2021-11-10 Nr. AB-23614-3-62-3-00389-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-671-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00389-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 1 000 Eur neturtinės ir 120 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. atliekant bausmę Alytaus PN, už tariamai padarytus šiurkščius teisės pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsniu, Alytaus PN vyriausiojo specialisto nutarimais buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP). Pareiškėjas nebuvo patalpintas į KTP kaip atliekantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, o buvo laikinai izoliuotas, tačiau jam buvo atimtos visos teisės, kuriomis gali naudotis nuteistasis, bausmę atliekantis paprastojoje grupėje.

3. Pareiškėjas teigė, kad perkėlus jį į kamerų tipo patalpas, jam buvo atlikta krata, kurios metu iš pareiškėjo buvo atimtas maistas, rūbai, avalynė ir kiti daiktai. Be to, laikant pareiškėją KTP, jam nebuvo leista skambinti telefonu artimiesiems, rašyti laiškų, valgyti savo maistą, apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, eiti į pasimatymus, pasivaikščioti buvo leista tik po 1 valandą. Be to, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo apgailėtinos būklės, sienos aprašytos, apsilupę dažai, kiemelių grindys išdaužytos, todėl pareiškėjas negalėjo normaliai pasivaikščioti. Dėl to ne kartą rašė skundus Alytaus PN direktoriui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad išėjus iš kameros, kurioje buvo laikomas po 24 val., dingo jo maistas, kuris buvo paimtas kratos metu prieš patalpinant pareiškėją į kamerą, dėl to jis patyrė 120 Eur turtinę žalą.

5. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, kreipėsi į gydytoją psichiatrą ir psichologą pagalbos.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN buvo laikinai (ne ilgiau kaip iki 24 valandų) izoliuojamas vadovaujantis BVK 144 straipsniu ir laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje.

8. Paaiškino, kad Alytaus PN neturi duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti BVK 73 ir 75 straipsniuose nustatytomis teisėmis (pareiškėjas prašymų administracijai nėra pateikęs). BVK nurodytomis teisėmis pareiškėjas galėjo naudotis laikotarpiais, kuomet nebuvo vykdomi pareiškėjo atžvilgiu pagal BVK 144 straipsnį priimti nutarimai, o administracija, jei būtų gavusi tokį pareiškėjo prašymą, būtų sudariusi galimybę pasinaudoti teisėmis, numatytomis BVK 73 ir 75 straipsniuose. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas buvo laikinai izoliuojamas dėl jo nuolatinių atsisakymų būti 18 ar 12 būriuose ir tuo pačiu jis buvo apgyvendinamas kamerų tipo patalpose. Kadangi pareiškėjas nenurodydavo svarbių priežasčių, dėl kurių negyveno 18 ar 12 būriuose, todėl jam nebuvo taikomos BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatos.

9. Atsakovas nurodė, kad iki 2019 m. spalio 18 d. pareiškėjas priklausė paprastajai grupei, nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 17 d. – drausmės grupei, o nuo 2020 m. sausio 17 d. – paprastajai grupei, dėl to pasivaikščiojimų trukmė priklausė nuo to, kurioje grupėje jis atliko bausmę. Drausmės grupės nuteistiesiems pagal BVK 75 straipsnio nuostatas priklauso 2 valandos, o paprastosios grupės nuteistiesiems pagal BVK 73 straipsnio nuostatas – 3 valandos pasivaikščioti. Uždaroje zonoje pasivaikščiojimų kiemai yra įvairaus ploto ir nuteistieji vedami vieną kartą per dieną dienotvarkėje numatytu laiku – nuo 9.30 iki 15 val. Uždaroje zonoje esančių pasivaikščiojimų kiemų būklė yra gera ir atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji įdarbinti tvarkinių pareigose), dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra apsilupusios, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėjusios.

10. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, kad išėjus iš kameros, kurioje buvo laikomas 24 valandas, dingo maistas, kuris buvo paimtas kratos metu prieš patalpinant į kamerą, nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. paklausime minėjo, kad jo maistas sugedo, tačiau jokių duomenų apie tai, kad maistas dingo, nebuvo gauta. Pats pareiškėjas administracijai dėl maisto dingimo jokių skundų ar prašymų neteikė, todėl Saugumo valdymo ar Kriminalinės žvalgybos skyriuose tyrimai nebuvo atliekami.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. įvairiais laikotarpiais jį laikant laikinai izoliuotą BVK 144 straipsnio pagrindu, jam nepagrįstai buvo taikomi apribojimai, kurie taikytini tik nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą (perkėlimas į kamerų tipo patalpas), t. y., iš jo kratos metu buvo paimti asmeninai daiktai, maistas, pareiškėjui nebuvo leista skambinti telefonu artimiesiems, rašyti laiškų, valgyti savo maistą, apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, eiti į pasimatymus, pasivaikščioti buvo leista tik po 1 valandą, be to, pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo bloga. Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos, kurią jis patyrė dėl kratos metu paimto maisto dingimo, atlyginimo.

13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas nekelia ginčo dėl jo laikino izoliavimo pagrįstumo, todėl pareiškėjo laikino izoliavimo BVK 144 straipsnio pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., remiantis BVK 144 straipsniu, buvo laikinai izoliuojamas ir laikomas uždarosios zonos KTP, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 23 d., nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d.

15. Teismas, remdamasis BVK 144 ir 145 straipsnių nuostatomis, formuojama teisių praktika, sprendė, kad pareiškėjui esant laikinai izoliuotam BVK 144 straipsnio pagrindu, pagrįstai iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai, maistas, nebuvo leidžiama rašyti laiškus, skambinti telefonu, apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, eiti į pasimatymus, taip pat pagrįstai buvo suteikiamas 1 valandos pasivaikščiojimas. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius, jog pasivaikščiojimų kiemeliai buvo apgailėtinos būklės, sienos aprašytos, apsilupusios, kiemelių grindys išdaužytos, dėl to pareiškėjas negalėjo normaliai pasivaikščioti, paneigia byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, sienų ir grindų danga lygi.

17. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų, kurios, pareiškėjo teigimu, patvirtina blogą pasivaikščiojimo kiemelių būklę, kadangi neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat nėra galimybės nustatyti nuotraukų autentiškumo.

18. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Teismas pareiškėjo argumentus dėl blogos pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmetė kaip nepagrįstus.

19. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, teismas nurodė, kad Alytaus PN 2019 m. spalio 9 d. nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 7-3112-4399 patvirtina, jog laikinai izoliuojant pareiškėją, iš jo buvo paimtas krepšys su maistu. Pareiškėjas laikinai izoliuotas buvo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 23 d., atitinkamomis valandomis, t. y. laikinoje izoliacijoje buvo laikomas kasdien su neilgomis pertraukomis. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo paimti jo daiktai buvo laikomi KTP sandėlyje. Byloje nėra įrodymų, kad iš pareiškėjo paimtas krepšys su maistu jam buvo grąžintas, tačiau pats pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. paklausime reg. Nr. 6-2211 nurodė, jog maistas per ilgą laiką sugedo ir buvo išmestas. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo argumentus, kad kratos metu paimtas krepšys su maistu dingo ar kažkas maisto produktus panaudojo pagal paskirtį. Alytaus PN pareigūnai, esant BVK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytam apribojimui turėti maisto produktų, pagrįstai kratos metu paėmė iš pareiškėjo turimus maisto produktus. Duomenų, kad maisto produktai dingo ar buvo panaudoti kitų asmenų, byloje nėra, todėl teismas nekonstatavo Alytaus PN neteisėtų veiksmų nurodytu aspektu, o pareiškėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo vertino kaip nepagrįstus.

20. Teismas, nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, konstatavo, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atmetus jo skundą, jis neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 120 Eur turtinės žalos atlyginimą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 220 punkte numatyta, jog perkeliant nuteistuosius į kamerų tipo patalpas, nuteistiesiems leidžiama paimti produktus, kai kurie produktai padedami į šaldytuvą. Natūraliai sugedusius produktus pareigūnai sunaikina nuteistojo akivaizdoje. Surašomas sunaikinimo aktas, kuris įsegamas į asmens bylą.

23. Teismas nustatė, kad krepšys su maisto produktais buvo paimtas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis buvo pareiškėjui grąžintas ar maistas sunaikintas. Atsakovas jokių įrodymų, kad krepšys su maistu pareiškėjui buvo grąžintas, nepateikė. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus PN pareigūnai jo krepšį su maistu pradangino arba pasisavino. Nesutinka su teismo išvada, kad remiantis pareiškėjo paklausimu, maistas per ilgą laiką sugedo ir buvo išmestas. Pareiškėjas akcentuoja, kad patalpinus jį į kamerų tipo patalpas ir išleidus iš jų, joks krepšys su maistu jam nebuvo grąžintas. Be to, paklausimas buvo rašytas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo krepšio su maistu paėmimo, kur krepšys dingo, pareiškėjui nebuvo žinoma, o paklausime nurodyti tik jo samprotavimai, kad per ilgą laiką maistas sugedo ir buvo išmestas, todėl remtis vien paklausime nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

24. Pareiškėjas paaiškina, kad prieš patalpinant jį į kamerų tipo patalpas, turėjo būti surašyta, kas konkrečiai iš jo paimama, tačiau pareigūnai to nepadarė. Byloje jokių įrodymų apie tai, kad maistas buvo jam grąžintas arba sunaikintas, nėra.

25. Pareiškėjas nurodo, kad už daiktų saugumą sandėlyje, kol nuteistasis būna kamerų tipo patalpose, atsako pataisos namų pareigūnai. Nesant byloje jokių įrodymų apie tai, kad maistas pareiškėjui buvo grąžintas, nebuvo sunaikintas, atsakovas turi atlyginti pareiškėjo patirtą 120 Eur turtinę žalą.

26. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodo, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakė dėl pretenzijų, susijusių su krepšio, kuriame buvo maistas, dingimu. Pareiškėjo vertinimu tai reiškia, kad atsakovas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytomis pretenzijomis dėl krepšio su maistu dingimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis atsisakė pasiimti iš sandėlio jam priklausančius daiktus, todėl net jeigu maistas ir būtų sugedęs, dėl to kalti pareigūnai. Jeigu po pirmo pareiškėjo patalpinimo į KTP ir po kiekvieno paleidimo iš KTP pareigūnai jam būtų atidavę maisto produktus, jis būtų galėjęs juos suvartoti arba atiduoti kitiems. Šiuo atveju nesant duomenų apie tai, kad maisto produktai pareiškėjui buvo grąžinti arba sunaikinti, jam turi būti atlyginta patirta turtinė žala. Pareiškėjas teigia, kad rašė pataisos namų administracijai skundą dėl maisto dingimo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl maisto dingimo jautė pažeminimą, patyrė dvasinius išgyvenimus realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami.

27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas nurodo, kad pateikė teismui visus įrodymus, kuriuos teismas tinkamai įvertino. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pareiškėjui pasireiškė. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl turėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė ir neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui ir žalos atlyginimą.

29. Atsakovas, remdamasis teismų praktika sprendžiant dėl žalos atlyginimo, teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius įrodymus, įrodyti, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jam nepriteistas turtinės žalos atlyginimas, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi vien jo paklausime nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl krepšio su maistu dingimo, negalima remtis. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad krepšys su maistu pareiškėjui buvo grąžintas arba maistas sugedo ir dėl to buvo sunaikintas, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su jo krepšio su maisto produktais negrąžinimu (dingimu), ir prašo pakeisti sprendimą, priteisiant pareiškėjui 120 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kitų pirmosios instancijos teismo sprendime dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nustatytų aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija ir jokių argumentų dėl kitų aplinkybių nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kiek tai susiję su jo krepšio su maisto produktais jam negrąžinimu ir dėl to patirtos turtinės žalos.

37. Pagal BVK 144 straipsnį, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

38. Taisyklių (galiojusių ginčui aktualiu laikotarpiu) 220 punkte buvo numatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

39. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN nutarimais laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 23 d., nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. buvo laikinai izoliuojamas ir patalpinamas į KTP (b. l. 17–29, 47–51). Prieš patalpinant pareiškėją į KTP, 2019 m. spalio 9 d. jam buvo atlikta krata ir surašytas nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 7.3112-4399, kuriame nurodyta, kad iš R. G. buvo paimti jo daiktai: krepšys su maistu, krepšys su dokumentais ir krepšys su asmeniniais daiktais (b. l. 35). Kituose Alytaus PN surašytuose R. G. kratos protokoluose užfiksuota, kad prieš patalpinant jį į KTP, nuteistojo asmeniniai daiktai nepaimti, jie saugomi KTP sandėlyje (b. l. 30–35, 36–43). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad krepšys su maistu pareiškėjui būtų grąžintas arba maistas, kaip sugedęs, buvo sunaikintas ir dėl to, kaip nustatyta Taisyklių 220 punkte, būtų surašytas aktas, kurį būtų pasirašęs ir pareiškėjas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad pareiškėjui paimtas krepšys su maistu buvo grąžintas, tačiau pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. paklausime Alytaus PN direktoriui (reg. Nr. 6-2211) prašydamas, be kita ko, jį informuoti, kodėl laikant pareiškėją KTP iki 24 val., jam nebuvo leidžiama valgyti savo maistą, kuris per ilgą laiką sugedo ir buvo išmestas (b. l. 68). Ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo argumentus dėl iš jo kratos metu paimto krepšio su maistu dingimo.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

42. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nebuvo žinomos krepšio su maistu dingimo aplinkybės, o paklausime su maisto dingimu susiję teiginiai yra tik jo samprotavimai, kadangi iš jo paimtas krepšys su maistu jam nebuvo grąžintas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie maisto produktų sunaikinimą, jeigu jie sugedo.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kiek tai susiję su krepšio, kuriame buvo maisto produktai, dingimu, iš esmės rėmėsi tik byloje esančiu pareiškėjo paklausime nurodytu teiginiu, jog maisto produktai sugedo ir buvo išmesti, kadangi byloje nėra jokių kitų, šias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių, įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad, jeigu iš pareiškėjo paimti maisto produktai, kol jis buvo laikomas KTP, sugedo, kaip nustatyta Taisyklių 220 punkte, sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje turėjo būti sunaikinti, apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pats pareiškėjas paklausime Alytaus PN administracijai nurodė, jog maisto produktai sugedo ir buvo išmesti, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, akto, kad maistas sugedo ir dėl to buvo sunaikintas, taip pat nepateikė.

46. Taigi nesant byloje įrodymų apie minėtas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su krepšio, kuriame buvo maistas, paėmimu ir jo negrąžinimu (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krepšys su maistu buvo paimtas, tačiau nėra jokių įrodymų apie krepšio pareiškėjui grąžinimą ar sugedusio maisto sunaikinimą), pirmosios instancijos teismas negalėjo objektyviai ir visapusiškai ištirti minimų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atitinkamai ir spręsti, jog nurodytu aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnyje nustatytą betarpiškumo principą, sprendimą iš dalies grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

49. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtina išreikalauti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

50. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo turtinę žalą, tačiau nenurodė, kas konkrečiai sudaro pareiškėjo patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į ABTĮ 12 straipsnio nuostatas, teismui nustatyta pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti pareiškėjui pagrįsti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė