2018-08-14 Nr. AB-14233-3-61-3-04036-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-551-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04036-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-263/04-2016; 2) pašalinti neveikimą ir įpareigoti Labai retų žmogaus sveikatai būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją (toliau – ir Komisija) priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos skundą tenkino, panaikino VAGK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-263/04-2016 ir įpareigojo Komisiją priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl atsakovo 2016 m. vasario 23 d. pradėtos administracinės procedūros.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. birželio 13 d. gautas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo persiųstas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-908-502/2018.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. B. 2018 m. birželio 6 d. prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 15 d. įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo išsiųstas vykdyti atsakovams.

Teisme 2018 m. gegužės 31 d. gauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Komisijos pateikti duomenys, ar teismo sprendimas yra įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju Ministerija pateikė duomenis, kad Komisija įvykdė teismo sprendimą, t. y. Komisija 2018 m. gegužės 17 d. posėdyje apsvarstė ir 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 4K-3723 informavo pareiškėją apie naują sprendimą. Ministerija taip pat informavo teismą, kad, siekdama pakartotinai padėti spręsti pareiškėjos problemą, aptarė galimus sprendimo būdus papildomai su pareiškėja 2018 m. gegužės 24 d. priėmimo Ministerijoje metu bei kartu su Komisija ėmėsi veiksmų pagal savo kompetenciją, kreipėsi į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, prašydama pateikti informaciją ir imtis veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad iš ABTĮ 99 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog vykdomojo rašto išdavimas siejamas su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu įpareigojo Komisiją priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl atsakovo 2016 m. vasario 23 d. pradėtos administracinės procedūros, atsakovas priėmė sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo diskrecija, kokį sprendimą priimti.

Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo.

Teismo vertinimu, jei pareiškėja nesutinka su atsakovo priimtu raštu, ji turi teisę teismine tvarka ginti galimai pažeistas teises.

III. Pareiškėja R. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą išduoti vykdomąjį raštą.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pati kreipėsi dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo. 2018 m. gegužės 24 d. gavo Komisijos raštą Nr. 4K-3723, kuriame nurodoma, kad Komisija negali svarstyti klausimo dėl tam tikrų dokumentų trūkumo, t. y. dėl tų pačių aplinkybių, kurios visą laiką buvo nurodomos Komisijos nepriimant sprendimo. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2018 m. birželio 14 d. priimta skundžiama nutartis, kuria prašymas atmestas. Pareiškėja abejoja dėl savo galimybės apskritai įgyvendinti savo teisę gauti tinkamą sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos R. B. 2018 m. birželio 6 d. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos skundą tenkino, panaikino VAGK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-263/04-2016 ir įpareigojo Komisiją priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl atsakovo 2016 m. vasario 23 d. pradėtos administracinės procedūros.

Pareiškėja padavė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. birželio 14 d. nutartimi šio pareiškėjos prašymo netenkino.

Atskirajame skunde pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, todėl jai turėjo būti išduotas vykdomasis raštas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

Sistemiškai išanalizavęs iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 97 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias analogiškus teisinius santykius, ir atsižvelgęs į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą, antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-908-502/2018.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu buvo nutarta pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti VAGK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-263/04-2016 ir įpareigoti Komisiją priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl atsakovo 2016 m. vasario 23 d. pradėtos administracinės procedūros.

Nustatyta, kad Komisija 2018 m. gegužės 17 d. posėdyje apsvarstė ir 2018 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. 4K-3723, apie kurį informavo pareiškėją. Ministerija taip pat informavo pirmosios instancijos teismą, kad, siekdama pakartotinai padėti spręsti pareiškėjos problemą, aptarė galimus sprendimo būdus papildomai su pareiškėja 2018 m. gegužės 24 d. priėmimo Ministerijoje metu bei kartu su Komisija ėmėsi veiksmų pagal savo kompetenciją, kreipėsi į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, prašydama pateikti informaciją ir imtis veiksmų.

Taigi iš Ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas yra įvykdytas. Jokių objektyvių duomenų, kad sprendimo vykdymas yra netinkamas, nėra pateikta. Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Komisiją priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl atsakovo 2016 m. vasario 23 d. pradėtos administracinės procedūros, savaime nereiškia, jog sprendimas bus palankus pareiškėjai, šiuo atveju teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas tiesiog priimti motyvuotą administracinės procedūros sprendimą. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su priimtu jai nepalankiu sprendimu, turi teisę jį skųsti teismui.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra nustatyta teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 99 straipsnį ir išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė