54e1e126-e71b-4114-ad90-71d6c2c08d67 · Klaipėdos apygardos teismas

Praneðëjas Stasys Valuþis Baudþ Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-606/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32811-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.20.13

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei,

dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,

gynėjui advokatui Zigmui Pociui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ginos Skersinskytės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 90 MGL dydžio bauda.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur dydžio bauda, nustatant, kad baudÄ savanoriÅ¡kai privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuota automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalis – 4 000 Eur – valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai darydamas jis tyčia vengė atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu už transporto priemonės vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam, t. y. nusikaltimo, atsakomybė už kurį numatyta Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė G. Skersinskytė praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį – pripažinti, kad M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir už padarytÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę. Taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę mažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 20 parų areÅ¡to.

2.1. Prokurorės teigimu, teismas pagrįstai kvalifikavo M. P. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 243 straipsnį, tačiau skirdamas bausmę M. P., nepakankamai objektyviai įvertino kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius požymius ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmę – baudÄ . Be to, kaltinamojo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si nepagrįstai pripažino lengvinančia aplinkybe, todėl nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas.

2.2. Nurodo, kad teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, turi atsižvelgti tiek į bausmės tikslus, tiek į bendruosius bausmių skyrimo ypatumus (BK 41, 54 straipsniai). Pažymi ir tai, jog BK 55 straipsnyje nurodyta, kad teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes pirmÄ kartÄ teisiamiems asmenims. Å iuo atveju, individualizuodamas bausmę, teismas nepakankamai objektyviai įvertino kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius požymius. Vertinant nusikaltimÄ padariusio asmens asmenybę, svarbu iÅ¡skirti kaltininko pavojingumÄ nulemiančius požymius, charakterizuojančius jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, vertybinė orientacija, asmenybės ypatumai ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, įrankiai ir priemonės ir pan.) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, paskirtos baudos sumokėjimas ir pan.).

2.3. Vertindamas nusikalstamÄ veikÄ padariusio M. P. asmenybę, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog jis yra jauno amžiaus, neseniai įsidarbino ir galės sumokėti jam skiriamas baudas, ir tik formaliai pažymėjo, kad kaltinamasis buvo jau anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka. Teismas neįvertino tų aplinkybių, jog M. P. yra teistas anksčiau 5 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, paskirtų bausmių neatlikęs. 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu už padarytÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudos bausmė, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus 6 mėnesius vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones.

Tačiau Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės jis piktybiÅ¡kai nevykdo. Už transporto priemonės vairavimÄ , neturint specialiosios teisės vairuoti, jam ne kartÄ , t. y. 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 5 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo taikyta administracinė atsakomybė, numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtos baudos. Å ios nuobaudos, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, yra galiojančios, nes duomenų, jog jos buvo sumokėtos, nėra. Akivaizdu, jog Å¡ios paskirtos baudos M.

P. jokio poveikio nepadarė. Vėliau, už tai, jog jis vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (BK 243 straipsnis), jis buvo teistas du kartus – 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiais, kuriais jam vėl buvo paskirtos baudos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nuosprendžiais paskirtų baudų M. P. iÅ¡ esmės nemoka (yra sumokėta tik maža baudų dalis – 750 Eur). Neatlikęs Å¡ių bausmių, 2022 m. rugpjūčio 27 d.

M. P. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, visiÅ¡kai analogiÅ¡komis aplinkybėmis, ir tai rodo, kad jam paskirtos bausmės – baudos – jokio poveikio nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaiko. Prokurorė pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu M. P. patvirtino, kad jam yra atliekamas dar vienas analogiÅ¡kas tyrimas dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (Å¡iuo metu byla Nr. 01-1-46726-22 su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui). Todėl Å¡ios aplinkybės rodo, kad M.

P. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdo ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o dėl atsainaus požiÅ«rio į paskirtos bausmės vykdymÄ .

2.4. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016). M. P. buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų vairuojant automobilį, t. y. darant nusikalstamÄ veikÄ . Å is nustatytas faktas nepaneigiamas, todėl M. P. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra formalus to fakto patvirtinimas. Be to, pripažįstant Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Pažymima, kad ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

2.5. Prokurorė nurodo, kad teismas patikėjo kaltinamojo M. P. parodymais, jog jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes važiavo pas stomatologÄ , kadangi labai skaudėjo dantį, nors ir suprato, kad neturi teisės to daryti. Vienok, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. policijai buvo praneÅ¡ta apie tai, jog (duomenys neskelbtini), pažįstamas M. P. atvyko į alaus barÄ automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, ir gali bÅ«ti, kad pas jį automobilyje yra narkotinės medžiagos. Vėliau atvykusiems pareigÅ«nams pranešėjas informavo, kad minėtas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) žiedo. Remiantis Å¡iuo praneÅ¡imu, M. P. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį, t. y. darantis nusikalstamÄ veikÄ . Duomenų, jog jam iÅ¡ties skubiai reikėjo nuvažiuoti į gydymo įstaigÄ , o kitokių galimybių, kaip tik tai padaryti pačiam vairuojant, nuteistasis nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjime teisme. Po Å¡io įvykio jis ir toliau nepaisė jam taikyto draudimo vairuoti transporto priemonę – 2022 m. lapkričio 23 d. vėl buvo sulaikytas vairuojant automobilį (baudžiamoji byla Nr. 01-1-46726-22).

2.6. Prokurorės vertinimu, M. P. nuolat daromi nusižengimai ir teisės pažeidimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis nėra kritiÅ¡kas savo elgesiui (iÅ¡vadų nedaro), dėl padarytų veikų nesigaili, o jo prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nuoÅ¡irdus. M. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė ne atsitiktinai, ne dėl kitų asmenų poveikio ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o piktybiÅ¡kai ir atsainiai žiÅ«rėdamas į bausmės vykdymÄ . BÅ«damas teistas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, jis ir toliau ignoruoja jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę bei vairuoja automobilį, nors teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, ir tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, todėl jam paskirta bausmė yra per Å¡velni ir negali pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, todėl nuosprendis turėtų bÅ«ti pakeistas.

2.7. Prokurorės teigimu, M. P. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su teisingumu, piktybiÅ¡kai nepaisydamas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, bÅ«damas jau nuteistas už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam M. P. gali bÅ«ti skiriama BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes lengvinanti atsakomybę aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas patikėjo kaltinamojo M. P. parodymais, jog jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes važiavo pas stomatologÄ , kadangi labai skaudėjo dantį, nors ir suprato, kad neturi teisės to daryti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad policijai buvo praneÅ¡ta apie tai, jog (duomenys neskelbtini), pažįstamas M. P. atvyko į alaus barÄ automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau atvykusiems pareigÅ«nams pranešėjas informavo, kad minėtas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) žiedo. Taip pat praÅ¡oma M. P. skirti areÅ¡to bausmę, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai objektyviai įvertino kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius požymius ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmę – baudÄ .

7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ . Å i aplinkybė iÅ¡ esmės parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir yra apibÅ«dinama kaip vienas iÅ¡ svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-211-1073/2019, 2K-87-976/2020, 2K-276-1073/2020 ir kt.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoÅ¡irdaus gailėjimosi objektyvi iÅ¡raiÅ¡ka yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes suÅ¡velninti situacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

7.1. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis M. P. ir anksčiau teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ , neturint specialiosios teisės vairuoti, taip pat 2022 m. rugpjūčio 27 d. BIRT ataskaitoje apie įvykį užfiksuoti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad jis automobiliu buvo atvažiavęs į alaus barÄ (b. l. 9–12), ir galbÅ«t ne dėl to vairavo automobilį, kad, kaip jis tvirtino teisiamajame posėdyje, jog labai skaudėjo dantį ir reikėjo bÅ«tinai nuvažiuoti pas odontologÄ , tačiau nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka yra reikÅ¡mingi skiriant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, o aplinkybė, kur jis važiavo automobiliu, kai jam apskritai uždrausta vairuoti transporto priemones, Å¡iuo atveju nėra esminė aplinkybė nustatant kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis ne tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino kaltę ir faktinę aplinkybę, jog jis vairavo automobilį, kai jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, bet ir jį sustabdžius policijos pareigÅ«nams, jis atsakomybės nevengė, policijos pareigÅ«nus iÅ¡ karto pats informavo, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. P. tvirtino, kad supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažino nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

8.2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai objektyviai įvertino kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius požymius ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmę – baudÄ .

8.3. Skirdamas bausmę nuteistajam M. P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 12 straipsnis), yra jauno amžiaus, pateikė duomenis, jog nuo 2023 m. sausio 16 d. pradėjo dirbti, anksčiau teistas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį, neįvertino tos aplinkybės, kad ankstesniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , taip pat ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rÅ«Å¡is – bauda – jam teigiamo poveikio nepadarė.

M. P. 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 5 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimais už transporto priemonės vairavimÄ , neturint specialiosios teisės vairuoti, baustas baudomis ir administracine tvarka, tačiau baudų, paskirtų tiek už nusikalstamų veikų padarymÄ , tiek ir už administracinių nusižengimų padarymÄ nesumokėjęs. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje M.

P., nepraėjus nė trims mėnesiams po Å¡ios nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo vėl kaltinamas padaręs analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje. Ir Å¡iuo atveju, nors M. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pripažino kaltę ir savo elgesį vertino neigiamai, įsidarbino, tačiau ankstesni teistumai, aplinkybė, kad jis baudų nemoka, kaltinamas ir naujos nusikalstamos veikos padarymu, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, kad bÅ«tent už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmės rÅ«Å¡is – bauda – jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nedaro.

Ir Å¡iuo atveju, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. P. už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, nepagrįstai nustatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, kadangi Å¡i bausmės rÅ«Å¡is nuteistojo M. P. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, ir nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog jis pasitaisys ir daugiau nenusikals.

8.4. Todėl, siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti M. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam M. P. skirtina BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta areÅ¡to bausmė bei, atsižvelgiant į nustatytÄ lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nuteistÄ jį charakterizuojančius ir aptartus duomenis, jos dydį nustatant visiÅ¡kai artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui už nusižengimo padarymÄ (BK 49 straipsnio 3 dalis), t. y. 27 paras areÅ¡to bei, taikant BK 641 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirtina galutinė 18 parų areÅ¡to bausmė.

9. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos bei praÅ¡ymas iÅ¡ nuteistojo M. P. valstybei priteisti iÅ¡ viso 168,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjo advokato Z. Pociaus suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam M. P. nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

9.1. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

9.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė valstybinis kaltintojas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra privalomas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, tačiau tenkinta esminė skundo dalis – nustatytas pagrindas keisti nuosprendį dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nes netenkinta apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo, kad nuteistasis M. P. yra jauno amžiaus ir dirbantis, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ dalies iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo M. P..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirta bausmė – devyniasdešimties (90) MGL dydžio bauda, taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – šešiasdešimties (60) MGL dydžio, t. y. trijų tūkstančių (3 000) Eur dydžio bauda, nustatytas savanoriškai privalomas sumokėti nurodytos baudos – 12 (dvylikos) mėnesių – nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikinta.

M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirti bausmę – 27 (dvidešimt septynias) paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę – 18 (aÅ¡tuoniolikos) parų areÅ¡tÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio M. P. atvykimo ar pristatymo į Å iaulių kalėjimÄ areÅ¡to bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

M. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam M. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti areÅ¡to bausmės į Å iaulių kalėjimÄ (Trakų g. 10, Å iauliai). Jeigu nuteistasis areÅ¡tu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietÄ , jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Iš nuteistojo M. P. išieškoti 130 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjos Daiva Jazbutienė

Dalia Kursevičienė

Edita Lapinskienė