54dbefa7-71ac-4623-bd6a-b992a42f1c7d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-281-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30512-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant apelianto (ieškovo) atstovui advokatui L.

B., apeliantų (atsakovų) atstovui advokatui D. K., atsakovui M. R. S., kitiems proceso dalyviams nesant, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo T. Å . bei atsakovų A. E. ir A. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. Å . ieÅ¡kinį atsakovams M. R. S., S. S., P. Č., A. E., A. E., J. C., A. C., T. M., L. L., G. S. – M., M. A. ir V. Å . dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovai T. Å . ir N. Å . ieÅ¡kiniu prašė atidalinti jų dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios pusrÅ«sio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ atidalijimo projektÄ : T. Å . ir N. Å . nuosavybės teise priskirti 83/1000 dalių iÅ¡ 142,42 kv. m, t. y. 11,80 kv. m negyvenamosios pusrÅ«sio patalpos, plane pažymėtos P-7. IeÅ¡kovas 2015-07-14 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo prašė jį vienÄ pripažinti byloje ieÅ¡kovu, nes, 2015-07-10 sudarius su N. Å . sutuoktinių turto padalijimo sutartį, ji savo pusrÅ«sio patalpų dalį perleido T.

Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-16 nutartimi ieškovė N. Š. buvo pakeista jos procesinių teisių perėmėju ieškovu T. Š., kuris patikslintu ieškiniu prašė nuosavybės teise priskirti 83/1000 dalių iš 142,42 kv. m, t. y. 11,80 kv. m negyvenamosios pusrūsio patalpas, plane pažymėtos P-7.Atsakovai J. C. ir A. C. 2015-07-19 pareiškimais T. Š. ieškinį pripažino ir prašė pašalinti juos iš bylos. Tačiau, esant J. C. ir A. C. nesutarimui su kitais pusrūsio patalpos bendraturčiais, jie pagrįstai yra byloje dalyvaujančiais asmenimis.Atsakovai A.

E. ir A. E. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog Å ablinskai dėl naujo atidalijimo projekto į atsakovus nesikreipė, ir ieÅ¡kovai negali remtis ankstesniu, 2008-05-25, kreipimusi, kurio pagrindu jau buvo priimtas teismo sprendimas. IeÅ¡kovų pateiktas pasiÅ«lymas yra tik dėl dalies bendros dalinės nuosavybės padalijimo, todėl ateityje apsunkinamas sprendimo priėmimas dėl kitų patalpų atidalijimo. Tokiu bÅ«du pažeidžiami visų bendraturčių interesai. IeÅ¡kovai nesprendžia galimybės modernizuoti Å¡ilumos mazgÄ ir perkelti jį į mažesnę patalpÄ .

IeÅ¡kovų dalis bendrojoje nuosavybėje nėra didžiausia, o į ieÅ¡kinyje nurodytÄ P-3 patalpÄ , kurioje įrengtas Å¡ilumneÅ¡is ir vandentiekio mazgas, galima patekti tik per P-4 patalpÄ , todėl sumažėtų kitų bendraturčių dalis. IÅ¡ visų bendraturčių vieninteliai ieÅ¡kovai nesikooperavo ir nebendradarbiavo, sprendžiant klausimÄ dėl bendros nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Atsakovai E. pateikė jų parengtÄ pusrÅ«sio patalpų atidalijimo projektÄ , kuriame numatytos konkrečios pusrÅ«sio patalpos kiekvienam pastato bendraturčiui.

Prašė skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Atsakovai M. R. S. ir S. S. nurodė panaÅ¡ius nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neatliko jokių veiksmų, kad pasiektų visų bendraturčių susitarimÄ dėl pusrÅ«sio patalpų atidalijimo.Atsakovė T. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prieÅ¡taravo E. pateiktam pusrÅ«sio patalpų atidalijimo projektui, kuriame T. M. tenkantis plotas padalintas į dvi dalis, esančias skirtingose vietose. T.

M. pateikė savo siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ , kuriam iÅ¡ esmės pritarė atsakovai E., tačiau jam prieÅ¡taravo ieÅ¡kovas.Atsakovas L. L. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neatliko jokių veiksmų, siekiant suderinti visų bendraturčių interesus, o 2008-05-25 kreipimasis į atsakovus negali bÅ«ti laikomas pasiÅ«lymu atsidalinti, nes jo pagrindu jau buvo priimtas teismo sprendimas. Beveik visi bendraturčiai buvo pateikę tarpusavyje suderintÄ alternatyvų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ .

IeÅ¡kovo pateiktas projektas netinkamas, nes ateityje apsunkins sprendimo priėmimÄ dėl kitų pusrÅ«sio patalpų atidalijimo taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neproporcingos žalos padarymo likusioms patalpoms. IeÅ¡kovo pasiÅ«lyme dėl atidalijimo jo plotas nesumažėja dėl bÅ«tinumo turėti bendro naudojimo patalpas, ieÅ¡kovas nepatirs jokių iÅ¡laidų dėl bÅ«tinų statybos darbų, įrengiant tinkamus įėjimus į patalpas, atskiriant ir įrengiant bendro naudojimo patalpasa.Atsakovė G.

S. – M. atsiliepime į ieškinį nurodė panašius argumentus, kaip ir kiti, su ieškiniu nesutinkantys, atsakovai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovams A. E. ir A. E. iš ieškovo 774,34 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 40,78 Eur pašto išlaidas. Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas prieštarauja pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių daugumos teisėtiems interesams, todėl negali būti laikomas priimtiniausiu.

Nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 įsiteisėjimo ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs bent kokius veiksmus, siekdamas suderinti savo valiÄ su kitų bendraturčių daugumos valia. Pagal A. E. ir A. E. bei T. M. pateiktas schemas sumažinus Å¡ilumos punkto plotÄ T. Å . papildomai tektų 14,71 kv. m ploto, t. y. daugiau nei jis reikalauja atidalinti Å¡iuo ieÅ¡kiniu. Bendraturčiams turi bÅ«ti atidalintas visas dalintinas plotas.

Sprendžiant ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 11,80 kv. m ploto atidalijimo ir neįvertinus kitų atsakovų atidalijimo schemų, liktų neatidalinto ploto, į kurį turėtų teisę pretenduoti T. Å ., t. y. bÅ«tų didelė tikimybė kilti naujam ginčui. Teismo nuomone, aplinkybių Å¡ioje byloje vertinimas yra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-545/2014 įsiteisėjimu, nes toje byloje T. Å . įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius - sumažinti savavaliÅ¡kai padidintÄ buto plotÄ .

Atidalinant pusrÅ«sio patalpos ieÅ¡kovo dalį, turi bÅ«ti įvertinti visų pusrÅ«sio patalpos bendraturčių teisėti interesai, turi bÅ«ti atsižvelgta į visÄ dalintinÄ plotÄ , siekiant iÅ¡vengti bendraturčių ginčų ateityje, bei neturi bÅ«ti sudaryta galimybė T. Å . įteisinti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Atsakovų pateiktos galimos pusrÅ«sio atidalijimo schemos susijusios su namo bendrojo naudojimo objekto (Å¡ilumos punkto) plotu, todėl nuo to, ar bus suderintas ieÅ¡kovo tikslas atsidalinti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės su daugumos bendraturčių valia dėl atidalijimo bÅ«do, priklauso galimybė naudoti Å¡ilumos punktÄ pagal paskirtį, nes ieÅ¡kovui, kaip ir kiekvienam bendraturčiui, galioja tos pačios teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto priežiÅ«ra, iÅ¡laikymu ir pan. (CK 4.82 str. 1 d., 7 d., 4.83 str. 3 d.).

Atsakovų A. E. ir A. E. atstovas nurodė, kad teismas turi galimybę be prieÅ¡ieÅ¡kinio patvirtinti bendraturčių daugumos suderintÄ atidalijimo schemÄ . Tačiau teismas pažymėjo, jog tokia suderinta schema su bendraturčių daugumos paraÅ¡ais teismui nebuvo pateikta. A. E. ir A. E. iniciatyva parengtoje schemoje yra vienų bendraturčių paraÅ¡ai, o T. M. iniciatyva parengtoje schemoje – kitų bendraturčių paraÅ¡ai, tačiau abiejose schemose nėra J. C. ir A. C. bei T. Å . parašų.

PrieÅ¡ tvirtinant atidalijimo schemÄ , turi bÅ«ti suderinta bendraturčių valia bei ji turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta teisme, todėl, esant nors kokioms abejonėms dėl vieno bendraturčio valios, atidalijimo schemos patvirtinimas negalimas. Ä®gyvendindamas savo teisę savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ (CK 4.37 str. 1 d.), ieÅ¡kovas negali pažeisti kitų bendraturčių tokios pačios teisės. Teismo nuomone, atidalijimas įmanomas tik įgyvendinus daugumos bendraturčių suderintÄ valiÄ , kuriai pasiekti ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nesiėmė jokių priemonių.

Todėl teismas nepriėmė ir atsakovų J. C. ir A. C. ieÅ¡kinio pripažinimo. Teismas nurodė, kad klaidingas T. Å . savo teisių į nuosavybę įgyvendinimo suvokimas nesudaro pagrindo paskirti jam baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), nes ieÅ¡kovas, nors ir nepaisydamas kitų bendraturčių interesų, siekė ginti savo teisę savo pasirinktu bÅ«du. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              IeÅ¡kovas T.

Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir arba priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinant, arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo nuomone, teismo vertinimas, jog bendraturtis privalo atsidalinti visÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiomis teisės normomis bei iÅ¡ esmės paneigia ieÅ¡kovo disponavimo teises.

Byloje esantys įrodymai apie tarp tų pačių Å¡alių buvusius teisminius ginčus įrodo, jog Å¡alys bendru sutarimu ginčo pusrÅ«sio patalpų atsidalyti negali. Ä®statymai nenurodo, jog yra privaloma atidalyti visÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę arba jog yra draudžiama atidalyti tik dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kartu dalį paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje. IeÅ¡kovo nuomone, teismo vertinimas, kad jis turi teisę atsidalinti tik visÄ nuosavybės teise valdomų patalpų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir neturi teisės atsidalinti mažesnės patalpų dalies, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiomis teisės normomis, prieÅ¡tarauja teismų praktikai, priimtas skubotai, neįsigilinus ir neatskleidus bylos esmės. Spręsdamas, jog ieÅ¡kovas nepakankamai derino savo valiÄ atsidalinti dalį ginčo pusrÅ«sio patalpų su bendraturčiais, teismas iÅ¡ esmės paneigė akivaizdų konfliktÄ tarp ginčo Å¡alių ir nepagrįstai atsisakė atidalinti patalpas.

Toks sprendimas, be kita ko, reiÅ¡kia, jog teisinė taika tarp ginčo Å¡alių nėra pasiekta ir konfliktinė situacijÄ yra iÅ¡likusi. Vertindamas ieÅ¡kovo parengtÄ ginčo pusrÅ«sio patalpų atidalijimo projektÄ , teismas jį susiejo su A. E. ir A. E. bei T. M. pateiktomis patalpų atidalijimo schemomis ir nepagrįstai nagrinėjo ne egzistuojančiÄ , o hipotetinę situacijÄ apie sumažintÄ Å¡iluminį mazgÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstu ir neturinčiu teisinės reikÅ¡mės yra laikytinas teismo siekis vertinti du skirtingus ir nesuderinamus ginčo pusrÅ«sio patalpų atidalijimo projektus, kurie, be kita ko, teismo buvo atmesti.

Atsakovų teiginiai apie tariamÄ Å¡ilumos punkto sumažinimÄ laikytini tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir yra teismo paneigtos. Prielaida yra ir argumentas dėl ateityje kilsiančių ginčų. IeÅ¡kovo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15-545/2014, kadangi Å¡i byla yra sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Å¡ioje, nagrinėjamoje, byloje.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog visa patalpa, pažymėta indeksu P-3, yra skirta aptarnauti Å¡ilumos punktÄ ir negali bÅ«ti dalinama. Dėl to liko nenustatyta, kokioje apimtyje Å¡i patalpa gali bÅ«ti dalintina, ir nebuvo svarstyta ir kompensacijos bendraturčiams galimybė.Atsakovai A. E. ir A. E. atsiliepimu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, paskirti ieÅ¡kovui 4 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, dalį paskirtos baudos priteisiant atsakovams - A.

E. kartu su A. E. ir T. M. – po 500 Eur, likusiems atsakovams, iÅ¡skyrus J. C. ir A. C., M. S. kartu su S. S., G. S. M., L. L., V. S. bei P. Č. – po 100 Eur; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo teisminiu bÅ«du pareigÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į kitų bendraturčių teisėtus interesus, pateiktu atidalijimo planu siekė individualios naudos, neužtikrino ir nepagrindė neatidalijamos dalies tolimesnio naudojimo ateityje.

Ieškovas pats teigia, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti absoliutus, jam taikomas prioritetas, tačiau jokiais įrodymais ar reikalavimais neužtikrina, kad dėl jam priklausančių 37/1000 dalių ateityje nekils ginčų ar apsunkinimų atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitiems bendraturčiams. Atsakovų teigimu, nesutikimas su ieškovo atidalijimo planu, kuris prieštarauja kitų bendraturčių interesams, negali būti tapatinamas su nesutarimu ar ieškovo tinkamu CK 4.75 str.

įtvirtintos pareigos siekti susitarimo dėl bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. Ieškovo atidalijimo plane pateiktas tik ieškovui priklausančių dalių atidalijimo variantas, neatsižvelgta ir nespręsta dėl kitų bendraturčių dalių atidalijimo, nespręsta dėl patalpos, kurioje yra šilumos mazgas naudojimo ateityje. Ieškovas taip pat nepagrindė ir neįrodinėjo, kodėl jo pasiūlytas atidalijimo planas yra priimtiniausias ir protingiausias susiklosčiusioje situacijoje, kaip užtikrinami kitų bendraturčių interesai, kaip bus sprendžiamas ieškovo 37/1000 dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje klausimas ateityje, kodėl jos neturėtų būti atidalytos.

Tokiu projektu nepaisoma kitų bendraturčių interesų, ir jis prieštarauja CK 4.75 str., 4.80 str. bei formuojamai teismų praktikai. Atsakovų nuomone, siekdamas atsidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas siekia įteisinti savavališkas statybas. Ieškovo teiginiai dėl šilumos mazgo patalpos, pažymėtos Nr. P-3, yra klaidinantys ir prieštarauja paties ieškovo teiginiams. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinį pateikė, pasikeitus vienintelei aplinkybei - ieškovas įsigijo didesnę dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

IeÅ¡kovas pateikė analogiÅ¡kÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės planÄ kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013, kurioje jo ieÅ¡kinys buvo atmestas. Atsakovai A. E. ir A. E. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , patvirtinant atsakovės T. M. pusrÅ«sio patalpų atidalinimo schemÄ , paskirti ieÅ¡kovui 4 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, dalį paskirtos baudos priteisiant atsakovams - A.

E. kartu su A. E. ir T. M. – po 500 Eur, likusiems atsakovams, iÅ¡skyrus J. C. ir A. C., M. S. kartu su S. S., G. S. M., L. L., V. S. bei P. Č. – po 100 Eur; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovų nuomone, teismo atsisakymas patvirtinti T. M. iniciatyva parengtÄ schemÄ yra nepagrįstas, kadangi bÅ«tent Å¡i schema atitinka ne tik visų atsakovų, bet ir ieÅ¡kovo interesus. IeÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų dėl savo prieÅ¡taravimo paskirti jam didesnį plotÄ . PraÅ¡ydami ieÅ¡kovui paskirti baudÄ , atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013.

IeÅ¡kovas T. Å . atsiliepimu su atsakovų A. E. ir A. E. apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo patvirtinti T. M. ginčo patalpų padalijimo planÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad reikalavimo patvirtinti atsakovės T. M. parengtÄ ginčo pusrÅ«sio patalpų atidalijimo projektÄ apeliantai anksčiau nekėlė, o naujus reikalavimus kelti apeliacinės instancijos teisme draudžiama.

T. M. apeliacijos galimybe byloje nepasinaudojus, procesinės teisės kitiems bylos dalyviams nepereina (CPK 44 str. 1 d.). Apeliantai nesuformulavo aiÅ¡kių skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ , nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jų teises bei teisėtus interesus. Nenurodytas skundo pagrindas, skundo argumentai neturi sÄ sajumo su ginčo dalyku. Apeliantai ignoruoja teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovės T.

M. iniciatyva parengtame ginčo pusrūsio patalpų padalijimo projekte nėra visų bendraturčių parašų ir kad pastarieji nėra išreiškę aiškios savo valios dėl ginčo pusrūsio patalpų atidalijimo. Ieškovo teigimu, atsakovės T. M. iniciatyva parengtas ginčo pusrūsio patalpų atidalijimo projektas neatsiejamai susijęs su jos parengtu rūsio patalpų atidalijimo projektu, tačiau dėl rūsio patalpų atidalijimo nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, todėl tokiu būdu negali būti atidalintos ir ginčo pusrūsio patalpos.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti apie jo nesÄ Å¾iningumÄ ar ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . Atsakovai-apeliantai naudojasi tokia pačia teise, kaip ir ieÅ¡kovas. Be to, apeliantams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos kompensuoja jų patirtus nuostolius.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė patenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovų atstovas prašė atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ o atsakovų apeliacinį skundÄ patenkinti.Atsakovas M.

R. S. prašė ieÅ¡kovo apeliacinė skundÄ atmesti, nurodė, kad patalpos turi bÅ«ti atidalintos visiems. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              T. Å . apeliacinis skundas atmestinas.             A. E. ir A. E. apeliacinis skundas tenkintinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui T.

Š. nuosavybės teise priklauso 120/1000 idealiųjų dalių negyvenamosios pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. Č. nuosavybės teise priklauso 10782/200000, atsakovams A. E. ir A. E. nuosavybės teise priklauso 15863/100000 bei 102/1000 dalys, atsakovei T. M. nuosavybės teise priklauso 97/1000 dalių, atsakovams M. R. S. ir S. S. nuosavybės teise priklauso 26435/1000000 dalių, atsakovams J. C. ir A. C. nuosavybės teise priklauso po 22725/1000000 dalių, atsakovui L.

L. nuosavybės teise priklauso 4060/100000, atsakovei G. S. M. nuosavybės teise priklauso 5406/100000 dalių, atsakovei M. A. nuosavybės teise priklauso 30/1000 ir atsakovei V. Å . nuosavybės teise priklauso 34/1000 dalių pusrÅ«sio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Kaip kad nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ieÅ¡kovas T. Å . pateikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „MK Centras“ parengtÄ pusrÅ«sio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo planÄ , pagal kurį jis siekia, kad pusrÅ«syje jam bÅ«tų skirta 11,80 kv. m ploto patalpa P-7, esanti Å¡alia jam (T.

Å .) priklausančios 34,27 kv. m ploto patalpos P-6. Kitų bendraturčių dalių atidalinti ieÅ¡kovas nesiÅ«lė, vien jo.             Nesutikdami su tokiu ieÅ¡kovo reikalavimu atsakovai A. E. ir A. E. pateikė V. Å ., A. E., A. E., L. L., S. S., M. R. S. ir G. S. M. pasiraÅ¡ytÄ patalpų atidalijimo schemÄ , kurioje ieÅ¡kovui T. Å ., dėl ploto, skirto Å¡iluminiam punktui sumažinimo (iki 7,37 kv.

m) numatyta 14,71 kv. m ploto ir bÅ«tų galima atidalinti papildomÄ patalpÄ Â 2.55 kv.m. dydžio. Su Å¡ia schema nesutiko atsakovė T. M., nes toje schemoje T. M. tenkantis plotas padalintas į dvi patalpas - 15,53 kv. m ploto patalpÄ 116 ir kitoje pusėje esančiÄ 3,75 kv. m patalpÄ 116 (ci.b.lpriedo b.l. 116, 2 t.).              T. M. pateikė atidalijimo schemÄ , kurioje T. M. numatyta vientisa 19,29 kv. m ploto patalpa 116, o toje vietoje, kur Å¡alia 100-sios buvo numatyta 3,75 kv. m patalpa 116 iki 9,48 kv. m padidintas bendro naudojimo patalpos plotas.

T. M. pateikė schemÄ su M. A. ir L. L. paraÅ¡ais. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å ia įstatymo nuostata įtvirtinta bendraturčių teisė reikalauti jį atidalyti. Kartu Å¡i nuostata reiÅ¡kia, kad atidalijimas turi bÅ«ti natÅ«ra. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Minėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės reiÅ¡kia, kad atidalijimas turi bÅ«ti natÅ«ra.

Taip Å¡i norma aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti bÅ«tina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo praÅ¡antis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad ieÅ¡kovas jau buvo pateikęs analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ teisme: civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 sprendimu atmetė T. Å . ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios pusrÅ«sio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), skiriant jam asmeninės nuosavybės teise 83/1000 dalis iÅ¡ 142,42 kv. m patalpos, t. y. prašė jam atidalinti 11,80 kv. m negyvenamÄ jÄ pusrÅ«sio patalpÄ , plane pažymėtÄ P-7.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, iÅ¡nagrinėjusi T. Å . apeliacinius skundus 2014-03-21 nutartimi apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimÄ ir 2013-09-05 papildomÄ sprendimÄ paliko nepakeistus (civilinė byla Nr. 2-2540-432-2013 / 2A-78-467/2014, 56-58, 72-74, 138-145 b. l., VI tomas). Prejudicinę galiÄ turinčioje minimoje civilinėje byloje teismai konstatavo, kad ginčo patalpose yra Å¡iluminis mazgas - patalpa P-3, 35,03 kv.m ploto, kurioje yra daugiabučio namo Å¡ildymo įranga, ir ji yra reikalinga visų pusrÅ«sio bendraturčių interesams tenkinti, nes joje yra Å¡ildymo įranga, bÅ«tina viso namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui.

Teismai pripažino, kad Å¡i patalpa negali sudaryti ploto tų pusrÅ«sio patalpų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti atidalyta ieÅ¡kovo dalis. Atėmus Å¡iÄ patalpÄ iÅ¡ bendro patalpų ploto, bendras dalintinas pusrÅ«sio patalpų plotas reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovui priklausytų tik 9,56 kv.m (ieÅ¡kovui priklausė 89/1000 dalys). Todėl ieÅ¡kovo pateiktas atidalijimo bÅ«das prieÅ¡tarauja CK 4.37 straipsnio 1 daliai. Å ioje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė papildomu argumentu, jog jam Å¡iuo metu priklauso 120/1000 patalpos dalys.

Papildomai įsigijęs 31/1000 pusrūsio dalių, ieškovas teigė, jog jam priklauso 12,88 kv m ploto ir todėl gali būti atidalinta 11,80 kv ploto patalpa. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovo teisė atsidalinti vertintina kartu su kitų bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais. Iš bylos duomenų matyti, jog 2010 m. buvo suderinta daugumos bendraturčių valia atidalinti pusrūsio patalpas (e.b.l. 65, 1 t.), kuri ieškovo netenkino. Tačiau apeliantas T.

Å . po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 įsiteisėjimo neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų suderinti savo valiÄ su kitų bendraturčių daugumos valia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neieÅ¡kojo naujų sprendinių, tuo tarpu atsakovai įvertino Å¡iluminio mazgo sumažinimo galimybę ir siÅ«lė net keletÄ planų, schemų, kur taip pat atsižvelgiama į ieÅ¡kovo interesÄ valdyti ginčo patalpų dalį po savo butu.

IÅ¡ tiesų ieÅ¡kovui įsigijus papildomas patalpas, jam galėtų bÅ«ti atidalintas 11,80 kv m patalpų plotas, tačiau apeliantas ignoruoja atsakovų interesÄ iÅ¡laikyti didesnę ploto dalį. Pagal E. bei T. M. pateiktas schemas sumažinus Å¡ilumos punkto plotÄ , apeliantui T. Å . tektų 14,71 kv m ploto, t.y. beveik 6 kv. m daugiau, nei jis Å¡ioje byloje reikalauja atidalinti. Sutiktina, kad ginčui tęsiantis tokį ilgÄ laikÄ , tikslinga atidalinti visÄ ginčo patalpų plotÄ , o neatidalintas plotas neturėtų bÅ«ti paliktas.

Vis tik apeliantas reikalauja tik 11,80 kv m ploto atidalijimo ir nepasisako dėl likusio ploto perspektyvoje, nepareiÅ¡kia ir kad tos dalies jis atsisakytų. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog tokioje padėtyje iÅ¡lieka tikimybė naujam ginčui kilti.Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog padėtis sietina ir su kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-15-545/2014 konstatuotomis aplinkybėmis: 2014-06-27 sprendimu T. Å . buvo įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius –pertvarkyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumažinant buto plotÄ iki 46,72 kv. m. Nors minimÄ teismo sprendimÄ T.

Å . yra apskundęs ir Liteko duomenimis, apeliacinis skundas dar nėra neiÅ¡nagrinėtas (bylos nagrinėjimas sustabdytas), Å¡is faktas dar kartÄ patvirtina, jog apeliantas nederina savo interesų su kitų bendraturčių interesais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi į teismo posėdį atvykusių Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus sprendžia, kad apelianto T. Å . skundo argumentai, jog turėtų bÅ«ti atidalinta vien jo patalpa, atmestini. Atsakovų apeliantų E. atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jų pateiktas atidalijimo planas identiÅ¡kas atsakovės T.

M. pateiktam planui/schemai, išskyrus tai, kad jos pateiktoje schemoje jai tenkanti patalpų dalis nėra išskaidyta (e. b.l. priedo b.l. 97, t. 2). Tiek E. plane, tiek M. schemoje ieškovui Šablisnkui priskirtina ir atidalijama patalpa pažymėta „100“ 17,71 kv.m ploto. Patalpa yra faktiškai ieškovo vienašališkai užimtų patalpų vietoje, šalia jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, pažymėtos „115“ 32,67 kv.m ploto (ieškovo plane žymima P-6 34,27 kv.m ploto), bendras patalpų ilgis skiriasi tik dešimčia centimetrų.

Å iÄ aplinkybę posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pripažino. Tai matyti ir iÅ¡ byloje esančių schemų ir planų: pagal ieÅ¡kovo projektÄ jam priklausytų 2.22 m ir 6,43 m, t. y. 8,65 ilgio metro, o pagal E. ir M. projektÄ â€“ 2,76 m ir 6,00 m, t. y. 8,76 ilgio metro (e.b.l. 24, 1 t., e.b.l. 17, 2 t. ir kt). Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog toks nedidelis netekimas nevertintinas kaip esminis ieÅ¡kovo teisių pažeidimas ar ignoravimas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismas turi galimybę be prieÅ¡ieÅ¡kinio patvirtinti bendraturčių daugumos suderintÄ atidalijimo schemÄ .

Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokia suderinta schema su bendraturčių daugumos valia teismui nebuvo pateikta. Teismas nurodė, jog E. iniciatyva parengtoje schemoje yra vienų bendraturčių paraÅ¡ai, o M. iniciatyva parengtoje schemoje – kitų, abiejose schemose nėra C. bei ieÅ¡kovo parašų. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas pernelyg formalus. Minėta, kad E. ir M. schemos identiÅ¡kos, iÅ¡skyrus tai, kad pastarosios schema tinkamesnė (dėl to, kad jos patalpos neiÅ¡skaidytos).

Kitų atsakovų ir ieÅ¡kovo patalpų plotas ir lokalizacija visiÅ¡kai nesikeičia. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas teigti, jog pastaroji schema atspindi bendraturčių daugumos interesÄ ir valiÄ . Tai, jog paraÅ¡ai iÅ¡sidėstę dviejuose atskiruose dokumentuose, o ne viename dokumente, Å¡ios aplinkybės nepaneigia. Kadangi apeliantas T. Å . nepateikė jokių įtikinamų argumentų, jog jo teisės kaip nors iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeidžiamos atidalinant patalpas pagal T.

M. pateiktÄ atidalijimo schemÄ , kolegija sprendžia, jog jo atsisakymas pripažinti (pasiraÅ¡yti) šį atidalijimo pasiÅ«lymÄ yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad jo siÅ«lomas planas yra priimtiniausias visiems bendraturčiams (CPK 178 str.).Klegija pažymi, jog atsakovai C. patalpų atidalijimo procese ir bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvÅ«s. Jie pritarė ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui, tačiau minėta, kad ieÅ¡kinyje nebuvo sprendžiama nei dėl jų, nei kitų bendraturčių patalpų atidalijimo.

C. dėl nežinomų priežasčių nepritarė nei E., nei M. siÅ«lytam projektui, tačiau jie nepateikė ir kito tinkamesnio atidalijimo projekto. Pažymėtina, jog jiems priskirtos patalpos yra panaÅ¡aus dydžio ir toje pačioje lokalizacijoje kaip kad 2010 m. daugumos bylos Å¡alių suderintame patalpų naudojimosi projekte, kuriame yra C. paraÅ¡ai.Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčus yra pasisakęs, jog teismai, spręsdami Å¡alių ginÄÄ dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iÅ¡ bendraturčių siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę, kuriÄ Ä¯gyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

AiÅ¡kindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalyje – kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį šį klausimÄ sprendžia teismas.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame nurodydama atidalijimo bÅ«dÄ . CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡alių procesinės teisės lygios. IeÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, o atsakovas - gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Ä®statyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonės – prieÅ¡ieÅ¡kinis ir atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Atsiliepimas į ieÅ¡kinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas iÅ¡dėsto savo argumentus dėl jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

Atsikirtimai į ieÅ¡kinį gali bÅ«ti materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobÅ«džio (formalÅ«s). Nagrinėjamoje byloje atsakovai pareiÅ¡kė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kuriuose iÅ¡dėstė materialiojo teisinio pobÅ«džio atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) nenustatyta, jog atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo pozicijÄ dėl atidalijimo ir atidalijimo bÅ«do turėtų iÅ¡reikÅ¡ti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikti ar, atsakovai bÅ«tinai turi reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo bÅ«do, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nepateikimas nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-7/2009).Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, padariusi iÅ¡vadÄ , jog atsiliepimuose atsakovų nurodyti atsikirtimai į ieÅ¡kinį yra pagrįsti, o atsakovės T. M. pateikta ginčo patalpų atidalijimo schema nėra ydinga ir atitinka daugumos bendraturčių interesus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ atidalinti Å¡alis pagal minimÄ projektÄ .

Å iais argumentais teisėjų kolegija nutaria, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje ir Å¡alys atidalintinos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal T. M. pateiktÄ sudalinimo schemÄ , kurį 2015-09-10 parengė UAB „KM Centras“ (e.bl. priedo b.l. 97, 2 t., el. bl. b.l. 97, 2 t.). Likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Bylinėjimosi iÅ¡laidosApelianto T. Å . skundÄ atmetus, priteisti jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo. Atsakovai E. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 31,00 eur žyminį mokestį ir patyrė 1.473,78 eur atstovavimo iÅ¡laidų teisme, viso – 1.504,78 eur (e.b.l. 42-48, 3 t.).

Patenkinus jų apeliacinį skundÄ 1.504,78 eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma jiems priteistina iÅ¡ T. Å .. Kito proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė (CPK 93 straipsnis). Pažymima, kad pirmosios instancijos paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra keičiamos.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų praÅ¡ymu skirti bylos dalyviams baudas dėl nepagrįsto bylinėjimosi ar piktnaudžiavimo procesu nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ pakeisti. Atidalinti ieÅ¡kovui T. Å . ir atsakovams M. R. S., S. S., P. Č., A. E., A. E., J. C., A. C., T. M., L. L., G. S. – M., M. A. ir V. Å . negyvenamosios pusrÅ«sio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės T. M. pateiktÄ sudalinimo schemÄ , kuriÄ 2015-09-10 parengė UAB „KM Centras“. Laikyti Å¡iÄ schemÄ neatsiejama Å¡ios Vilniaus apygardos teismo nutarties dalimi (elektroninės bylos priedo 97 lapas 2 tome).Priteisti iÅ¡ T.

Å . 1.504,78 eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Alvydos ir A. E. naudai solidariai.Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                         Henrichas Jaglinskis Eglė Surgailienė Aldona Tilindienė