54d8a2e0-72ea-4bad-94d7-1fcf36dd5482 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4487-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-07361-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 16.6.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Giedrei Domkutei, atsakovių atstovams Agnei Murauskaitei ir Robertui Klovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovėms Aplinkos ministerijai ir likviduojamai BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«rai dėl įsakymo panaikinimo, grÄ Å¾inimo į tarnybÄ , vidutinio darbo užmokesčio ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo nustatė: PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ su skundu (I t., b. l. 1–12), kurį patikslino (II t., b. l. 114–126) ir prašė:

1) panaikinti BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros direktoriaus 2013-10-31 įsakymÄ Nr. 2.1-135 „Dėl A. G. atleidimo iÅ¡ pareigų“;

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ A. G. į valstybės tarnybÄ , tarnybinio kaitumo bÅ«du perkeliant jį į Aplinkos ministerijos TarÅ¡os prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 14 kategorija) pareigas;

3) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių A. G. vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovių solidariai 1 500 Lt neturtinę žalÄ ;

5) priteisti iÅ¡ BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros pareiÅ¡kėjui A. G. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 12 550,14 Lt, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2011-04-07 iki 2013-11-04;

6) priteisti iÅ¡ atsakovės BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros A. G. vidutinį darbo užmokestį už pradelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-11-04 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašė priteisti pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo jis atleistas iÅ¡ BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros (toliau – AgentÅ«ra) Teritorijų planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjo pareigų, yra neteisėtas, nes nebuvo užtikrintos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 43 str. 1 d. dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam valstybės tarnautojui nustatytos garantijos.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Aplinkos ministerija pažeidė jo teises, nes iÅ¡kėlė nepagrįstai didelius reikalavimus, pareigybėms, kurios buvo įsteigtos toms pačioms funkcijoms vykdyti, panaikino pareigybę, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti perkeltas, pažeidė valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo bÅ«du procedÅ«rÄ ir nesudarė pareiÅ¡kėjui galimybės dalyvauti gebėjimų patikrinime, nepagrįstai paskelbė konkursÄ pareigoms, į kurias pareiÅ¡kėjas pretendavo, nepateikė visapusiÅ¡kos informacijos apie laisvas pareigybes, kurių kvalifikacinius reikalavimus pareiÅ¡kėjas atitiko.

Priėmus sprendimÄ likviduoti AgentÅ«rÄ , buvo panaikintos visos joje įsteigtos valstybės tarnautojų pareigybės, tačiau atsižvelgus į tai, kad visos AgentÅ«ros funkcijos buvo perduotos Aplinkos ministerijai, perduotoms funkcijoms vykdyti Aplinkos ministerijoje nuspręsta įsteigti 7 naujas pareigybes. PareiÅ¡kėjas 2013-09-12 pateikė praÅ¡ymÄ tarnybinio kaitumo bÅ«du perkelti jį į Aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Kadangi buvo gauti du praÅ¡ymai dėl perkėlimo į nurodytas pareigas, pretendentų gebėjimus nuspręsta pavesti tikrinti komisijai 2013-09-30 10.00 val.

Dėl laikino nedarbingumo pareiÅ¡kėjas tikrinime nedalyvavo, tačiau, nors Å¡iÄ aplinkybę atsakovas žinojo, gebėjimų patikrinimo laikas nebuvo perkeltas, apie jo rezultatus pareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta. PareiÅ¡kėjas 2013-09-24 Aplinkos ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ perkelti į Aplinkos ministerijos TarÅ¡os prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau atsakovė pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad į Å¡ias pareigas jis negali bÅ«ti perkeltas, nes 2014-09-25 paskelbtas konkursas.

PareiÅ¡kėjas pakarotinai informavo Aplinkos ministerijÄ , kad sutinka bÅ«ti perkeltas į TarÅ¡os prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto arba Erdvinio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau Aplinkos ministerija 2013-10-22 raÅ¡te nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į nurodytas pareigas negali bÅ«ti perkeltas, nes yra pradėta procedÅ«ra dėl kito valstybės tarnautojo perkėlimo į Erdvinio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, o Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti paskelbtas konkursas.

Po atleidimo dienos, pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad konkursas į Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas buvo atÅ¡auktas 2013-09-19. Ä®spėjimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie visas Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose esančias laisvas pareigybes, o konkrečiai apie Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie AM buvusias laisvas pareigybes, bet dėl jų buvo skelbiami konkursai. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, jam nebuvo garantuotos VTÄ® 43 str. 1 d. nustatytos garantijos, t. y. nebuvo sudarytos realios galimybės bÅ«ti paskirtam į to paties lygio ir kategorijos karjeros arba žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas.

PareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai informuotas apie laisvas pareigybes, nes informacija buvo pateikiama elektroniniais laiÅ¡kais ir daugeliui AgentÅ«ros darbuotojų. Be to, buvo pateikiamas tik laisvų pareigybių sÄ raÅ¡as, bet ne konkretus pasiÅ«lymas jas užimti. Pagal teismų praktikÄ , informacijos apie laisvas pareigybes, kurioms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmuo atitinka, nepateikimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atleidimÄ pripažinti neteisėtu. Atsakovė nevykdė nustatytos pareigos ir nepateikė pareiÅ¡kėjui iÅ¡samios informacijos apie turimas laisvas pareigybes, taip pat pareigybes, kurias numatoma įsteigti ir kurių specialiuosius reikalavimus pareiÅ¡kėjas atitinka.

Atsakovė užkirto pareiÅ¡kėjui keliÄ tarnybinio kaitumo bÅ«du bÅ«ti perkeltam į Erdvinio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nes negavusi pareiÅ¡kėjo atsisakymo, pradėjo kito valstybės tarnautojo perkėlimo procedÅ«rÄ . Atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų, su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta, t. y. jam nebuvo iÅ¡mokėta 12 550,14 Lt darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl to, kad, apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, buvo taikomos teisės aktų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Pagal Darbo kodekso 141 str.           3 d., už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis.Pagal Darbo kodekso 250 str. nuostatas, darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį nustato teismas vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau – CK). Dėl neteisėto atleidimo ir žlugusios karjeros valstybės tarnyboje pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ ir stresÄ , sutriko miegas, padidėjo jautrumas, pablogėjo santykiai su Å¡eimos nariais, sumažėjo bendravimo galimybės. Atleidus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų, buvo sukelta abejonė jo kvalifikacija ir pabloginta jo reputacija, o tai apsunkino galimybes įsidarbinti kitoje darbovietėje.

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1 500 Lt suma.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (II t., b. l. 141–146) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad Aplinkos ministerija pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų pažeisti negalėjo, nes jos ir pareiÅ¡kėjo nesiejo darbo teisiniai santykiai, todėl ministerijai pareiga garantuoti VTÄ® 43 str. 1 d.

įtvirtintas socialines garantijas kilti negalėjo. Nepaisydama to, Aplinkos ministerija, siekdama likviduojamos įstaigos valstybės tarnautojams sudaryti galimybes tęsti tarnybÄ valstybės tarnyboje, periodiÅ¡kai kas dvi savaites informavo pareiÅ¡kėjÄ ir kitus AgentÅ«ros darbuotojus apie laisvas pareigas Aplinkos ministerijoje. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas perkelti į Aplinkos ministerijos TarÅ¡os prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas atsakovei buvo pateiktas 2013-09-26, t. y. po to, kai 2013-09-25 į Å¡ias pareigas buvo paskelbtas konkursas.

Paskelbtas konkursas buvo atÅ¡auktas, nes iÅ¡ Valstybės tarnybos departamento buvo gauta informacija apie tai, kad Valstybės tarnybos rezerve yra asmuo, atitinkantis Å¡iai pareigybei keliamus reikalavimus, todėl, vadovaujantis VTÄ® 43 str. 2 d. nuostatomis, Valstybės tarnybos departamentas Å¡ias pareigas pasiÅ«lė eiti I. V. PareiÅ¡kėjo reikalavimas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti konstatuota viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. kilti, t. y. valstybės institucijos neteisėti veiksmai.

Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai taip pat yra nepagrįsti. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jam darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė dėl teisės aktų nuostatų, kurios Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo, yra visiškai nepagrįstas, nes darbo užmokestis aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Lietuvos teisėje galioja teisės aktų teisėtumo prezumpcija, todėl tol, kol teisės aktas nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti jį vykdyti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė likviduojama BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ra atsiliepime į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (II t., b. l. 150–155) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad AgentÅ«ra neturėjo galimybės įgyvendinti VTÄ® 43 str. 1 d. nuostatų ir pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui kitų pareigų valstybės tarnyboje, nes pareiÅ¡kėjo pareigybės panaikinimas buvo sÄ lygotas sprendimo nutraukti AgentÅ«ros veiklÄ .

Pareiškėjo teiginiai, kad Aplinkos ministerija pažeidė pareiškėjo teises, nes nepateikė jam išsamios ir objektyvios informacijos apie visas laisvas pareigybes Aplinkos ministerijoje ar jai pavaldžiose įstaigose, yra visiškai nepagrįsti, nes Aplinkos ministerija neturėjo pareigos jam siūlyti eiti laisvas pareigas. Apie laisvas pareigas Aplinkos ministerijoje dėl pareigybės panaikinimo įspėti Agentūros valstybės tarnautojai buvo informuojami Agentūros likvidacinės komisijos siūlymu.

Pareiškėjo prašymas būti perkeltam į Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas atsakovei buvo pateiktas 2013-09-26, t. y. po to, kai 2013-09-25 į šias pareigas buvo paskelbtas konkursas. Paskelbtas konkursas buvo atšauktas, nes iš Valstybės tarnybos departamento buvo gauta informacija apie tai, kad Valstybės tarnybos rezerve yra asmuo, atitinkantis šiai pareigybei keliamus reikalavimus, todėl, vadovaujantis VTĮ 43 str. 2 d. nuostatomis, Valstybės tarnybos departamentas šias pareigas pasiūlė eiti I.

V. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų atleistas teisėtai ir pagrįstai, pagrindo grÄ Å¾inti jį į valstybės tarnybÄ ar priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ taip pat nėra. Kiti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra nurodyta jokių objektyvių juos pagrindžiančių duomenų. Mokėdama pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, AgentÅ«ra vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo dalį ir priteisti jam 12 550,14 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2011-04-07 iki 2013-11-04, nėra.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje ginčas yra keliamas dėl pareiÅ¡kėjo A. G. atleidimo iÅ¡ BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros Teritorijų planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjo (A lygio 16 kategorija) pareigų teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys tvirtina, kad Vyriausybė 2013-06-12 nutarimu Nr. 539 nusprendė nutraukti biudžetinės įstaigos BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros veiklÄ .

Remdamasis nurodytu Vyriausybės nutarimu, aplinkos ministras 2013-06-27 įsakymu Nr. D1-473 nusprendė likviduoti biudžetinę įstaigÄ BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«rÄ , sudarė jos likvidacinę komisijÄ , patvirtino likvidacinės komisijos veiklos nuostatus ir likvidavimo planÄ (II t., b. l. 156–163). PareiÅ¡kėjas A. G. AgentÅ«ros likvidacinės komisijos pirmininko 2013-07-02 raÅ¡tu buvo informuotas apie Teritorijų planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimÄ , nurodant, kad iÅ¡ pareigų bus atleistas 2013-11-04 (I t., b. l. 15).PareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų likviduojamoje BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«roje buvo atleistas direktoriaus 2013-10-31 įsakymu Nr. 2.1-135, nuo 2013-11-04, iÅ¡mokant jam piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (I t., b. l. 13).PareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti nurodytÄ AgentÅ«ros direktoriaus 2013-10-31 įsakymÄ , grÄ Å¾inti jį į pareigas valstybės tarnyboje, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat priteisti dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių teisės aktų nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2011-04-07 iki 2013-11-04 susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 12 550,14 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (II t., b. l. 114–126).Esminis pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra tas, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje atleistas pažeidžiant VTÄ® 43 str. 1 d. nustatytas ir iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam valstybės tarnautojui taikomas socialines garantijas, o konkrečiai:

1) Aplinkos ministerija, siūlydama pareiškėjui užimti laisvas pareigas, nepateikė jam išsamios ir objektyvios informacijos apie visas Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose esančias laisvas pareigas, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitinka;

2) panaikino Aplinkos ministerijoje naujai įsteigtÄ pareigybė, į kuriÄ tarnybinio kaitumo bÅ«du turėjo bÅ«ti perkeltas pareiÅ¡kėjas, o kitÄ tokiÄ pareigybę – priėmė žemesnės kvalifikacijos iÅ¡ BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros atleidžiamÄ valstybės tarnautojÄ ;

3) nepagrįstai paskelbė konkursÄ Aplinkos ministerijos TarÅ¡os prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms, kurias pareiÅ¡kėjas pretendavo, užimti.Pagal VTÄ® 43 str. 1 d., karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas.

VTÄ® 43 str. 1 d. nustatyta garantija, jog iÅ¡ pareigų atleidžiamam asmeniui bus siÅ«lomos kitos pareigos, siejama su galimybe tęsti karjerÄ toje pačioje institucijoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, pagal VTÄ® 43 str. 1 d. nuostatas, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimÄ , darbdavys per laiko tarpÄ nuo praneÅ¡imo valstybės tarnautojui apie numatomÄ jo pareigybės panaikinimÄ Ä¯teikimo dienos iki Å¡iame praneÅ¡ime nurodytos pareigybės panaikinimo datos, privalo suteikti valstybės tarnautojui visÄ (iÅ¡samiÄ ) informacijÄ apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietinÄ struktÅ«rinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimÄ (2011-06-07 sprendimas a. b.

Nr. A143-1371/2011).Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiga siÅ«lyti iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam asmeniui kitas pareigas valstybės tarnyboje nustatyta darbdaviui, o Å¡ios pareigos realizavimas siejamas su galimybe tęsti karjerÄ toje pačioje institucijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs tai, kad tuo atveju, kai pareigybės panaikinimÄ sÄ lygoja tam tikros valstybės ar savivaldybės institucijos likvidavimas, t. y. veiklos nutraukimas, darbdavys realiai neturi nei pareigos, nei objektyvios galimybės įgyvendinti VTÄ® 43 str. 1 d. nuostatas, nes dėl įstaigos likvidavimo yra panaikinamos visos joje įsteigtos pareigybės, todėl objektyviai tarnybos santykių tÄ sa negalima (2011-05-16 nutartis a. b.                         Nr. A662-640/2011; 2011-09-26 nutartis a. b.

Nr. A438-3336/2011; 2012-09-20 nutartis a. b.                         Nr. A662-2891/12).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsižvelgdama į tai, jog pagal nuo 2013-06-01 įsigaliojusias Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 str. 8 d nuostatas, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimÄ administruoja Vyriausybės įsteigta vieÅ¡oji įstaiga BÅ«sto energijos taupymo agentÅ«ra, be to, dalis Aplinkos ministerijos ir BÅ«sto urbanistinės plėtros agentÅ«ros funkcijų teritorijų planavimo srityje dubliuojasi, Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti nutarimo „Dėl BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros veiklos nutraukimo“ projektÄ (II t., b. l. 93–94).

Vyriausybė 2013-06-12 nutarimu Nr. 539 nusprendė nutraukti biudžetinės įstaigos BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros veiklÄ . Remdamasis nurodytu Vyriausybės nutarimu, aplinkos ministras 2013-06-27 įsakymu Nr. D1-473 nusprendė likviduoti biudžetinę įstaigÄ BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«rÄ , sudarė jos likvidacinę komisijÄ , patvirtino likvidacinės komisijos veiklos nuostatus ir likvidavimo planÄ (II t., b. l. 156–163). Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjo pareigybės panaikinimas buvo realus ir dėl AgentÅ«ros likvidavimo buvo panaikintos visos joje įsteigtos pareigybės, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas dėl darbdavio likvidavimo, konstatuotina, kad Agentūra neturėjo pareigos vykdyti VTĮ 43 str. 1 d. nuostatas. Pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistos VTĮ 43 str. 1 d. nuostatos, nes Aplinkos ministerija, siūlydama užimti laisvas pareigas, nepateikė jam išsamios ir objektyvios informacijos apie visas Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose esančias laisvas pareigas, kurių specialiuosius reikalavimus jis atitiko, atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma teismas pažymi, kad Aplinkos ministerijos ir pareiškėjo tarnybos teisiniai santykiai nesiejo, todėl ministerijai pareiga vykdyti VTĮ 43 str. 1 d. nuostatas nekilo. Nei Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, nei aplinkos ministro 2013-06-27 įsakyme Nr. D1-473 „Dėl biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros likvidavimo ir likvidacinės komisijos sudarymo ir likvidavimo plano patvirtinimo“ nėra nustatyta, kad Aplinkos ministerija perima Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros funkcijas.

Aplinkos ministro 2014-06-27 įsakymu Nr. D1-473 nebuvo nustatyta, kad Aplinkos ministerija perėmė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, kaip darbdavio tam tikrose srityse, funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija neperėmė likviduojamos Agentūros prievolių, susijusių su tarnybos (darbo) santykiais, ji neturėjo prievolės siūlyti pareiškėjui užimti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino Agentūros likvidacinės komisijos pirmininkas, sprendimas iš pareigų atleidžiamus Agentūros darbuotojus kas dvi savaites informuoti apie Aplinkos ministerijoje esančias laisvas pareigas buvo priimtas siekiant sudaryti jiem galimybę, iki atleidimo dienos, teikti prašymus dėl perkėlimo į kitas pareigas valstybės tarnyboje tarnybinio kaitumo būdu.

Vadinasi, tokios informacijos teikimÄ pareiÅ¡kėjas klaidingai vertina kaip VTÄ® 43 str. 1 d. nuostatų įgyvendinimÄ , nes kaip nustatyta anksčiau, pareigos siÅ«lyti jam laisvas pareigas Aplinkos ministerija neturėjo. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerijos teiktai informacijai negali bÅ«ti taikomi pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti iÅ¡samumo ir objektyvumo standartai, tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog su laisvų pareigybių apraÅ¡ymais gali susipažinti Aplinkos ministerijoje (II t., b. l. 38–39).Atleidimo neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad buvo pažeistos jo perkėlimo tarnybinio kaitumo bÅ«du procedÅ«ros, t. y.

į Aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priimtas kitas asmuo, o į Aplinkos ministerijos TarÅ¡os prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas – paskelbtas konkursas. Bylos nagrinėjimo dalykÄ , t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pareiÅ¡kėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (skundo dalykÄ ) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (skundo pagrindÄ ) (ABTÄ® 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.).

PareiÅ¡kėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ . Priimdamas sprendimÄ , teismas negali pakeisti pareiÅ¡kėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.Kaip minėta anksčiau, ginčas byloje keliamas dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, neužtikrinus jam VTÄ® 43 str. 1 d. nustatytų garantijų. Teismas nustatė, kad nei AgentÅ«ra, nei Aplinkos ministerija neturėjo pareigos, vadovaudamasi VTÄ® 43 str. 1 d. nuostatomis, siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui kitų pareigų valstybės tarnyboje.

Aplinkos ministerijos teikta informacija apie laisvas pareigas Aplinkos ministerijoje nėra siÅ«lymas užimti laisvas pareigas VTÄ® 43 str. 1 d. prasme, o tik informavimas apie galimybę teikti praÅ¡ymus dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo bÅ«du. Valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas yra savarankiÅ¡ka valstybės tarnautojo socialinė garantija, kuri reglamentuojama VTÄ® 20 str., o jos įgyvendinimo tvarkÄ nustato Vyriausybės 2007-10-24 nutarimu Nr. 1114 patvirtintos Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo bÅ«du į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagrindas pradėti valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas kitoje įstaigoje procedÅ«rÄ yra siekiančio bÅ«ti perkeltam valstybės tarnautojo praÅ¡ymas (Taisyklių 3 p.), o pagrindas perkelti tokį valstybės tarnautojÄ â€“ valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančio asmens sprendimas pateiktÄ praÅ¡ymÄ tenkinti (Taisyklių 8 p.). Nurodytas teisinis reguliavimas tvirtina, kad valstybės tarnautojo perkėlimas iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ , nėra atleidimo iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo procedÅ«ros dalis, t. y. nėra ta privalomai taikoma socialinė garantija, kuria siekiama apsaugoti atleidžiamo valstybės tarnautojo teises ir teisėtus interesus.

Pagal Taisyklių 24 p., ginčai, kylantys dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas, taip pat tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigų sukeitimo, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės klaidingai vertina nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ ir nepagrįstai mano, kad Aplinkos ministerijos veiksmai, nagrinėjant pateiktus praÅ¡ymus dėl perkėlimo į kitÄ valstybės įstaigÄ tarnybinio kaitumo bÅ«du, yra susiję su neteisėtu jo atleidimu iÅ¡ tarnybos.

Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojo perkėlimas yra savarankiÅ¡ka socialinė garantija, todėl Å¡ios procedÅ«ros metu galimai padaryti pažeidimai peržengia nagrinėjamos bylos ginčo ribas ir yra nesusiję su AgentÅ«ros direktoriaus 2013-10-31 įsakymo, iÅ¡ kurio iÅ¡ esmės ir kyla ginčas, teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal teisinį reglamentavimÄ , ginčai, kylantys dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas, nagrinėtini administraciniame teisme, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti laikomasi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos ir terminų.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju VTÄ® 43 str. 1 d. nuostatos pažeistos nebuvo, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų atleistas teisėtai, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros direktoriaus 2013-10-31 įsakymÄ Nr. 2.1-135 „Dėl A. G. atleidimo iÅ¡ pareigų“, grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ valstybės tarnybÄ , tarnybinio kaitumo bÅ«du perkeliant jį į Aplinkos ministerijos TarÅ¡os prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 14 kategorija) pareigas ir solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių A.

G. vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.271 str. 1 d., vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo pripažįstamas pagrįstu tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. ne tik neteisėtus valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmus, tačiau ir padarytÄ Å¾alÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti,                 t. y. neteisėtų Aplinkos ministerijos ar BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros veiksmų, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje, todėl civilinė atsakomybė negali kilti.

Å i A. G. skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.A. G. taip pat praÅ¡o teismÄ priteisti jam darbo užmokesčio nepriemokÄ , kuri susidarė dėl laikotarpiu nuo 2011-04-07 iki 2013-11-04 apskaičiuojant jam mokėtÄ darbo užmokestį taikytų Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų. Taip pat praÅ¡o priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris įsigaliojo 2013-10-01, kai buvo oficialiai paskelbtas ,,Valstybės žiniose“ (,,Valstybės žinios“, 2013-10-01, Nr. 103-5079), inter alia, konstatavo, kad Konstitucijai prieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjui mokėto darbo užmokesčio perskaičiavimas, taikant sumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ ir priedÄ už kvalifikacinę klasę.

Teismui pateikta likviduojamos BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ros 2014-01-24 pažyma Nr. 10 tvirtina, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2013-07-01 pateiktu aiÅ¡kinimu, pareiÅ¡kėjui nuo 2011 metų balandžio iki 2013 metų spalio mėnesio, kartu su 2013 metų gruodį ir 2014 metų sausio mėnesį iÅ¡mokėtomis iÅ¡eitinėmis iÅ¡mokomis, neiÅ¡mokėta 12 550,14 Lt suma (II t., b. l. 110).Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 sprendime Nr. KT14-S9/2014, aiÅ¡kindamas 2013-07-01 nutarimo nuostatas, nurodė, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka, jei įstatymų leidėjas nepagrįstai delsia nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustato neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu). Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu.

Ä®statymų leidėjas patirtų praradimų kompensavimo valstybės tarnautojams mechanizmo nėra nustatęs. Byloje duomenų, kad yra nepagrįstai delsiama tokį mechanizmÄ nustatyti, taip pat nėra. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimu, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti šį pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ taip pat nėra.Darbo kodekso 141 str. reglamentuoja teisinius santykius dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

Darbo kodekso 141 str. 3 d. nurodyta (darbdavio ) pareiga sumokėti (jau atleistam) darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia yra siejama su uždelsimu (iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai) atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , antra vertus, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėto uždelsimo nėra darbuotojo kaltės. Terminas (žodis) „uždelsimas“ pagal jo panaudojimo prasmę reiÅ¡kia užvilkinimÄ (Lietuvių kalbos instituto „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, 877 psl.), t. y. suponuoja situacijÄ , kai tai darantis asmuo (Å¡iuo atveju darbdavys) žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis nustatytu laiku (Å¡iuo atveju atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dienÄ ) neįvykdė tam tikros pareigos, ir tai tęsia toliau.

Nagrinėjamu atveju, mokėdama pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį bei iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ BÅ«sto ir urbanistinės plėtros agentÅ«ra vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir neturėjo teisinio pagrindo veikti kitaip. Teisinis reguliavimas, kad, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo, nėra nustatytas.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti konstatuotas Darbo kodekso 141 str. 3 d. nurodytas delsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju buvimo faktas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,               129 str. teisėja nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Egidija Puzinskaitė