Legislator Case Law & Legislation
54eb369b-9fce-4d34-beda-c51f0dd3bc1f AI generated

54eb369b-9fce-4d34-beda-c51f0dd3bc1f · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 54eb369b-9fce-4d34-beda-c51f0dd3bc1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3304-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2015-9.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,          sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, Ingridai Bukantaitei,          nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – Ž.J.,          nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovui,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

54eb369b-9fce-4d34-beda-c51f0dd3bc1f · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3304-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2015-9.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,          sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, Ingridai Bukantaitei,          nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – Ž.J.,          nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovui,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl blogų įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 1-2), nurodė, kad nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01 atskirais periodais buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis.

Kamerų plotas buvo apie 7 kv.m., o kameroje buvo laikomi 4 asmenys. Dėl to vienam asmeniui tekdavo labai mažas gyvenamasis plotas. Kamerose tualetai neturėjo ventiliacijos, todėl jausdavosi blogas kvapas. Kamerose taip pat buvo bloga ventiliacija, todėl būdavo labai drėgna, nedžiūdavo drabužiai. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti viršutinius drabužius, o pačiose kamerose nebuvo virvių drėgniems skalbiniams pakabinti. Visose kamerose buvo tik po 2 kedės, todėl pareiškėjui valgyti tekdavo stovint.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad ant kamerų sienų buvo pelėsis, tinkas byrėdavo ant grindų, taip pat į maistÄ . Kamerų naktinis apÅ¡vietimas buvo labai mažas ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. ŽiemÄ kamerose buvo labai Å¡alta, o laikino sulaikymo kamerose taip pat labai silpnas apÅ¡vietimas, trÅ«ksta gryno oro, o pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose buvo laikomas po 5 – 6 valandas, nors pagal teisės aktų reikalavimus galėjo bÅ«ti laikomas tik 2 valandas. IÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TIK arba atvykus į Å¡iÄ Ä¯staigÄ , pareiÅ¡kėjas niekada nebÅ«davo maitinamas.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad dėl blogų įkalinimo sÄ lygų jam buvo sukelti dideli dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jis jautė nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Taip pat buvo sugadinta jo sveikata.   Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-17) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-12-05 periodiÅ¡kai buvo laikomas kamerose Nr. 107, 143, 341, 109, 105, 139, 148, 111, 151, 120, 127, 154, 281, 296, 253.

Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys (įtakos turi suimtųjų skaičius, atskirų grupių izoliavimas ir t.t.). Ä®staiga stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba.

Be to, kamerose įrengta kabelinė televizija. Kameros yra remontuojamos, nuteistiesiems iÅ¡duodamas reikiamas inventorius ir priemonės kamerų valymui, pagal sudarytas sutartis nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra ir profilaktiniai patikrinimai. Kiekvienam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Kadangi kamerų plotas nedidelis, todėl ne visais atvejais kiekvienam asmeniui tenka po atskirÄ taburetę.

Kamerų sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ (Higienos norma HN 76:2010). Visos kameros aprÅ«pintos baldais (lovomis, stalais, taburetėmis (suoliukais), kaip reikalauja Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, todėl tie asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio kamerose.

Patalynė suimtiesiems iÅ¡duodama taip, kaip reglamentuoja Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos normos. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utiniai drabužiai skalbiami, džiovinami tik apmokėjus už Å¡iÄ paslaugÄ ir tai numato LukiÅ¡kių TIK Direktoriaus 2013-06-20 įsakymu patvirtinto ApraÅ¡o normos. Å ia paslauga suimtieji turi teisę pasinaudoti ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę. ApraÅ¡e taip pat numatyta galimybė skalbti drabužius nemokamai, jeigu suimtasis sÄ skaitoje neturi lėšų.

Visi iÅ¡skalbti drabužiai suimtiesiems grÄ Å¾inami sausi (po džiovinimo funkcijos). Laikino sulaikymo kamerose suimtieji laikomi iki 2 valandų ir Å¡ios kameros nedidelės. Å iose kamerose yra suolas, ant kurio asmuo gali sėdėti. Å ios kameros sistemingai tvarkomos. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

          PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam periodiÅ¡kai kalint netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpyje nuo 2014-04-28 iki 2014-12-05. Priimdamas procesinį sprendimÄ teismas vertina atsakovo nurodytÄ Ä¯kalinimo terminÄ , kadangi jį patvirtina kiti bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, o pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodyto termino nepagrindė jokiais kitais įrodymais.Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerose.

Kamerose buvo šalta, drėgna, langai nesandarūs, neatliktas remontas, neužtikrintas apšvietimas, tualetai buvo be ventiliacijos ir t.t.. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas Lukiškių TI vertinamuoju laikotarpiu periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 107, 143, 341, 109, 105, 139, 148, 111, 151, 120, 127, 154, 281, 296, 253 (b.l. 11-12, 18-19). Pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Lukiškių TIK, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas apie 164 paras (individualaus gyvenamojo ploto norma svyravo nuo 2 kv.m. iki 2,7 kv.m.).

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 57 str.). IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 57 str.). Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo šalta, drėgna, neužtikrintas apšvietimas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p. nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p., 23 p. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TIK visose kamerose yra skaidraus stiklo langai ir patalpos vėdinamos natūraliai per langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas kokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius, pagrįsti savo skundo teiginiams nepateikė ir, tuo pačiu, nepaneigė atsakovo argumentų. Akivaizdu, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b.l. 55-84)(dalis patikrinimų atlikta iki pareiškėjo skunde minimo laikotarpio) duomenų matyti, kad dalyje tikrintų kamerų, kuriose taip pat buvo laikomas ir pareiškėjas, yra nustatyti nežymūs apšvietimo, temperatūros, sienų paviršiaus neatitikimai higienos normų reikalavimams, tačiau vėlesnių patikrinimų duomenys patvirtina, jog pažeidimai operatyviai šalinami.

Nagrinėjamu atveju byloje daugiau nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TIK minėtose kamerose iÅ¡ esmės (žymiai) buvo pažeisti higienos normų reikalavimai, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ svarstyti neturtinės žalos priteisimo klausimÄ (ABTÄ® 57 str.). Akivaizdu, kad užfiksuoti nežymÅ«s neatitikimai higienos normų reikalavimams nėra tokio pobÅ«džio (intensyvumo), iÅ¡skyrus asmeniui tenkantį kameros plotÄ , kad patektų į Konvencijos 3 str. jurisdikcijÄ ir juos bÅ«tų galima vertinti kaip asmens kankinimÄ , nežmoniÅ¡kas įkalinimo sÄ lygas ir pan..

Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (Å¡alčio, drėgmės, apÅ¡vietimo trÅ«kumo, kamerų sienų dangos ir t.t.) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio kamerose, drėgmės, nepakankamo paÅ¡vietimo, sienų dangos stovio laikytini nepagrįstais ir nepakankamais neturtinei žalai priteisti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Higienos normos HN 76:2010 58 p. nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Be to, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti taip pat ir atsakovo veiksmų neteisėtumo.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo priverstas apie 5 – 6 valandas ir ilgiau prabÅ«ti ankÅ¡toje sulaikymo patalpoje, tačiau Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nėra konkretizavęs (data, vieta, konkreti trukmė, aktai, kurie buvo pažeisti), nėra pateikęs jÄ patvirtinančių įrodymų, todėl ji vertinama kaip nepakankama pažeidimui konstatuoti (ABTÄ® 57 str.).

Atsakovas nurodė, kad laikino laikymo kamerose jis buvo laikomas tik iki 2 valandų, o Å¡ios patalpos nuolat valomos. Kaip nepakankamus pažeidimui konstatuoti teismas vertina ir pareiÅ¡kėjo teiginius apie jo nemaitinimÄ prieÅ¡ etapavimÄ arba iÅ¡ karto po etapavimo. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei kiek kartų, nei kada jam nebuvo pateiktas maistas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius, teismui nepavyko surinkti, nors ABTÄ® Å¡iuos įrodymus pateikti pareigÄ nustatė bÅ«tent pareiÅ¡kėjui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose trūko kėdžių ir todėl jis privalėdavo valgyti stovėdamas. Tačiau, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės (kėdžių trūkumas) neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (LVAT 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų (savarankiškų) neturtinės žalos padarymo pagrindų (ABTĮ 57 str.).

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kamerose nuo tualeto jautė nemalonų kvapÄ , taip pat kamerose drėgmė siekė 80 procentų ir dėl to nedžiÅ«davo rÅ«bai. Ä® bylÄ pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktų duomenų matyti, kad eilės patikrinimų metu jokių sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimų nenustatyta (iÅ¡skyrus drėgnas dėmes bei apsilupusius dažus). Administracinėje byloje nėra ginčo, kad LukiÅ¡kių TIK patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du – per langus.

Tai patvirtina ir Patikrinimų aktų duomenys. Higienos normos HN 76:2010 24 p. nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas konstatuoja, kad tai visiškai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl gaivaus oro ir pelėsio kamerose. Higienos normos HN 76:2010 58 p. nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose (kamerose).

Taigi, nuo pačio pareiÅ¡kėjo veiksmų priklausė kamerų mikroklimatas – sistemingai vėdinant bei valant kamerÄ ir sanitarinį mazgÄ objektyviai nebus per didelės drėgmės, blogo kvapo ir t.t.. Be to, ir Patikrinimo aktuose neužfiksuotas 80 procentų drėgnumas, kaip teigia pareiÅ¡kėjas. Beveik visais patikrinimo atvejais kamerų oro drėgnumas atitikdavo normÄ arba tik nežymiai virÅ¡ydavo higienos normos reikalavimus. Dėl paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovo administracijos veiksmai Å¡ioje dalyje buvo neteisėti neturtinės žalos atsiradimo kontekste (ABTÄ® 57 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, kad jam nepatinka kvapas, per didelė drėgmė ir pan., tačiau Å¡ių deklaratyvių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Dalies jo teiginių nepatvirtino Patikrinimų aktų duomenys bei atsakovo teiginiai ir pateiktų dokumentų duomenys. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo yra iÅ¡imtinai subjektyvÅ«s – nėra jokių duomenų apie kvapų intensyvumÄ , aÅ¡trumÄ ir pan.. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡vėdinti kamerÄ , taip pat jÄ sutvarkyti pareiga tenka ir pačiam pareiÅ¡kėjui.    PareiÅ¡kėjas savo skundÄ taip pat grindžia teiginiais, kad nėra galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius.

Teismas šiuos teiginius laiko nepagrįstais ir nepakankamais neteisėtiems atsakovo veiksmams bei neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti. Administracinėje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų (pareiškėjas aplamai jokių įrodymų neteikė, tuo akivaizdžiai ignoruodamas ABTĮ įtvirtintas pareigas pareiškėjui), kad atsakovas pažeidžia 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-139 patvirtintų Normų reikalavimus, taip pat higienos normos HN 76:2010 nuostatas bei 2013-06-20 Lukiškių TIK Direktoriaus įsakymu I-103 patvirtinto Aprašo reikalavimus.

Paminėto ApraÅ¡o 11 p. numato pareiÅ¡kėjui skalbti virÅ¡utinius drabužius net ir nemokamai, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, taip pat nenurodė ir skunde, kad kreipėsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl nemokamo virÅ¡utinių drabužių skalbimo. Paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo fakto, todėl skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teisės aktai, nustatantys kamerų įrengimÄ , nenumato virvių skalbiniams įrengimo, tačiau tai neužkerta kelio pačiam pareiÅ¡kėjui įsigyti virvę ir ant jos laikinai padžiauti skalbinius.

Tai nežymus nepatogumas, kuris negali bÅ«ti prilygintas pažeidimams, įvardintiems Konvencijos 3 str..  Apibendrindamas iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad pagrindas neturtinei žalai priteisti yra tik neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, o kiti skunde įvardinti pažeidimai laikytini objektyviai bausmės sukeltais nepatogumais, kurie negali bÅ«ti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti (ABTÄ® 57 str.). Teismas pabrėžia, kad LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumenkinimÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Teismas taip pat vertina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant ginÄÄ dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 57 str.).

IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė savo skunde teismui, apie dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus). Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 8-9, 18-50, 51, 54-84).

Pats pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai nesirÅ«pindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir, be to, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentams dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pan. (ABTÄ® 57 str.). Ginčo situacijoje taip pat bÅ«tina įvertinti neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ pareiÅ¡kėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų bÅ«ti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu asmens orumÄ elgesiu. Ä®vertinęs nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atsiradusių neigiamų pasekmių (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nėra pagrindo vertinti kaip kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį asmens orumÄ elgesį Konvencijos 3 str. kontekste.

Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTÄ® 57 str.).

Pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas Ebcin v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo izoliatoriuje metu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų. Ä®vertinus pateiktų įrodymų visetÄ teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto normos) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, nesant tiesioginių bei pakankamų duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, nesant informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi LukiÅ¡kių TIK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis (pareiÅ¡kėjas buvo operatyviai apžiÅ«rėtas medikų, jam paskirtas gydymas ir perkeltas į kitÄ kamerÄ ), atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 666 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo (ABTÄ® 57 str., 88 str. 5 p.).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

Imama domėn ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, tyčia sistemingai bei nuolat darydamas nusikaltimus, objektyviai turėjo galimybę ir privalėjo suvokti ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes: kardomosios priemonės suėmimo paskyrimÄ bei vėlesnį patalpinimÄ Ä¯ tardymo izoliatorių – t.y. iÅ¡ dalies ir jo sÄ moningi neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl įkalinimo sÄ lygų kokybės atsiradimo (CK 6.282 str. 1 d., pvz., Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-12-311/2014 ir kt., TIS LIteko duomenys).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui (nei skundo patenkinimui, nei atmetimui), todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Ž.J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui Ž.J. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 666 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo Ž.J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .                    Teisėjas                                                                                                   Algis Markevičius