54eae854-39b4-4247-bd27-0633db54fb87 · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-267-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02108-2012-0                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. kovo 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo K. M. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 1100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,n u s t a t ė :K. M. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 19 d., 9.15 val., Vilniaus r., Ažulaukės kaime bÅ«damas neblaivus (0.60 promilės) vairavo automobilį „Subaru Legacy“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patrauktas K.

M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarimÄ , pripažįstant jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., ir paskiriant už Å¡io pažeidimo padarymÄ nuobaudÄ â€“ 1100 Lt baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nutarime iÅ¡dėstytas aplinkybes bei paskirtÄ nuobaudÄ , apeliantas mano, kad nutarimas ta dalimi, kuria nuspręsta paskirti 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , nepagrįstas, todėl keistinas, taikant ATPK 301 str. nuostatas pakeičiant paskirtÄ nuobaudÄ Ä¯ Å¡velnesnę.

Apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad apeliantas nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turėjo vertinti dar ir tai, koks buvo nustatytas girtumo laipsnis, t. y. jis tik nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ alkoholio kiekį 0,20 promilės dalimi. Apeliantas mano, kad padaryto teisės pažeidimo aplinkybės nebuvo įžūlios (tyčinės), pažeidimo padarymo rytÄ vairuoti transporto priemonę apeliantui buvo bÅ«tina, reikėjo vykti į darbÄ , kadangi buvo suplanuotas svarbus susitikimas.

Apeliantas nesijautė apsvaigęs, todėl atsižvelgęs į savijautÄ bei įvertinęs tai, kad iÅ¡ vakaro buvo vartojęs tik nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų, jis buvo įsitikinęs, jog gali vairuoti, ir tokiu savo elgesiu nepažeidžia atitinkamų KET ir ATPK nuostatų. Turėdamas didelį, net 40 metų vairuotojo staÅ¾Ä , apeliantas pakankamai objektyviai įvertino ir suprato, kad tiktai vakare iÅ¡gertas alkoholis negalėjo daryti jokios įtakos jo vairavimui. Tačiau policijos pareigÅ«nui patikrinus girtumÄ ir nustačius lengvÄ girtumo laipsnį, apeliantas pripažino savo kaltę bei gailėjosi, atsakomybės iÅ¡vengti jokiais bÅ«dais nesistengė.

Leistina neblaivumo riba virÅ¡yta vos 0,20 promilės dalimi, bÅ«tent todėl apeliantas neblaivus nesijautė, o jo veiksmai negalėjo kelti ir nekėlė realios grėsmės aplinkai ar aplinkiniams. Apeliantas pažymi, kad tokio pobÅ«džio pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , dėl kurio nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau paskirtos nuobaudos yra tik už smulkius dėl neatsargumo atliktus ATPK nuostatų pažeidimus. Savo veiksmais apeliantas nesukėlė jokių žalingų pasekmių, jis nėra įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ , nepiktnaudžiauja alkoholiu.

Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudÄ už padarytÄ pažeidimÄ neįvertino ir kitų aplinkybių, kurios galėjo suÅ¡velninti nuobaudos dydį, t. y. teismui buvo pateikti įrodymai apie Lietuvos mokslų tarybos jam suteiktÄ daktaro laipsnį, buvo pateiktas Tarpininkavimo raÅ¡tas iÅ¡ darbovietės, kuriame buvo iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl apelianto charakteristikos (jis charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai); nurodoma apelianto vadovaujamos bendrovės UAB „M“ (duomenys pakeisti) dalyvavimo ES projektuose visuomeninė reikÅ¡mė bei iÅ¡skirtinė svarba; bendrovės veiklos specifikos subtilybės, bei aplinkybės, susijusios su dideliu atstumu tarp apelianto gyvenamosios vietos ir darbovietės, silpnos jo sveikatos ir mažo darbingumo.

Teismas neįvertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl daugumos Tarpininkavimo raÅ¡te nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių. Transporto priemonė apeliantui yra praktiÅ¡kai vienintelė susisiekimo priemonė laiku atvykti į darbÄ , o neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis negalės laiku atvykti į darbÄ , dėl ko gali jį prarasti. Apeliantas pažymi, jog jo darbo užmokestis yra vienintelis jo Å¡eimos pajamų Å¡altinis. Pagrindinės apelianto darbo funkcijos, neskaitant vadovavimo visai įmonei, kurioje Å¡iuo metu dirba 16 darbuotojų, yra kasdieniai susitikimai su įmonės klientais tiek Vilniuje, tiek ir kituose miestuose visoje Lietuvoje, taip pat tenka vykti į EstijÄ , LenkijÄ , VokietijÄ ir kitas kaimynines Å¡alis.

Atsižvelgiant į tai, kad į susitikimus apeliantas kaip įmonės vadovas vyksta asmeniÅ¡kai, per vienÄ darbo dienÄ jis yra priverstas nuvažiuoti vidutiniÅ¡kai apie 150 km ir daugiau. Siekiant ir toliau vykdyti sėkmingÄ Å«kinę veiklÄ , apeliantui yra bÅ«tinas vairuotojo pažymėjimas, prieÅ¡ingu atveju, tinkamai neatlikdamas darbo funkcijų, apeliantas negalės užtikrinti savo įmonės tolimesnės stabilios veiklos, negalės užtikrinti planuojamų gauti pajamų, dėl ko nukentės ne tik įmonės finansiniai rodikliai, tačiau jis negalės laiku atsiskaityti su įmonės darbuotojais, bei nesumokės planuojamų sumokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ .

Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad dėl prastos sveikatos bÅ«klės apeliantui naudotis visuomeniniu transportu vykstant į darbÄ bÅ«tų neįmanoma. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas jam griežtÄ administracinę nuobaudÄ negalėjo žinoti, kad anksčiau iÅ¡vardintos aplinkybės bus grindžiamos ir kitais įrodymais: tarpininkavimo raÅ¡tais iÅ¡ Lietuvos žmogaus teisių asociacijos bei iÅ¡ Lietuvos irklavimo federacijos, kuriuose yra papildomai patvirtinta apie apelianto teigiamas asmenines savybes, aktyvų dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje, pagalbÄ organizuojant visuomenei reikÅ¡mingus renginius.

Be to, prie apeliacinio skundo apeliantas papildomai pateikia 2013-01-17 VÅ Ä® Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, patvirtinantį apie jo sveikatos problemas, bei 2013-01-18 VÅ Ä® Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo iÅ¡raÅ¡Ä apie apelianto senyvo amžiaus motinos, kuria jis privalo rÅ«pintis, sveikatos problemas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į jo asmenybę ir jam apskirta per griežta ir neproporcinga nuobauda, neatitinkanti ir prieÅ¡inga ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams, o paskirtos nuobaudos tolimesnis galiojimas ne pasiektų atitinkamus tikslus, tačiau sukeltų dideles neigiamas pasekmes ne tik apeliantui ir visai jo Å¡eimai, tačiau ir jo įmonės darbuotojams.

Esant minėtoms aplinkybėms, apelianto manymu, ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų pagrindinės ir papildomos nuobaudų paskyrimas, nors ir minimalaus dydžio, bÅ«tų neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir apelianto asmenybei. Objektyviai vertinant nurodytų aplinkybių visumÄ , jos laikytinos iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , todėl mano, kad geriausiai administracinės nuobaudos tikslus atitiktų Å¡velnesnė nuobauda – 1100 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

   Apeliacinis skundas netenkinamas.  ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 301 str. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimÄ ir gailisi dėl jo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad K. M. atsakomybę sunkina, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam 2012-03-30 pagal ATPK 124 str. buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumÄ visuomenei, pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, paskyrė 1100 Lt baudÄ , kuri didesnė nei sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ numatyta minimali bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui – 1 metams.

Apeliantas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bÅ«tų pasiekti jam neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ , taikant ATPK 301 str., mažinti K. M. paskirtÄ nuobaudÄ ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra. Skiriant nuobaudÄ jau įvertinta K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimÄ (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartÄ jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Apelianto nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, teisės vairuoti atėmimas gali tiesiogiai įtakoti darbo praradimÄ , apeliantas yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, apelianto gaunamos pajamos yra vienintelis jo Å¡eimos pajamų Å¡altinis, apelianto prasta sveikatos bÅ«klė, jis prižiÅ«ri senyvo amžiaus ligotÄ motinÄ ir kt.) reikÅ¡mingos Å¡iuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).

K. M. padarė Å¡iurkÅ¡tų administracinį teisės pažeidimÄ transporto srityje, t. y. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo darbinės veiklos pobÅ«dis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis, turėdamas didelį vairavimo staÅ¾Ä , privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pastebėtina, kad iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 8-9), matyti, kad K. M. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę, rodo, kad K. M. atitinkamų iÅ¡vadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Atkreiptinas dėmesys, kad K. M. 2012-03-30 nutarimu už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 124 str., t. y. tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , paskirta 450 Lt bauda.

Tai, vadovaujantis ATPK 32 str. 1 d. 5 p., laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta keliÄ taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų Å¡ios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikÅ¡minga, kad jos pagrindu bÅ«tų galima žymiai Å¡velninti nuobaudÄ .

Pažeidėjo padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. K. M. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Angelė Ikasalienė