54d4a4e7-9afb-4f09-b5c1-e1c1ef8708cb · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01035-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.3.; 1.1.8.10.1.;1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.1.;1.2.29.1.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam T.

A., jo gynėjui advokatui Mariui Zabitai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir nuteistaspagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas užvaldant VW Passat automobilį) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas užvaldant Audi automobilį) – 2 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 1 d.

Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. ir nuo 2017 m. kovo 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.T. A. skirta kardomoji priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡ T. A. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 1 984,07 (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 7 euro centus) proceso iÅ¡laidų valstybei, jas pervedant į Policijos departamento prie LR VRM sÄ skaitÄ .Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio tiksliau nenustatyto laiko iki 2014 m. balandžio 8 d., turėdamas tikslÄ apgaule, t. y. panaudojant netikrus dokumentus - įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , organizavo netikrų dokumentų pagaminimÄ , tai yra 2014 m. kovo mėnesį tiksliau nenustatytu laiku Anglijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, bendrininkaudamas su A. V. ir nenustatytu asmeniu, nusikalstamos veikos bendrininkui - A. V. nurodė, kad pastarasis jam pateiktų savo asmens fotonuotraukas, po ko gavęs iÅ¡ A.

V. fotonuotraukas, jas perdavė nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui bei nurodė L. Ž. anketinius duomenis, tikslu gauti netikrus dokumentus - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ , po ko tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ nenustatyto asmens, gavo žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo atspausdinta A. V. fotonuotrauka ir nurodyti L. Ž. anketiniai duomenys ir juos 2014 m. balandžio 8 d. perdavė A.

V., nurodydamas jam panaudojant Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , tokiu, bÅ«du jis organizavo žinomai netikrų dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimÄ , tuo padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 2 dalyje.be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su A. V. ir V. V., 2014 m. balandžio 7 d. savo automobiliu „Ford Focus“ nusikaltimo bendrininkus A.

V. ir V. V. iÅ¡ Anglijos atvežė į Vokietijos Federacinę RespublikÄ ir V. V. ir A. V. pateikus žinomai netikrus dokumentus, 2014 m. balandžio 8 d. 18.42 val. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), automobilių nuomos kompanijoje ,, (duomenys neskelbtini)“ apgaule, V. V. susitarus su kompanijos darbuotoju dėl automobilio „VW Passat“ nuomos, pateikiant reikiamus duomenis, o A. V. prisistačius L. Ž. ir pateikus žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo atspausdinta A.

V. fotonuotrauka ir nurodyti L. Ž. anketiniai duomenys, buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis L. Ž. vardu, ir už automobilio nuomÄ atsiskaityta svetima, L. Ž. vardu iÅ¡duota banko kortele VISA Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du bendrininkavo savo bei V. V. ir A. V. naudai didelės vertės svetimo turto – automobilio „VW Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 29 216 eurų vertės įgijime, padarydamas automobilių nuomos kompanijai ,, (duomenys neskelbtini)“ 29 216 eurų vertės turtinę žalÄ ir Å¡iuo automobiliu naudojosi iki 2014 m. balandžio 9 d. 11.40 val. kol (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pareigÅ«nų, tai yra padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su A.

V. ir V. V., 2014 m. balandžio 7 d. savo automobiliu „Ford Focus“ nusikaltimo bendrininkus V. V. ir A. V. iÅ¡ Anglijos atvežė į Vokietijos Federacinę RespublikÄ ir 2014 m. balandžio 8 d. 20.00 val. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), automobilių nuomos kompanijoje ,, (duomenys neskelbtini)” apgaule, V. V. susitarus su kompanijos darbuotoju dėl automobilio „Audi A4“ nuomos, pateikiant reikiamus duomenis, o A. V. prisistačius L. Ž. ir pateikus žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo atspausdinta A.

V. fotonuotrauka ir nurodyti L. Ž. anketiniai duomenys, buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis L. Ž. vardu, ir už automobilio nuomÄ atsiskaityta svetima, L. Ž. vardu iÅ¡duota banko kortele VISA Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du bendrininkavo savo bei V. V. ir A. V. naudai didelės vertės svetimo turto - automobilio „Audi A4“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 35 075,65 eurų vertės įgijime, padarydamas automobilių nuomos kompanijai ,, (duomenys neskelbtini)”“ 35 075,65 eurų vertės turtinę žalÄ , kuriuo iki 2015 m. balandžio 9 d. 17.00 val. naudojosi V.

V., kol (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pareigÅ«nų, tuo padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta surinktų duomenų visuma.Apeliaciniame skunde nuteistojo T. A. advokatas Marius Zabita praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje bylÄ nutraukti ir esant pagrindams, spręsti klausimÄ dėl atsakomybės pagal BK 216 straipsnio 1 dalį; arba panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas subendrino paskirtÄ bausmę su 2014 m. spalio 1 d.

Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskira ir neatlikta bausme; pakeisti 2017 m. spalio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu, subendrinti apėmimo bÅ«du, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, skiriant BK 75 straipsni 2 dalyje numatytus įpareigojimus.Skunde teigiama, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , buvo pažeistos duomenų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisyklės, neteisingai kvalifikuotos veikos, paskirta neteisinga bausmė, netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio nuostatos, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas arba pakeistas.

Apeliantas skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad T. A. nuosekliai neigė, jog jis organizavo L. Ž. netikro dokumento pagaminimÄ ir Å¡ie jo parodymai nepaneigti. Byloje nei suklastotas dokumentas, nei jo kopija nepaimti. Teismas nuteistojo kaltę grindė vien A. V. ir V. V., kurie yra nuteisti už sukčiavimÄ , parodymais. Tačiau jų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. A. V. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Pradžioje jis apskritai neigė kÄ nors žinojęs apie dokumentų pagaminimÄ ir teigė, kad apie suklastojimÄ sužinojo tik nuomos punkte, vėliau parodymai keitėsi, vis daugiau aplinkybių įtraukiant dėl T.

A., kol galiausiai nurodė, kad viskÄ suorganizavo bÅ«tent T. A.. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. V. anksčiau teistas, tame tarpe ir už melagingų parodymų davimÄ , be to, jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ Å¡ioje byloje. V. V. Å¡ioje byloje apskritai nebuvo apklaustas, teismas rėmėsi jo anksčiau duotais parodymais, kurie taip pat nebuvo nuoseklÅ«s. Å ių asmenų parodymai, iÅ¡ pradžių buvę skirtingi, vėliau procese vienodėja ir abu pasinaudodami tuo, kad byla T.

A. atžvilgiu iÅ¡skiriama ir todėl yra galimybė savo veiksmus paversti menkaverčiais taip siekiant Å¡velnesnių bausmių, parodymus T. A. atžvilgiu keičia ir kaltę verčia jam. Apeliantas taip pat pažymi, kad bÅ«tent V. V. (duomenys neskelbtini) yra teistas ir patekęs į teisėsaugos akiratį, bÅ«tent jis žinojo nuomos kompanijas, nes ne kartÄ nuomojosi automobilius, kai tuo tarpu A. V. ir T. A. su Å¡iuo miestu niekaip nesusiję, todėl akivaizdu, kad V. V. su A. V. eidami į nuomos kompanijÄ Å¾inojo ko eina.

BÅ«tent V. V. vairavo automobilį, 2014 m. spalio 1 d. apklausoje nurodė marÅ¡rutÄ , o vėliau ir tai, kad jam žinomas automobilio nuomos mechanizmas. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nenustatytos svarbios aplinkybės: kaip buvo pasinaudota L. Ž. kreditine kortele, nes tam reikalingas PIN kodas. A. V. aiÅ¡kinimas, kad kortelę papildė T. A., nelogiÅ¡kas, nes tai gali padaryti banke tik pats savininkas. NeiÅ¡siaiÅ¡kinta ir kur dingo T. A. automobilis, kuriuo, pasak V. V., jie važiavo, ir, kuriam pradėjus gesti, iÅ¡sinuomojo vienÄ , o po to ir kitÄ automobilį.

IÅ¡ T. A., V. V. ir A. V. parodymų darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent V. V. priėmė sprendimÄ , kokius automobilius nuomoti. Apelianto teigimu, Å¡ios aplinkybės rodo, jog byloje nėra patikimų duomenų, kurie besÄ lygiÅ¡kai patvirtintų nuteistojo kaltę padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnyje ir BK 182 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, nes sukčiavimÄ Ä¯vykdė A. V. ir V. V.. T. A. nei viename epizodų nedalyvavo, automobilių, kuriuos reikėtų iÅ¡sinuomoti, nenurodė, kokie bus nuomojami nežinojo.

Dokumentus sutarčiai sudaryti pateikė A. V., dalyvaujant V. V., kuris matė ir žinojo, jog nuomoja ne A. V. vardu. Tad byloje lieka nepaneigta versija, kad kiti nuteistieji susitarę apkalba T. A.. V. V. T. A. liepė vairuoti bÅ«tent mažesnės vertės automobilį, be to, nuteistasis buvo pasodintas su A. V., iÅ¡ ko logiÅ¡kai seka, kad V. V., pats vairuodamas brangesnį automobilį, siekė jį labiau saugoti bei rÅ«pinosi kito automobilio apsauga pasodindamas bendrininkÄ A. V. su T. A.. Be to, byloje taip ir liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kur buvo ketinama vykti.

Skunde taip pat teigiama, jog T. A. veika galėtų sudaryti savarankiÅ¡kÄ BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, nuteistajam nors ir buvo žinoma, kad V. V. įgis automobilius, tačiau susitarimas dalyvauti sukčiavime neįrodytas. T. A. apsiėmė vairuoti nesvarbu kokį automobilį ir nesvarbu kaip įgytÄ , todėl jo tyčia sukčiavimo neapėmė. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai bausmes subendrino jas iÅ¡ dalies sudėdamas, o ne taikydamas bausmių apėmimÄ .

Apelianto vertinimu, veikų padarymo aplinkybės – padarytos beveik tuo pačiu metu, panaudojant tuos pačius suklastotus dokumentus ir tapačiomis aplinkybėmis, bei nuteistųjų paaiÅ¡kinimai leidžia teigti, kad veikas jungė vieninga tyčia, todėl bausmės turėjo bÅ«ti subendrinamos taikant bausmių apėmimÄ . Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog nuosprendžiu paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes T.

A. Europos areÅ¡to orderio pagrindu nebuvo iÅ¡duotas dėl minėto nuosprendžio vykdymo, o jo žodinis sutikimas atlikti bausmę pagal šį nuosprendį negali bÅ«ti prilyginamas įstatymo nustatytai raÅ¡ytinei formai. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl sunkios materialinės padėties, Å¡eimoje augina mažametį vaikÄ , turi paskolų, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, Å¡iuo metu yra suimtas ilgÄ laikÄ , represines prievartos priemones ir bausmės griežtumÄ suvokė, todėl atsižvelgiant į bendruosius ir specialiuosius bausmių principus, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo T. A. gynėjo Mariaus Zabitos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino asmenų parodymus, kitus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, jog T. A. padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių yra nepagrįsti, todėl atmetami.Ä®rodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016).

Nagrinėjamoje byloje teismas Å¡ių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumÄ , nurodė motyvuotas iÅ¡vadas, kodėl vienus duomenis laiko įrodymais, o kitus vertina kritiÅ¡kai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų pagrįstumu.Nors nuteistasis neigė, kad jis, turėdamas tikslÄ apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , organizavo žinomai netikrų dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimÄ , tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog T.

A. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nors suklastotas vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė nerasti ir neiÅ¡imti, tačiau byloje esančiais raÅ¡ytinais duomenimis, Vokietijos kompanijų, kuriose buvo iÅ¡nuomoti automobiliai, darbuotojų parodymais, L. Ž. parodymais, kitais pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais duomenimis, neginčytinai nustatyta, jog nuomojantis automobiliu buvo pasinaudota suklastotu vairuotojo pažymėjimu, kuriame buvo A. V. nuotrauka su L. Ž. asmens duomenimis. Tokios aplinkybės neneigia ir pats T.

A.. Pažymėtina, jog pats nuteistasis pripažino, kad suprato, jog Å¡ie dokumentai netikri – suklastoti, žinojo, kam jie bus panaudoti, tačiau teigė, kad jis A. V. nuotraukos neprašė, iÅ¡ jo neėmė ir Å¡ių dokumentų klastojimo neorganizavo. Tačiau Å¡iuos nuteistojo aiÅ¡kinimus paneigia A. V. ir V. V. parodymai. Nors skunde teigiama, jog Å¡ie asmenys parodymus keitė sau palankia linkme, vis daugiau aplinkybių nurodydami apie nuteistÄ jį, taip neva siekdami suÅ¡velninti savo padėtį ir iÅ¡vengti gresiančios bausmės, tačiau iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , matyti prieÅ¡ingai, kad Å¡ių asmenų parodymai dėl esminių veikos padarymo aplinkybių nekito.

Dar 2015 m. balandžio 10 d. apklausos metu A. V. patvirtino, jog davė savo nuotraukÄ T. A., tam kad bÅ«tų pagamintas suklastotas dokumentas, su kuriuo galėtų iÅ¡nuomoti automobilius (3 t., b. l. 132-135). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ papildomai nurodė, kad bÅ«tent Å¡iam dokumentui važiavo fotografuotis į prekybos centrÄ kartu su T. A., ir bÅ«tent jis (T. A.) A. V. sakė, kad pagal Å¡iuos dokumentus jo niekas nesuras (3 t., b. l. 137-139). IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes A. V. nurodė ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisme, t. y. patvirtino, kad jis davė T.

A. savo nuotraukÄ , kad bÅ«tų pagaminti netikri dokumentai, tikslu iÅ¡sinuomoti automobilius ir vėliau juos realizuoti gaunant už tai atlygį, kad netikri dokumentai buvo reikalingi bÅ«tent tam, kad apsunkintų Å¡ios veikos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , t. y., kad nebÅ«tų nustatyta, kas iÅ¡sinuomojo automobilius. V. V. apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. birželio 3 d. taip pat parodė, kad su T. A. sutarė nuomoti automobilius, kurie nebÅ«tų grÄ Å¾inti, o bÅ«tų realizuoti Lietuvoje ir jie už tai gaus atlygį.

Žinojo, kad tai bus daroma naudojant suklastotus dokumentus. Patvirtino, jog dar bÅ«damas Anglijoje T. A. padarė A. V. netikrus dokumentus, t. y. netikrÄ angliÅ¡kÄ vairuotojo pažymėjimÄ ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kuriuose buvo A. V. fotonuotrauka. T. A. turėjo pažįstamų Anglijoje, kurie gamina netikrus dokumentus (4 t., b. l. 37-41). 2015 m. birželio 26 d. apklausos metu V. V. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai parodė, jog netikrus dokumentus padarė T. A., nes dar prieÅ¡ iÅ¡vykstant į VokietijÄ T.

A. jam rodė padirbtus dokumentus, kurie aiÅ¡kiai matėsi, kad netikri, todėl nuteistasis padarė naujus dokumentus, geresnės kokybės, kuriuos ir panaudojo iÅ¡sinuomojant automobilius (4 t., b. l. 42-43). Tai, kad T. A. organizavo dokumentų klastojimÄ , V. V. nurodė ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, jie tarpusavyje iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, dėl esminių aplinkybių Å¡ių asmenų parodymai nekito viso proceso metu, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo.

Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti dar T. A. nesant pasislėpusiam nuo baudžiamojo persekiojimo (T. A. paieÅ¡ka paskelbta tik 2016 m. birželio 12 d.). Be to, pagrindÄ tikėti Å¡ių asmenų parodymais sudaro ir tai, kad dokumentai buvo padirbti naudojantis duomenimis asmens, kurį pažinojo ir su kuriuo buvo bendravęs, kartu dirbęs bÅ«tent T. A.. L. Ž., kurio asmens duomenimis buvo pasinaudota, patvirtino, kad jis pažįsta T. A., kartu su juo dirbo, tačiau nežinojo, kad jo duomenys panaudoti darant nusikalstamas veikas ir T.

A. atpažino parodymo atpažinti metu. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog sudarant nuomos sutartis buvo pasinaudota L. Ž. banko kortele. Tai patvirtino tiek A. V., tiek ir V. V.. Jie nuosekliai teigė, jog nuo pat pradžių žinojo, kad tai yra L. Ž. banko kortelė. A. V. tiksliai neprisiminė, kuris iÅ¡ bendrininkų davė jam banko kortelę, parodė, kad pasinaudojus jÄ perdavė V. V.. Å iuos parodymus papildo bÅ«tent V. V. parodymai, kad kartu su padirbtais dokumentais T. A. A. V. perdavė ir L.

Ž. banko kortelę, kuria buvo pasinaudota nuomojant automobilius ir į kuriÄ buvo įneÅ¡ti V. V. T. A. paskolinti 1000 svarų, kad bÅ«tų galima iÅ¡sinuomoti automobilius. Nors T. A. neigė, kad tai jis buvo perdavęs L. Ž. banko kortelę, aiÅ¡kino, kad persėdus į iÅ¡nuomotÄ automobilį buvo perdėti ir visi daiktai, todėl L. žemaitaičio kortelė rasta pas jį, tačiau abejonių nekeliančiais liudytojo pareigÅ«no V. J. parodymais nustatyta, jog Å¡i banko kortelė buvo iÅ¡imta ne automobilio sulaikymo vietoje, o ikiteisminio tyrimo skyriuje T.

A. asmens kratos metu. Nuteistasis šį protokolÄ pasirašė, pastabų nereiÅ¡kė. Visi Å¡ie duomenys logiÅ¡kai tarpusavyje susiję, vienas kitÄ papildo ir kartu su kitais apylinkės teismo iÅ¡tirtais duomenimis atspindi nuosekliÄ , logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ . Tai, kad T. A. organizavo netikrų dokumentų pagaminimÄ , netiesiogiai patvirtina tiek V. V. ir A. V. parodymai, tiek iÅ¡ dalies ir paties T. A. parodymai, apie iÅ¡ anksto sugalvotÄ planÄ dėl svetimo turto pasisavinimo, kuriame kaip priemonė Å¡iam tikslui pasiekti buvo numatyta netikrų dokumentų panaudojimas.

Dėl Å¡ių aplinkybių skundo argumentai, jog V. V. ir A. V. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai dėl to, kad jie nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , patys buvo nuteisti už Å¡ias nusikalstamas veikas, A. V. anksčiau teistas, tame tarpe ir už melagingų parodymų davimÄ , o V. V. turi kriminalinę praeitį Vokietijoje, gerai iÅ¡mano automobilio nuomos paslaugas ir pažįsta (duomenys neskelbtini), atmetami kai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog bÅ«tent T.

A. anksčiau yra teistas už disponavimÄ suklastotu angliÅ¡ku vairuotojo pažymėjimu, su jo paties asmens duomenimis, kas taip pat sudaro pagrindÄ tikėti ne nuteistuoju, o bÅ«tent V. V. ir A. V. parodymais, jog dokumentų klastojimÄ Anglijoje organizavo bÅ«tent T. A., kuris žinojo, kas Anglijoje gali pagaminti netikrus dokumentus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog T. A. organizavo žinomai netikrų dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo pagaminimÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas Anglijoje nurodė A.

V. pateikti savo asmens fotonuotraukas, po ko gavęs Å¡ias fotonuotraukas, jas ir L. Ž. anketinius duomenis perdavė nenustatytam asmeniui, iÅ¡ kurio vėliau gavo žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo A. V. nuotrauka ir L. Ž. anketiniai duomenys. T. A. veiksmų pobÅ«dis ir intensyvus, eiliÅ¡kumas (pasirÅ«pino suklastotiems dokumentams reikalingais duomenimis (nuotrauka, asmens duomenimis), juos perdavė asmenims, kurie pagamino netikrÄ dokumentÄ , vėliau Å¡iuos netikrus dokumentus perdavė nusikaltimo bendrininkams, kurie juos panaudojo neteisėtai veikai, o vėliau iÅ¡metė) rodo, jog T.

A. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl T. A. pripažinimo kaltu apgaulės bÅ«du pasisavinus iÅ¡nuomotus automobilius, pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.Pažymėtina, jog skunde neginčijamos faktinės automobilių iÅ¡nuomojimo aplinkybės, t. y. neginčijama, jog A.

V. pasinaudodamas suklastotais dokumentais, tarpininkaujant V. V., Vokietijoje dviejuose automobilių nuomos kompanijose, prisistatęs L. Ž. vardu ir pasinaudojęs suklastotais dokumentais bei atsiskaitęs L. Ž. banko kortele, sudarė automobilių VW Passat ir Audi 4 nuomos sutartis. Å ios aplinkybės taip pat įrodytos kitais pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais: teisinės pagalbos praÅ¡ymo pagrindu gautais duomenimis, liudytojų E. S., J. P. apklausos protokolais, parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolais, telefoninio pokalbio su ponia V. duomenimis, nuomos sutarties kopija ir kitais raÅ¡ytiniais duomenimis.Nors skunde nurodoma, jog T.

A. nieko neorganizavo, nesukčiavo, tik nuvežė savo automobiliu V. V. ir A. V. į VokietijÄ , o po to vairavo vienÄ iÅ¡ iÅ¡nuomotų automobilių, ir jam nebuvo skirtumo kokį automobilį vairuoti, tačiau tai prieÅ¡tarauja apylinkės teisme iÅ¡tirtų duomenų visumai bei paties T. A. teisme duotiems parodymams. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo kaltę apgaulės bÅ«du pasisavinus svetimÄ didelės vertės turtÄ Ä¯rodo paties T. A. parodymai, taip pat A.

V. ir V. V. parodymai bei kiti bylos duomenys. Kaip matyti iÅ¡ T. A. parodymų pirmosios instancijos teisme, jis dar bÅ«nant Anglijoje V. V. nupasakojo planÄ kaip bus nuomojami automobiliai, su juo supažindino ir A. V., siÅ«lė pastarajam pinigų ir sakė, kad bus padaryti dokumentai su A. V. fotonuotrauka, bÅ«tent jis (nuteistasis) savo automobiliu atvežė bendrininkus į Vokietijos (duomenys neskelbtini) miestÄ ir laukė, kol V. V. su A. V. iÅ¡nuomojo automobilius, susitarė, kad automobiliai bus realizuoti Lietuvoje ir jie gaus už tai atlygį.

Šiuos parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių atitinka tiek A. V., tiek ir V. V. parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Tai, kad dėl paties sukčiavimo ir konkretaus sukčiavimo būdo, t. y. automobilių nuomos panaudojant svetimus dokumentus, buvo susitarta dar Anglijoje, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino tiek A. V., tiek ir V. V.. Jie nuosekliai parodė, kad T. A. parūpino suklastotus dokumentus, atvežęs iki nuomos punktų, abiem atvejais T. A. laukė jų atokiau, kad nesukeltų įtarimų.

IÅ¡nuomojus pirmÄ automobilį, T. A. persėdo į jį ir vėl visi nuvažiavo iki kito nuomos punkto, kur tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo iÅ¡nuomotas ir kitas automobilis, po to grįžo prie automobilio, kuriuo visi buvo atvažiavę iÅ¡ Anglijos, persikrovė daiktus ir iÅ¡važiavo į LietuvÄ . Susitarė, kad susiskambins, kai grįš į LietuvÄ . Nors, kaip jau minėta anksčiau, V. V. ir A. V. patys nuteisti už Å¡ias nusikalstamas veikas ir jie dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ nebuvo įspėti, tačiau jų parodymų nuoseklumas ir tarpusavio atitikimas, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ dalies jų parodymus patvirtina ir paties T.

A. parodymai, leidžia jų parodymus vertinti kaip patikimus ir jais vadovautis. Todėl aplinkybė, kad bÅ«tent V. V. yra buvęs teistas Vokietijoje bei iÅ¡mano automobilių nuomos paslaugas, negali bÅ«ti vertinama kaip paneigianti faktÄ , jog dėl sukčiavimo bÅ«do susitarta dar Anglijoje, kÄ patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir pats T. A., bei nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis veikė kaip bendrininkas.Skunde kaip pagrindinis V. V. ir A. V. parodymų nepatikimumo požymis nurodoma tai, jog Å¡ie asmenys viso proceso metu parodymus keitė T.

A. vis labiau kaltinančia linkme, kad T. A. buvo Å¡ių veikų organizatorius, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už sukčiavimÄ T. A. nuteistas tik kaip bendravykdytojas, jo veiksmai kaip organizatoriaus nekvalifikuoti. Tuo tarpu tiek V. V., tiek ir A. V. parodymai, kad jie dar Anglijoje bÅ«dami visi trys, t. y. V. V., A. V. ir T. A., susitarė dėl neteisėtos veikos, jos padarymo bÅ«do, kad atvažiavo į VokietijÄ T. A. vairuojamu automobiliu, iÅ¡sinuomojo automobilius pasinaudodami T.

A. parÅ«pintais suklastotais dokumentais, su nuomotais automobiliais, vienÄ iÅ¡ kurių vairavo T. A., sugrįžo į LietuvÄ , ir visi žinojo, jog Å¡ie automobiliai nebus grÄ Å¾inti, kad visi ketino iÅ¡ to užsidirbti, nekito viso proceso metu ir sutapo tarpusavyje. Tai, kad neteisėtos veikos planas buvo aptartas dar Anglijoje, patvirtino ir pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu atsakinėdamas į prokurorės užduodamus klausimus. J. A. parodė, jog žinojo, kad automobiliai bus iÅ¡nuomoti su padirbtais dokumentais.

Patvirtino, jog dokumentai buvo suklastoti dar Anglijoje. Kaip jau aptarta anksčiau, byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog T. A. ne tik žinojo apie suklastotus dokumentus, tačiau bÅ«tent pats juos ir parÅ«pino nusikaltimo bendrininkams. T. A. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog savo automobiliu nuvežė V. V. ir A. V. į VokietijÄ ir laukė kol V. V. su A. V. iÅ¡nuomos automobilius, jis suprato, kad abu automobiliai iÅ¡nuomoti su netikrais dokumentais ir patvirtino, kad tikslas buvo juos parduoti Lietuvoje.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog T. A. dar Anglijoje bÅ«damas suprato, kad bus vykdoma nusikalstama veika, žinojo ir suprato, kokiu bÅ«du ji bus įvykdyta, koks bus kiekvieno iÅ¡ nusikalstamoje veikoje dalyvausiančių asmenų vaidmuo ir, žinodamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , savo veiksmais (parÅ«pino suklastotus dokumentus, nuvežė nusikaltimo bendrininkus ir pats vairavo vienÄ iÅ¡ automobilių į LietuvÄ ) padėjo šį nusikalstamÄ sumanymÄ realizuoti, t. y. jis veikė bendrininkų grupėje su V.

V. ir A. V.. Byloje tiek V. V., tik ir A. V. parodymais, o be to, ir aptartais T. A. parodymais, nustatyta, jog dar Anglijoje kilusiam nusikalstamam sumanymui buvo specialiai ruoÅ¡iamasi, t. y. gaminami netikri dokumentai, kurie vėliau ir buvo panaudoti. Be to, bÅ«tent T. A. suorganizavo Å¡ių dokumentų pagaminimÄ , vežė bendrininkus į VokietijÄ Å¾inodamas, kad Å¡ie dokumentai bus panaudoti nusikalstamam sumanymui realizuoti, bÅ«tent pas jį buvo rasta L. Ž. banko kortelė, kuria ir buvo pasinaudota sudarant automobilių nuomos sutartis.

Visa tai patvirtina buvus bendrininkų tarpusavio susitarimÄ , kurį T. A. puikiai suprato ir jį vykdė. Bendrininkų susitarimas buvo apgaulės bÅ«du įgyti automobilius, konkrečiai neaptariant automobilių markių, todėl tai, kad T. A. nedavė nurodymų, kokius bÅ«tent automobilius nuomoti ir jam nebuvo iÅ¡ anksto žinoma, kokius konkrečiai automobilius iÅ¡nuomos bendrininkai, nepaneigia buvus susitarimÄ Ä¯vykdyti nusikaltimÄ , todėl skundo argumentai Å¡iuo aspektu taip pat atmetami kaip nepagrįsti.Byloje, kaip jau aptarta anksčiau, neginčytinai nustatyta, kad nuomojant automobilius buvo pasinaudota L.

Ž. banko kortele. Kaip jau aptarta anksčiau, T. A. buvo žinoma, kad bus pasinaudota suklastotais dokumentais, buvo žinoma apgaulės schema, buvo žinoma, ko kiti bendrininkai iena į nuomos punktus ir Å¡ių aplinkybių byloje pakanka pagrįsti ir įrodyti T. A. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Todėl tai, kad nebuvo nustatytos tikslios pasinaudojimo banko kortele (jos papildymo) aplinkybės, nedaro nuosprendžio nepagrįstu, nes tai nėra esminės faktinės bylos aplinkybės, kaip ir tai, kur dingo, kas atsitiko su automobiliu, kuriuo T.

A. atvežė bendrininkus į VokietijÄ . Be to, pažymima, kad bendrininkavimas pasireiÅ¡kia tuo, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais padaro tam tikrÄ indėlį į nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko jos įvykdymas tampa lengvesnis. Tai, kad bÅ«tent V. V. mokėjo kalbÄ ir žinojo automobilių nuomos sÄ lygas, buvo buvęs (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo patirtimi palengvino nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau tai nepaneigia aplinkybių, jog T. A. taip pat dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme kaip bendrininkas.Aukščiau aptarti duomenys rodo buvus iÅ¡ankstinį bendrininkų tarpusavio susitarimÄ Ä¯vykdyti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. apgaulės bÅ«dų įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad draudimo kompanijai buvo pateikiami žinomai melagingi duomenys apie asmenį, kuris neva iÅ¡sinuomojo apie automobilius, taip padarant faktiÅ¡kai neįmanomÄ asmens, iÅ¡sinuomojusio automobilius, suradimÄ , o kartu ir automobilių suradimÄ be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo bei faktiÅ¡kai padarė neįmanomu pažeistų teisių atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka. Tokiu bÅ«du Å¡i apgaulė buvo esminė suklaidinant turto valdytojÄ . Nusikalstamos veikos bendrininkai, o tame tarpe ir T.

A., suprato tokį savo veikos pobÅ«dį, suprato, kad A. V. ir V. V. nuomodami automobilį panaudojant suklastotus dokumentus, naudoja apgaulę. Jų tikslas ir buvo bÅ«tent neteisėtai užvaldyti svetimÄ turtÄ . Tai, kad buvo pagaminti netikri dokumentai, vėliau panaudoti užvaldant svetimÄ turtÄ ir iÅ¡mesti, rodo, kad buvo siekiama apsunkinti tikrųjų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ir patvirtina, jog bendrininkai neabejotinai suprato, kad veikia neteisėtai. Visa tai patvirtina, kad T. A. apgaule užvaldant svetimÄ didelės vertės turtÄ veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

T. A. veikoje pagrįstai nustatytas apgaulės užvaldant svetimÄ turtÄ panaudojimo požymis, todėl perkvalifikuoti veikÄ pagal BK 216 straipsnį byloje nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog T. A. veika teisingai kvalifikuotina kaip sukčiavimas, tačiau nesutinka su tuo, jog Å¡iuo atveju T. A. veiksmai kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas T. A. neteisėtus veiksmus vertinti kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal teismų praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rÅ«Å¡inių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali bÅ«ti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas (turtinė teisė) apgaule per kelis kartus buvo įgytas iÅ¡ to paties Å¡altinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui.

Kita vertus, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais paneigia tęstinį sukčiavimo pobÅ«dį: dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifikÄ , veikos padarymo mechanizmÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos iÅ¡vilioti kuo daugiau pinigų iÅ¡ patiklių klientų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog neteisėtai veikai daryti buvo pasirengta, t. y. buvo pasirÅ«pinta suklastotais dokumentais, bÅ«tent Å¡iais dokumentais buvo pasinaudota sudarant abiejų automobilių nuomos sutartis, iÅ¡ anksto žinant, kad Å¡ie automobiliai nebus grÄ Å¾inti.

Abi veikos įvykdytos tÄ pačiÄ dienÄ â€“ automobilių nuomos sutartys sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ , tame pačiame mieste, tik skirtingose nuomos paslaugas teikiančiose įmonėse, abi veikos padarytos analogiÅ¡kais veiksmais. T. A. tiek vienu, tiek ir kitu atveju laukė, kol bus sudarytos sutartys ir iÅ¡nuomoti abu automobiliai, ir tik po to visi iÅ¡vyko į LietuvÄ . L. Ž. banko kortelė, kuria buvo pasinaudota sudarant abi nuomos sutartis, rasta bÅ«tent pas T. A. jau Lietuvoje asmens kratos metu. Abiejų nusikalstamų veikų tikslas buvo tas pats – parvaryti automobilius į LietuvÄ ir ten realizuoti.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog abi veikos padarytos vieninga tyčia, turint vieningÄ tikslÄ , bendrais T. A., A. V. ir V. V. veiksmais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad T. A. padaryta veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jam skiriama nauja bausmė.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad padarytas turtinio pobÅ«džio nusikaltimas, kuris yra tyčinis, baigtas ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Vertinant veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taip pat atsižvelgiama į tai, kad neteisėtais veiksmais buvo užvaldytas svetimas turtas, kurio bendra vertė beveik 65 000 eurų. Vertinant T. A. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, tačiau vėliau nuteistas laisvės atėmimo bausme už smurtÄ artimoje aplinkoje ir disponavimÄ suklastotu dokumentu, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau, iki priimant skundžiamÄ nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes T.

A. nevykdė bendrųjų probuojamojo pareigų, darė administracinius teisės pažeidimus. Be to, nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuteistasis pažeidė jam skirtÄ sias kardomÄ sias priemones ir pasislėpė nuo teismo. Visa tai rodo, jog T. A. iÅ¡ tiesų kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog bausmės tikslams pasiekti, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, T.

A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė nei sankcijos vidurkis. Skunde taip pat teigiama, jog bausmės, paskirtos už dokumento klastojimÄ ir sukčiavimÄ , turėjo bÅ«ti subendrintos taikant bausmių apėmimÄ , nes Å¡ios veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai pagrįsti.Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktikai, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡samus bendrÄ veikÄ sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neiÅ¡vengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vienÄ , t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iÅ¡ kurių kiekviena turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra bÅ«tent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvienÄ Å¡ių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo bÅ«du.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).Nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis tikslas buvo didelės vertės svetimo turto užvaldymas.

Bendrininkai iÅ¡ anksto sutarė planÄ kaip Å¡io tikslo pasiekti ir kaip priemonė Å¡iam tikslui pasiekti buvo numatytas suklastoto dokumento panaudojimas sudarant automobilių nuomos sutartis. Netikri dokumentai buvo padirbti turint konkretų tikslÄ ir žinant kaip ir kam jie bus panaudoti, ir juos panaudojus – pasiekus suplanuotÄ tikslÄ , Å¡iais dokumentais buvo atsikratyta. Tai rodo, jog suklastotų dokumentų gavimas buvo matomas kaip bÅ«das pasiekti nusikalstamÄ rezultatÄ , todėl yra neatsiejama viso nusikalstamos veikos dalis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog T. A. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir nežymiai skiriasi laiko atžvilgiu, padarytos ne tapačiais veiksmais, sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl ir bausmės, skirtos už Å¡ias veikas, turi bÅ«ti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, taikant bausmių apėmimÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, nes T.

A. pagal Europos areÅ¡to orderį nebuvo iÅ¡duotas vykdyti minėtu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir raÅ¡ytinis sutikimas vykdyti T. A. persekiojimÄ dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės negautas, tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, jog teisiamojo posėdžio metu T. A. nurodė, kad sutinka atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Tai užfiksuota teismo posėdžio protokole, pastabos dėl protokolo nepareikÅ¡tos, todėl darytina iÅ¡vada, jog jo valia iÅ¡reikÅ¡ta tinkamai.

Be to, pažymėtina, jog skunde nurodomas BPK 70 straipsnis kalba tik apie asmens baudžiamojo persekiojimo ribas ir galimybę nuteisti už tas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas. Nagrinėjamu atveju T. A. baudžiamojo persekiojimo ribos nebuvo pažeistos. Jis nebuvo nuteistas už kitas veikas, dėl kurių nebuvo perduotas. Be to, tai, kad asmuo buvo perduotas į LietuvÄ vykdyti tolesnį jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nepanaikina jo pareigos vykdyti anksčiau priimtu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog T. A. teisės, subendrinant bausmes, nebuvo pažeistos.Skunde taip pat teigiama, jog teismas neapsvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir Å¡is skundo argumentas nepagrįstas.Pažymėtina, jog be bÅ«tinųjų formalių BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų, bÅ«tina nustatyti pagrindÄ manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas padės užtikrinti bausmės tikslus ir leis manyti, kad asmuo nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų bei nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti bylos duomenys – veikos pobÅ«dis ir pavojingumas (sunkus nusikaltimas, padarytas bendrininkų grupėje, užvaldytas beveik 65 000 eurų vertės turtas), nuteistojo asmenybė ir požiÅ«ris į jam taikomas poveikio priemones – pažeidė anksčiau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, slėpėsi nuo teismo, yra teistas ir baustas administracine tvarka, tokios iÅ¡vados neleidžia daryti, todėl pagrįstai T.

A. netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas.Atsižvelgiant į aptartus argumentus, Lazdijų apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1,2 punktai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1,2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo T. A. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį.Nusikaltimus, už kuriuos T. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip už dvi atskirs nusikalstamas veikas (dėl automobilių VW Passat ir Audi A4 užvaldymo apgaulės bÅ«du), kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. T. A. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (dėl automobilių VW Passat ir Audi A4 užvaldymo apgaulės bÅ«du) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį Å¡iuo nuosprendžiu, ir bausmę, paskirtÄ Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, Å¡iÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams 1 mėnesiui.Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                          Svetlana Jurgaitienė                           Algirdas Remeika                           Gytis Večerskas                         Â