54e6cbe5-62f0-4b3a-98dc-2a2ed271e00e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1372-780/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03120-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.4.3; 18.6.1.5; 18.7; 18.10; 55.1.1; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS 2022 m. kovo 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Medvedevienės, RamÅ«no Å arkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Andriui Antanui ViÅ¡niakui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. L. L. ir jo atstovui advokatui V. M., atsakovės atstovui S. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. L. L. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas skunde pareikÅ¡tais reikalavimais, kurie 2021-12-14 teismo nutartimi buvo priimti nagrinėti, praÅ¡o:

1) Panaikinti 2021-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tÄ Nr. 1 SS-1692-(7.5.) ir 2021-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus rastÄ Nr. 7SD-6691-(14.7.137 E.);

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. tenkinti PareiÅ¡kėjo 2021-08-31 praÅ¡ymÄ visa apimtimi. Skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.), kuriuo S. L. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį - 1,75 ha žemės atlyginant pinigais, teismo 2021-12-14 nutartimi atsisakyta priimti, todėl Å¡is reikalavimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad 1993-04-28 buvo sudarytas susitarimas atstatyti nuosavybes teises į buvusio savininko N. J. žemės valdÄ , turėtÄ Kauno apskrities (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį - teritorinį suskirstymÄ , Kauno (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viso bendro ploto 11,20 ha, pareiÅ¡kėjas pretendavo į dalį Å¡ios žemės ploto, t. y. į 3,70 ha. 2000-07-13 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu Nr. 02-01-5363 bei sprendimu Nr. 19/1837 S. L. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J.

N. nuosavybės teisėmis valdytÄ Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) nekilnojamÄ jį turtÄ - 1,95 ha žemės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra. 2019-10-23 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - NŽT) sprendimu Nr. 7S-127-(14.7.3.) (toliau – Sprendimas) atkÅ«rė nuosavybės teises į piliečiui S. L. L. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį - 1,75 ha žemės, atlyginant pinigais - 681 Eur. 2021-08-31 NŽT Kauno skyriui buvo teiktas praÅ¡ymas (toliau - PraÅ¡ymas) dėl 2019-10-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus sprendimo Nr. 7S-127-(14.7.3.) panaikinimo/pakeitimo. 2021-09-28 gautas NŽT Kauno skyriaus raÅ¡tas (toliau - RaÅ¡tas), Nr. 7SD-6691- (14.7.137 E.), kuriuo netenkintas minėtas PraÅ¡ymas. 2021-10-11 NŽT direktoriui buvo pateiktas skundas, dėl RaÅ¡to. 2021-11-09 gautas raÅ¡tas iÅ¡ NŽT, kuriuo minėtas Skundas netenkintas.

Tiek RaÅ¡tas, tiek 2021-11-09 NŽT raÅ¡tas yra tik formalaus pobÅ«džio, įvardijantys įvairias teisės normas, tačiau nesprendžiantys susidariusios situacijos iÅ¡ esmės. NŽT sistemingai nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kurioje nurodoma jog: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas (toliau - VAÄ®).

VAÄ® 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas iÅ¡samumo principas. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį. Individualiam administraciniam aktui yra keliamas motyvuotumo reikalavimas, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija bÅ«tų žinoma ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Atsakymas kartu turi būti ir adekvatus bei pakankamas. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Šiuo atveju 2021-09-28 NŽT Kauno skyriaus pateiktame Rašte nurodytos įvairios teisės aktų nuostatos, tačiau realiai susidariusiomis situacijos aplinkybėmis nesivadovaujama. Vien formalus Rašte nurodomų teisės aktų skaičius, puslapių skaičius, ilgumas savaime nesuponuoja VAĮ 3 straipsnio 8 punkte įtvirtinto išsamumo principo laikymosi.

Be to, RaÅ¡te nėra atsižvelgiama į tai, kad bÅ«tent NŽT Kauno skyrius yra stipresnioji Å¡ių teisinių santykių pusė, jie iÅ¡ S. L. L. teikiamų praÅ¡ymų galėjo suprasti senyvo asmens tikrÄ jį ketinimÄ turėti žemę, nes iÅ¡ jo konkliudentinių veiksmų nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad jis nori žemės sklypo. NŽT Kauno skyrius turėjo galimybę bÅ«ti aktyvÅ«s ir patys iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti situacijÄ , kodėl nėra galimybės gražinti žemės sklypÄ natÅ«rÄ bei pasiÅ«lyti lygiavertį žemės sklypÄ , nes vis iÅ¡ pakartotinai teikiamų PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų buvo akivaizdu, kad asmeniui nesuprantama, kodėl žemė nėra jam gražinama natÅ«ra, kas, kodėl ir kada nusprendė ginčo žemės sklypÄ paskirti Vytauto Didžiojo universitetui mokslo ir mokymo reikmėms.

Tačiau NŽT Kauno skyrius buvo pasyvus PareiÅ¡kėjo interesų ir teisių atžvilgiu, formaliai teikė atsakymus į jo praÅ¡ymus, neatsižvelgdami į tai, kad senyvo amžiaus žmogui, neturinčiam teisinio iÅ¡silavinimo ir specialių žinių, nėra suvokiama, kodėl jam negali bÅ«ti sugrÄ Å¾intas žemės sklypas natÅ«ra ar suteiktas kitas lygiavertis žemės sklypas. Toks formalus ir biurokratiÅ¡kas NŽT Kauno skyriaus elgesys nesiderina su gero administravimo principu, o jų pateiktame RaÅ¡te minėtomis faktinėmis aplinkybėmis nesivadovaujama, o centrinė NŽT neiÅ¡taisė Kauno skyriaus padarytų pažeidimų ir nurodė, kad Skundas yra nepagrįstas.

Tačiau PareiÅ¡kėjo Skundo dėl RaÅ¡to turinys buvo vertinamas tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nesigilinant į esamÄ situacijÄ , todėl liko neįžvelgtas PareiÅ¡kėjo teisėtų interesų pažeidimas. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad tiek 2021-09-28 NŽT Kauno skyriaus RaÅ¡tas, tiek 2021-11-09 NŽT RaÅ¡tas yra naikintini, nes pasyvus vieÅ¡ojo subjekto elgesys PareiÅ¡kėjo teisėtų interesų ir teisių atžvilgiu yra netinkamas bei keliantis abejones dėl objektyvumo nagrinėjant S. L.

L. praÅ¡ymus. RaÅ¡tai parengti biurokratiÅ¡kai, tik formaliai vadovaujantis teisės normomis, tačiau neatsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ ad hoc. IÅ¡samumas turi pasireikÅ¡ti adekvačiai (turi bÅ«ti susieta su turiniu), aiÅ¡kiai (bet kuris asmuo, nepaisant jo iÅ¡silavinimo, turi suvokti, kodėl jo skundas/praÅ¡ymas netenkinamas), pakankamai (ne tik formaliais pasisakymais) iÅ¡analizuojant visas aplinkybes, jas siejant su teisės aktų nuostatomis (konkrečiÄ situacijÄ susiejant su teisės aktais ir prieinant prie bÅ«tent tai situacijai bÅ«dingos iÅ¡vados, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡kus atsisakymo tenkinti PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pagrindas).

Todėl Atsakovės RaÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi atitinkantys iÅ¡samumo principo reikalavimus ir dėl to naikintini. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė patenkinti skundÄ jame nurodytais motyvais ir papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas visada norėjo atgauti žemę natÅ«ra, o ne gauti kompensacijÄ pinigais. Dėl galimybės atkurti nuosavybę ekvivalentine natÅ«ra pareiÅ¡kėjas nesuprato, o atsakovė tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kino atkÅ«rimo tvarkos. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-07-13 sprendimu Nr. 19/1837 S. L. L., kartu su bendraturčiais, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,95 ha žemės, valdytos buvusio savininko J. N. Kaune, (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2019-10-23 sprendimu Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“ į buvusio savininko J. N. nuosavybės teise valdytÄ 1,75 ha žemę Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (buvusiame Kauno r., (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės atkurtos atlyginant kitu bÅ«du: pinigais - 681 Eur, kadangi 1,75 ha žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei (priskirta Vytauto Didžiojo universitetui, buvo suteikta buvusiai LŽŪA mokslo ir mokymo reikmėms).

PareiÅ¡kėjas apie praÅ¡omos atkurti vietoje žemės priskirtinumÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei žinojo nuo praÅ¡ymo padavimo momento, kadangi 1991-10-16 praÅ¡yme gražinti žemę buvusioje vietoje, 2.3 papunktyje, nurodyta „šiuo metu žemė valdo LŽŪA mokomasis bandymų Å«kis“. Ta pati informacija pateikta PareiÅ¡kėjo, kartu su kitais pretendentais, 1996-12-20 PraÅ¡yme. Taip pat 2007-03-28 PraÅ¡yme PareiÅ¡kėjas pozicijos nepakeičia ir paÅ¡o žemę gražinti natÅ«ra, nors buvo institucijų informuotas apie kompensavimo bÅ«do nepasirinkimo pasekmes 2003-02-27 praneÅ¡imu Nr. 157-26 ir 2007-02-21 praneÅ¡imu Nr. 73 „Dėl kompensavimo bÅ«do“.

PareiÅ¡kėjui 2003-02-27 perneÅ¡imu Nr. 157-26 buvo siÅ«loma pasirinkti kitÄ kompensavimo bÅ«dÄ ir jis buvo informuotas apie nepasirinkimo pasekmes, kad nepareiÅ¡kus valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, nuosavybės teisės bus atkurtos praÅ¡ymus nagrinėjančios institucijos parinktu bÅ«du. PareiÅ¡kėjas pakartotinai informuotas analogiÅ¡ko turinio 2007-02-21 praneÅ¡imu Nr. 73 „Dėl kompensavimo bÅ«do“. PareiÅ¡kėjas praneÅ¡imuose nurodytais terminais nepasirinko kompensavimo bÅ«do.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 12 str. 8 d. nustatyta valstybės iÅ¡perkama žemė, jei žemė suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms. Å ios žemės naudotojų sÄ raÅ¡Ä ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. Piliečiams už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atlyginama AtkÅ«rimo įstatymo 16 str. nustatyta tvarka.

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) buvo nurodyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

AnalogiÅ¡kos nuostatos buvo numatytos ir piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau -Tvarka). Vadovaujantis pirmiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, piliečiai pareikÅ¡ti valiÄ , dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius per nustatytÄ terminÄ , Tvarkos 3 punkte numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ perėjo apskrities virÅ¡ininko administracijai.

Tačiau nuo 2012-02-01 pirmiau minėta atkÅ«rimo įstatymo 21 str. 3 d. nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas atkÅ«rimo įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Aktualios redakcijos AtkÅ«rimo įstatymo 21 str. 5 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Tvarkaos 31 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ jį turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai piliečio pateiktame praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme ar nurodytu bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas privatinės nuosavybės teisės instituto atkÅ«rimÄ , pabrėždamas nuosavybės teisių tęstinumo nuostatÄ , kartu įtvirtino jos (teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ ) realizavimÄ , taikant ribotos restitucijos principÄ , įvertinęs pasikeitusius politinius, ekonominius, socialinius santykius, siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir taip apginti pažeistÄ jÄ nuosavybės teisę, nustatė nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ , sÄ lygas ir pabrėžė pirmenybę žemę sugrÄ Å¾inti natÅ«ra, taip pat numatė situacijÄ , kai dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių žemę grÄ Å¾inti natÅ«ra, tai buvusiam savininkui (jo teisių perėmėjams) garantuojama teisė pasirinkti nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«dÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. 1990-11-15 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino, kad neginčijamai pripažįsta Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumÄ , tačiau kartu nustatė, kad teisė susigrÄ Å¾inti priklausiusį iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra realizuojama remiantis įstatymo apibrėžtomis ribomis ir tvarka, o nesant galimybės susigrÄ Å¾inti įtvirtinama teisė gauti kompensacijÄ .

Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartÄ pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-03-08, 2001-04-02 nutarimai). Vadovaujantis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-436-415/2020, tuo atveju, kai įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Formuojamoje teismų praktikoje (LVAT 2019-08-07 administracinė byla Nr. eA-331-525/2019 ir daugelyje kitų administracinių bylų) LVAT pabrėžė bÅ«tinumÄ pretendentams bÅ«ti aktyviems, domėtis nuosavybės teisių atkÅ«rimu ir Å¡io proceso teisiniu reglamentavimu. PareiÅ¡kėjo, pasyvumÄ ir nesidomėjimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu įrodo, kad įstatymų leistinais terminais, apie kuriuos jis buvo informuotas, PareiÅ¡kėjas nepakeitėte valios, o priėmus 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.) į teismÄ su Skundu kreipėsi tik praėjus dviem metams, kai sprendimai dėl žemės atkÅ«rimo yra skundžiami teismine tvarka per vieno mėnesio terminÄ (ABTÄ® 29 str. 1 d.), kuris Å¡ioje byloje nebuvo atnaujintas.

Taigi, remiantis AtkÅ«rimo įstatymo, Tvarkos minėtomis nuostatomis ir pateikta teismų praktika, PareiÅ¡kėjas iki 2003-04-01 turėjo teisę iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo arba pakeisti jau iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bÅ«do, o nuo 2012-02-01 Nacionalinė žemės tarnyba, kadangi buvo praÅ¡oma gražinti žemę natÅ«ra, nebeturi teisės parinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do kitokio kaip atlyginimas pinigais.

Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio nuostatų. Kadangi PareiÅ¡kėjas neteikė praÅ¡ymo atkurti lygiavertį žemės sklypÄ ar įstatymų nustatytu terminu nepakeitė valios dėl kompensavimo bÅ«do, todėl nėra, ir 2019-10-23 sprendimo Nr. 7S-127-(14.7.3.) priėmimo metu nebuvo, teisinio pagrindo atkurti S. L. L. nuosavybės teises į lygiavertį žemės sklypÄ . Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali bÅ«ti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 str. 1 d.).

Kadangi skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tai yra iÅ¡samÅ«s, motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl negali bÅ«ti panaikinti pagal ABTÄ® 91 str. Teismo posėdyje atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas visada žinojo, jog žemė, kuriÄ nori susigrÄ Å¾inti natÅ«ra, buvo suteikta LŽŪA mokslo ir mokymo reikmėms, ir kategoriÅ¡kai reikalavo grÄ Å¾inti jÄ natÅ«ra, nepasirinko kito kompensavimo bÅ«do, todėl nuosavybė buvo atkurta atlyginant pingais.

Skundžiamuoe raÅ¡tuose pareiÅ¡kėjui tai iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjo ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno rajono skyriaus (toliau – Skyrius) 2021-09-28 sprendimu (raÅ¡tu) Nr. 7SD-6691-(14.7.137 E.) (toliau - ir Sprendimas) NŽT Skyrius nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo S. L. L. praÅ¡ymÄ pakeisti NŽT 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.), kuriuo pareiÅ¡kėjui atkurtos nuosavybės teises į jam tenkančiÄ buvusio savininko J.

N. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamojo turto dalį - 1,75 ha žemės, esantį Kauno apskrities, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, atlyginant pinigais už 1,75 ha žemės 681 Eur, pakeičiant į sprendimÄ pareiÅ¡kėjui tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį -1,75 ha žemę, grÄ Å¾inti natÅ«ra arba perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ Kauno r. sav., arba panaikinti 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.) ir priimti naujÄ sprendimÄ - už pareiÅ¡kėjui tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį -1,75 ha žemę, grÄ Å¾inti natÅ«ra arba perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ Kauno r. sav.

NŽT Skyrius Sprendime nurodė, kad jis priimtas teisingai ir teisėtai, atsižvelgiant į Sprendime nurodytas teisės normas. PareiÅ¡kėjo ginčijamu NŽT 2021-11-09 sprendimu (raÅ¡tu) Nr. 1 SS-1692-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas dėl skundo) pareiÅ¡kėjo 2021-10-11 skundas „Dėl 2021-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus raÅ¡to/atsakymo“ atmestas kaip nepagrįstas, kadangi konstatuota, jog ginčijamame NŽT Skyriaus Sprendime iÅ¡samiai, argumentuotai, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, paaiÅ¡kinta, kodėl negali bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas pakeisti/panaikinti NŽT 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.).

Ä® bylÄ pateiktos nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos duomenimis nustatyta: 1991-10-16 praÅ¡ymo gražinti buvusio savininko J. N. žemę 2.3 punkte pati pretendentė nurodė: „šiuo metu žemę valdo LŽŪA mokomasis bandymų Å«kis“. PraÅ¡yme nurodyta, kad visų pretendentų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ S. L. L., valia – susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje. 1993-04-28 susitarimu pretendentai į buvusio savininko N. J. žemės valdÄ , turėtÄ Kauno apskrities (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymÄ Kauno rajono NoreikiÅ¡kių apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime, iÅ¡ viso 11,20 ha bendro ploto, susitarė atstatyti nuosavybes teises į žemę sutartomis dalimis.

Susitarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui S. L. L. tenka 3,70 ha žemės ploto. 1996-12-20 praÅ¡yme S. L. L., kartu su kitais pretendentais, nurodė, kad žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, kuri Å¡iuo metu skirta LŽŪA mokslo reikmėms, pageidauja atsiimti natÅ«ra, su visais siÅ«lomais kompensavimo už žemę bÅ«dais nesutinka. 2000-07-13 Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 19/1837 S. L. L., buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį - 1,95 ha žemės Kaune, (duomenys neskelbtini), valdytos buvusio savininko J.

N., grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su kitais bendrasavininkais R. D. - 1,95 ha ir E. M. U. - 1,95 ha. 2003-02-27 praneÅ¡imu Nr. 157-26 Žemėtvarkos skyrius S. L. L. dėl likusios žemės pasiÅ«lė iki 2003-04-01 praneÅ¡ti kokį kompensavimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ jis pasirenka ir nurodytos nepasirinkimo pasekmės – nuosavybės teisės bus atkurtos praÅ¡ymus nagrinėjančios institucijos parinktu bÅ«du. 2007-02-21 praneÅ¡imu Nr. 73 Žemėtvarkos skyrius S. L.

L. informavo, kad jo paveldima žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, t. y. užimta Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo mokymo reikmėms, informavo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 str. jam gali bÅ«ti siÅ«loma kompensacija pinigais, akcijomis, lygiavertis žemės, miÅ¡ko sklypas kitoje kadastro vietoje ir jis buvo papraÅ¡ytas iki 2007-03-12 atvykti į Kauno r. Ringaudų žemėtvarkos skyrių ir pateikti praÅ¡ymÄ , nurodant kokį kompensavimo bÅ«dÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę jis pasirenka, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu nenurodys kokį kompensavimo bÅ«dÄ pasirenka, nuosavybės teisės bus atkuriamos Kauno apskrities virÅ¡ininko parinktu bÅ«du. 2007-03-26 pareiÅ¡kimu S. L.

L. Žemėtvarkos skyriui pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti laisvÄ neužstatytÄ Å¾emės sklypÄ tik natÅ«ra. 2019-10-23 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus sprendimu Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“ pareiÅ¡kėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. N. nuosavybės teise valdytÄ 1,75 ha žemę Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) atlyginant kitu bÅ«du: pinigais už 1,75 ha žemės (vertė 681 Eur).

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Skyriaus atsisakymo patenkinti pareiÅ¡kėjo 2021-08-31 praÅ¡ymÄ pakeisti arba panaikinti įsiteisėjusį vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo administracine tvarka. Ginčo teisinius santykius dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų" (toliau - Tvarka).

AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. 2019-10-23 NŽT sprendimas Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“, kurį siekia pakeisti arba panaikinti pareiÅ¡kėjas, jam buvo įteiktas 2019-10-23 ir jis pats ant jo yra pasirašęs bei savo ranka įrašęs, kad nesutinka su kompensacijos dydžiu.

Tai patvirtina, kad jis suvokė, kokiu bÅ«du jam buvo atkurtos nuosavybės teisės ir nesutiko su kompensacijos dydžiu, bet ne su atlyginimo bÅ«du už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjas neskundė Å¡io sprendimo per įstatymu nustatytÄ terminÄ teismui, kas reiÅ¡kia, kad po jo priėmimo su sprendimu sutiko. Savo nuomonę pareiÅ¡kėjas pakeitė ir šį 2019-10-23 sprendimÄ apskundė teismui tik paduodamas Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ skundÄ , kuriuo kartu skundžia ir atsakovės atsisakymÄ pakeisti arba panaikinti savo sprendimÄ .

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas 2019-10-23 sprendimÄ kvestionuoja daugiau kaip po dviejų metų nuo jo priėmimo ir gavimo. Kaip minėta, skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“ teismo 2021-12-14 nutartimi atsisakyta priimti ir Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi (pareiÅ¡kėjas jos neskundė), todėl Å¡is reikalavimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, o pats 2019-10-23 sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Tai reiÅ¡kia, kad AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka Å¡is sprendimas, kurio pakeitimo arba panaikinimo siekia pareiÅ¡kėjas, negali bÅ«ti panaikinamas teismo tvarka, kadangi skundas dėl jo panaikinimo nenagrinėtinas praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ ir Å¡io termino teimui neatnaujinus (ABTÄ® 33 str. 2 d. 9 p.) Tačiau pareiÅ¡kėjo siekiamas pakeisti ar panaikinti 2019-10-23 sprendimas galėtų bÅ«ti pakeistas ir administracine tvarka, t. y. nesinaudojant AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta apskundimo teismui tvarka.

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimÄ gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimÄ priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

BÅ«tent tokia tvarka pareiÅ¡kėjas ir siekia panaikinti arba pakeisti NŽT 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“, tačiau atsakovė atsisakė pakeisti arba panaikinti savo sprendimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas nurodytÄ Å½emės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, yra pabrėžęs, kad iÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, jog joje yra nustatytos dvi sÄ lygos, kurių egzistavimas suteikia teisę NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui neteismine tvarka pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusį vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo, o bÅ«tent, priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo turėjo bÅ«ti pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai ir, antra, dėl to (dėl sprendimo neteisėtumo, jo keitimo bÅ«do ir pan.) turi nekilti (nebÅ«ti) ginčų.

AiÅ¡kinant antrÄ jÄ sÄ lygÄ , reikalaujančiÄ , kad dėl sprendimo pakeitimo ar jo panaikinimo turi nekilti ginčų, tai Å¡i sÄ lyga subjektų aspektu reiÅ¡kia, kad ginčų turi nekilti tarp institucijos, priėmusios sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo, ir asmenų, kuriems nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos Å¡iuo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-57/2012, 2012-09-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2388/2012, 2015-06-10 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1532-858/2015).

Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ įvardintos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos normos taip pat matyti, kad joje kalbama apie priimtų sprendimų panaikinimÄ ar pakeitimÄ dėl to, jog jie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, tačiau Å¡ioje normoje nurodyta NŽT teisė, bet ne pareiga panaikinti ar pakeisti priimtus sprendimus. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teisme reikalauja įpareigoti atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti jo 2021-08-31 praÅ¡ymÄ visa apimtimi, t. y. pakeisti arba panaikinti savo 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L.

L.“. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad institucija, kuri Å¡iuo metu yra kompetentinga spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę klausimus - NŽT - nesutinka su 2019-10-23 sprendimo Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“ pakeitimu ar panaikinimu administracine tvarka, nurodydama argumentus, kad jis priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. NesutikimÄ su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu atsakovė patvirtino ir atsiliepime į skundÄ bei teismo posėdyje, kadangi, atsakovės nuomone, minėtas sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas bei pagrįstas.

Atsakovės motyvuotas nesutikimas patvirtina, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, - dėl priimto sprendimo ir jo keitimo bÅ«do tarp Å¡io teisinio santykio subjektų turi nekilti (nebÅ«ti) ginčų. Todėl teismas negali įpareigoti atsakovę, kad ji pakeistų ar panaikintų savo sprendimÄ prieÅ¡ savo valiÄ , jeigu atsakovė pagrįstai įsitikinusi, kad sprendimas bvo priimtas laikantis ir nepažeidžiant AtkÅ«rimo įstatymo ir Tvarkos reikalavimų.

Savo skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas gindžia tuo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atsakovė iÅ¡ jo teikiamų praÅ¡ymų galėjo suprasti tikrÄ jį jo ketinimÄ turėti žemę, turėjo bÅ«ti aktyvi ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti situacijÄ , kodėl nėra galimybės gražinti žemės sklypÄ natÅ«rÄ bei pasiÅ«lyti lygiavertį žemės sklypÄ , nes jam nebuvo suprantama, kodėl žemė nėra jam gražinama natÅ«ra ar nesuteikiamas kitas lygiavertis žemės sklypas. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad skundžiami atsakovės sprendimai nemotyvuoti ir negali bÅ«ti laikomi atitinkantys iÅ¡samumo principo reikalavimus, dėl to naikintini.

Tačiau įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos duomenis teismas konstatuoja, kad nurodyti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, kadangi atsakovės motyvai atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti ar panaikinti savo sprendimÄ administracine tvarka yra pagrįsti, iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai nurodyti skundžiamuose sprendimuose ir atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus administraciniam aktui.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad atsakovė iÅ¡ jo teikiamų praÅ¡ymų galėjo suprasti tikrÄ jį jo ketinimÄ turėti žemę iÅ¡ viso nėra suprantamas, kokiu bÅ«du jis gali pagrįsti skundžiamų sprendimų neteisėtumÄ . Akivaizdu, jog atsakovė bÅ«tent todėl ir priėmė 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S.L. L.“, o skundžiamais sprendimais atsisakė jį pakeisti ar panaikinti, nes neabejotinai suprato, kad pareiÅ¡kėjas nori susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra.

PareiÅ¡kėjui neįtinkančio sprendimo priėmimÄ lėmė ne tai, kad atsakovė nesuprato ko jis nori, o tai, kad nebuvo galimybės jo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra įgyvendinti, nes siekiama susigrÄ Å¾inti žemė yra valstybės iÅ¡perkama ir negali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra. AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms.

Å ios žemės naudotojų sÄ raÅ¡Ä ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. Lietuvos žemės Å«kio akademijos (vėliau tapo Lietuvos žemės Å«kio universitetu, dabar A. S. universitetas) mokslo ir mokymo reikmėms naudojamas žemės plotas patvirtintas kaip neprivatizuojama žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-09 nutarimu Nr. 540 ir vėliau buvo nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-27 nutarimu Nr. 134, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-12 nutarimu Nr. 1026.

Tai, kad praÅ¡oma sugrÄ Å¾inti natÅ«ra žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei pretendentai žinojo nuo praÅ¡ymo padavimo momento, nes jau 1991-10-16 praÅ¡ymo 2.3 punkte pati pretendentė nurodė, kad „šiuo metu žemę valdo LŽŪA mokomasis bandymų Å«kis“. Vėliau, 1996-12-20 pareiÅ¡kėjas, kartu su kitais pretendentais, pateikė praÅ¡ymÄ atsiimti žemę natÅ«ra ir patvirtino, kad žino, jog Å¡iÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, valdo LŽŪA mokslo reikmėms.

Žemėtvarkos skyrius 2003-02-27 praneÅ¡imu Nr. 157-26 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad žemė yra valstybės iÅ¡perkama ir pasiÅ«lė iki 2003-04-01 praneÅ¡ti kokį kompensavimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ jis pasirenka, nurodė nepasirinkimo pasekmes – nuosavybės teisės bus atkurtos praÅ¡ymus nagrinėjančios institucijos parinktu bÅ«du. 2007-02-21 praneÅ¡imu Nr. 73 Žemėtvarkos skyrius pareiÅ¡kėjÄ dar kartÄ informavo, kad jo paveldima žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, t. y. užimta Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo mokymo reikmėms, informavo, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ jam gali bÅ«ti siÅ«loma kompensacija pinigais, akcijomis, lygiavertis žemės, miÅ¡ko sklypas kitoje kadastro vietoje ir jis buvo papraÅ¡ytas iki 2007-03-12 atvykti į Kauno r.

Ringaudų žemėtvarkos skyrių ir pateikti praÅ¡ymÄ , nurodant kokį kompensavimo bÅ«dÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę jis pasirenka, taip pat jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu nenurodys kokį kompensavimo bÅ«dÄ pasirenka, nuosavybės teisės bus atkuriamos Kauno apskrities virÅ¡ininko parinktu bÅ«du. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2007-03-26 pareiÅ¡kimu Žemėtvarkos skyriui pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti laisvÄ neužstatytÄ Å¾emės sklypÄ tik natÅ«ra. Teismas konstatuoja, kad visuma nurodytų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos dokumentų visiÅ¡kai paneigia pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad atsakovė nepaaiÅ¡kino jam kodėl nėra galimybės gražinti žemės sklypÄ natÅ«ra ir paneigia, kad jam nebuvo suprantama, kodėl žemė nėra jam gražinama natÅ«ra, kad jam nebuvo siÅ«lomas lygiavertis žemės sklypas.

Net iÅ¡ trijų dokumentų (1991-10-16 praÅ¡ymo, 1996-12-20 praÅ¡ymo ir 2007-03-26 pareiÅ¡kimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas atsakė į 2007-02-21 praneÅ¡imÄ Nr.

73) matyti, kad pareiškėjas nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo pradžios žinojo, o vėliau dar du kartus (2003-02-27 pranešimu Nr. 157-26 ir 2007-02-21 pranešimu Nr.

73) Žemėtvarkos skyriaus buvo informuotas, kad jo siekiama susigrÄ Å¾inti natÅ«ra žemė yra valstybės iÅ¡perkama, kadangi nuo 1991 metų naudojama Lietuvos žemės Å«kio akademijos mokslo ir mokymo reikmėms. Nurodyti dokumentai taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ , kad atsaovė jam nesiÅ«lė lygiaverčio žemės sklypo, nes tai buvo padaryta du kartus. Žemėtvarkos skyrius 2003-02-27 praneÅ¡ime Nr. 157-26, nors atskirai ir neiÅ¡skyrė kompensavimo lygiaverčiu žemės sklypu bÅ«do, tačiau pasiÅ«lė iki 2003-04-01 praneÅ¡ti kokį kompensavimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ pareiÅ¡kėjas pasirenka.

Taigi, pareiÅ¡kėjas galėjo rinktis bet kurį AtkÅ«rimo įstatyme numatytÄ kompensavimo bÅ«dÄ , taip pat ir lygiavertį žemės sklypÄ . Tuo tarpu 2007-02-21 praneÅ¡ime Nr. 73 Žemėtvarkos skyrius pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai iÅ¡vardijo visus AtkÅ«rimo įstatymo numatomus kompensavimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dus, tame tarpe ir lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko sklypu kitoje kadastro vietoje, ir pakvietė iki 2007-03-12 atvykti į žemėtvarkos skyrių pateikti praÅ¡ymÄ , nurodant kokį kompensavimo bÅ«dÄ jis pasirenka.

Tai, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos kompensuojant lygiaverčiu žemės sklypu lėmė ne pareiÅ¡kėjo skunde nurodomos priežastys dėl tariamo atsakovės „neaktyvumo“ ir „iÅ¡samaus situacijos nepaaiÅ¡kinimo“, o tai, kad pareiÅ¡kėjas, žinodamas pats ir atsakovės ne kartÄ papildomai informuotas apie tai, jog žemė yra valstybės iÅ¡perkama, sÄ moningai ir kategoriÅ¡kai nesirinko kompensavimo lygiaverčiu žemės sklypu bÅ«do. Ä® minėtÄ 2003-02-27 praneÅ¡imÄ Nr. 157-26 dėl kompensavimo bÅ«do pasirinkimo pareiÅ¡kėjas neatsakė ir nepasirinko jokio bÅ«do, o į 2007-02-21 praneÅ¡imÄ Nr. 73 atsakė savo 2007-03-26 pareiÅ¡kimu, kuriuo kategoriÅ¡kai prašė grÄ Å¾inti žemės sklypÄ tik natÅ«ra.

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (iki 2012-01-31 galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

AnalogiÅ¡kos nuostatos buvo numatytos ir Tvarkoje, pagala kurios 3 punktÄ piliečiai pareikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius per nustatytÄ terminÄ teisė parinkti nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ perėjo apskrities virÅ¡ininko administracijai (nuo 2010-07-01 jos teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba). Nuo 2012-02-01 AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas atkÅ«rimo įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Aktualios redakcijos AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje, kuri galiojo ir 2019-10-23 NŽT Skyriaus sprendimo Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“ priėmimo metu, nustatyta, kad tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir Tvarkos 31 punkte. Teismas konstatuoja, kad remiantis Å¡ių teisės aktų nuostatomis pareiÅ¡kėjas iki 2003-04-01 turėjo teisę iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, nes jo nurodytu bÅ«du (natÅ«ra) nebuvo galimybių atkurti nuosavybės teisių, tačiau to nepadarė ir reikalavo grÄ Å¾inti žemę tik natÅ«ra, todėl atsakovė, nuo 2012-02-01 neturėdama teisės parinkti kitokio nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do kaip atlyginimas pinigais, privalėjo 2019-10-23 sprendimu Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L.

L.“ atkurti nuosavybės teises atlyginant kitu bÅ«du – pinigais. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad skundžiamuose atsakovė sprendimuose, kuriais ji atsisakė keisti ar panaikinti minėtÄ 2019-10-23 sprendimÄ Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L. L.“, padaryta iÅ¡vada, jog NŽT Skyrius, vykdydamas nuosavybių teisių atkÅ«rimo ir sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , nepažeidė atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio nuostatų ir neturi pagrindo keisti ar naikinti savo sprendimo, yra pagrįsta.

Ginčijamame Sprendime ir Sprendime dėl skundo tiek Skyrius, tiek atsakovė aptarė visas nurodytas aplinkybes dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do ir sÄ lygų, teisingai aiÅ¡kino nurodytus pareiÅ¡kėjui teisės aktus ir savo veiksmus. Teismas konstatuoja, kad ginčijamuose sprendimuose yra nurodyti ginčo situacijÄ reglamentuojantys teisės aktai, iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai ir visiÅ¡kai pakankamai aptarti pareiÅ¡kėjo 2021-08-31 praÅ¡yme, kurį sprendė atsakovė, nurodyti motyvai, aptarti reikÅ¡mingi faktai, argumentai ir įrodymai bei teisingai įvertinta, kad NŽT 2019-10-23 sprendimo Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S.L.

L.“ nėra galimybė pakeisti ar panaikinti administracine tvarka. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas ir Sprendimas dėl skundo atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimus, nes juose tinkamai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei pakankami ir aiÅ¡kÅ«s administracinio sprendimo motyvai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ginčijamų sprendimų neiÅ¡samumo, formalumo ir motyvų nepakankamumo yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiklosčiusias aplinkybes (pareiÅ¡kėjui primygtinai reikalaujant atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į žemę, kuri yra valstybės iÅ¡perkama, ir nesirenkant jokio atlyginimo bÅ«do) atskovė 2019-10-23 sprendimu Nr. 7S-127-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. L.

L.“ privalėjo atkurti nuosavybės teises atlyginant kitu bÅ«du – pinigais, teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu pakeisti ar panaikinti tokį savo sprendimÄ administracine tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad panaikinti tokį atsakovės atsisakymÄ teismo sprendimu ir įpareigoti atsakovę pakeisti ar panaikinti savo įsiteisėjusį sprendimÄ nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepaagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau tenkinti šį praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo, kadangi remiantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, tik proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas, jis nėra laikomas Å¡alimi, kurios naudai priimtas sprendimas ir neturi pagrindo gauti savo proceso iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovės. Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas. Be to, praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu suinteresuota proceso Å¡alis teismui turi pateikti raÅ¡tu iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (ABTÄ® 41 str. 1 d.), o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui buvo pateiktas praėjus keturioms dienoms po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. L. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Jolanta Medvedevienė RamÅ«nas Å arka Asta Urbonienė