54e49773-51d3-448f-993e-245fa4595fee · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-456-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00891-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.; 2.6.29.1.; 3.3.1.18.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. V. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1149-844/2021 pagal ieÅ¡kovo J.

V. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. V. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės V. K. 480,00 Eur skolÄ , 441,60 Eur delspinigius, 155,65 Eur palÅ«kanas, 24,00 Eur patirtus nuostolius civilinėje byloje Nr. e2-4175-724/2020, turėtus negrÄ Å¾inus atgal sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, ir 35,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 25,00 Eur žyminį mokestį, 10,00 Eur paskolos sutarties vertimo iÅ¡laidas bei 5 proc. dydžio metų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas prašė priimti sprendimÄ už akių, jei per teismo nustatytÄ terminÄ nebus pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė 3. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės V. K. 480,00 Eur skolÄ , 176,64 Eur delspinigių, 86,24 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 742,88 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2021 m. kovo 1 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 23,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui J. V.. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės V. K. 5,26 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. LikusiÄ dalį ieÅ¡kinio teismas atmetė.

4. Teismas nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė prievolę, praleido skolos grÄ Å¾inimo terminus, todėl iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ 480,00 Eur dydžio skolÄ .

5. Spręsdamas praÅ¡omų priteisti delspinigių klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad paskolos sutarties Å¡alys yra fiziniai asmenys, negrÄ Å¾inta paskolos suma – 480,00 Eur, sutartimi atsakovė įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė, atsakovė nevykdė savo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui daugiau kaip tris metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas. Vis dėlto, teismas vertino, kad nepaisant nurodytų aplinkybių dėl atsakovės delsimo sugrÄ Å¾inti paskolÄ , atsižvelgus į teismų praktikÄ , ieÅ¡kovo reikalaujami 0,5 procento delspinigiai skaičiuojami už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ , yra per dideli ir prieÅ¡taraujantys protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, todėl teismas juos suamžino iki 0,2 procento dydžio, kas sudaro 176,64 Eur delspinigių sumÄ .

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog Å¡alių sudaryta paskolos sutartis buvo atlygintinė, byloje nekilo, juo labiau, sutartyje numatyti delspinigiai ir jų dydis tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas pinigus atsakovei skolino atlygintinai. Be to, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog bylos Å¡alis sietų artimi ar giminystės santykiai. Kadangi Å¡alys sutartyje nebuvo numačiusios palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais, sprendė, kad palÅ«kanos už naudojimÄ si 2017 m. rugsėjo 14 d. suteikta paskola ieÅ¡kovui gali bÅ«ti priteisiamos ir turi bÅ«ti nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu, kuri sudarė ne 10,99 proc., kaip nurodė ieÅ¡kovas, bet 3,14 proc., nes ieÅ¡kovas nebuvo ir nėra vartojimo kreditų davėjas, įraÅ¡ytas į VieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä (https://www.lb.lt/lt/vartojimo-kredito-davejai), o paskola suteikta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Dėl to priteisė ieškovui iš atsakovės 3,14 proc. dydžio palūkanas – 14,58 Eur pelno palūkanų.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys sutartyje dėl palÅ«kanų dydžio nesusitarė, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas reikalavo iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti visÄ skolos sumÄ su priklausančiomis palÅ«kanomis sutarties terminui nepasibaigus, todėl laikė, kad paskolos terminas pasibaigė paskutinės įmokos mokėjimo dienÄ â€“ 2018 m. kovo 5 d. Dėl to, vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ atsakovės priteisė įstatymines 5 proc. kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. (pirmos termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos) iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. vasario 26 d. (1089 dienos skaičiuojant dienomis)) (480,00 Eur x 5 proc.= 24 Eur; 24 Eur : 365 d. = 0,0658 Eur; 0,0658 Eur x 1089 d. = 71,66 Eur).

8. Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti 24,00 Eur patirtų nuostolių civilinėje byloje Nr. e2-4175-724/2020, turėtų negrÄ Å¾inus atgal sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, teismas, atmesdamas šį reikalavimÄ , nurodė, kad Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtas tiek Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-4175-724/2020, tiek ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje e2S‑220-589/2021. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9. IeÅ¡kovas J. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų Visagino rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimÄ už akių iÅ¡ dalies panaikinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės V.

K. apelianto J. V. naudai papildomai 264,96 Eur delspinigių, 69,41 Eur palÅ«kanų ir 5,00 procentų dydžio metų palÅ«kanas už papildomai priteistÄ 334,37 Eur sumÄ nuo 2021 m. kovo 1 d. bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat papildomai priteisti iÅ¡ atsakovės 11,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Nepatenkinus apelianto reikalavimų dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo pagal CK 6.872 str., iÅ¡aiÅ¡kinti apeliantui, ar teisėtai Utenos apylinkės teismas Visagino rÅ«mai, prieÅ¡taringai negu Panevėžio apygardos teismas civilinės bylos Nr. 2A-505-280/2019 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, galiojant tiems patiems įstatymams, priskaičiavo palÅ«kanas jau ir pagal CK 6.872 str. ir 6.874 str. 9.1.

Apeliantas teigia, kad skundžiamas sprendimas už akių yra Å¡aliÅ¡kas, neteisėtas ir nepagrįstas bei prieÅ¡tarauja įstatymams, nes apelianto J. V. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovės V. K. atžvilgiu teismas iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai bei neatidžiai, neatsižvelgė, jog atsakovė pažeidė paskolos sutarties įvykdymo sÄ lygÄ ir nagrinėjamos bylos eiga ji visiÅ¡kai nesidomėjo – buvo nesÄ Å¾ininga ir pasyvi. 9.2. Nurodo, kad skundžiamame sprendime ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje geranoriÅ¡kai paskolos sutartimi sutarti 1,0 proc. delspinigiai sumažinti 2 kartus iki 0,5 proc. dydžio, tačiau teismas Å¡aliÅ¡kai sumažino juos dar kartÄ iki 0,2 proc. dydžio, kas sudaro jau tik 176,64 Eur delspinigių sumÄ .

Apeliantas paaiÅ¡kina, kad Utenos apylinkės teismas jo atžvilgiu kaip taisyklė delspinigių dydį visuomet mažina tik iki 0,2 proc. dydžio. Mano, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas, neargumentuotas bei neatitinka tikrovei. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė V. K. dėl apgaulės pasiskolinusi nedidelę pinigų sumÄ â€“ 480,00 Eur, jÄ pasisavino iÅ¡ apelianto neatlygintinai, nes iki Å¡iol, jau daugiau kaip 2,5 metų atsakovė net nepaskambina apeliantui dėl skolos grÄ Å¾inimo klausimo iÅ¡siaiÅ¡kinimo.

Be to, delspinigius ieÅ¡kinyje apeliantas/ieÅ¡kovas yra priskaičiavęs tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovė ieÅ¡kovo ir neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties. 9.3. Teismas neįvertino, kad skolos neįvykdymo terminas, palyginus su terminu, kuriam buvo paskolintos lėšos yra daugiau kaip 6 kartus ilgesnis. Teismas neįvertino ir to, kad atsakovė ieÅ¡kovui nėra grÄ Å¾inusi nė vieno euro skolos padengimui bei nesistengė pasiraÅ¡yti susitarimÄ atidėti skolos grÄ Å¾inimo terminÄ vėlesniam laikotarpiui, t. y. dėl prievolės įvykdymo apeliantui buvo pasyvi. 9.4.

Apeliantui neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas skundžiamame sprendime už akių nustatė Lietuvos komerciniame banke 2015 m. rugpjÅ«tį buvusiÄ 3,14 proc. vidutinė metinių palÅ«kanų normÄ , o ne Lietuvos komerciniame banke 2017 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutarties sudarymo momentu buvusiÄ 10,99 proc. vidutinę metinių palÅ«kanų normÄ . 9.5. Mano, kad teismas Å¡aliÅ¡kai atsakovės V. K. naudai neteisingai priskaičiavo kompensuojamÄ sias palÅ«kanas pagal CK 6.874 str., o ne apelianto/ieÅ¡kovo pasirinktas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, taikant CK 6.872 str., kurias jis priskaičiavo, galiojant tiems patiems įstatymams, remiantis ir raÅ¡ytiniu dokumentu – Panevėžio apygardos teismo CB Nr. 2A-505-280/2019 2019 m. birželio 27 d. nutartimi.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalys, kuriomis teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 0,2 procentų delspinigius (176,64  Eur) ir 86,24 Eur palÅ«kanų. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti priteistinų delspinigių sumÄ , mano, kad toks teismo sprendimas yra Å¡aliÅ¡kas ir nepagrįstas. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės po termino įvykdyti prievolę atsiradusias palÅ«kanas pagal CK 6.874 straipsnį, o ne pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti mažesnio dydžio palÅ«kanas pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį. Å iuo atveju apeliacijos objektas yra minėtų pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Å ioje byloje ginčas kyla iÅ¡ paskolinių teisinių santykių – byloje nustatyta, kad pagal paskolos sutartį atsakovė V. K. ir ieÅ¡kovas J. V. 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovei paskolino 480,00 Eur, kuriuos atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inti dalimis po 30,00 Eur, pradedant grÄ Å¾inti nuo 2017 m. spalio 5 d. kiekvienÄ mėnesį iki 2018 m. vasario 5 d., o paskutinę 330,00 Eur skolos dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki 2018 m. kovo 5 d. Byloje, atsakovei esant pasyviai, nekilo ginčo, kad atsakovė nei iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino, nei ir iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, nei iki Å¡iol negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolintos sumos.

13. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintas iÅ¡ atsakovės priteistinų delspinigių dydis nuo 0,5 procentų iki 0,2 procentų. IeÅ¡kiniu J. V. prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 441,60 Eur delspinigius, savo iniciatyva juos sumažinęs iki 0,5 procento dydžio ir paskaičiavęs už 184 dienas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad paskola buvo trumpalaikė, atsižvelgęs į teismų praktikÄ , ieÅ¡kovo reikalaujamus 0,5 procento delspinigius, skaičiuojamus už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ , laikė per dideliais ir prieÅ¡taraujančiais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams. Apeliantas su minėta iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovė pažeidė paskolos sutarties įvykdymo sÄ lygÄ ir nagrinėjamos bylos eiga ji visiÅ¡kai nesidomėjo – buvo nesÄ Å¾ininga ir pasyvi, mano, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas, neargumentuotas bei neatitinka tikrovei.

14. Ä®statyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis:

į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios Å¡alies interesų.

Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

15. Taigi teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros; aiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje, mažindamas priteistinÄ delspinigių sumÄ , teismas vertino paskolos dydį, t. y. laikė, kad paskolos suma yra nedidelė, bei tai, kad paskolos Å¡alys yra fiziniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamu teismo sprendimu sumažintų delspinigių dydį, neturi pagrindo su tokiu teismo nustatytu dydžiu nesutikti. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti netesybos, nors ir sumažintos du kartus nei numatyta Å¡alių paskolos sutartyje, sudaro beveik visÄ paskolos sumÄ . Vertintina, kad tokia netesybų suma neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros ir teisingumo principo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (pagal teismuose iÅ¡nagrinėtų ir nagrinėjamų bylų skaičių) matyti, kad ieÅ¡kovas pinigus ilgÄ laikÄ skolina už atlygį, turi patirties Å¡ioje srityje ir yra pranaÅ¡esnis už kitÄ sandorio Å¡alį – atsakovę, byloje nėra duomenų, kad atsakovė galėjo ar jai buvo sudarytos visos sÄ lygos tinkamai įvertinti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir teisingai nuspręsti, ar sudaryti sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis (CK 6.156 straipsnis). Taip pat svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės sumažintus delspinigius, savo reikalavimo dėl 441,60 Eur delspinigių priteisimo nesieja su nuostoliais ir neįrodinėja, kad jo patirti nuostoliai dėl sutarties nevykdymo yra didesni, nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas.

Byloje taip nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, tiek po termino įvykdyti prievolę bÅ«tų kreipęsis į atsakovę, informavęs jÄ apie skolÄ , raginęs jÄ prievolę įvykdyti. Dėl to aplinkybė, kad atsakovė ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kovu, negali bÅ«ti laikoma atsiradusia vien dėl atsakovės neveikimo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti 441,60 Eur delspinigius yra pagrįstas ir teisėtas, priteistos netesybos sudaro daugiau nei trečdalį visos paskolos sutarties vertės ir jos yra pakankamos kompensuoti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo.

17. Apibendrinus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio mažinimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė netesybų mažinimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo Å¡iuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

18. Apeliantas nesutinka ir su sprendime už akių taikyta 3,14 proc. vidutine metinių palÅ«kanų norma, nes, pasak apelianto, Lietuvos komerciniame banke 2017 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutarties sudarymo momentu buvusi vidutinė metinių palÅ«kanų norma – 10,99 proc. Be to, apelianto teigimu, teismas Å¡aliÅ¡kai atsakovės V. K. naudai neteisingai priskaičiavo kompensuojamÄ sias palÅ«kanas pagal CK 6.874 str., o ne ieÅ¡kovo pasirinktas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, taikant CK 6.872 str.

19. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas aiÅ¡kiai sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu yra prilyginamas reikalavimui įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas, kurios reglamentuojamos CK 6.872 straipsnyje. Tačiau esant sutarties pažeidimui, palÅ«kanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymÄ iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po paskolos grÄ Å¾inimo termino praleidimo turi bÅ«ti mokamos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos, jeigu paskolos sutarties Å¡alys nėra susitarę kitaip. Kadangi nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo susitarę dėl palÅ«kanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymÄ laiku, mokėjimo ir jų dydžio, spręsdamas dėl kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų sumos priteisimo ieÅ¡kovo naudai pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta 5 proc. dydžio kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų norma ir ieÅ¡kovui priteisė 71,66 Eur palÅ«kanų, paskaičiuotų nuo 2018 m. kovo 6 d., t. y. pirmos termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. vasario 26 d.

20. Nors pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas datÄ , pagal kuriÄ skaičiavo ieÅ¡kovui priteistinų palÅ«kanų dydį, matyti, kad naujų paskolų vidutinė metinių palÅ«kanų norma 2017 m. rugsėjo mėn. namų Å«kiams kitiems tikslams buvo 3,14 proc., t. y. tokia, kokiÄ ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių, o ne 10,99 proc., kaip kad teigia ieÅ¡kovas. Byloje nėra duomenų, kad paskola bÅ«tų buvusi suteikta kokiems nors konkretiems tikslams (pvz. bÅ«sto pirkimui), kad ieÅ¡kovas buvo ar yra vartojimo kreditų davėjas, įraÅ¡ytas į VieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä (https://www.lb.lt/lt/vartojimo-kredito-davejai), o bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta paskolos sutartimi paskola atsakovei suteikta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui (https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos).

Atsižvelgus į tai, spęstina, kad apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, neteisingai nustatant palÅ«kanų normÄ , yra nepagrįsti ir atmestini.

21. Apeliaciniame skunde apeliantas praÅ¡o nepatenkinus jo reikalavimų dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo pagal CK 6.872 str., iÅ¡aiÅ¡kinti apeliantui, ar teisėtai Utenos apylinkės teismas Visagino rÅ«mai, prieÅ¡taringai negu Panevėžio apygardos teismas civilinės bylos Nr. 2A-505-280/2019 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, galiojant tiems patiems įstatymams, priskaičiavo palÅ«kanas jau ir pagal CK 6.872 ir 6.874 straipsnius. Ä® klausimus, susijusius su CK 6.872 ir 6.874 straipsnių taikymu, jų skirtumais, atsakyta Å¡ios nutarties 19 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų neaiÅ¡kina, tačiau papildomai pažymi, kad ieÅ¡kovo minima Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-280/2019 yra priimta 2019 m. birželio 27 d., kai pagal naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ nuo 2020 m. gegužės 25 d., kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natÅ«ra ir Å¡is reikalavimas kreditoriaus negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje.

Paskolos sutartį nutraukus turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarties nutraukimÄ ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natÅ«ra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų, nusprendė patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Remiantis tuo, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Pranckienė