54d40d83-346e-4acb-9550-cef780ecde6a · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. eI2-1790-595/2020 Proc. Nr. 3-61-3-04369-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2; 15.2; 15.4; 35.3; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Vita ValeckaitÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. G. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated54d40d83-346e-4acb-9550-cef780ecde6a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi, susiklosÄius situacijai, jog įvykio metu transporto priemonÄ buvo palikta netoli medžio, ir esant stipriam vÄjui, bÅ«tent pats automobilio savininkas (valdytojas) turÄjo pasirÅ«pinti, kad jo automobilis bÅ«tų patrauktas, siekiant iÅ¡vengti bet kokių galimai kilti galinÄių neigiamų pasekmių. PrieÅ¡ingu atveju pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai yra vertinama kaip nukentÄjusio asmens rizikos prisiÄmimas. Vertinant tokį nukentÄjusiojo elgesį, laikytina, kad yra taikytini CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. eI2-1790-595/2020 Proc. Nr. 3-61-3-04369-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2; 15.2; 15.4; 35.3; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Vita ValeckaitÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. G. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas M. G. skundu praÅ¡o teismo priteisti jam iÅ¡ savivaldybÄs 1274 Eur turtinÄs žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 1-3). NurodÄ, kad 2019 m. liepos 3 d. ant jam nuosavybÄs teise priklausanÄio automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovÄjo automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje Vilniaus m., Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo, nukrito didelÄ medžio Å¡aka.
Tai fiksuota Policijos informacinÄs sistemos Policijos registruojamųjų įvykių registre. Pagal nepriklausomo vertintojo J. P. parengtÄ vertinimo ataskaitÄ , pareiÅ¡kÄjo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti yra tikslinga, o Å¡ios transporto priemonÄs atkuriamoji vertÄ, įvertinus keiÄiamų detalių nusidÄvÄjimÄ , sudaro - 1 184 Eur. Turto vertintojo samdymo iÅ¡laidos - 90 Eur. AtsakovÄ, kuri yra atsakinga už želdynų tvarkymÄ , atsisakÄ atlyginti Å¡iuos patirtus nuostolius.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad konkreÄiu atveju žalÄ sukÄlÄs medis auga valstybinÄje, o ne privaÄioje žemÄje. Be to, pati atsakovÄ po 2018 m. liepos 3 d. šį jau iÅ¡ pažiÅ«ros avarinÄs bÅ«klÄs medį, tam, kad jis nekeltų grÄsmÄs žmonių turtui ir sveikatai bei gyvybei, galutinai nugenÄjo. Žala pareiÅ¡kÄjui atsirado, nes nuo medžio nulūžusios Å¡akos apgadino automobilį. Kadangi aukÅ¡Äiau nurodyti teisÄs aktai nustato atsakovo pareigÄ rÅ«pintis miesto teritorijoje auganÄiais želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, atsakovas savo pareigas Å¡ioje srityje turÄjo vykdyti taip, kad aukÅ¡Äiau minÄtos pasekmÄs pareiÅ¡kÄjui nebÅ«tų kilÄ.
Ir, kadangi neegzistuoja kitos aplinkybÄs, dÄl kurių atsakovas galÄtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybÄs, teigia, kad pareiÅ¡kÄjo nuostolių atsiradimÄ lÄmÄ tik savalaikis atsakovo pareigų neatlikimas - neveikimas. Kadangi pareiÅ¡kÄjas 1 274 Eur nuostolius dÄl automobilio sugadinimo ir turto vertintojo samdymo iÅ¡laidų patyrÄ dÄl automobilio apgadinimo, kurie neatsirastų, jeigu nebÅ«tų buvÄ atsakovo neteisÄtų veiksmų, yra pagrindas juos visus iÅ¡ atsakovo priteisti. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija atsiliepime į skundÄ (e. b. l. 8-15) nurodÄ, kad su skundu nesutinka.
NurodÄ, kad atsakovei vieÅ¡oji atsakomybÄ nagrinÄjamu atveju negali kilti, nes pareiÅ¡kÄjas nenurodo, kokių konkreÄių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukÄlusių žalÄ , atsakovÄ vieÅ¡ojo administravimo srityje neatliko. Be to, netgi jeigu vertinti atsakovÄs atsakomybÄ pagal CK 6.271 str., pažymi, kad atsakovÄ kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepažeidÄ jokių teisÄs aktų nuostatų. PabrÄžÄ, kad civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas privalo įrodyti bÅ«tent pareiÅ¡kÄjas.
NagrinÄjamu atveju neegzistuoja civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visuma, kurios lemtų civilinÄs atsakomybÄs atsakovei atsiradimÄ . PareiÅ¡kÄjo skunde nÄra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , jog bÅ«tent dÄl Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos veikimo/neveikimo buvo apgadinta transporto priemonÄ. PareiÅ¡kÄjas skunde neįrodÄ atsakovÄs neteisÄtų veiksmų. Pats žalos atsiradimo faktas nereiÅ¡kia neteisÄtumo. AtkreipÄ dÄmesį, jog pagal įstatymÄ Å¾eldynų tvarkymo pareigos įgyvendinimo tvarkÄ , turinį ir periodiÅ¡kumÄ nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklÄs. Å ių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d.
įsakymu Nr. D1-5 (toliau - ir TaisyklÄs) 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybÄs lygiu yra atliekamas kas deÅ¡imt metų. AtkreipÄ dÄmesį, jog Å¡is deÅ¡imties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybÄ planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. TaisyklÄse nÄra nurodyta, kuriose miesto dalyse esanÄių želdynų ir želdinių inventorizacija turÄtų bÅ«ti atliekama pirmiausiai, taip pat nÄra detalizuota, kiek ir kokių konkreÄiai želdinių turÄtų bÅ«ti inventorizuota per metus, mÄnesį ar kitÄ laiko tarpsnį, koks skaiÄius savivaldybÄs specialistų turÄtų atlikti Å¡iuos darbus, ir kt.
Savo pareigÄ atsakovÄ, kiek leidžia objektyvios aplinkybÄs (tam skiriamos lÄÅ¡os ir turimi žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių resursai), vykdo tinkamai. AtsakovÄ pažymÄjo, jog Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijoje nebuvo gauta jokių praneÅ¡imų dÄl medžių avarinÄs bÅ«klÄs (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje teritorijoje želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai buvo atliekami tinkamai. PareiÅ¡kÄjas 2019 m. rugsÄjo 5 d. kreipÄsi su pretenzija dÄl turtinÄs žalos atlyginimo, nurodydamas, jog įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), taÄiau praÅ¡yme jau nurodomas adresas (duomenys neskelbtini).
Šį faktÄ grindžia tik Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK praneÅ¡imu. PareiÅ¡kÄjas kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo privalo nurodyti konkreÄiai kurioje vietoje nukrito minÄta medžio Å¡aka. Priklausomai nuo įvykio vietos skirtųsi atsakingas už žalÄ asmuo. Jeigu bylos nagrinÄjimo metu bus nustatyta, jog visgi įvykis įvyko bÅ«tent (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybÄ negalÄtų bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų iÅ¡raÅ¡Ä (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra suformuotas žemÄs sklypas.
Šį faktÄ patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 30-1599 âDÄl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentų, tvirtinimo. NagrinÄjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybÄ jokių neteisÄtų veiksmų, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjui atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdÄ visus įsipareigojimus, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti ir kito bÅ«tino civilinÄs atsakomybÄs pagrindo - priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybÄs veiksmų ir atsiradusios žalos.
AtsakovÄs kildinama atsakomybÄ gali bÅ«ti vertinama tik vieÅ¡ojo administravimo kontekste. Å iuo konkreÄiu atveju turÄtų bÅ«ti įvertinamas ir toks faktas, kad pats automobilio savininkas nesilaikÄ bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rÅ«pestingai. Kitaip tariant, daugiabuÄio namo kieme, t. y. (duomenys neskelbtini), tarp transporto priemonių valdytojų yra paplitusi praktika automobilius palikti ne tik parkavimo vietose, bet ir ant, pavyzdžiui, vejos, tarp medžių. Taigi, tokia aplinkybÄ iÅ¡ esmÄs taip pat neturÄtų ignoruojama, kadangi bet koks atsargus ir protingas asmuo turi rÅ«pintis savo turtu ir nepalikti turto tam neskirtose vietose, ypatingai žinant, kad turtui gali bÅ«ti padaryta žala.
Taigi, susiklosÄius situacijai, jog įvykio metu transporto priemonÄ buvo palikta netoli medžio, ir esant stipriam vÄjui, bÅ«tent pats automobilio savininkas (valdytojas) turÄjo pasirÅ«pinti, kad jo automobilis bÅ«tų patrauktas, siekiant iÅ¡vengti bet kokių galimai kilti galinÄių neigiamų pasekmių. PrieÅ¡ingu atveju pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai yra vertinama kaip nukentÄjusio asmens rizikos prisiÄmimas. Vertinant tokį nukentÄjusiojo elgesį, laikytina, kad yra taikytini CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis stovÄjo leistinoje vietoje. PažymÄjo, jog Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos turimais duomenimis, iki įvykio dienos, t. y. 2019 m. liepos 3 d. želdiniai nebuvo inventorizuoti, taip pat į Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijÄ niekas nesikreipÄ dÄl medžių, esanÄių (duomenys neskelbtini), bÅ«klÄs, todÄl leidimas medžio tvarkymui, kurio Å¡akos galimai nukrito ant ginÄo automobilio, iÅ¡duotas nebuvo.
Be kita ko, atsakovÄ atkreipia dÄmesį, jog vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, įvykio dienÄ buvo užfiksuotas stiprus vÄjas, kurio greitis siekÄ 15 m/s. Be to, didžiausias vÄjo greitis Vilniaus MS duomenimis pasiekÄ pavojingo meteorologinio reiÅ¡kinio rodiklį. Mano, kad Å¡ioje situacijoje turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama į CK 6.253 str., t. y. atsakovÄ sukeltų padarinių negalÄjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta force majeure aplinkybe vÄjo dÄl jo greiÄio, taÄiau sumažina iÅ¡ dalies nuostolių dydį.
AtsakovÄ remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, atsižvelgus į atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus, praÅ¡o sumažinti praÅ¡yme nurodytÄ nuostolių dydį. PareiÅ¡kÄjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (e. b. l. 21-22) papildomai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I-ojo PK praneÅ¡imas ir fotonuotraukos leidžia tiksliai identifikuoti, jog ginÄo medis auga Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo, vadinasi valstybinÄje, o ne privaÄioje žemÄje.
IÅ¡ medžio nuotraukoje matomų senų Å¡akų nuopjovų galima sprÄsti, kad dar iki nagrinÄjamo įvykio medis jau ne kartÄ buvo apgenÄtas. Kadangi tai galÄjo bÅ«ti atliekama tik su atsakovÄs, kuriai pagal įstatymus ir yra pavesta tokia funkcija, žinia, atsiliepime teismui nurodoma akivaizdžiai tikrovÄs neatitinkanti informacija, jog atsakovei Å¡is medis ir jo fiziologinÄ bÅ«klÄ, nebuvo žinoma. Be to, pagal medžio nuotraukoje ankÅ¡Äiau nupjautų Å¡akų vietose matomÄ puvinį arba ertmes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad medis yra ligotas ir tuÅ¡Äiaviduris, todÄl yra avarinÄs bÅ«klÄs ir atsakovÄs privalÄjo bÅ«ti dar atidžiau stebimas.
PažymÄjo, kad pateikti įrodymai (policijos pažyma ir fotonuotraukos) taip pat leidžia neabejotinai konstatuoti, kad automobilis buvo paliktas ir stovÄjo leidžiamoje ir automobilių statymui daugiabuÄių namų teritorijoje skirtoje vietoje. Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. liepos 25 d. pažyma Nr. (5.58.- 10)-B8-2214, patvirtina žalÄ sukÄlusį įvykį, kad vÄjo greitis lÄmÄ Å¡akos nulūžimÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ net ir 20 m/s greitį virÅ¡ijantis vÄjas nÄra laikomas nenugalimos jÄgos aplinkybe.
Be panaÅ¡ių faktinių aplinkybių byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodÄs, kad esant nurodyto stiprumo vÄjui (apie 15 m/s) medžiai nelūžta, todÄl ir vÄjas negali bÅ«ti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulÄmÄs medžio nulūžimÄ . Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai nepateikus duomenų, kad Å¡alia bÅ«tų lÅ«Å¾Ä kiti medžiai, bÅ«tų nuplÄÅ¡tos ÄerpÄs nuo stogų, negalima teigti, kad vÄjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose.
AtsakovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, jog ÄmÄsi reikiamų priemonių, kad teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«tų vykdoma tinkama auganÄių želdinių bei konkretaus medžio tinkama priežiÅ«ra. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o skundÄ tenkinti, be to, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs 1028,50 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti. Atsikirtimuose į raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (e. b. l. 24-27) atsakovÄ nurodÄ, kad bÅ«tent pareiÅ¡kÄjui tenka įrodinÄjimo naÅ¡ta. Vieninteliai įrodymai, kurie yra pateikti byloje yra Policijos praneÅ¡imas ir fotonuotraukos.
PareiÅ¡kÄjas pateikÄ teismui apgadintos transporto priemonÄs fotonuotraukas, bet ne iÅ¡ įvykio vietos. Taip pat kritiÅ¡kai vertinamas pareiÅ¡kÄjo argumentas, jog iÅ¡ pateiktų medžio fotonuotraukų galima sprÄsti, jog medis ligotas ir tuÅ¡Äiasvoris, todÄl yra avarinÄs bÅ«klÄs. Tai yra tik pareiÅ¡kÄjo interpretacijos, kurios nÄra pagrįstos jokiais objektyviais faktais bei iÅ¡vadomis. Jeigu bÅ«tų konstatuota medžio avarinÄ bÅ«klÄ, jis bÅ«tų paÅ¡alintas, taÄiau vykdant darbus poreikio jį Å¡alinti nebuvo, vadinasi, medis buvo sveikas.
Be to, pareiÅ¡kÄjas su pretenzija kreipÄsi dÄl nukritusios Å¡akos žemÄs sklype (duomenys neskelbtini). DÄl praÅ¡omų priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovÄ nurodÄ, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti nepagrįsto praturtÄjimo, pasipelnymo Å¡altiniu. Å iuo konkreÄiu atveju turÄtų bÅ«ti atskirai įvertinamos aplinkybÄs, tokios kaip pareiÅ¡kÄjo ir advokato ryÅ¡iai, bei tikrieji visiÅ¡kai nepagrįstų iÅ¡laidų praÅ¡ymo tikslai.
Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokÄtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau - ir Rekomendacijos).
Teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinÄjimosi iÅ¡laidoms taikomi ir bendrieji teisÄs principai - jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, reikalaujanÄius, be kita ko, kad asmenys, praÅ¡antys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai. NurodÄ, kad Å¡i administracinÄ byla nebuvo sudÄtinga, todÄl už teisines konsultacijas bylinÄjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo konkreÄiu atveju negali bÅ«ti priteisiamos. Å i administracinÄ byla nÄra iÅ¡skirtinÄ arba sudÄtinga, joje nÄra keliami jokie nauji teisÄs aiÅ¡kinimo ar taikymo klausimai, nes pagrindinis byloje keliamas reikalavimas - turtinÄs žalos atlyginimas.
BÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas yra itin nedidelÄs apimties, jame nebuvo nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, todÄl darytina iÅ¡vada, kad ir nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo atstovo darbo laiko sÄ naudos teikiant konsultacijas neturÄjo bÅ«ti didelÄs. AtsakovÄ praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, atsižvelgus į atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus, sumažinti praÅ¡yme nurodytÄ nuostolių dydį, atmesti praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, arba sumažinti praÅ¡omÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ .
Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginÄas keliamas dÄl pareiÅ¡kÄjo M. G. teisÄs reikalauti atlyginti turtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis teigia patyrÄs, nes jo automobilis buvo apgadintas ant jo užkritusios medžio, augusio Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijoje, Å¡akos. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 19.56 val. Policijos informacinÄs sistemos Policijos registruojamųjų įvykių registre buvo registruotas R. K. praneÅ¡imas ROIK0119000344639, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme ant automobilio F.
F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito didelÄ medžio Å¡aka. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 20.22 val. Buvo fiksuotas įvykis, padarytos fotonuotraukos. Automobilis F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise priklauso pareiÅ¡kÄjui M. G.. Nurodytas aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus praneÅ¡imas. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybÄs bei savivaldybÄs valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinÄ atsakomybÄ, o padaryta turtinÄ Å¾ala (taip pat ir neturtinÄ Å¾ala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dÄl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
ŽalÄ padariusio asmens kaltÄ yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolÄs esmÄ bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (ir turtinÄs, ir neturtinÄs) privalo bÅ«ti tenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ negali kilti. Pagal CK 6.271 str. 4 d., valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. NeteisÄti veiksmai â tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisÄtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybÄs kilimo sÄ lyga, galÄtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (2007-05-17 nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-499/2007).
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad turtinÄ Å¾alÄ patyrÄ, nes Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija nevykdÄ jai teisÄs aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybÄs teritorijoje auganÄių želdinių priežiÅ«ra ir tvarkymu, todÄl savivaldybei priklausanÄioje žemÄje augusio medžio Å¡aka 2019 m. liepos 3 d. apie 19.56 val. užkrito ant jam priklausanÄio automobilio F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. SavivaldybÄ teigia, kad nÄra jos neteisÄtų veiksmų, ji nepažeidÄ jokių teisÄs aktų, pareigÄ dÄl želdynų tvarkymo vykdo tinkamai, nebuvo gauta jokių praneÅ¡imų dÄl medžio bÅ«klÄs (duomenys neskelbtini), namo kieme, nÄra įrodymų dÄl priežastinio ryÅ¡io.
Be to, neaiÅ¡ku, kokiame sklype auga medis, nes pareiÅ¡kÄjas pretenzijoje nurodÄs adresÄ (duomenys neskelbtini), Å¡is sklypas yra suformuotas, savivaldybÄ neturi tokiu atveju pareigos atlyginti nuostolius. Pats pareiÅ¡kÄjas turi pareigÄ elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, saugoti savo turtÄ . Be to, teigia, kad įvykio dienÄ buvo stiprus vÄjas ir tai galÄjo įtakoti medžio Å¡akos lūžimÄ . Tai yra force majeure aplinkybÄ. AtsakovÄ praÅ¡o sumažinti žalos dydį. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, VyriausybÄs bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, auganÄius valstybinÄje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje ir privaÄioje žemÄje.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktÄ savivaldybÄs teritorijoje esanÄių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemÄs sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebÄsena yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkreÄiai iÅ¡vardintos savivaldybÄms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kÅ«rimo srityje: savivaldybÄs organizuoja savivaldybÄs teritorijoje esanÄių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klÄs stebÄsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybÄs teritorijoje esanÄių želdynų ir želdinių bÅ«klÄs, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolÄ (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo, gydymo klausimus (12 punktas), iÅ¡duoda leidimus saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genÄjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas).
Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas â nustatyti želdynų žemÄs sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinÄ bÅ«klÄ, matmenis, įvertinti vejų, gÄlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esanÄių objektų bÅ«klÄ, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klÄ, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojanÄias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).
Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemÄs nuosavybÄs formos. Medžių ir krÅ«mų, vandens telkinių, esanÄių želdynuose, vejų ir gÄlynų priežiÅ«ros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esanÄių želdynuose, apsaugos, vejų ir gÄlynų priežiÅ«ros taisyklÄs (toliau â TaisyklÄs).
Å ios taisyklÄs privalomos prižiÅ«rint medžius ir krÅ«mus, vandens telkinius, esanÄius želdynuose, vejas ir gÄlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, iÅ¡skyrus esanÄius privaÄioje žemÄje ir privaÄioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybÄs, valstybinÄs kelių priežiÅ«ros įmonÄs, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krÅ«mų (iÅ¡skyrus auganÄių privaÄioje žemÄje) priežiÅ«ros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros darbai apima, inter alia, ir vÄjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams kelianÄių, baigianÄių džiÅ«ti stiebų ir Å¡akų Å¡alinimÄ , tikrinamÄ , ar seni medžiai nÄra supuvÄ ir jei reikia jų paÅ¡alinimÄ (43 ir 44 punktai).
Sisteminis nurodytų nuostatų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esanÄių, valstybinÄje ar jai priskirtoje žemÄje auganÄių medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ , kas apima ir tikrinimÄ , ar medžiai nÄra supuvÄ, supuvusių medžių Å¡alinimÄ , taip pat pavojų kelianÄių Å¡akų ir medžių stiebų Å¡alinimÄ . IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybÄs turi pareigÄ nustatyti konkretaus medžio fiziologinÄ bÅ«klÄ (gyvybinÄ funkcijÄ ).
Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudÄtingas procesas, bet įstatymų leidÄjas yra įtvirtinÄs pareigÄ dÄl želdinių fiziologinÄs bÅ«klÄs ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, tai neginÄijamai fiksuota Policijos registruojamų įvykių registre, todÄl Å¡iuo atveju nÄra abejonÄs, kokiu adresu įvyko įvykis.
Tai, kad pareiÅ¡kÄjas pretenzijoje atsakovei buvo nurodÄs kitÄ adresÄ ((duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo teigti, kad neaiÅ¡ku, kuriame žemÄs sklype augusio medžio Å¡aka nuvirto ant pareiÅ¡kÄjui priklausanÄio automobilio. Taigi, nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Augantis medis, kurio Å¡aka nulūžo, yra savivaldybei priskirtoje žemÄje, už jo priežiÅ«rÄ ir Å¡akų genÄjimÄ buvo atsakinga savivaldybÄs administracija. Nors atsakovÄ teigia, kad nebuvo gavusi jokių praneÅ¡imų dÄl medžio bÅ«klÄs, kad pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles inventorizavimas savivaldybÄs lygiu atliekamas kas deÅ¡imt metų bei kad medžio Å¡akos lūžimÄ galimai įtakojo tÄ dienÄ buvÄs stiprus vÄjas (yra pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys), taÄiau teismo vertinimu, tai nÄra pagrindas pripažinti, kad atsakovÄ, kaip teigia, tinkamai vykdÄ jai teisÄs aktais priskirtÄ pareigÄ vykdyti želdynų priežiÅ«rÄ , stebÄsenÄ , tvarkymÄ .
AtsakovÄ nepateikÄ kitų nagrinÄjamu atveju reikÅ¡mingų įrodymų, patvirtinanÄių, kad ji ÄmÄsi visų reikalingų atitinkamų priemonių, jog minÄtoje teritorijoje bÅ«tų vykdoma tinkama auganÄių želdinių (taip pat ir nulūžusios medžio Å¡akos) priežiÅ«ra, kad medis buvo stebimas. Kaip matyti iÅ¡ nuotraukų, to neneigia ir atsakovÄ, medis dÄl netinkamų jo Å¡akų bÅ«klÄs iki įvykio jau buvo apgenÄtas. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad po Å¡io įvykio atsakovÄ dar labiau apgenÄjo Å¡io medžio Å¡akas.
AtsakovÄs argumentas, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdiniai nebuvo inventorizuoti sudaro prielaidÄ teigti, jog atsakovÄ nevykdÄ pareigos apskaityti, tikrinti, stebÄti želdinius. Nurodydama, kad inventorizacija atliekama kas deÅ¡imt metų, nepateikÄ Ä¯rodymų, kada paskutinį kartÄ Å¾eldiniai Å¡ioje teritorijoje buvo inventorizuoti. Teismas pažymi ir tai, kad pareigÄ vykdyti tinkamÄ ir savalaikÄ medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ savivaldybei nustato teisÄs aktai, todÄl suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas ar skundas dÄl tam tikro želdinio bÅ«klÄs nÄra bÅ«tinas.
Be to, teismo manymu, nurodytas vÄjo stiprumas nÄra ta aplinkybÄ, kuri bÅ«tų galÄjusi įtakoti sveikos, nepažeistos medžio Å¡akos lūžį. Taigi, atsakovÄs argumentus, kad medžio Å¡aka nulūžo dÄl nenugalimos jÄgos (force majeure) (CK 6.253 straipsnio 2 dalis, 6.212 straipsnis), t. y. veikiamas stipraus vÄjo, teismas vertina kritiÅ¡kai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (5.58-10)-B8-2214 patvirtina, kad 2019 m. liepos 3 d. didžiausias vÄjo greitis 19.00 val. - 20.00 val. buvo 9-11 m / s. Nustatant vizualinį vÄjo stiprumÄ pagal tarptautinÄ Boforto skalÄ, vÄjas, kai jo greitis 11 m / s yra laikytinas 5-6 balų, dÄl jo maži medžiai siÅ«buoja, juda didelÄs Å¡akos, girdimas laidų Å¡vilpimas, naudoti skÄtį darosi sunku.
AtsakovÄ pateikÄ 2020 m. sausio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymÄ , kurioje nurodyta, kad didžiausias vÄjo greitis 2019 m. liepos 3 d. buvo 15 m/s, pagal Boforo skalÄ â 7 balų, kuomet visi medžiai juda. Atkreiptinas dÄmesys, kad Å¡akos lūžta, esant 8 balų vÄjo stiprumui (13,9 -17,1 m/s), o medžiai lūžta tuomet, kai pagal Boforto skalÄ, vÄjo stiprumas yra 10 balų, o greitis 24,5 â 28,4 m / s. AtsižvelgÄs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2019 m. liepos 3 d. vÄjo greitis nebuvo toks, dÄl kurio galÄtų lūžti nesupuvusios ar nepažeistos medžio Å¡akos, todÄl vÄjas negali bÅ«ti traktuojamas kaip faktorius, nulÄmÄs medžio Å¡akos nulūžimÄ , ir vertinamas kaip nenugalima jÄga, atleidžianti atsakovÄ nuo atsakomybÄs. Pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 âDÄl Ekstremalių įvykių kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimoâ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus, tai nÄra laikytina force majeure, todÄl savaime neÅ¡alina atsakovÄs atsakomybÄs. Kaip minÄta, byloje nÄra duomenų, kad žalos kilimÄ , medžiui užvirtus ant pareiÅ¡kÄjo automobilio, nulÄmÄ kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiÅ¡kiniai, o ne atsakovÄs veiksmai â netinkama medžio priežiÅ«ra.
AtsakovÄ kitų tai patvirtinanÄių įrodymų, kurie galÄtų patvirtinti nagrinÄjamu atveju buvus force majeure aplinkybÄ, nepateikÄ. PažymÄtina, kad atsakovÄ nepagrįstai nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju, pareiÅ¡kÄjas turÄjo bÅ«ti atsakingas, rÅ«pestingas bei įvertinÄs situacijÄ , galÄjo automobilį statyti kitoje vietoje, ne po medžiu. PabrÄžtina, kad teisÄs aktai bÅ«tent savivaldybei numato pareigÄ rÅ«pintis želdynais. TeisÄs aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , turi atlikti savivaldybÄs administracija.
Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dÄl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygoms, kyla civilinÄ atsakomybÄ (LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Nurodytų teisÄs aktų normos patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ, bÅ«dama atsakinga už jos teritorijoje esanÄių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klÄs stebÄsenÄ , organizuodama valstybinÄje žemÄje esanÄių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalÄjo užtikrinti, kad teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grÄsmÄs žmonÄms ir jų turtui.
Teismui nÄra pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ ÄmÄsi pakankamų organizacinių priemonių, jog minÄtoje valstybinÄje žemÄje bÅ«tų vykdoma tinkama auganÄių želdinių (taip pat lūžusios medžio Å¡akos) priežiÅ«ra, stebima jos bÅ«klÄ. ApibendrinÄs tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju savivaldybÄ neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, ko pasekoje ant pareiÅ¡kÄjui nuosavybÄs teise priklausanÄio automobilio užvirto nulūžusi medžio Å¡aka, kuri apgadino pareiÅ¡kÄjo automobilį.
Nurodytas aplinkybes apie automobiliui F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus praneÅ¡imas, byloje pateiktos Å¡io automobilio fotonuotraukos, darytos policijos po įvykio įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Vertinimo ataskaita. Taigi, remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais yra nustatytos visos valstybÄs civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisÄti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir žala (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
KaltÄ Å¡iuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų; piniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ , pareiÅ¡kÄjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį.
NagrinÄjamoje byloje, žalos padarymo faktas yra nustatytas, nes byloje esanti medžiaga neginÄytinai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjui priklausÄs automobilis F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ant jo užgriuvus nulūžusiai medžio Å¡akai. Grįsdamas reikalaujamos priteisti žalos dydį, pareiÅ¡kÄjas pateikÄ teismui Transporto priemonÄs F. F. Vertinimo ataskaitÄ Nr. 19-135, kurioje nurodyta, kad automobilio F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertÄ iki apgadinimo su PVM buvo 1580 Eur, o likutinÄ vertÄ su PVM 1184 Eur, todÄl transporto priemonÄs atstatymas yra tikslingas.
Transporto priemonÄs atkuriamoji vertÄ yra 1184 Eur. TodÄl pareiÅ¡kÄjo teigimu, padaryta žala dÄl sugadinto automobilio yra 1184 Eur. Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas pateikÄ Å¾alai pagrįsti raÅ¡ytinius įrodymus: nepriklausomo turto vertintojo vertinimo iÅ¡vadÄ . Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiÅ«ros įstaiga nÄra nustaÄiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nÄra nuginÄyta teisme.
Kadangi duomenys apie tai, kad pateikta Transporto priemonÄs vertinimo ataskaita Nr. 19-135 neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų ar yra nuginÄyta teisme, teismui nÄra pateikti, pagrindo ja nesiremti teismas neturi. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais pareiÅ¡kÄjo raÅ¡ytiniais įrodymais, pagrindžianÄiais praÅ¡omos priteisti žalos dydį. AtsakovÄ iÅ¡ esmÄs neginÄija žalos dydžio. AtsakovÄ praÅ¡o teismo mažinti priteistinos žalos dydį, nes, kaip teigia, jos atsiradimÄ nulÄmÄ ir paÄio pareiÅ¡kÄjo nerÅ«pestingumas, neatsargumas â jis turÄjo numatyti, kad automobilį palieka ten, kur jis gali bÅ«ti apgadintas.
CK 282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti, tai atsižvelgiant į nukentÄjusio asmens kaltÄs dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltÄs, â ir į jo kaltÄs dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Ä®vertinÄs nagrinÄjamu atveju susiklosÄiusiÄ situacijÄ ir tai, kad savivaldybÄs administracija nevykdÄ teisÄs aktuose jai nustatytos pareigos â užtikrinti tinkamÄ medžio priežiÅ«rÄ , laiku paÅ¡alinti supuvusiÄ bei pavojų žmonÄms ir jų turtui kelianÄiÄ medžio Å¡akÄ , teismas atsakovÄs argumentus dÄl pareiÅ¡kÄjo kaltÄs atmeta kaip nepagrįstus.
PareiÅ¡kÄjui nÄra ir negali bÅ«ti taikomi didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai, todÄl iÅ¡ jo negalÄjo bÅ«ti reikalaujama įvertinti auganÄio ir galinÄios nulūžti medžio Å¡akos keliamÄ pavojų ir / ar jo laipsnį. Byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjo automobilis (duomenys neskelbtini), namo kieme stovÄjo pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog, kaip minÄta, yra nustatytos visos atsakovÄs civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, taÄiau, atsižvelgiant į žalos kilimo aplinkybes, žalos atlyginimas nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nagrinÄjamu atveju mažintinas vienu treÄdaliu.
PažymÄtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiÅ¡kose bylose (žr., pvz., 2017 m. gegužÄs 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3725-552/2017, eA-1038-1062/2017 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kÄjo nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su automobilio įvertinimu (90 Eur) atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sÄ lygas. PareiÅ¡kÄjas pateikÄ Å¡ių iÅ¡laidų turÄjimÄ pagrindžianÄius įrodymus. Å is žalos dydis taip pat mažintinas vienu treÄdaliu.
Taigi, remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais iÅ¡ atsakovÄs priteistina pareiÅ¡kÄjui 850 Eur turtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo skundo priÄmimo nagrinÄti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.
TodÄl remiantis iÅ¡dÄstytu, iÅ¡ atsakovÄs priteistina pareiÅ¡kÄjui ir 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos, skaiÄiuojamos nuo teismo sumažintos 850 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 40 straipsnis reglamentuoja proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovÄs 1028,50 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. NurodÄ, kad Å¡ias iÅ¡laidas patyrÄ dÄl advokato pagalbos Å¡ioje administracinÄje byloje: už advokato konsultacijÄ , procesinio dokumento â pareiÅ¡kimo parengimÄ , praÅ¡ymų dÄl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo parengimÄ , paaiÅ¡kinimų parengimÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjÄ Å¡ioje byloje atstovavo advokatas J. S. pagal 2019 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ atstovavimo sutartį. 2019 m. gruodžio 17 d. pareiÅ¡kÄjas yra sumokÄjÄs advokatui J.
S. 1028,50 Eur sumÄ pagal 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ CON-19-273 už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme dÄl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybÄs. AtsakovÄ praÅ¡o nepriteisti pareiÅ¡kÄjui patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų arba jų sumÄ sumažinti. Nurodo, kad administracinÄ byla nebuvo sudÄtinga, iÅ¡skirtinÄ, todÄl už teisines konsultacijas bylinÄjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo konkreÄiu atveju negali bÅ«ti priteisiamos. PareiÅ¡kÄjo atstovo darbo laiko sÄ naudos teikiant konsultacijas neturÄjo bÅ«ti didelÄs. PraÅ¡o atsižvelgti į bendruosius principus sprendžiant dÄl patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2013 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymÄjo, jog ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotÄ âkurios naudai priimtas sprendimasâ â reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimÄjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisÄtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjÅ«Äio 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS822-485/2010).
Taigi ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmÄs atspindi administracinÄje byloje vyraujanÄiÄ bendrÄ jÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklÄ âpralaimÄjÄs mokaâ (pvz., LVAT 2008 m. rugsÄjo 25 d. iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutartis administracinÄje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS858-211/2013). TaisyklÄ, pagal kuriÄ pralaimÄjusi bylÄ Å¡alis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos Å¡alies turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas LVAT praktikoje buvo plÄtojama iÅ¡aiÅ¡kinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiÅ¡kimo ir skatina siekti atkurti taikÄ tarp Å¡alių alternatyviais neteisminiais bÅ«dais (pvz., LVAT iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2013 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A662-2374/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusio nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minÄto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau â ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sÄ raÅ¡as ir maksimalÅ«s užmokesÄio dydžiai.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaiÄiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ bylÄ pralaimÄjusios Å¡alies padeda užtikrinti Å¡alių teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ .
Proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ negali bÅ«ti paneigta argumentuojant kitos Å¡alies (pralaimÄjusios Å¡alies) ar subjekto, kuris kreipÄsi dÄl teismo iÅ¡laidų atlyginimo, teisiniu statusu, taÄiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkreÄiu atveju teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti bylÄ laimÄjusios Å¡alies praÅ¡omų atlyginti teismo iÅ¡laidų realumÄ , pagrįstumÄ ir racionalumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bylinÄjimosi iÅ¡laidų esmÄ ir paskirtis.
Administraciniame procese turi bÅ«ti ieÅ¡koma pusiausvyros, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas taptų teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ užtikrinanÄia, o ne ribojanÄia priemone. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl turtinÄs žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies (patenkintų reikalavimų 66,72 procentai). TodÄl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma sudarytų 686 Eur (1028,50 Eur x 66,72 proc./100 proc.). Atsižvelgiant į parengtų pareiÅ¡kÄjo advokato procesinių dokumentų byloje kiekį ir turinį, siekiant iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄÄ , į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesÄio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, matyti, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
Teismas pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas siekÄ Å¡Ä¯ ginÄÄ su atsakove sprÄsti ne ginÄo teisme tvarka, teikÄ praÅ¡ymÄ /pretenzijÄ dÄl nuostolių atlyginimo. TaÄiau atsakovÄ atsisakÄ tenkinti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , nenustatyta, kad bÅ«tų siekusi taikaus abiem Å¡alims priimtino sprendimo iki teismo ne ginÄo tvarka, juolab žinant galiojantį teisinį reglamentavimÄ ginÄo atveju bei aktualiÄ teismo praktikÄ . Pagal Å¡alių argumentus ir raÅ¡ytinius įrodymus byloje nenustatyta, kad Å¡iuo atveju Å¡alių ginÄas galÄjo bÅ«ti sprendžiamas kitaip nei sprendžiama dÄl nuostolių atlyginimo panaÅ¡iais atvejais.
TodÄl remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais teismo vertinimu yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs 686 Eur atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ . Å i suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo M. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui M.
G. iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos 850 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinÄs žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 850 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos â 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 686 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Vita ValeckaitÄ