2019-10-09 Nr. AB-19155-3-62-3-00075-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-759-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00075-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saegewerk und Palettenfertigung Paul MAAG“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saegewerk und Palettenfertigung Paul MAAG“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – M. T. ir E. S. T.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saegewerk und Palettenfertigung Paul MAAG“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 7SK-2401-(14.7.110.) „Dėl žemės ūkio paskirties sklypo suformavimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 7SK-2401);

1.2. Panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-579-(14.7.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau ir Įsakymas Nr. 7FPĮ-579);

1.3. Panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-600-(14.7.124.) „Dėl atsisakymo rengti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 7FPĮ-600);

1.4. Panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 7VĮ-754-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono (savivaldybės) Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 7VĮ-754);

1.5. Įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą faktiškai esantiems keliams, kurie pažymėti prie pareiškėjo skundų pridėtame plane, suformuoti valstybinės žemės sklypus, kurie leistų šiuos faktiškai esančius ir naudojamus kelius oficialiai įregistruoti ir naudoti pagal paskirtį, ir suformuoti ir prijungti prie pareiškėjo išnuomoto sklypo valstybinės žemės plotus, kurie yra įsiterpę tarp pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo ir kelių, pažymėtų prie pareiškėjo skundų pridėtame plane, kuriems pareiškėjas prašo suformuoti sklypą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad pateikė atsakovui prašymą organizuoti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, pietinėje pusėje besiribojančio su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Ginčo šio žemės sklypo šiaurinės dalies gretimybių byloje nėra. Atsakovas ginčijamu Įsakymu Nr. 7FPĮ-600 atsisakė rengti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, pietinėje dalyje besiribojančio su Ginčo žemės sklypu, formavimo ir pertvarkymo projektą motyvuodamas, kad pageidaujama pertvarkyti teritorija neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkto reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas Nr. 7FPĮ-600 priimtas neįvertinus visų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl yra naikintinas. Pareiškėjas siekia, kad plane pažymėtiems faktiškai esantiems keliams būtų suformuoti valstybinės žemės sklypai, kurie leistų tuos faktiškai esančius ir naudojamus kelius oficialiai įregistruoti ir naudoti pagal paskirtį; taip pat kad būtų suformuoti ir prie Bendrovės išnuomoto sklypo (jo pietinėje pusėje) prijungti valstybinės žemės plotai, kurie yra įsiterpę tarp pareiškėjo nuomojamo sklypo ir kelių, pažymėtų plane, kuriems pareiškėjas prašė suformuoti sklypą, kadangi akivaizdu, jog Ginčo žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatytus kriterijus, t. y. jis laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu.

3. Bendrovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškimu atsisakė skundo reikalavimų dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus Įsakymo Nr. 7SK-2401, Įsakymo Nr. 7FPĮ-579 ir Įsakymo Nr. 7VĮ-754 panaikinimo, prašė šią bylos dalį nutraukti.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad Nutarimo 2.15 punkte nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pirma, žemės plotas turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miško sklypų (plotų). Antra, žemės sklypo dydis turi neviršyti 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, ir 0,5 ha – kitose teritorijose.

Trečia, žemės ploto negalima suformuoti nauju žemės sklypu. Tuo atveju, jeigu toks žemės plotas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jis nelaikytinas įsiterpusiu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, yra tai, kad jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, ir šis įsiterpęs žemės plotas visomis savo kraštinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais, arba išimtinais atvejais ribojasi su atskirais žemės sklypais, nesuformuotais valstybinės žemės plotais, tokiais kaip keliai, gatvės, miško plotai, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, jog Ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu bylos dalį dėl skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus Įsakymą Nr. 7SK-2401, Įsakymą Nr. 7FPĮ-579 ir Įsakymą Nr. 7VĮ-754 nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo atsisakymas nuo skundo dalies neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl atsisakymą nuo skundo dalies priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.

8. Teismas nustatė, kad: UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ yra 0,7685 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkas; Bendrovė 2016 m. gegužės 25 d. Tarnybai pateikė prašymą organizuoti Ginčo žemės sklypo formavimo projekto rengimą, nurodė, kad planavimo tikslas – papildomo žemės sklypo prijungimas prie esamo sklypo; pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti galimybę išsinuomoti arba išsipirkti papildomą valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Ginčo žemės sklypu; atsakovas 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-352-(14.7.124.) atsisakė rengti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodė, kad projekto tikslas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktui, projekto tikslas taip pat neatitinka Nutarimo 2.15 punkto reikalavimų (2016 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 7FPĮ-352-(14.7.124.) yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas); Bendrovė 2016 m. rugsėjo 21 d. per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus, rengimą; atsakovas 2016 m. spalio 7 d. Įsakymu Nr. 7FPĮ-579 atsisakė organizuoti pareiškėjo prašomo projekto rengimą, nurodė, kad projekto tikslas prieštarauja Taisyklių 9 punktui, taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamoje teritorijoje suformuotas žemės sklypas, kurio ribos patvirtintos Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 7 d. Įsakymu Nr. 7VĮ-754 (minėti įsakymai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti); pareiškėjas 2016 m. spalio 7 d. per ŽPDRIS pakartotinai pateikė prašymą organizuoti Ginčo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą, siekiant suformuoti tariamai įsiterpusį valstybinės žemės plotą; atsakovas 2016 m. spalio 20 d. Įsakymu Nr. 7FPĮ-600 atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi pageidaujama pertvarkyti teritorija neatitinka Nutarimo 2.15. punkto reikalavimų.

9. Vadovaudamasis Nutarimo 2.15 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, yra tai, kad jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, ir šis įsiterpęs žemės plotas visomis savo kraštinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais, arba išimtiniais atvejais ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais valstybinės žemės plotais, tokiais kaip keliai, gatvės, miško plotai, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

10. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), jog Ginčo žemės sklypas (pietinėje dalyje) atitinka kriterijus, nustatytus valstybinės žemės plotui, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Nėra duomenų, jog Ginčo žemės sklypas ribojasi su jau suformuotu (-ais) ir nustatyta tvarka įregistruotu (-ais) privačiu (-ais) ar išnuomotu (-ais) valstybinės žemės sklypu (-ais) ar kad jis yra tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miško sklypų (plotų). Taip pat nėra jokių duomenų apie Ginčo žemės sklypo dydį ir galimybes jį suformuoti atskiru žemės sklypu. Byloje pateiktų schemų duomenys patvirtina, jog keliai faktiškai yra, jais galbūt naudojasi pareiškėjas, tačiau duomenų, jog keliai, kaip statiniai, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra. Iš pateiktų schemų matyti, jog ginčo teritorijoje yra statiniai, tačiau duomenų apie tai, kam jie priklauso ir ar jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra. Teismo vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina, jog ginčo teritorija nėra laisva (neužstatyta).

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pateikęs atsakovui duomenis, patvirtinančius, jog Ginčo žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatytus kriterijus, turi teisę su prašymu dar kartą kreiptis į atsakovą, siekdamas sklypą išsinuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

12. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 7FPĮ-600 panaikinimo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą faktiškai esantiems keliams, kurie pažymėti prie pareiškėjo skundų pridėtame plane, suformuoti valstybinės žemės sklypus, kurie leistų šiuos faktiškai esančius ir naudojamus kelius oficialiai įregistruoti ir naudoti pagal paskirtį ir suformuoti bei prijungti prie pareiškėjo išnuomoto sklypo valstybinės žemės plotus, kurie yra įsiterpę tarp pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo ir kelių, pažymėtų prie pareiškėjo skundų pridėtame plane, kuriems pareiškėjas prašo suformuoti sklypą.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul MAAG“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą Nr. 7FPĮ-600 bei įpareigoti atsakovą suformuoti įsiterpusį valstybinė žemės plotą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai dėsto bylos faktines aplinkybes, nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Pareiškėjas pažymi, kad, nors teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, yra tai, kad jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, ir šis įsiterpęs žemės plotas visomis savo kraštinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais, arba išimtinais atvejais ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais valstybinės žemės plotais, tokiais kaip keliai, gatvės, miško plotai, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, tačiau teismas pats sau prieštaraudamas, kad prašomas prijungti valstybinės žemės plotas gali ribotis ir su atskirais žemės sklypais nesuformuotais valstybinės žemės plotais, tokiais kaip keliai, gatvės, miško plotai, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, nusprendė, jog šiuo atveju nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad Ginčo žemės sklypas pietinėje dalyje atitinka kriterijus, nustatytus valstybinės žemės plotui, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ginčo žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkto kriterijų, kadangi byloje pateiktose schemose nurodyti faktiškai esantys keliai, kurie ir neturi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; teismo nurodyti statiniai, nepriklausantys pareiškėjui, nepatenka į prašomą prijungti valstybinį žemės plotą, o pareiškėjui priklausančio statinio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, pietinė dalis išeina už šiam statiniui priskirto žemės sklypo ribų, todėl ribos turi būti tikslinamos. Pareiškėjas taip pat remiasi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1432-661/2016 ir teigia, jog, nors atsakovas tvirtina, kad valstybinės žemės plotas šalia pareiškėjo valdomo sklypo viršija 0,5 ha, pareiškėjas prašė prijungti tik valstybinės žemės plotą, neviršijantį 0,5 ha, nes tokią teisę turi.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepime Tarnyba pažymi, jog Ginčo žemės plotas šiaurinėje dalyje ribojasi su pareiškėjo nuomojamu valstybiniu žemės sklypu, tačiau kitomis savo kraštinėmis su suformuotais žemės sklypais nesiriboja ir nesudaro siauros juostos iki kelio (gatvės) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme. Pareiškėjo argumentai, kad į prašomą prijungti valstybinės žemės plotą patenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato dalis, nėra teisiškai reikšminga, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nutarimo 2.15 punktas. Be to, pareiškėjas nepateikė savo teiginius, kad minėta pastato dalis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo atsisakymo rengti įsiterpusio valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektą, kitą bylos dalį nutraukė.

17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimas yra susiję tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2016 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-600-(14.7.124.) „Dėl atsisakymo rengti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai grindžiami nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta išvada dėl Nutarimo 2.15 papunkčio taikymo ginčo santykiams.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčiu yra nustatyti požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu. Pareiškėjas įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė, nenurodė jų buvimo vietos, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos nustatė visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir visiškai jas ištyrė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, remiasi byloje surinktais įrodymais bei atsakovo pateikta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. H52/98-0215, patvirtinančia pareiškėjo teises į nuomojamą žemės sklypą (II t., b. l. 140–141).

20. Pareiškėjas reikalavimą žemės plotą pripažinti įsiterpusiu grindžia Kelio ir esamo sklypo schema (I t., b. l. 52). Remiantis schema, įsiterpusio žemės ploto išorinę ribą nustato schemoje pažymėtas kelias.

21. Pagal Nutarimo 2.15 papunktį kelias kartu su kitais įsiterpusio žemės ploto požymiais gali būti pripažintas įsiterpusio žemės ploto riba, tačiau tokiu atveju turi būti pripažintas kelio, kaip inžinierinio statinio, sukūrimo teisėtumas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kelias yra įrengtas teisėtai, todėl jis negali būti pripažintas įsiterpusio žemės ploto riba, o pagal pareiškėjo pateiktą schemą plotas palei pažymėtą kelią negali būti pripažintas įsiterpusiu žemės plotu.

22. Nustačius šias aplinkybes daroma išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, teisingai aiškino bei taikė teisės aktus šio ginčo santykiams, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saegewerk und Palettenfertigung Paul MAAG“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius