galimybÄs iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius.
Teismas Å¡iuos teiginius laiko nepagrįstais ir nepakankamais neteisÄtiems atsakovo veiksmams bei neturtinÄs žalos atsiradimui konstatuoti. AdministracinÄje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų (pareiÅ¡kÄjas aplamai jokių įrodymų neteikÄ, tuo akivaizdžiai ignoruodamas ABTÄ® įtvirtintas pareigas pareiÅ¡kÄjui), kad atsakovas pažeidžia 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-139 patvirtintų Normų reikalavimus, taip pat higienos normos HN 76:2010 nuostatas bei 2013-06-20 LukiÅ¡kių TIK Direktoriaus įsakymu I-103 patvirtinto ApraÅ¡o reikalavimus.
PaminÄto ApraÅ¡o 11 p. numato pareiÅ¡kÄjui skalbti virÅ¡utinius drabužius net ir nemokamai, taÄiau pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių duomenų, taip pat nenurodÄ ir skunde, kad kreipÄsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dÄl nemokamo virÅ¡utinių drabužių skalbimo. PaminÄtos aplinkybÄs neduoda pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisÄtumo fakto, todÄl skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. TeisÄs aktai, nustatantys kamerų įrengimÄ , nenumato virvių skalbiniams įrengimo, taÄiau tai neužkerta kelio paÄiam pareiÅ¡kÄjui įsigyti virvÄ ir ant jos laikinai padžiauti skalbinius.
Tai nežymus nepatogumas, kuris negali bÅ«ti prilygintas pažeidimams, įvardintiems Konvencijos 3 str..  Apibendrindamas iÅ¡dÄstytas iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad pagrindas neturtinei žalai priteisti yra tik neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, o kiti skunde įvardinti pažeidimai laikytini objektyviai bausmÄs sukeltais nepatogumais, kurie negali bÅ«ti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti (ABTÄ® 57 str.). Teismas pabrÄžia, kad LVAT yra suformavÄs teisminÄ praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir paÄios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).
Nors pareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrÄtimus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumenkinimÄ , taÄiau jokių tai patvirtinanÄių įrodymų į bylÄ nepateikÄ. Teismas taip pat vertina, kad administracinÄje byloje nÄra jokių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant ginÄÄ dÄl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 57 str.).
IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kÄjas iÅ¡dÄstÄ savo skunde teismui, apie dvasinius sukrÄtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinÄs žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus). Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kÄjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kÄjÄ ir Å¡i įtaka sukÄlÄ jam neigiamas pasekmes bei neteisÄtai suvarÅ¾Ä asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmÄ, teismas pabrÄžia, jog priteisiant neturtinÄs žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremianÄia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžianÄiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojanÄiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkreÄios situacijos aplinkybes. NeturtinÄs žalos prigimtis lemia tai, kad nÄra galimybÄs Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaiÄiuoti, grÄ Å¾inti nukentÄjusįjį į buvusiÄ padÄtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .
NeturtinÄs žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyrÄs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinÄs žalos dydį. Atkreiptinas dÄmesys, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma atlyginti neturtinÄs žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinÄs žalos dydį konkreÄioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.
Kaip jau buvo paminÄta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. Kiekvienu konkreÄiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, todÄl teismas privalo sprÄsti dÄl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkreÄiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.
Be to, sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominÄ situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisÄs principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrÄžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.
Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinÄjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padÄjo pareiÅ¡kÄjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasÄkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilÄ Ä¯rodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmÄs įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kÄjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 8-9, 18-50, 51, 54-84).
Pats pareiÅ¡kÄjas, visiÅ¡kai nesirÅ«pindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodÄ, jog jo paminÄtos faktinÄs aplinkybÄs (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo ir, be to, visiÅ¡kai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminÄta, sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta neturtinÄ Å¾ala (pasekmÄs), kuriÄ teismas galÄtų įvertinti pinigais.
LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrÄžÄ, kad įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinÄjamu atveju â neturtinÄs žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kÄjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kÄjo skundo argumentams dÄl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pan. (ABTÄ® 57 str.). GinÄo situacijoje taip pat bÅ«tina įvertinti neteisÄtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ pareiÅ¡kÄjui ta prasme, ar tokie (neteisÄti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galÄtų bÅ«ti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmoniÅ¡ku ar žeminanÄiu asmens orumÄ elgesiu. Ä®vertinÄs nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui atsiradusių neigiamų pasekmių (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nÄra pagrindo vertinti kaip kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį asmens orumÄ elgesį Konvencijos 3 str. kontekste.
Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisÄto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kÄsinimosi į jo garbÄ ir orumÄ . Teismas, įvertinÄs pateiktų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra pakankamo pagrindo įrodymų iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminÄtose konstitucinÄse normose įtvirtintos vertybÄs pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTÄ® 57 str.).
Pagal nusistovÄjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitarianÄiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausanÄiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimÄ , kad valstybÄs imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminanÄio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privaÄių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas Ebcin v.
Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. JungtinÄ KaralystÄ (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. JungtinÄ KaralystÄ (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)). GinÄo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nÄra įrodymų, jog pareiÅ¡kÄjas jo laikymo izoliatoriuje metu bÅ«tų kreipÄsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dÄl blogų kalinimo sÄ lygų. Ä®vertinus pateiktų įrodymų visetÄ teismui nekyla abejonių, kad dÄl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto normos) pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavÄs, kad galimybÄs nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkanÄiÄ teisÄs aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (LVAT administracinÄ byla Nr. A438-121/2009). Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmÄ, nesant tiesioginių bei pakankamų duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų įtakÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klei, nesant informacijos, jog pareiÅ¡kÄjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundÄsi LukiÅ¡kių TIK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustaÄius, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis (pareiÅ¡kÄjas buvo operatyviai apžiÅ«rÄtas medikų, jam paskirtas gydymas ir perkeltas į kitÄ kamerÄ ), atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydis įvertinamas 666 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo (ABTÄ® 57 str., 88 str. 5 p.).
DÄl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytais argumentais (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrÄžia, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todÄl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisÄtus interesus.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonÄs tikslų, o laisvÄs atÄmimas (suÄmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (ABTÄ® 57 str.).
Imama domÄn ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas, tyÄia sistemingai bei nuolat darydamas nusikaltimus, objektyviai turÄjo galimybÄ ir privalÄjo suvokti ateityje kilsianÄias neigiamas pasekmes: kardomosios priemonÄs suÄmimo paskyrimÄ bei vÄlesnį patalpinimÄ Ä¯ tardymo izoliatorių â t.y. iÅ¡ dalies ir jo sÄ moningi neteisÄti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dÄl įkalinimo sÄ lygų kokybÄs atsiradimo (CK 6.282 str. 1 d., pvz., Kauno apylinkÄs teismo baudžiamoji byla Nr. I-12-311/2014 ir kt., TIS LIteko duomenys).         Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui (nei skundo patenkinimui, nei atmetimui), todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo Ž.J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui Ž.J. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo, 666 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) neturtinÄs žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kÄjo Ž.J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .                    TeisÄjas                                                                                                   Algis MarkeviÄius