2007-12-28 Nr. AB-615 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A18-1192/2007

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant S. L., jos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujant J. Z., V. O., H. K. ir R. R. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybes teises.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja S. L. padavė skundą į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises J. O. vardu prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (namų valdos) Moliakalnio g. 14, Vilniuje ir statinių (namų valdos) Moliakalnio g. 16, Vilniuje. Paaiškino, kad 2005 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 31/05/22-1029 atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo prie jai priklausančių statinių (namų valdos). Atsisakymas yra nepagrįstas, nes J. O. nuo 1991 m. gruodžio 23 d. yra pretendentas nuosavybės teisėms atkurti į iki nacionalizacijos turėtą žemę Gury kaime. Jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Moliakalnio g. 14, Vilniuje, kurį pagal 1997 m. gegužės 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 2-2639 perleido J. O. ir dalis gyvenamojo namo, esančio Moliakalnio g. 16, Vilniuje, kurį paveldėjo po J. O. mirties pagal 2003 m. liepos 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5-3725. 2002 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1475 (Valstybės žinios, 2002-09-25, Nr.93-3989) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų pakeitimo“ (toliau – Tvarka) buvo pakeistas 106 p., kuris leidžia grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kur nėra pastatų ir prie pastatų. Ji pageidauja gauti žemės sklypus prie namų valdų turėtoje vietoje ir sutinka, kad prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio būtų atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo vardu (T. I, b.l. 3-5).

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 23 d. J. O., miręs 1998 m. kovo 6 d., kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. O. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Kalnų (Gury) kaime. Kalnų (Gury) kaimas iki nacionalizacijos buvo rėžinis ir nuosavybės teisės į M. O. turėtą žemę buvo vykdomos vadovaujantis Tvarkos 106 p. reikalavimais. 2006 m. lapkričio 3 d. yra priimtas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.4-01-4537, kurio atkurtos nuosavybės teisės natūra J. O. į jam tenkančią dalį Gury kaime. Nuosavybės teisėms į namų valdos žemės sklypus Moliakalnio g. 14 ir Moliakalnio g. 16, Vilniuje, mirusio pretendento J. O. vardu atkurti nėra teisinio pagrindo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1, 28.2 punktais naudojami namų valdos žemės sklypai jų naudotojams gali būti grąžinami natūra bei perduodami nuosavybėn neatlygintinai, jeigu namų valdos žemės sklypų naudotojai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja nėra pretendentė į M. O. turėtos žemės grąžinimą, todėl turi teisę pirkti arba nuomoti iš valstybės žemės sklypą Moliakalnio g. 14, Vilniuje ir žemės sklypo, Moliakalnio g. 16, Vilniuje dalį (T. I, b.l. 197-198).

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys skundą palaikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558, toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį, piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, turėtoje vietoj piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą – perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje teritorijoje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą jų naudojamą žemės sklypą (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,20 ha Vilniuje.

Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėja yra J. O. įstatyminė paveldėtoja (b.l. 129) ir jai nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis gyvenamojo namo, esančio Moliakalnio g. 16, Vilniuje, gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys Moliakalnio g. 14, Vilniuje (b.l. 15-17, 18-19). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 ir 28.2 punktais, naudojami namų valdos žemės sklypai (žemės sklypų dalys) jų naudotojams gali būti parduodami, išnuomojami arba grąžinami natūra bei perduodami nuosavybėn neatlygintinai, jeigu namų valdų žemės sklypų (žemės sklypų dalių) naudotojai yra pretendentai į nuosavybės teisų atkūrimą. Pareiškėja nėra pretendentė į M. O. turėtos žemės grąžinimą, todėl tenkinti skundą pagrindo nėra (T. II, b.l. 16-18).

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja S. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atkurti nuosavybės teises J. O. vardu prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (namų valdos) Moliakalnio g. 14, Vilniuje ir statinių (namų valdos) Moliakalnio g. 16, Vilniuje.

1. Apeliaciniame skunde nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad nuosavybė gali būti tiek egzistuojanti nuosavybė, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau teisėtą lūkestį, kad jie bus patenkinti (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija prieš Lietuvą Nr. 44548/98. Polacek ir Polachova prieš Čekijos Respubliką Nr. 38645/97).1999 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje (civ. Byla Nr.3-3K-320/99, bylų kategorija 35) konstatuojama, kad paveldėjimas yra palikėjo turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Pareiškėja yra J. O., mirusio 1998 m. kovo 6 d., teisių perėmėja. Jai nuosavybės teisė priklauso gyvenamasis namas esantis Moliakalnio g. 14, Vilniuje, ir dalis gyvenamojo namo esančio Moliakalnio g. 16, Vilniuje. Pareiškėjos tėvui iki šiol dar nėra atkurtos teisės dar į 2,2035 ha žemės. O atsakovas siūlo pirkti žemės sklypus prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių.

3. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies l punktą (T. II, b.l. 21-22).

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad 1991 m. gruodžio 23 d. J. O. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. O. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Kalnų kaime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos jo įpėdiniams. Nuosavybės teisėms į namų valdos žemės sklypus Moliakalnio g. 14 ir Moliakalnio g.16, Vilniuje, mirusio pretendento J. O. vardu atkurti nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja nėra pretendentė į M. O. turėtos žemės grąžinimą, todėl turi teisę pirkti arba nuomoti iš valstybės žemės sklypą Moliakalnio g. 14, Vilniuje ir žemės sklypo, Moliakalnio g. 16, Vilniuje, dalį.

Pareiškėja nuosavybės teise valdo tik 1/5 pastato Moliakalnio g. 16, Vilniuje, todėl neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl namų valdos Moliakalnio g. 16, Vilniuje, privatizavimo kitų pastato bendraturčių atžvilgiu (b.l. T. II, b.l. 25-26).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja S. L. ir jos atstovas palaikė apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

S. L. padavė skundą teismui, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises J. O. vardu prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (namų valdos) Moliakalnio g. 14, Vilniuje ir statinių (namų valdos) Moliakalnio g. 16, Vilniuje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą tuo pagrindu, kad ji nėra pretendentė į M. O. turėtos žemės grąžinimą.

S. L. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo faktines aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl jų pagrįstumo. Bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4537 J. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį M. O. valdytos iki nacionalizacijos žemės (b.l. 34). Sprendime nurodoma, kad į kitą 2,2035 ha žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notarų biuro 2006 m. spalio 3 d. pažymėjimas Nr. 155/2006 įrodo, kad S. L. yra J. O. įstatyminė įpėdinė (b.l. 90).

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. J. O. atsakovo sprendimu buvo pripažinta teisė į nuosavybės atkūrimą. Pagal šią įstatymo nuostatą apeliantė turi teisę tik paveldėti nuosavybės teises į atitinkamą turtą, kuris bus atkurtas mirusiojo J. O. vardu. Atkurti J. O. vardu nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame yra suformuota apeliantės namų valdą atsakovas neturi pagrindo, nes gyvenamieji namai yra apeliantės nuosavybė, o ji nėra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, o tik paveldėtoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 ir 28.2 punktais, naudojami namų valdos žemės sklypai (žemės sklypų dalys) jų naudotojams gali būti parduodami, išnuomojami arba grąžinami natūra bei perduodami nuosavybėn neatlygintinai, jeigu namų valdų žemės sklypų (žemės sklypų dalių) naudotojai yra pretendentai į nuosavybės teisų atkūrimą.

Pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą yra J. O., o apeliantė yra jo turto paveldėtoja, o ne pretendentė į nuosavybės atkūrimą. Todėl netenkindamas skundo pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Remiantis šiais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Birutė Janavičiūtė

Romanas Klišauskas