Legislator Case Law & Legislation
54d40d83-346e-4acb-9550-cef780ecde6a AI generated

54d40d83-346e-4acb-9550-cef780ecde6a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 54d40d83-346e-4acb-9550-cef780ecde6a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI2-1790-595/2020 Proc. Nr. 3-61-3-04369-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2; 15.2; 15.4; 35.3; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

54d40d83-346e-4acb-9550-cef780ecde6a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi, susiklosčius situacijai, jog įvykio metu transporto priemonė buvo palikta netoli medžio, ir esant stipriam vėjui, bÅ«tent pats automobilio savininkas (valdytojas) turėjo pasirÅ«pinti, kad jo automobilis bÅ«tų patrauktas, siekiant iÅ¡vengti bet kokių galimai kilti galinčių neigiamų pasekmių. PrieÅ¡ingu atveju pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai yra vertinama kaip nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas. Vertinant tokį nukentėjusiojo elgesį, laikytina, kad yra taikytini CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI2-1790-595/2020 Proc. Nr. 3-61-3-04369-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2; 15.2; 15.4; 35.3; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas M. G. skundu praÅ¡o teismo priteisti jam iÅ¡ savivaldybės 1274 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 1-3). Nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Vilniaus m., Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo, nukrito didelė medžio Å¡aka.

Tai fiksuota Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamųjų įvykių registre. Pagal nepriklausomo vertintojo J. P. parengtÄ vertinimo ataskaitÄ , pareiÅ¡kėjo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti yra tikslinga, o Å¡ios transporto priemonės atkuriamoji vertė, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimÄ , sudaro - 1 184 Eur. Turto vertintojo samdymo iÅ¡laidos - 90 Eur. Atsakovė, kuri yra atsakinga už želdynų tvarkymÄ , atsisakė atlyginti Å¡iuos patirtus nuostolius.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad konkrečiu atveju žalÄ sukėlęs medis auga valstybinėje, o ne privačioje žemėje. Be to, pati atsakovė po 2018 m. liepos 3 d. šį jau iÅ¡ pažiÅ«ros avarinės bÅ«klės medį, tam, kad jis nekeltų grėsmės žmonių turtui ir sveikatai bei gyvybei, galutinai nugenėjo. Žala pareiÅ¡kėjui atsirado, nes nuo medžio nulūžusios Å¡akos apgadino automobilį. Kadangi aukščiau nurodyti teisės aktai nustato atsakovo pareigÄ rÅ«pintis miesto teritorijoje augančiais želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, atsakovas savo pareigas Å¡ioje srityje turėjo vykdyti taip, kad aukščiau minėtos pasekmės pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų kilę.

Ir, kadangi neegzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių atsakovas galėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės, teigia, kad pareiÅ¡kėjo nuostolių atsiradimÄ lėmė tik savalaikis atsakovo pareigų neatlikimas - neveikimas. Kadangi pareiÅ¡kėjas 1 274 Eur nuostolius dėl automobilio sugadinimo ir turto vertintojo samdymo iÅ¡laidų patyrė dėl automobilio apgadinimo, kurie neatsirastų, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, yra pagrindas juos visus iÅ¡ atsakovo priteisti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ (e. b. l. 8-15) nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, kad atsakovei vieÅ¡oji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, nes pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalÄ , atsakovė vieÅ¡ojo administravimo srityje neatliko. Be to, netgi jeigu vertinti atsakovės atsakomybę pagal CK 6.271 str., pažymi, kad atsakovė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Pabrėžė, kad civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti bÅ«tent pareiÅ¡kėjas.

Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjo skunde nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , jog bÅ«tent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikimo/neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. PareiÅ¡kėjas skunde neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Pats žalos atsiradimo faktas nereiÅ¡kia neteisėtumo. Atkreipė dėmesį, jog pagal įstatymÄ Å¾eldynų tvarkymo pareigos įgyvendinimo tvarkÄ , turinį ir periodiÅ¡kumÄ nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Å ių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. D1-5 (toliau - ir Taisyklės) 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas deÅ¡imt metų. Atkreipė dėmesį, jog Å¡is deÅ¡imties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų bÅ«ti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų bÅ«ti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitÄ laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti Å¡iuos darbus, ir kt.

Savo pareigÄ atsakovė, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių resursai), vykdo tinkamai. Atsakovė pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nebuvo gauta jokių praneÅ¡imų dėl medžių avarinės bÅ«klės (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje teritorijoje želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai buvo atliekami tinkamai. PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi su pretenzija dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau praÅ¡yme jau nurodomas adresas (duomenys neskelbtini).

Šį faktÄ grindžia tik Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK praneÅ¡imu. PareiÅ¡kėjas kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo privalo nurodyti konkrečiai kurioje vietoje nukrito minėta medžio Å¡aka. Priklausomai nuo įvykio vietos skirtųsi atsakingas už žalÄ asmuo. Jeigu bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, jog visgi įvykis įvyko bÅ«tent (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė negalėtų bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų iÅ¡raÅ¡Ä (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra suformuotas žemės sklypas.

Šį faktÄ patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 30-1599 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentų, tvirtinimo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito bÅ«tino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas ir toks faktas, kad pats automobilio savininkas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Kitaip tariant, daugiabučio namo kieme, t. y. (duomenys neskelbtini), tarp transporto priemonių valdytojų yra paplitusi praktika automobilius palikti ne tik parkavimo vietose, bet ir ant, pavyzdžiui, vejos, tarp medžių. Taigi, tokia aplinkybė iš esmės taip pat neturėtų ignoruojama, kadangi bet koks atsargus ir protingas asmuo turi rūpintis savo turtu ir nepalikti turto tam neskirtose vietose, ypatingai žinant, kad turtui gali būti padaryta žala.

Taigi, susiklosčius situacijai, jog įvykio metu transporto priemonė buvo palikta netoli medžio, ir esant stipriam vėjui, būtent pats automobilio savininkas (valdytojas) turėjo pasirūpinti, kad jo automobilis būtų patrauktas, siekiant išvengti bet kokių galimai kilti galinčių neigiamų pasekmių. Priešingu atveju pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai yra vertinama kaip nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas. Vertinant tokį nukentėjusiojo elgesį, laikytina, kad yra taikytini CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis stovėjo leistinoje vietoje. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turimais duomenimis, iki įvykio dienos, t. y. 2019 m. liepos 3 d. želdiniai nebuvo inventorizuoti, taip pat į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ niekas nesikreipė dėl medžių, esančių (duomenys neskelbtini), bÅ«klės, todėl leidimas medžio tvarkymui, kurio Å¡akos galimai nukrito ant ginčo automobilio, iÅ¡duotas nebuvo.

Be kita ko, atsakovė atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, įvykio dienÄ buvo užfiksuotas stiprus vėjas, kurio greitis siekė 15 m/s. Be to, didžiausias vėjo greitis Vilniaus MS duomenimis pasiekė pavojingo meteorologinio reiÅ¡kinio rodiklį. Mano, kad Å¡ioje situacijoje turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į CK 6.253 str., t. y. atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta force majeure aplinkybe vėjo dėl jo greičio, tačiau sumažina iÅ¡ dalies nuostolių dydį.

Atsakovė remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, atsižvelgus į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, praÅ¡o sumažinti praÅ¡yme nurodytÄ nuostolių dydį. PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (e. b. l. 21-22) papildomai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I-ojo PK praneÅ¡imas ir fotonuotraukos leidžia tiksliai identifikuoti, jog ginčo medis auga Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo, vadinasi valstybinėje, o ne privačioje žemėje.

IÅ¡ medžio nuotraukoje matomų senų Å¡akų nuopjovų galima spręsti, kad dar iki nagrinėjamo įvykio medis jau ne kartÄ buvo apgenėtas. Kadangi tai galėjo bÅ«ti atliekama tik su atsakovės, kuriai pagal įstatymus ir yra pavesta tokia funkcija, žinia, atsiliepime teismui nurodoma akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija, jog atsakovei Å¡is medis ir jo fiziologinė bÅ«klė, nebuvo žinoma. Be to, pagal medžio nuotraukoje ankščiau nupjautų Å¡akų vietose matomÄ puvinį arba ertmes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad medis yra ligotas ir tuščiaviduris, todėl yra avarinės bÅ«klės ir atsakovės privalėjo bÅ«ti dar atidžiau stebimas.

Pažymėjo, kad pateikti įrodymai (policijos pažyma ir fotonuotraukos) taip pat leidžia neabejotinai konstatuoti, kad automobilis buvo paliktas ir stovėjo leidžiamoje ir automobilių statymui daugiabučių namų teritorijoje skirtoje vietoje. Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. liepos 25 d. pažyma Nr. (5.58.- 10)-B8-2214, patvirtina žalÄ sukėlusį įvykį, kad vėjo greitis lėmė Å¡akos nulūžimÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ net ir 20 m/s greitį virÅ¡ijantis vėjas nėra laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe.

Be panaÅ¡ių faktinių aplinkybių byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad esant nurodyto stiprumo vėjui (apie 15 m/s) medžiai nelūžta, todėl ir vėjas negali bÅ«ti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepateikus duomenų, kad Å¡alia bÅ«tų lūžę kiti medžiai, bÅ«tų nuplėštos čerpės nuo stogų, negalima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi reikiamų priemonių, kad teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«tų vykdoma tinkama augančių želdinių bei konkretaus medžio tinkama priežiÅ«ra. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti, be to, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1028,50 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Atsikirtimuose į raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (e. b. l. 24-27) atsakovė nurodė, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Vieninteliai įrodymai, kurie yra pateikti byloje yra Policijos praneÅ¡imas ir fotonuotraukos.

Pareiškėjas pateikė teismui apgadintos transporto priemonės fotonuotraukas, bet ne iš įvykio vietos. Taip pat kritiškai vertinamas pareiškėjo argumentas, jog iš pateiktų medžio fotonuotraukų galima spręsti, jog medis ligotas ir tuščiasvoris, todėl yra avarinės būklės. Tai yra tik pareiškėjo interpretacijos, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais faktais bei išvadomis. Jeigu būtų konstatuota medžio avarinė būklė, jis būtų pašalintas, tačiau vykdant darbus poreikio jį šalinti nebuvo, vadinasi, medis buvo sveikas.

Be to, pareiškėjas su pretenzija kreipėsi dėl nukritusios šakos žemės sklype (duomenys neskelbtini). Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti atskirai įvertinamos aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo ir advokato ryšiai, bei tikrieji visiškai nepagrįstų išlaidų prašymo tikslai.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau - ir Rekomendacijos).

Teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms taikomi ir bendrieji teisės principai - jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, praÅ¡antys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai. Nurodė, kad Å¡i administracinė byla nebuvo sudėtinga, todėl už teisines konsultacijas bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti priteisiamos. Å i administracinė byla nėra iÅ¡skirtinė arba sudėtinga, joje nėra keliami jokie nauji teisės aiÅ¡kinimo ar taikymo klausimai, nes pagrindinis byloje keliamas reikalavimas - turtinės žalos atlyginimas.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra itin nedidelės apimties, jame nebuvo nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, todėl darytina iÅ¡vada, kad ir nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atstovo darbo laiko sÄ naudos teikiant konsultacijas neturėjo bÅ«ti didelės. Atsakovė praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, atsižvelgus į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, sumažinti praÅ¡yme nurodytÄ nuostolių dydį, atmesti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, arba sumažinti praÅ¡omÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjo M. G. teisės reikalauti atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ jis teigia patyręs, nes jo automobilis buvo apgadintas ant jo užkritusios medžio, augusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, Å¡akos. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 19.56 val. Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamųjų įvykių registre buvo registruotas R. K. praneÅ¡imas ROIK0119000344639, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme ant automobilio F.

F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito didelė medžio Å¡aka. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 20.22 val. Buvo fiksuotas įvykis, padarytos fotonuotraukos. Automobilis F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui M. G.. Nurodytas aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus praneÅ¡imas. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta valstybės ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ negali kilti. Pagal CK 6.271 str. 4 d., valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad turtinę žalÄ patyrė, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdė jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiÅ«ra ir tvarkymu, todėl savivaldybei priklausančioje žemėje augusio medžio Å¡aka 2019 m. liepos 3 d. apie 19.56 val. užkrito ant jam priklausančio automobilio F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Savivaldybė teigia, kad nėra jos neteisėtų veiksmų, ji nepažeidė jokių teisės aktų, pareigÄ dėl želdynų tvarkymo vykdo tinkamai, nebuvo gauta jokių praneÅ¡imų dėl medžio bÅ«klės (duomenys neskelbtini), namo kieme, nėra įrodymų dėl priežastinio ryÅ¡io.

Be to, neaiÅ¡ku, kokiame sklype auga medis, nes pareiÅ¡kėjas pretenzijoje nurodęs adresÄ (duomenys neskelbtini), Å¡is sklypas yra suformuotas, savivaldybė neturi tokiu atveju pareigos atlyginti nuostolius. Pats pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, saugoti savo turtÄ . Be to, teigia, kad įvykio dienÄ buvo stiprus vėjas ir tai galėjo įtakoti medžio Å¡akos lūžimÄ . Tai yra force majeure aplinkybė. Atsakovė praÅ¡o sumažinti žalos dydį. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktÄ savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai iÅ¡vardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kÅ«rimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), iÅ¡duoda leidimus saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).

Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės).

Å ios taisyklės privalomos prižiÅ«rint medžius ir krÅ«mus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, iÅ¡skyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiÅ«ros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krÅ«mų (iÅ¡skyrus augančių privačioje žemėje) priežiÅ«ros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros darbai apima, inter alia, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiÅ«ti stiebų ir Å¡akų Å¡alinimÄ , tikrinamÄ , ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų paÅ¡alinimÄ (43 ir 44 punktai).

Sisteminis nurodytų nuostatų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ , kas apima ir tikrinimÄ , ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių Å¡alinimÄ , taip pat pavojų keliančių Å¡akų ir medžių stiebų Å¡alinimÄ . IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigÄ nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ).

Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigÄ dėl želdinių fiziologinės bÅ«klės ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, tai neginčijamai fiksuota Policijos registruojamų įvykių registre, todėl Å¡iuo atveju nėra abejonės, kokiu adresu įvyko įvykis.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas pretenzijoje atsakovei buvo nurodęs kitÄ adresÄ ((duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo teigti, kad neaiÅ¡ku, kuriame žemės sklype augusio medžio Å¡aka nuvirto ant pareiÅ¡kėjui priklausančio automobilio. Taigi, nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Augantis medis, kurio Å¡aka nulūžo, yra savivaldybei priskirtoje žemėje, už jo priežiÅ«rÄ ir Å¡akų genėjimÄ buvo atsakinga savivaldybės administracija. Nors atsakovė teigia, kad nebuvo gavusi jokių praneÅ¡imų dėl medžio bÅ«klės, kad pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas deÅ¡imt metų bei kad medžio Å¡akos lūžimÄ galimai įtakojo tÄ dienÄ buvęs stiprus vėjas (yra pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys), tačiau teismo vertinimu, tai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė, kaip teigia, tinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtÄ pareigÄ vykdyti želdynų priežiÅ«rÄ , stebėsenÄ , tvarkymÄ .

Atsakovė nepateikė kitų nagrinėjamu atveju reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų reikalingų atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nulūžusios medžio šakos) priežiūra, kad medis buvo stebimas. Kaip matyti iš nuotraukų, to neneigia ir atsakovė, medis dėl netinkamų jo šakų būklės iki įvykio jau buvo apgenėtas. Pareiškėjas nurodė, kad po šio įvykio atsakovė dar labiau apgenėjo šio medžio šakas.

Atsakovės argumentas, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdiniai nebuvo inventorizuoti sudaro prielaidÄ teigti, jog atsakovė nevykdė pareigos apskaityti, tikrinti, stebėti želdinius. Nurodydama, kad inventorizacija atliekama kas deÅ¡imt metų, nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartÄ Å¾eldiniai Å¡ioje teritorijoje buvo inventorizuoti. Teismas pažymi ir tai, kad pareigÄ vykdyti tinkamÄ ir savalaikę medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ savivaldybei nustato teisės aktai, todėl suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas ar skundas dėl tam tikro želdinio bÅ«klės nėra bÅ«tinas.

Be to, teismo manymu, nurodytas vėjo stiprumas nėra ta aplinkybė, kuri bÅ«tų galėjusi įtakoti sveikos, nepažeistos medžio Å¡akos lūžį. Taigi, atsakovės argumentus, kad medžio Å¡aka nulūžo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (CK 6.253 straipsnio 2 dalis, 6.212 straipsnis), t. y. veikiamas stipraus vėjo, teismas vertina kritiÅ¡kai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (5.58-10)-B8-2214 patvirtina, kad 2019 m. liepos 3 d. didžiausias vėjo greitis 19.00 val. - 20.00 val. buvo 9-11 m / s. Nustatant vizualinį vėjo stiprumÄ pagal tarptautinę Boforto skalę, vėjas, kai jo greitis 11 m / s yra laikytinas 5-6 balų, dėl jo maži medžiai siÅ«buoja, juda didelės Å¡akos, girdimas laidų Å¡vilpimas, naudoti skėtį darosi sunku.

Atsakovė pateikė 2020 m. sausio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymÄ , kurioje nurodyta, kad didžiausias vėjo greitis 2019 m. liepos 3 d. buvo 15 m/s, pagal Boforo skalę – 7 balų, kuomet visi medžiai juda. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡akos lūžta, esant 8 balų vėjo stiprumui (13,9 -17,1 m/s), o medžiai lūžta tuomet, kai pagal Boforto skalę, vėjo stiprumas yra 10 balų, o greitis 24,5 – 28,4 m / s. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2019 m. liepos 3 d. vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvusios ar nepažeistos medžio Å¡akos, todėl vėjas negali bÅ«ti traktuojamas kaip faktorius, nulėmęs medžio Å¡akos nulūžimÄ , ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus, tai nėra laikytina force majeure, todėl savaime neÅ¡alina atsakovės atsakomybės. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad žalos kilimÄ , medžiui užvirtus ant pareiÅ¡kėjo automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiÅ¡kiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiÅ«ra.

Atsakovė kitų tai patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nagrinėjamu atveju buvus force majeure aplinkybę, nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti atsakingas, rÅ«pestingas bei įvertinęs situacijÄ , galėjo automobilį statyti kitoje vietoje, ne po medžiu. Pabrėžtina, kad teisės aktai bÅ«tent savivaldybei numato pareigÄ rÅ«pintis želdynais. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , turi atlikti savivaldybės administracija.

Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, kyla civilinė atsakomybė (LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Nurodytų teisės aktų normos patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Teismui nėra pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi pakankamų organizacinių priemonių, jog minėtoje valstybinėje žemėje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat lūžusios medžio šakos) priežiūra, stebima jos būklė. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ko pasekoje ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio užvirto nulūžusi medžio šaka, kuri apgadino pareiškėjo automobilį.

Nurodytas aplinkybes apie automobiliui F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus praneÅ¡imas, byloje pateiktos Å¡io automobilio fotonuotraukos, darytos policijos po įvykio įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Vertinimo ataskaita. Taigi, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais yra nustatytos visos valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir žala (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , pareiÅ¡kėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje, žalos padarymo faktas yra nustatytas, nes byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui priklausęs automobilis F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ant jo užgriuvus nulūžusiai medžio Å¡akai. Grįsdamas reikalaujamos priteisti žalos dydį, pareiÅ¡kėjas pateikė teismui Transporto priemonės F. F. Vertinimo ataskaitÄ Nr. 19-135, kurioje nurodyta, kad automobilio F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė iki apgadinimo su PVM buvo 1580 Eur, o likutinė vertė su PVM 1184 Eur, todėl transporto priemonės atstatymas yra tikslingas.

Transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1184 Eur. Todėl pareiÅ¡kėjo teigimu, padaryta žala dėl sugadinto automobilio yra 1184 Eur. Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pateikė žalai pagrįsti raÅ¡ytinius įrodymus: nepriklausomo turto vertintojo vertinimo iÅ¡vadÄ . Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiÅ«ros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Kadangi duomenys apie tai, kad pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 19-135 neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų ar yra nuginčyta teisme, teismui nėra pateikti, pagrindo ja nesiremti teismas neturi. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniais įrodymais, pagrindžiančiais praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Atsakovė iÅ¡ esmės neginčija žalos dydžio. Atsakovė praÅ¡o teismo mažinti priteistinos žalos dydį, nes, kaip teigia, jos atsiradimÄ nulėmė ir pačio pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingumas, neatsargumas – jis turėjo numatyti, kad automobilį palieka ten, kur jis gali bÅ«ti apgadintas.

CK 282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Ä®vertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusiÄ situacijÄ ir tai, kad savivaldybės administracija nevykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos – užtikrinti tinkamÄ medžio priežiÅ«rÄ , laiku paÅ¡alinti supuvusiÄ bei pavojų žmonėms ir jų turtui keliančiÄ medžio Å¡akÄ , teismas atsakovės argumentus dėl pareiÅ¡kėjo kaltės atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjui nėra ir negali bÅ«ti taikomi didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai, todėl iÅ¡ jo negalėjo bÅ«ti reikalaujama įvertinti augančio ir galinčios nulūžti medžio Å¡akos keliamÄ pavojų ir / ar jo laipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo automobilis (duomenys neskelbtini), namo kieme stovėjo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog, kaip minėta, yra nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, tačiau, atsižvelgiant į žalos kilimo aplinkybes, žalos atlyginimas nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu atveju mažintinas vienu trečdaliu.

Pažymėtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiÅ¡kose bylose (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3725-552/2017, eA-1038-1062/2017 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su automobilio įvertinimu (90 Eur) atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas pateikė Å¡ių iÅ¡laidų turėjimÄ pagrindžiančius įrodymus. Å is žalos dydis taip pat mažintinas vienu trečdaliu.

Taigi, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais iÅ¡ atsakovės priteistina pareiÅ¡kėjui 850 Eur turtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Todėl remiantis iÅ¡dėstytu, iÅ¡ atsakovės priteistina pareiÅ¡kėjui ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo teismo sumažintos 850 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnis reglamentuoja proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės 1028,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad Å¡ias iÅ¡laidas patyrė dėl advokato pagalbos Å¡ioje administracinėje byloje: už advokato konsultacijÄ , procesinio dokumento – pareiÅ¡kimo parengimÄ , praÅ¡ymų dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo parengimÄ , paaiÅ¡kinimų parengimÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjÄ Å¡ioje byloje atstovavo advokatas J. S. pagal 2019 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ atstovavimo sutartį. 2019 m. gruodžio 17 d. pareiÅ¡kėjas yra sumokėjęs advokatui J.

S. 1028,50 Eur sumÄ pagal 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ CON-19-273 už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovė praÅ¡o nepriteisti pareiÅ¡kėjui patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų arba jų sumÄ sumažinti. Nurodo, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, iÅ¡skirtinė, todėl už teisines konsultacijas bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti priteisiamos. PareiÅ¡kėjo atstovo darbo laiko sÄ naudos teikiant konsultacijas neturėjo bÅ«ti didelės. PraÅ¡o atsižvelgti į bendruosius principus sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010).

Taigi ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančiÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kuriÄ pralaimėjusi bylÄ Å¡alis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos Å¡alies turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas LVAT praktikoje buvo plėtojama iÅ¡aiÅ¡kinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiÅ¡kimo ir skatina siekti atkurti taikÄ tarp Å¡alių alternatyviais neteisminiais bÅ«dais (pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sÄ raÅ¡as ir maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies padeda užtikrinti Å¡alių teisę į teisminę gynybÄ .

Proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ negali bÅ«ti paneigta argumentuojant kitos Å¡alies (pralaimėjusios Å¡alies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti bylÄ laimėjusios Å¡alies praÅ¡omų atlyginti teismo iÅ¡laidų realumÄ , pagrįstumÄ ir racionalumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bylinėjimosi iÅ¡laidų esmė ir paskirtis.

Administraciniame procese turi bÅ«ti ieÅ¡koma pusiausvyros, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybÄ užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies (patenkintų reikalavimų 66,72 procentai). Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudarytų 686 Eur (1028,50 Eur x 66,72 proc./100 proc.). Atsižvelgiant į parengtų pareiÅ¡kėjo advokato procesinių dokumentų byloje kiekį ir turinį, siekiant iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, matyti, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Teismas pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjas siekė šį ginÄÄ su atsakove spręsti ne ginčo teisme tvarka, teikė praÅ¡ymÄ /pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau atsakovė atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nenustatyta, kad bÅ«tų siekusi taikaus abiem Å¡alims priimtino sprendimo iki teismo ne ginčo tvarka, juolab žinant galiojantį teisinį reglamentavimÄ ginčo atveju bei aktualiÄ teismo praktikÄ . Pagal Å¡alių argumentus ir raÅ¡ytinius įrodymus byloje nenustatyta, kad Å¡iuo atveju Å¡alių ginčas galėjo bÅ«ti sprendžiamas kitaip nei sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo panaÅ¡iais atvejais.

Todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais teismo vertinimu yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės 686 Eur atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ . Å i suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M.

G. iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 850 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 850 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 686 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Vita Valeckaitė