2020-12-09 Nr. AB-23250-3-61-3-03288-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-12-09 Nr. AB-23250-3-61-3-03288-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą skirti administracinę baudą arba jos neskirti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-773-968/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03288-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą skirti administracinę baudą arba jos neskirti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 23 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir pažymėjo, kad, nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, taip pat įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 3R-812 (2.13-1) „Dėl A. S. 2020-05-18 skundo“ (toliau – ir Sprendimas), iš kurio turinio matyti, jog Inspekcija pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės ir pripažino pagrįstu. Teismas priėjo prie išvados, kad tam, jog pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą skirti administracinę baudą arba jos neskirti būtų galima nagrinėti teisme, turėtų būti nustatytos aplinkybės, jog Inspekcija atsisakė nagrinėti ar vilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Teismas vertino, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, atliko tyrimą pagal pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą ir apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas neatliko jam pagal kompetenciją priskirtų veiksmų, vilkino ar atsisakė juos atlikti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimu pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu, jo pareiškėjas neginčija.
Nors iš pareiškėjo skundo matyti, kad juo iš esmės siekiama, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena ir būtų paskirta administracinė sankcija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, tačiau, teismo vertinimu, tokia teisė pareiškėjui nesuteikta. Vienokios ar kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas konkrečiam pareigūnui negali būti laikomas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų pareiškėjui jokių tiesioginių pasekmių. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
II. Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors atsakovas ir priėmė Sprendimą, tačiau ne dėl jo reikalavimo, o dėl viešojo intereso ateičiai pašalinti asmens duomenų tvarkymo sistemines problemas. Sprendimas paskirti ar nepaskirti administracinę baudą pareiškėjo nurodytam asmeniui nebuvo priimtas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad jam apie sprendimą nebuvo pranešta, todėl mano, kad baudos skirti neketinama. Tai, pareiškėjo manymu, yra atsisakymas atlikti veiksmus. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai remiasi ABTĮ, nes jo teisė paduoti skundą numatyta Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjas pažymi, kad teismo nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai neatitinka jo situacijos, kadangi jis siekia ne pareigūno tarnybinės atsakomybės, o administracinės atsakomybės (baudos) kaip nukentėjusysis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) iki 2018 m. liepos 16 d. galiojo 82 straipsnis, kurio nuostatos nuo minėtos datos buvo perkeltos į Įstatymą. Pareiškėjo teigimu, ginčo santykiai yra atsakomybės už administracinį nusižengimą santykiai. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktika pripažįsta pranešėjo teisę skųsti administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimą. Pareiškėjas nesutinka, kad apie reikalavimo teisės turėjimą ar neturėjimą yra sprendžiama skundo priėmimo stadijoje, kadangi ABTĮ įtvirtinta, jog skundą turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikė skundą su reikalavimu surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir paskirti administracinę baudą pareiškėjo nurodytam asmeniui. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu, tačiau nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pareiškėjo nurodytam asmeniui bei nepaskyrė administracinės baudos. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą skirti administracinę baudą arba jos neskirti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Inspekcijos Sprendime nėra nurodyta, kad juo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną – t. y. atsisakoma surašyti administracinio nusižengimo protokolą – tačiau, įvertinus pareiškėjo skundo teismui ir minėto Inspekcijos Sprendimo turinį, matyti, jog šis atsakovo Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ištirti jo nurodytą pažeidimą asmens duomenų apsaugos srityje ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimą padariusiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjui.
Pažymėtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Inspekcija, atlikdama tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi ANK nustatytas Inspekcijos teises ir įgaliojimus. Įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros institucija, išnagrinėjus skundą, motyvuotai nusprendžia pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; atmesti skundą ar jo dalį. Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija, be kita ko, surašo administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui, taip pat motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.
Pagal ANK 589 straipsnio 29 punktą, dėl ANK 83 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Inspekcijos pareigūnai.
Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, pagal Įstatymo 31 straipsnio 5 dalį, priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, pažymėtina, kad pareiškėjas neskundžia Inspekcijos Sprendimo, bet prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su administracinės baudos skyrimu. Iš pareiškėjo skundo argumentų (nurodoma teismų praktika, susijusi su administracinių nusižengimų teisenos nepradėjimu; nurodoma, kad bylos, susijusios su administracinių nusižengimų teisena, neapmokestinamos žyminiu mokesčiu ir kt.), suprantama, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Inspekcijos sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos bei neskirti administracinės nuobaudos pareiškėjo nurodytam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjo skundu keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi LVAT iš esmės analogiškoje administracinėje byloje Nr. eAS-766-525/2020 (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį Nr. T-77/2019, LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nutartimi, nors ir vadovaudamasis netinkamais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė