2016-08-31 Nr. AB-16526-3-61-3-00673-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-411-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00673-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. 2S-5906.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2015 m. gruodžio 22 d. Jame aiškiai nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. vasario 17 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą ir jo neprašė atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

II. Pareiškėjas K. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siuntė užklausimus ir raštus dėl informacijos pateikimo skundo priėmimo stadijoje ir atliko pasiruošimą bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo suformuluotas skunde, tačiau teismas jo nevertino. Pareiškėjas pabrėžė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, privalo vadovautis taip pat ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundas administraciniam teismui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalimi, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjui ginčijamas sprendimas pasirašytinai buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 22 d., o skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą paduotas 2016 m. vasario 17 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas apskritai neprašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes toks prašymas buvo suformuluotas 2016 m. kovo 2 d. skundo rezoliucinėje dalyje. Kita vertus, matyti, kad šis prašymas pareikštas formaliai, skunde nenurodant jokių termino praleidimo priežasčių, nepateikiant praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad jis turi procesinę teisę pasiūlyti pareiškėjams pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pagrįsti įrodymais termino praleidimo priežastis, o po to išspręsti viso skundo priėmimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui šiuo konkrečiu atveju turėjo būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo suformuluotas netinkamai, ir pasiūlyti pareiškėjui patikslinti šį prašymą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str., 37 str. 1 d.). Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismui nepasiūlius pareiškėjui pasinaudoti ABTĮ numatytu skundo trūkumų pašalinimo institutu, galėjo būti nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų jo teisių gynimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo K. S. skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan