2021-09-15 Nr. CB-8238-2-68-3-29613-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4908

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29613-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 7 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Technoparkas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti tretieji asmenys, kurių pinigams buvo taikytos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras ikiteisminiame tyrime apribojo ieškovės ir šių fizinių asmenų grynuosius pinigus, kuriuos šie teisėtai laikė ieškovės patalpose. Nutraukus ikiteisminį tyrimą fiziniams asmenims šios priemonės panaikintos. Nagrinėjama byla turi esminės reikšmės šių fizinių asmenų teisėms, taip pat kitos civilinės bylos (kurioje fiziniai asmenys pareiškė reikalavimą valstybei dėl atsakomybės už areštuotas lėšas taikymo) išsprendimui. Pažymėta, kad teismas pasisakė dėl kitos civilinės bylos medžiagos, kurioje ieškovė nėra įtraukta į bylą.

Kasaciniame skunde keliamas netinkamas įrodymų tyrimą, vertinimą reglamentuojančių normų taikymo, nukrypo nuo teismų praktikos klausimas. Skunde nurodoma, kad teismai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nei teismui, nei ieškovei nėra žinoma; ši medžiaga nebuvo tirta, garsinta nagrinėjant civilinę bylą. Taigi pažeistas rungimo principas, įrodinėjimo pareiga.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl nepagrįstai vykusio ikiteisminio tyrimo, priteisimo, taigi nutartis yra be motyvų ir privalo būti panaikinta (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą, nurodė, kad žalą sudaro ir ikiteisminio tyrimo ir neteisėto, beveik 5 m trukusio persekiojimo metu susidariusios nemažos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi neteisėtas tyrimas truko ilgai, tai jo metu patirtos išlaidos advokato pagalbai yra protingos ir tikrai nėra per didelės. Teismas nevertino galimybės šių išlaidų priteisti kaip bylinėjimosi išlaidų, patirtų vykdant ikiteisminį tyrimą. Kadangi ikiteisminis tyrimas nutrauktas net nesurašius kaltinamojo akto, akivaizdu, kad jos patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Kasacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai aiškino ir taikė CK 6.272 straipsnį, neatsižvelgė į teismų praktiką šiuo klausimu, netyrė aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas (buvo tiriamos su ieškove nesusijusios veikos, nepagrįstai ilgai ieškovei taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, nors buvo areštuotas ir trečiųjų asmenų turtas). Be to, neįvertinta, kad ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su kita bendrove, o ne ieškove, kuri buvo tik subrangovė; dėl taikyto arešto pažeista įmonės dalykinė reputacija, sustabdyta jos veikla. Teismas apskritai ignoravo klausimą dėl ieškovei priklausančių 13 004 Eur lėšų nepagrįsto arešto.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė