54d00b08-adfe-4daa-88be-c8d5f7fd6fa6 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. e2A-1434-910/2018                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18169-2017-4                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.4; 1.1.3.2; 1.1.6.2; 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.11; 1.3.5.10; 1.3.6.2; 1.3.6.4.5; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. J. (P. J.) ir atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. (P. J.) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl diskriminavimo atsakovui; pripažinti neteisėtu ir panaikinti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymÄ Nr. P(KnGS)-16, kuriuo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ; grÄ Å¾inti į eitas pareigas ir priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. gruodžio 29 d.

įsakymÄ Nr. P(KnGS)-229, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; priteisti nesumokėtÄ kintamÄ jÄ atlyginimo dalį už asmeninį indelį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus bei prieskaitÄ už iÅ¡tarnautus metus, nepaisant to, ar teismo sprendimu bus panaikintos drausminės nuobaudos; pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. balandžio 26 d. įsakymÄ Nr. P(KnGS-91), kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d.

įsidarbino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju-remontininku. Aktyviai dalyvavo Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ (toliau – profesinė sÄ junga) veikloje, užėmė pirmininko pavaduotojo pareigas. IeÅ¡kovo teigimu, dėl dalyvavimo profesinėje sÄ jungoje buvo engiamas ir diskriminuojamas darbovietėje, buvo norima su juo susidoroti.

BÅ«tent profsÄ junginė veikla buvo priežastis, dėl kurios jam Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P (KnGS)-16 paskirta griežčiausia drausminė nuobauda –atleidimas iÅ¡ darbo.IeÅ¡kovas 2015 m. kovo 9 d. gavo darbdavio reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nepatenkinamos darbo kokybės, t. y. kodėl 2015 m. kovo 5 d. neišėjo sutikti traukinio Nr. 2314. Jis pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad negirdėjo per racijÄ duoto pavedimo. Operatorė V.

K. praneÅ¡imo nepakartojo, nors tai padaryti iki gauto patvirtinimo privalėjo pagal pokalbių reglamentÄ . Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto virÅ¡ininkas S. P., bÅ«damas operatorinėje ir girdėdamas, kad ieÅ¡kovas neatsiliepia per racijÄ , galėjo papraÅ¡yti operatorės pakartoti praneÅ¡imÄ , bet to nepadarė. 2015 m. kovo 17 d. įvykusiame operatyviniame pasitarime, kuriame ieÅ¡kovas dalyvavo, nuspręsta už netinkamÄ pareigų vykdymÄ skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

Darbdavys 2015 m. kovo 18 d. kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ , tačiau Å¡i duoti sutikimÄ atsisakė. Profesinės sÄ jungos 2015 m. balandžio 25 d. atsisakymas teismo sprendimu panaikintas. Atsakovas 2016 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymÄ Nr. P(KnGS-91), kuriuo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (toliau – Epizodas 1).IeÅ¡kovas 2016 m. kovo 1 d. gavo reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, kodėl 2016 m. vasario 22 d. nesutiko atvykstančio traukinio Nr. 3266. IeÅ¡kovas nurodė, kad operatorė N. Å . radijo ryÅ¡io priemonėmis pranešė, jog sutikimÄ turi atlikti ieÅ¡kovas ir I.

V.. IeÅ¡kovas radijo ryÅ¡io priemonėmis pranešė operatorei, kad užduotį suprato, tačiau, pro langÄ pamatęs, kad I. V. atvykstantį traukinį sutikinėja iÅ¡ kairės pusės, suprato, jog iÅ¡ kitos stoties kelio pusės nėra galimybės sutikti atvykstančio traukinio – ieÅ¡kovas nebÅ«tų spėjęs atvykti į bÅ«tinÄ stebėjimo pozicijÄ . 2016 m. kovo 1 d. operatyvinio pasitarimo metu nuspręsta paskirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Atsakovas kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ sutikimo drausminei nuobaudai skirti, tačiau Å¡i atsisakė jį duoti.

Apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu profesinės sÄ jungos nesutikimÄ panaikino. Apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovui 2016 m. gruodžio 29 d. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (toliau – Epizodas 2).IeÅ¡kovas 2017 m. vasario 3 d. gavo reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, kodėl 2017 m. sausio 18 d., dirbdamas naktinėje pamainoje su J. K., nesutiko traukinio Nr. 2777, taip pat kodėl 2017 m. sausio 21 d., dirbdamas dieninėje pamainoje su M.

K., nesutiko traukinio Nr. 2761. IeÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad negirdėjo operatorės V. K. per racijÄ duoto pavedimo, Å¡i praneÅ¡imo nepakartojo. Be to, ieÅ¡kovas pažymėjo, jog paskirtų traukinių nebÅ«tų galėjęs sutikti, nes tuo metu buvo Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto patalpose, iki apÅ¡ilimo posto, esančio iÅ¡ Molodečno pusės, kurioje turėjo bÅ«ti sutikti traukiniai, yra 1 km, einant akmens skaldos keliu, kuriuo rizikinga bėgti. Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2017 m. vasario 9 d.

įsakymu ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo. Paskiriant Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ , neorganizuotas operatyvinis pasitarimas, ieÅ¡kovas nepakviestas į operatyvinį pasitarimÄ , svarstant kitų susijusių darbuotojų drausminės atsakomybės klausimus, nesupažindintas su kitų asmenų pasiaiÅ¡kinimais ir G. O. tarnybiniu praneÅ¡imu, apie kurį sužinojo tik 2017 m. kovo 3 d., gavęs atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ dėl dokumentų, susijusių su jo atleidimu, pateikimo. IeÅ¡kovo vertinimu, skiriant jam griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , tinkamai neužtikrinta teisė apginti savo teises ir teisėtus interesus (toliau – Epizodas 3).IeÅ¡kovo teigimu, jo kaltės nustatymas neatsiejamas nuo operatorės V.

K. kaltų veiksmų, kurie nustatyti 2017 m. vasario 15 d. operatyvinio pasitarimo metu. Be to, atsakovo bendrovėje dažnai bÅ«na traukinių nesutikimo atvejų, nes darbuotojai ne visada spėja nueiti į sutikimo pozicijÄ , operatoriai tinkamai nepraneÅ¡a apie tai ir pan. Tačiau kitiems darbuotojams už analogiÅ¡kus pažeidimus drausminės nuobaudos neskiriamos. IeÅ¡kovas teigimu, atsakovas reikalavo atlikti veiksmus, kurių neįmanoma atlikti (Epizodai 2 ir 3). 2017 m. vasario 15 d. operatyviniame pasitarime, kuriame ieÅ¡kovas nedalyvavo, nevertinta, kada jam praneÅ¡ta apie atvykstančius traukinius, ir ar objektyviai buvo galima suspėti juos sutikti.

Dėl to, ieÅ¡kovo teigimu, jis atsidÅ«rė sudėtingesnėje padėtyje, negu visi kiti darbuotojai, kurie dalyvavo nurodytuose įvykiuose, t. y. ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas. IeÅ¡kovas įsitikinęs, kad tokį neteisingÄ atsakovo elgesį jo atžvilgiu lėmė ieÅ¡kovo aktyvi veikla profesinėje sÄ jungoje, dėl to jis patyrė diskriminacijÄ . SudėtingÄ padėtį, kurioje ieÅ¡kovas atsidÅ«rė dėl diskriminavimo, pasak jo, taip pat pagrindžia ir kitos aplinkybės. 2016 m. pabaigoje jis sužinojo, kad Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko S. G. nurodymu viso padalinio darbuotojams panaikintos galiojančios drausminės nuobaudos.

IeÅ¡kovo teigimu, jam vieninteliam drausminė nuobauda nepanaikinta. Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ieÅ¡kovas 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į virÅ¡ininkÄ ir 2017 m. sausio 10 d. gavo atsakymÄ , kuriame nurodyta informacija dėl drausminių nuobaudų panaikinimo tvarkos ir kriterijų. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo nurodyta drausminių nuobaudų panaikinimo tvarka – neaiÅ¡ki. IeÅ¡kovo nuomone, drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – skyrimÄ jam lėmė aktyvus profesinės sÄ jungos ir paties ieÅ¡kovo veikimas (2016 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 24 d. tarnybiniai praneÅ¡imai) prieÅ¡ neteisėtus Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto virÅ¡ininko S. P. veiksmus, kurie atsakovo nebuvo tinkamai iÅ¡tirti.

IeÅ¡kovo teigimu, jo persekiojimÄ Ä¯rodo ir S. P. nepagrįstas 2017 m. sausio 17 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl naudojamų priemonių priežiÅ«ros. Be to, dėl skirtų drausminių nuobaudų ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėta kintamoji atlyginimo dalis ir priemoka už iÅ¡tarnautus metus. IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡ios iÅ¡mokos yra darbo užmokesčio dalis, todėl jų skyrimas nepriklauso nuo darbdavio diskrecijos. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ didelį dėmesį skiria savo darbuotojų kvalifikacijai kelti.

IeÅ¡kovui pateikus praÅ¡ymÄ darbdaviui kompensuoti mokymosi iÅ¡laidas, šį praÅ¡ymÄ nepagrįstai atsisakyta tenkinti. IeÅ¡kovo įsitikinimu, jo diskriminavimÄ dėl dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje rodo nepagrįstas drausminių nuobaudų skyrimas, netinkamai įvertinus aplinkybes, susijusias su darbo drausmės pažeidimais (kitų asmenų kaltę, objektyvias aplinkybes dėl galimybės atlikti pareigas), pažeidus drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ (paskiriant nuobaudas be operatyvinio pasitarimo, neleidžiant susipažinti su tarnybiniu praneÅ¡imu ir kitų darbuotojų pasiaiÅ¡kinimais, nekviečiant ir neleidžiant apginti savo teisių kitų darbuotojų operatyvinio pasitarimo metu).

Ieškovo teigimu, darbdavys vykdė ir kitus tendencingus veiksmus: pateisino savavališkus punkto viršininko veiksmus, nereaguodamas į skundus, nepanaikino drausminių nuobaudų, atiminėdavo darbo priemones, nekompensavo studijų išlaidų.Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui skirta už pakartotinius darbo drausmės pažeidimus, nesutinkant traukinių.2015 m. kovo 5 d. ieškovas pagal operatorės V.

K. nurodymÄ turėjo sutikti traukinį Nr. 2314 kartu su T. P., tačiau traukinį sutiko tik porininkė. Nustačius, kad ieÅ¡kovas operatorės nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyviniame pasitarime nustatytas Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. Ä®(KnGS)-l9 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 punkto, Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2014 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. Ä®(KnGS)-104 patvirtintų JKTAP nuostatų 9.1 punkto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. Ä®(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.P(KnGS)-91 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, drausminės nuobaudos nepanaikino. IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti neteisėtu įsakymÄ , kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Å¡is reikalavimas jau iÅ¡nagrinėtas teisme.2016 m. vasario 22 d. traukinį pagal operatorės N. Å . praneÅ¡imÄ turėjo sutikti P. J. ir I.

V.. Abu vagonų tikrintojai-remontininkai radijo ryÅ¡io priemonėmis patvirtino, kad praneÅ¡imÄ suprato, tačiau traukinį sutikti išėjo tik I. V.. Apie šį darbo drausmės pažeidimÄ buvo informuotas S. P. ir Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininkas S. G.. Pagal 2016 m. vasario 22 d. reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovas 2016 m. kovo 1 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad operatorės nurodymÄ sutikti atvykstantį traukinį jis girdėjo. IeÅ¡kovas nusprendė neiti sutikti atvykstančio traukinio, nes neva pamatė, kad vagonų tikrintojas-remontininkas I.

V. atvykstantį traukinį sutikinėja iÅ¡ kairės pusės ir kad į kitÄ stoties kelių pusę sutikti atvykstančio traukinio nėra galimybės nueiti, o sutikinėti atvykstantį traukinį iÅ¡ tos pačios pusės dviem vagonų tikrintojams-remontininkams nėra prasmės. Nustačius, kad ieÅ¡kovas operatorės nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyvinio pasitarimo metu nustatytas Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Ä®(KnGS)-252 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 punkto, Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2015 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. Į(KnGS)-47 patvirtintų JKTAP nuostatų 8.1 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 2.1.1.2 punkto pažeidimas. Operatyvinio pasitarimo metu išsiaiškinta, kad nuo operatorės pranešimo gavimo iki traukinio atvykimo ieškovas turėjo pakankamai laiko savo pareigai įvykdyti.

Atsižvelgiant į tai, nutarta už darbo drausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovui skirti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Profesinės sÄ jungos 2016 m. balandžio 5 d. atsisakymas skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ ginčytas teisme, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu panaikintas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovui 2016 m. gruodžio 29 d. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas buvo įspėtas, jog atsisakymas vykdyti jo darbÄ reglamentuojančius teisės aktus bus vertinamas kaip savavaliavimas.Atsakovas 2017 m. vasario 2 d. gavo vyresniojo vagonų tikrintojo-remontininko G.

O. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad 2017 m. sausio 18-19 d., dirbant naktinėje pamainoje, nesutiktas traukinys Nr. 2777. Operatorė V. K. radijo ryÅ¡iu informavo vagonų tikrintojus-remontininkus J. K. ir P. J., kad jie turi sutikti nurodytÄ traukinį, tačiau traukinys nebuvo sutiktas. Dėl Å¡io įvykio papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti. Atsakovas, iÅ¡analizavęs visas su įvykiais susijusias aplinkybes, įvertinęs darbuotojų pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad 2017 metų sausio 18 ir 19 d., dirbdamas naktinėje pamainoje, P. J. nesutiko jam paskirto sutikti traukinio Nr. 2777; dirbdamas 2017 m. sausio 21 d., P. J. nesutiko jam operatorės nurodymu paskirto sutikti traukinio Nr. 2761.

Pažeisti Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.Į(KnGS)-l 11 patvirtintų pareiginių nuostatų 6.1 punkto, 2016 m. birželio 29 d. Kenos geležinkelio stoties viršininko įsakymu patvirtintų JKATAP nuostatų 8.1 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo - Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.Į(DK)-87 patvirtintos stoties veiklos technologijos 90 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. Ä®-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiÅ«ros instrukcijos (66/V) 2.1.1.2 punkto reikalavimai. IeÅ¡kovas, 2017 metų sausio mėn. 18-19 d. ir 2017 metų sausio 21 d. nesutikęs jam paskirtų sutikti traukinių, padarė darbo drausmės pažeidimÄ , analogiÅ¡kÄ ankstesniems, už kuriuos ieÅ¡kovui jau buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Dėl to, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsakovas 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl jo persekiojimo ir diskriminavimo nepagristi raÅ¡ytiniais įrodymais.

IeÅ¡kovas padarė konkretų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ nevykdė jam paskirtų darbo funkcijų. Tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsÄ junginės ar visuomeninės veiklos, pripažino Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017. Pasak atsakovo, darbdavys turi pareigÄ užtikrinti darbo drausmę. Drausminės nuobaudos pagal įstatymÄ â€“ teisėta priemonė darbo drausmei užtikrinti. Drausminės nuobaudos skyrimas savaime nereiÅ¡kia, kad darbuotojas persekiojamas ar diskriminuojamas.

Tai, kad darbuotojui skirta drausminė nuobauda, nereiÅ¡kia, jog jam buvo taikytos mažiau palankios sÄ lygos, nei kitiems darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sÄ jungai. Atsakovo teigimu, drausminės nuobaudos už įvairius darbo drausmės pažeidimus taikytos ne tik profesinės sÄ jungos nariams, bet ir darbuotojams, nepriklausantiems jokiai profesinei sÄ jungai, ar priklausantiems kitai pas atsakovÄ veikiančiai profesinei sÄ jungai. Atsakovas niekada netrukdė ieÅ¡kovui vykdyti jo profsÄ junginės veiklos, jis buvo atleidžiamas nuo darbo profesinės sÄ jungos pareigoms atlikti.

Be to, šiuo atveju reikšmingi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017, pateikti išaiškinimai, pažymint, kad atstovavimas darbuotojams kolektyviniuose santykiuose ir ginčuose su darbdaviu neatleidžia ieškovo nuo tinkamo savo tiesioginių darbo pareigų vykdymo ir atsakomybės už darbo rezultatus.Dėl ieškovui skirtos drausminės nuobaudos nepanaikinimo 2016 m. pabaigoje, atsakovas nurodė, kad ne vienam ieškovui drausminė nuobauda nepanaikinta, buvo kitų darbuotojų, kuriems drausminės nuobaudos taip pat nepanaikintos.

Be to, drausminės nuobaudos panaikinimas yra darbdavio teisė, ne pareiga. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, darbdavys atsižvelgia į tai, kaip darbuotojas dirbo, ar po paskirtos drausminės nuobaudos savo darbo funkcijas atliko tinkamai, ar suvokė padaryto darbo drausmės pažeidimo ir jam skirtos drausminės nuobaudos esmę, t. y., ar pritaikyta drausminė atsakomybė pasiekė savo tikslÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos (pastaba ir papeikimas), niekada nepripažino, dėl jų nesigailėjo, dėl leidimo skirti drausmines nuobaudas ieÅ¡kovui atsakovas turėjo teisminių ginčų su profesine sÄ junga.

Teismų sprendimais konstatuota, kad drausmines nuobaudas siekiama skirti ne dėl darbuotojo priklausymo profesinei sÄ jungai, bet dėl individualiuose darbo santykiuose nustatytų pareigų pažeidimo. Pasak atsakovo, jis neturėjo pagrindo panaikinti ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ dėl neatsakingo ieÅ¡kovo požiÅ«rio į darbo drausmę. Be to, pats ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovo atstovus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.Atsakovo nuomone, sprendžiant, ar ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sÄ jungai, svarbu atsižvelgti į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iÅ¡vadÄ , pateiktÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28879-631/2016, kurioje apibrėžti diskriminacijos atvejai.

IeÅ¡kovo veiksmai (kreipimasis su tarnybiniu praneÅ¡imu 2016 m. rugsėjo 6 d.), kuriuos jis nurodo kaip aktyviÄ veiklÄ profesinėje sÄ jungoje, galėjusiÄ iÅ¡provokuoti diskriminacijÄ jo atžvilgiu, atlikti vėliau, nei kilo ginčai dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo argumentai, susiję su kitų asmenų kalte, – nepagrįsti, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjant šį ginÄÄ .Dėl ieÅ¡kovui nesumokėtos kintamos atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) rezultatus bei prieskaitÄ už iÅ¡tarnautus metus atsakovas nurodė, kad dėl drausminių nuobaudų paskyrimo ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėta iÅ¡ viso 241,97 Eur kintamosios atlyginimo dalies ir 58,07 Eur prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus.

Nurodytų iÅ¡mokų nemokėjimo atvejai reglamentuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymÄ ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos apraÅ¡o (KAD apraÅ¡as) 21 punkte ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 5.7 punkte.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo teisę į nurodytas iÅ¡mokas nagrinėjamu atveju paneigia ir Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. konsultacijos bei Vilniaus apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai 2013 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2A-2119-553/2013 ir Nr. 2A-525-852/2017.Dėl mokymosi iÅ¡laidų nefinansavimo atsakovas nurodė, kad studijų iÅ¡laidų dengimÄ reglamentuoja Kolektyvinės sutarties 11 susitarimo 4 punktas, 2012 m. spalio 10 d. generalinio direktoriaus įsakymu Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų studijų iÅ¡laidų dalinio dengimo bei mokėjimo už mokymosi atostogas tvarkos apraÅ¡o ir dalinio studijų apmokėjimo sutarties formos patvirtinimo Nr. Ä®-810 patvirtintas ApraÅ¡as.

SprendimÄ dėl mokymosi iÅ¡laidų dengimo priima atsakovo generalinis direktorius, atsakovo administracijos personalo skyriui įvertinus, ar darbuotojas, pateikęs praÅ¡ymÄ , atitinka ApraÅ¡o 3 punkte nustatytus reikalavimus. PraÅ¡ymų atmetimų pagrindai ar skundų dėl netenkintų praÅ¡ymų nagrinėjimas atsakovo vidaus teisės aktuose nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, darbo sutarties Å¡alių nesutarimai dėl papildomo premijavimo ir dalies mokymosi iÅ¡laidų dengimo nagrinėtini DK nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 2013-2016 metų laikotarpiu dviem darbuotojams skirtos piniginės iÅ¡mokos, susijusios su studijomis.

IeÅ¡kovui pagal 2013 m. lapkričio 12 d. protokolÄ Nr. 4(KnGS)-34 skirta iÅ¡moka studijų iÅ¡laidoms dengti. 2014 m. balandžio mėn. atsisakyta tokiÄ iÅ¡mokÄ skirti, nes pagal bendrÄ atsakovo (visos bendrovės) socialinių reikmių politikÄ (jokiam lokaliam teisės akte tai nereglamentuota) nuspręsta, kad Å¡ie fondai neturėtų bÅ«ti naudojami reikmėms, susijusioms su studijomis, juolab kad to nenumato ir Kolektyvinė sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ yra gavęs tokias iÅ¡mokas iÅ¡ socialinėms reikmėms skirtų fondų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

1) panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. P(KnGS)-229 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“;

2) panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymÄ Nr. P(KnGS)-16 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo P. J.“;

3) pripažino, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2830,76 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokesčių), 3000 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ;

5) reikalavimÄ dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr.P(KnGS)-91, kuriuo skirta drausminė nuobauda – pastaba, paliko nenagrinėtÄ ; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė;

6) priteisė ieškovui iš atsakovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teismas nurodė, kad nuobauda paskirta už tai, jog 2015 m. kovo 5 d. ieškovas nepasitiko į Kenos geležinkelio stotį atvykstančio traukinio Nr. 2314. Šios nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, ieškovo reikalavimas dėl šios nuobaudos panaikinimo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl toks reikalavimas negali būti keliamas iš naujo, nurodytas reikalavimas  paliekamas nenagrinėtas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Dėl 2016 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. P(KnGS)-229 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – teismas nurodė, jog Å¡i drausminė nuobauda ieÅ¡kovui skirta už tai, kad jis nevykdė iÅ¡girsto operatorės radijo ryÅ¡iu duoto nurodymo ir 2016 m. vasario 22 d. nepasitiko į Kenos geležinkelio stotį atvykusio traukinio Nr. 3266. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Jungtinio komercinio ir techninio priežiÅ«ros punkto operatorė N. Å . 2016 m. vasario 22 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo Kenos stoties virÅ¡ininkÄ S. G., jog 2016 m. vasario 22 d. iÅ¡ stoties budėtojo per garsinį ryšį buvo gautas praneÅ¡imas apie atvykstantį traukinį Nr. 3266, kurį sutikti ji pavedė P. J. ir I.

V., apie tai informuodama juos GSM-R ryÅ¡iu; abu darbuotojai atsakė, kad praneÅ¡imÄ suprato, tačiau traukinio sutikti išėjo tik I. V.. 2016 m. vasario 22 d. ieÅ¡kovui įteiktas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio Nr. 3266. 2016 m. vasario 22 d. pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodė, kad, gavęs operatorės pavedimÄ sutikti traukinį Nr. 3266, jis apsivilko striukę ir nuėjo pažiÅ«rėti prie lango, ar traukinys jau artėja; pažvelgęs pro langÄ pamatė I.

V., laukiantį atvykstančio traukinio; tÄ dienÄ I. V. traukinius sutikinėjo nuo stoties pusės, t. y. nuo deÅ¡inės traukinio pusės, bet tuo metu traukinį jis sutikinėjo iÅ¡ kairės pusės, nes praėjimÄ Ä¯ kitÄ stoties kelio pusę jam užstojo manevrinis lokomotyvas. IeÅ¡kovo teigimu, pamatęs, kad traukinys sutinkamas iÅ¡ kairės pusės ir kad nėra galimybės sutikti į kitÄ stoties kelių pusę atvykstančio traukinio, o sutikinėti traukinį dviem tikrintojams iÅ¡ vienos pusės nėra prasmės, nusprendė neiti sutikti atvykstančio traukinio. 2016 m. kovo 4 d. operatyvinio pasitarimo metu, dalyvaujant ieÅ¡kovui, iÅ¡tirtos nurodyto traukinio nesutikimo aplinkybės bei nutarta trečiajam asmeniui skirti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , prieÅ¡ tai gavus profesinės sÄ jungos, kurios narys yra ieÅ¡kovas, sutikimÄ .Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovo neįvykdyta pareiga sutikti traukinį aiÅ¡kiai nustatyta jo darbÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.

IeÅ¡kovas tokios pareigos neneigia, tačiau nurodo, kad nesutiko traukinio dėl manevravimo darbų, kurie užkirto keliÄ sutikti traukinį iÅ¡ kitos pusės. Operatorės nurodymÄ sutikti traukinį vertina kaip neįmanomÄ Ä¯vykdyti. Tokie ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai neatleidžia nuo pareigos iÅ¡eiti sutikti traukinį, kaip padarė I. V., o jeigu buvo kliūčių sutikti traukinį, informuoti apie tai operatorę ar pamainos vyresnį tikrintojÄ remontininkÄ . Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog atsakovo teisės aktuose bÅ«tų įtvirtinta galimybė pačiam darbuotojui spręsti, dėl kokių priežasčių jis galėtų neiti pasitikti traukinio, todėl darytina iÅ¡vada, kad vagonų tikrintojas-remontininkas tai turi atlikti visada, nebent bÅ«tų gavęs atsakovo leidimÄ to nedaryti, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad įprastai, kai negalėdavo įvykdyti operatorės nurodymo, jis apie tai praneÅ¡davo operatorei, kad ji galėtų paskirti kitÄ darbuotojÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas apie traukinio nesutikimÄ operatorei nepranešė, teigdamas, kad operatorės paskirtas kitas darbuotojas konkrečiu atveju nebÅ«tų galėjęs sutikti traukinio. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas galėjo informuoti apie negalėjimÄ sutikti traukinį, tai bÅ«tų užfiksuota traukinių sutikimo žurnale ir, atsakovo atsakingiems asmenims analizuojant traukinių nesutikimo atvejus, įvertinta kaip aplinkybė, galinti pateisinti ieÅ¡kovo pareigos sutikti traukinį nevykdymÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neinformavo apie traukinio, 2016 m. vasario 22 d. atvykstančio į Kenos stotį nesutikimÄ dėl nežinomų priežasčių, dėl to turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes, t. y. pripažinimÄ , kad, neiÅ¡eidamas sutikti traukinio, pažeidė darbo drausmę.Dėl 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-16 ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teismas nurodė, kad Å¡i drausminė nuobauda skirta už tai, jog ieÅ¡kovas, 2017 m. sausio 18 d. dirbdamas naktinėje pamainoje, nesutiko traukinio Nr. 2777, o 2017 m. sausio 21 d., dirbdamas dieninėje pamainoje, nesutiko traukinio Nr. 2761.

Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 2 d. VI kat. vyresnysis vagonų tikrintojas remontininkas G. O. tarnybiniame praneÅ¡ime stoties virÅ¡ininkui S. G. nurodė, jog 2017 m. sausio 18-19 d., dirbant naktinėje pamainoje, į Kenos geležinkelio stoties 21 keliÄ atvyko traukinys Nr. 2777; operatorė V. K. radio ryÅ¡iu informavo vagonų tikrintojus remontininkus J. K. ir P. J., kad jie turi sutikti šį traukinį, tačiau traukinys nebuvo sutiktas. Taip pat nurodė, kad, dirbant 2017 m. sausio 21 d. dieninėje pamainoje, į Kenos geležinkelio stoties 23 keliÄ atvyko traukinys Nr. 2761, operatorė V.

K. informavo P. J. ir M. K., kad jie turi sutikti šį traukinį, tačiau traukinys nebuvo sutiktas, t. y. nė vienas vagonų tikrintojas-remontininkas neišėjo susitikti traukinio, nors tai privalėjo atlikti. 2017 m. vasario 3 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovo pareikalauta pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ . 2017 m. vasario 5 d. pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. sausio 18 d. sutikti traukinio negalėjo, nes su porininku tikriausiai buvo JKTAP patalpose, operatorės praneÅ¡imo negirdėjo. Dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio ieÅ¡kovas nurodė, kad porininkas jį informavo, jog yra traukinys apžiÅ«rai, nurodymo sutikti traukinį iÅ¡ operatorės negavo; jeigu nurodymas iÅ¡ operatorės buvo, tai pagal Pokalbių reglamentÄ jis privalėjo patvirtinti, jog užduotį priėmė vykdyti; kol nepatvirtinama, kad užduotis priimta, operatorė privalo kartoti praneÅ¡imÄ tol, kol praneÅ¡imas bus priimtas.Teismas pažymėjo, kad, neigdamas padaręs darbo drausmės pažeidimus, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės remiasi aplinkybe, jog abiem atvejais negirdėjo operatorės V.

K. nurodymo sutikti traukinį. 2017 m. vasario 14 d. vykusio operatyvinio pasitarimo metu bei teismo posėdyje apklausta liudytoja operatorė pripažino, kad nurodymÄ sutikti traukinius davė, tačiau negirdėjo ieÅ¡kovo atsakymo. Tokias aplinkybes liudytoja nurodė ir 2017 m. vasario 2 d. paaiÅ¡kinime. Bylos duomenimis, Å¡iai operatorei už stoties virÅ¡ininko 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Ä®(KnGS)-101 patvirtinto Kenos geležinkelio stoties darbuotojų, atliekančių traukinių techninę ir komercinę apžiÅ«rÄ , pokalbių reglamento nesilaikymÄ 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d., konkrečiai – reikalavimo pakartoti nurodymÄ , kol bus atsakyta, kad jis suprastas, nevykdymÄ , 2017 m. vasario 17 d. paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Tačiau Å¡is operatorės pareigos nevykdymas nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad apie operatorės nurodymÄ sutikti traukinį 2017 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovui buvo žinoma. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės ir liudytojo J. K. paaiÅ¡kinimai dėl 2017 m. sausio 18 d. nesutikto traukinio neprieÅ¡taringi ir patvirtina, kad operatorės nurodymas, iÅ¡girstas ir patvirtintas J. K., porininkų tarpusavyje buvo aptartas ir abiejų sutarimu nuspręsta, jog dėl laiko stokos, pereinant į kitÄ stoties traukinio sutikimo pusę, abu traukinio nesutikinės. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, jog, neturėdamas galimybės sutikti traukinio, apie tai informuodavo operatorę, kad ji paskirtų kitÄ asmenį traukiniui sutikti.

Teismas nurodė ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. operatyvinio apsitarimo metu buvo analizuotas atvejis, kai ieÅ¡kovas 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. neišėjo sutikti atvykstančio traukinio, ir posėdžio metu ieÅ¡kovui skirtas žodinis įspėjimas bei jis informuotas, jog apie tai, kas gali sutrukdyti jam atlikti tiesiogines pareigas, privalo nedelsdamas praneÅ¡ti pamainos vyresniajam. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos sutikti traukinį 2017 m. sausio 18 d., t. y. padarė darbo drausmės pažeidimÄ .

Dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio teismas nurodė, kad buvęs atsakovo darbuotojas Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininkas S. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog dėl traukinio nesutikimo, kai ieÅ¡kovas dirbo poroje su M. K., ieÅ¡kovui pretenzijų nėra, nes nenustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų girdėjęs operatorės nurodymÄ sutikti traukinį. Tokie liudytojo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja jo paties 2017 m. vasario 9 d. priimtame įsakyme nurodytoms ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybėms.

Ä®sakyme konstatuota, kad 2017 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovas nesutiko traukinio ir dėl to padarė darbo drausmės pažeidimÄ . Teismas vertino, kad teismo posėdyje S. G. iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl 2017 m. sausio 21 d. aplinkybių galėjo paveikti 2017 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, užfiksuotame 2017 m. vasario 15 d. protokolu, nustatytos aplinkybės. Å is operatyvinis pasitarimas organizuotas dėl G. O. 2017 m. vasario 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo, suraÅ¡yto dėl 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. nesutiktų traukinių.

Pasitarimo metu apklaustas vagonų tikrintojas remontininkas M. K., kuris 2017 m. sausio 21 d. su ieÅ¡kovu turėjo sutikti traukinį. IÅ¡ operatyviniame pasitarime M. K. duotų paaiÅ¡kinimų nenustatyta, kad M. K. ir P. J. operatorės nurodymo davimo momentu bÅ«tų kartu. Teismo posėdyje M. K. patvirtino, kad tuo metu, kai operatorė davė nurodymÄ sutikti traukinį, jis nebuvo kartu su P. J.. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų girdėjęs nurodymÄ sutikti traukinį.

Ä® bylÄ atsakovo pateiktas 2017 m. sausio 21 d. garso įraÅ¡as, kuriame galbÅ«t užfiksuotas operatorės P. J. duotas nurodymas sutikti traukinį – prastos kokybės, nėra galimybės nustatyti, kas kalbama, identifikuoti įraÅ¡e kalbančius asmenis. Operatorė patvirtino, kad atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo nesulaukė. M. K. paaiÅ¡kinimai, kad jis girdėjo nurodymÄ , nepatvirtina fakto, jog šį nurodymÄ girdėjo ir ieÅ¡kovas, nes nustatyta, kad M. K. nurodymo davimo metu nebuvo kartu su ieÅ¡kovu. P. J..

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas negirdėjo nurodymo sutikti traukinį, dėl to negalėjo vykdyti jam nustatytos pareigos sutikti traukinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimÄ dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo teisę kelti klausimÄ tik dėl ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės už 2017 m. sausio 18 d. padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ .Vertindamas drausminių nuobaudų (papeikimo ir atleidimo iÅ¡ darbo) proporcingumÄ padarytiems pažeidimams, teismas nurodė, kad dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio aplinkybių tyrimo 2016 m. kovo 1 d. organizuotas operatyvinis posėdis, užfiksuotas 2016 m. kovo 4 d. protokole.

Teismo posėdžio metu I. V. davė iÅ¡samesnius paaiÅ¡kinimus dėl 2016 m. vasario 22 d. traukinio sutikimo aplinkybių. Operatyviniame posėdyje I. V. tik patvirtino operatorės N. Å . teiginius, kad nuo praneÅ¡imo gavimo iki traukinio atvykimo ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko tam, jog suspėtų iÅ¡eiti jį sutikti. IÅ¡ liudytojo I. V. parodymų nustatyta, kad jis, išėjęs į laukÄ po operatorės nurodymo, ketino sutikti traukinį iÅ¡ kitos pusės, tačiau vyko manevravimo darbai, todėl negalėjo pereiti į kitÄ pusę, dėl to traukinį (sÄ statÄ ) sutiko ne visÄ .

Operatorė N. Å . teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad I. V. traukinio nesutiko dėl manevravimo darbų; Å¡iÄ situacijÄ matė savo akimis. Aplinkybės, kad manevravimo darbai buvo kliÅ«tis sutikti traukinį, operatyviniame pasitarime operatorė nenurodė. Atsižvelgiant į operatorės, I. V. operatyviniame pasitarime duotus paaiÅ¡kinimus, buvo nuspręsta, kad ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko įvykdyti savo pareigÄ . Nežinoma, kodėl operatyviniame posėdyje I. V. nenurodė, jog tinkamai sutikti traukinį nebuvo įmanoma dėl manevravimo darbų.

Tai, kad traukinio sutikimo metu vyko manevravimo darbai, patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016 dėl profesinės sÄ jungos atsisakymo skirti P. J. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ liudytoju apklaustas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko pavaduotojas V. E. D.. Remdamasis tuo, kad operatyviniame pasitarime apklausti darbuotojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , nenurodė aplinkybių, jog traukiniui nesutikti įtakos galėjo turėti manevravimo darbai, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kurios pagal DK 238 straipsnio 3 punktÄ turi reikÅ¡mės drausminei nuobaudai parinkti.Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovo 2016 m. vasario 22 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas didelio pavojingumo.

Traukinį, nors ir ne visÄ , sutiko kitas atsakovo darbuotojas. Be to, iÅ¡ traukinių sutikimų žurnalo, ieÅ¡kovo pateikto ir teismo posėdyje peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas traukinio nesutikimo atvejis, operatorių ir buvusio Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko S. G. teisme duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai traukiniai nesutinkami. Operatorė N. Å . teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad paprastai traukinius sutinka du darbuotojai.

Jeigu kuris iÅ¡ jų nėra laisvas, traukinį gali sutikti vienas darbuotojas. BÅ«na atvejų, kai traukiniui sutikti nėra laisvų darbuotojų. Operatorė V. K. teismo posėdyje nurodė, kad traukiniai gali bÅ«ti nesutinkami ir kai keičiasi pamaina. Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininkas S. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad galimi atvejai, kai traukinys nesutinkamas dėl to, jog nėra laisvų tikrintojų-remontininkų. Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016 dėl profesinės sÄ jungos atsisakymo skirti P. J. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ Kenos geležinkelio stoties Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto virÅ¡ininkas S. P. nurodė, kad traukinius paprastai sutinka du darbuotojai, tačiau kartais sutinka vienas, kai kitas bÅ«na užimtas darbais.

Taigi traukinių nesutikimo atvejai atsakovo bendrovėje galimi bei pateisinami. Traukinį sutikti gali ir vienas vagonų tikrintojas-remontininkas. Nenustatyta, kad traukinių nesutikimas, fiksuotas traukinių nesutikimo žurnale, yra iÅ¡imtinis, lemtas ypatingos svarbos priežasčių, o traukinių nesutikimo priežastys atsakovo bÅ«tų tiriamos, siekiant paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias atlikti Å¡iÄ funkcijÄ . Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog traukinio sutikimas yra ypatingos svarbos pareiga, kurios nevykdymas suteiktų atsakovui teisę griežčiau vertinti darbuotojus drausminės atsakomybės prasme.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apie traukinių nesutikimo atvejus ir sutikimo tvarkos organizavimÄ , teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas – parinkta neiÅ¡tyrus visų traukinio nesutikimo aplinkybių ir neproporcinga padarytam darbo drausmės pažeidimui.Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – proporcingumo teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas nusižengė darbo drausmei, nevykdydamas pareigos sutikti traukinius 2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 18 d., ir, atsakovo teigimu, pakartotini analogiÅ¡ki ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimai suteikė pagrindÄ skirti ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Teismas pabrėžė, kad, skiriant ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , nebuvo iÅ¡tirtos visos su atsakovo konstatuotais 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimais susijusios aplinkybės. Dėl pirmo ir antro pažeidimo (2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d.) buvo organizuoti operatyviniai pasitarimai, tačiau to nepadaryta dėl 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimų. Nors iÅ¡ atsakovo atstovės, ieÅ¡kovo ir jo atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad operatyviniai pasitarimai organizuojami ne visada, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas, prieÅ¡ skirdamas griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , privalėjo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas su 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimais susijusias aplinkybes.

Įsakymas dėl atleidimo priimtas atsižvelgiant išimtinai į 2017 m. vasario 6 d. ieškovo paaiškinimus, kuriuose ieškovas nepripažįsta padaręs darbo drausmės pažeidimus, ir S. G. 2017 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo pagrindu. 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. traukinių nesutikimo aplinkybės bei drausminės atsakomybės klausimai dėl kitų darbuotojų (J. K., M. K. ir V. K.) buvo tiriami 2017 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, t. y. po ieškovo atleidimo (2017 m. vasario 9 d.), dalyvaujant šiems asmenims.

Teismo vertinimu, atsakovas priėmė formalų sprendimÄ , remdamasis analogiÅ¡kų pažeidimų pakartotinumu, ir, pažeisdamas DK 238 straipsnį, neiÅ¡tyrė 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. darbo drausmės pažeidimų, kaip buvo padaryta dėl 2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d. darbo drausmės pažeidimų. Teismas akcentavo, kad 2017 m. sausio 21 d. darbo drausmės pažeidimas nenustatytas, tai teismo posėdyje patvirtino buvęs atsakovo darbuotojas S. G..Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos rÅ«Å¡iai parinkti nagrinėjamu atveju turi reikÅ¡mės ir tai, jog į 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimus, nesutikus traukinių, sureaguota ne iÅ¡ karto – tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas tik 2017 m. vasario 2 d., nors vyresnysis vagonų tikrintojas-remontininkas į padarytus darbo drausmės pažeidimus turi reaguoti nedelsdamas, taip užtikrindamas darbo drausmę.

Nagrinėjamu atveju neaiÅ¡ku, kodėl vyresnysis vagonų tikrintojas-remontininkas iÅ¡ karto po traukinių nesutikimo nedavė pastabų ir nesidomėjo priežastimis, dėl kurių operatorės nurodymai neįvykdyti. Teismo vertinimu, byloje nustatyto 2017 m. sausio 18 d. pažeidimo sunkumÄ eliminuoja vyresniojo vagonų tikrintojo-remontininko delsimas užtikrinti darbo drausmę.Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo darbuotojams už traukinių nesutikimÄ bÅ«tų skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

Vagonų tikrintojams-remontininkams M. K. ir J. K. už 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. nesutiktus traukinius skirtos pastabos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pakartotinai nusižengė darbo drausmei, ir sutiktina, jog darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarkÄ nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo gebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos.

Tokiu atveju patiriama neturtinio pobÅ«džio žala ir svarbiÄ reikÅ¡mę turi darbdavio veiklos specifikos nulemti darbo drausmės reikalavimai. Kartu teismas nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ už darbo drausmės pažeidimus, kurie nebuvo įvertinti DK 238 straipsnio kontekste ir neįrodyti kaip iÅ¡ esmės pažeidžiantys atsakovo darbo taisykles, nebuvo pagrindo nebuvo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (DK 238 straipsnis) ir yra neadekvati padarytiems darbo drausmės pažeidimams.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , teismas gali nuobaudÄ tik panaikinti arba pripažinti jÄ esant paskirtÄ teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitÄ adekvačiÄ nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2004).

Dėl to, teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda neatitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo ir yra per griežta, atsakovo direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-229 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-16 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo panaikinamos.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl drausminių nuobaudų skyrimo diskriminaciniu pagrindu, nenustatė, kad ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sÄ jungai.

PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateikti atsakovo įsakymai dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo darbo profesinės sÄ jungos pareigoms atlikti patvirtina, kad atsakovas netrukdė ieÅ¡kovui vykdyti jo profsÄ junginės veiklos. IeÅ¡kovas teisme iÅ¡ esmės neginčijo, kad profesinės sÄ jungos veikloje jam nebuvo trukdoma dalyvauti, tik nurodė, jog atsakovas netenkino 2017 m. vasario 6 d. praÅ¡ymo atleisti nuo darbo 2017 m. vasario 10 d. profesinės sÄ jungos pareigoms atlikti. Tačiau Å¡io atvejo negalima vertinti kaip diskriminavimo, nes atsakovas pagrindė, kad praÅ¡ymui netenkinti buvo objektyvi priežastis, t. y. ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas bei atsakovo siekis skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ .

IeÅ¡kovo argumentai, kad profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ skundai dėl S. P. veiksmų buvo ignoruojami (tai gali bÅ«ti vertinama trukdymu vykdyti profsÄ junginę veiklÄ ), paneigti į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniai įrodymais. Nustatyta, kad profesinė sÄ junga „Solidarumas“ ieÅ¡kovo tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu 2016 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į atsakovÄ dėl galbÅ«t neteisėtų S. P. veiksmų. Profesinei sÄ jungai atsakovas 2016 m. spalio 4 d. atsakė, kad skundas iÅ¡nagrinėtas ir neteisėtų veiksmų S. P. veikloje nenustatyta.

Atsakovas 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ pakartotinį 2016 m. lapkričio 4 d. profesinės sÄ jungos skundÄ dėl to paties asmens veiksmų. 2016 m. gruodžio 6 d. atsakymÄ Ä¯ profesinės sÄ jungos skundÄ pateikė ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri atsakovo atstovo veiksmuose nenustatė pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 18 d. nusižengė darbo drausmei, dėl to pagrįstai inicijuotas ir svarstytas drausminės atsakomybės taikymo ieÅ¡kovui klausimas.

Darbo drausmės pažeidimas ir atsakomybė už jo padarymÄ griežtai personalinė, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad jis buvo persekiojamas S. P. dėl jo atžvilgiu raÅ¡omų skundų ir atliekamų jo atžvilgiu tyrimų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pabrėžė, kad akivaizdu ir aiÅ¡ku, jog profesinės sÄ jungos renkamo organo narys privalo bÅ«ti pavyzdys kitiems darbuotojams ir savo elgesiu, pasirinkta gynybine pozicija, formuojama narystės priedanga negali menkinti kitų darbuotojų bei pačios profesinės sÄ jungos autoriteto.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017 pažymėjo, kad atstovavimas darbuotojams kolektyviniuose santykiuose ir ginčuose su darbdaviu neatleidžia nuo tinkamo savo tiesioginių darbo pareigų vykdymo ir atsakomybės už darbo rezultatus.Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos skyrimas savaime nereiškia, jog darbuotojas persekiojamas ar diskriminuojamas, paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas teismine tvarka taip pat neįrodo persekiojimo fakto.

Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2A-1246-852/2016 ir e2A-2526-803/2016, palikdamas nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, kuriais panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atsisakymai duoti sutikimus skirti ieÅ¡kovui drausmines nuobaudas – pastabÄ ir papeikimÄ , nurodė, kad nepateikta prima facie įrodymų, jog ieÅ¡kovas galėtų bÅ«ti persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsÄ junginės ar visuomeninės veiklos (CPK 178 straipsnis).

Civilinėje byloje Nr. e2A-2526-803/2016 Vilniaus apygardos teismas akcentavo, kad byloje nėra taip pat ir tikėtinų duomenų apie tai, jog reikalavimas laikytis ieškovo priimtų lokalinių aktų (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-47 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Vagonų ūkio Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto nuostatų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. Ä®(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Ä®-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiÅ«ros instrukcijos Nr. 66/V AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Ä®(KnGS)-252 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo–remontininko pareiginių nuostatų), kurių atitinkamus pažeidimus nustatė darbdavys, iÅ¡imtinai taikomas tik profesinės sÄ jungos nariams, taip juos diskriminuojant (CPK 178, 185 straipsniai).Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos pagal įstatymÄ yra teisėta priemonė darbo drausmei užtikrinti.

Tai, jog darbuotojui skirta drausminė nuobauda, nereiÅ¡kia, kad jam taikytos mažiau palankios sÄ lygos, nei kitiems darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sÄ jungai. Atsakovas pateikė į bylÄ 2017 m. balandžio 24 d. pažymÄ bei Å¡ios pažymos duomenis pagrindžiančius dokumentus dėl darbuotojams 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų, iÅ¡ kurios matyti, kiek drausminių nuobaudų 2016 m. ir 2017 m. pradžioje taikyta Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad drausminės nuobaudos už įvairius darbo drausmės pažeidimus taikytos ne tik profesinės sÄ jungos nariams, bet ir darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sÄ jungai ar priklausantiems kitai pas atsakovÄ veikiančiai profesinei sÄ jungai.

Pažyma patvirtina, kad 2016 m. iÅ¡ viso taikyta 13 drausminių nuobaudų. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimas siejamas iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovo veikla profesinėje sÄ jungoje. IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad 2016 m. pabaigoje panaikintos 9 drausminės nuobaudos. Tai paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad tik jam vieninteliam nepanaikinta panaikinta. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į atsakovo atstovus (tiesioginį vadovÄ ar Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininkÄ ) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

IÅ¡ 2011 m. sausio 21 d. atsakovo įsakymu Nr. Ä®-75 patvirtintos Drausminių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 1.2.2. punkto matyti, kad drausminės nuobaudos panaikinimas yra atsakovo teisė, o ne pareiga. Drausminės nuobaudos gali bÅ«ti panaikinamos darbuotojams, kurie gerai ir sÄ Å¾iningai dirba, nepažeidinėja darbo drausmės, paÅ¡alino priežastis ir trÅ«kumus, dėl kurių paskirta drausminė nuobauda bei atsižvelgiant į konkretaus darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , pasekmes bei ankstesnį darbuotojo darbo funkcijų vykdymÄ . 2016 m. pabaigoje buvo objektyvios aplinkybės atsisakyti panaikinti ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ anksčiau laiko: ieÅ¡kovas nepripažino darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam skirta drausminė nuobauda - pastaba, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3301-727-2017 pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Taip pat buvo pradėta drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra dėl analogiÅ¡ko 2016 m. vasario 22 d. darbo drausmės pažeidimo. Profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atsisakymas skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ buvo nagrinėjamas teismine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2526-803/2016 paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016, kuriuo panaikintas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Dėl to AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Å ios aplinkybės patvirtina atsakovo pozicijÄ , kad 2016 m. pabaigoje buvo aplinkybės, dėl kurių nebuvo pagrindo vertinti, jog ieÅ¡kovas dirbo gerai ir sÄ Å¾iningai, nepažeidinėjo darbo drausmės, bei spręsti jam paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo klausimÄ .Drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo atveju, siekiant nustatyti ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimo priežastis, inicijuotas operatyvinis pasitarimas, kuriame apklaustas ieÅ¡kovas ir su pažeidimu susiję darbuotojai, ir gautų paaiÅ¡kinimų pagrindu priimtas sprendimas skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ .

Tačiau byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo taikomas mažiau palankus elgesio modelis, palyginus su kitais atsakovo darbuotojais (J. K., M. K. ir V. K.), sprendžiant dėl drausminės atsakomybės už 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimus. Nurodytų darbuotojų pažeidimai iÅ¡samiai iÅ¡tirti operatyviniame pasitarime, jiems dalyvaujant bei leidžiant pateikti žodinius paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovui tokia teisė nebuvo suteikta, dėl to nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos visos su ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimu susijusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ (už padarytÄ pažeidimÄ , esant galiojančioms drausminėms nuobaudoms – pastabai, papeikimui), tačiau nustatyta, kad griežčiausios drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimas neatitinka drausminės atsakomybės tikslų.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ darbo turėjo įtakos jo narystė ir aktyvi veikla profesinėje sÄ jungoje.IÅ¡ ieÅ¡kovo 2017 m. sausio 16 d. paaiÅ¡kinimo į Kenos stoties virÅ¡ininko S. G. 2017 m. sausio 17 d. reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl darbo įrankių naudojimo matyti, kad darbo įrankių, konkrečiai – žibinto, atėmimÄ ieÅ¡kovas vertina kaip tendencingÄ virÅ¡ininko S. P. priekabiavimÄ , siekiant jam bei kitiems darbuotojams atimti teisę į kintamÄ jÄ atlyginimo dalį.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir 2017 m. vasario 17 d. operatyvinio pasitarimo protokolas bei 2017 m. vasario 20 d. įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo virÅ¡ininkui S. P. patvirtina, kad darbo įrankiai buvo atimti ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovo. S. P. neteisėti veiksmai atsakovo iÅ¡samiai iÅ¡tirti operatyviniame pasitarime, jam skirta drausminė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, vertinti, kad ieÅ¡kovui buvo sudaromos nepalankios darbo sÄ lygos, nesuteikiant darbo priemonių, dėl jo statuso profesinės sÄ jungos veikloje, nėra pagrindo.Mokymosi iÅ¡laidų dalies nekompensavimÄ , kaip diskriminavimo apraiÅ¡kÄ , ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad netenkintas jo 2014 m. spalio 31 d. praÅ¡ymas dėl dalinio studijų Baltarusijos valstybiniame transporto universitete iÅ¡laidų dengimo ir 2014 m. balandžio 22 d. socialinių reikmių fondo paskirstymo komisijos posėdyje svarstytas praÅ¡ymas dėl materialinės paÅ¡alpos skyrimo.

Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 11 susitarimo 4 punktÄ bendrovė iÅ¡ dalies dengia darbuotojų studijų Lietuvos ir užsienio universitetuose (institutuose), kolegijose iÅ¡laidas bei generalinio direktoriaus nustatyta tvarka moka už mokymosi atostogas. Studijų dengimo iÅ¡laidas taip pat reglamentuoja 2012 m. spalio 10 d. generalinio direktoriaus įsakymas Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų studijų iÅ¡laidų dalinio dengimo bei mokėjimo už mokymosi atostogas tvarkos apraÅ¡o ir dalinio studijų apmokėjimo sutarties formos patvirtinimo Nr. Ä®-810 (toliau - ApraÅ¡as).

Pagal ApraÅ¡o 7 punktÄ sprendimÄ dėl mokymosi iÅ¡laidų dengimo priima atsakovo generalinis direktorius, personalo skyriui įvertinus, ar darbuotojas, pateikęs praÅ¡ymÄ , atitinka ApraÅ¡o 3 punkte numatytus reikalavimus. PraÅ¡ymų atmetimų pagrindai ar skundų dėl netenkintų praÅ¡ymų nagrinėjimas atsakovo vidaus teisės aktuose nereglamentuotas, todėl darbo sutarties Å¡alių nesutarimai dėl papildomo premijavimo ir dalies mokymosi iÅ¡laidų dengimo nagrinėtini DK nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nekėlė klausimo dėl jo praÅ¡ymų netenkinimo priežasčių, individualia tvarka neskundė atsakovo nesutikimų dengti iÅ¡laidas ir skirti materialinę paramÄ , šį klausimÄ iÅ¡kėlė praėjus ilgam laiko tarpui, ginčydamas neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo bei siekdamas įrodyti, kad buvo darbdavio diskriminuojamas. Tokius ieÅ¡kovo atgrumentus teismas įvertino kaip jo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , kuri nepagrįsta ir neįrodo jo tendencingo diskriminavimo bei siekio suvaržyti jo teises, juolab atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymai dėl materialinės paÅ¡alpos skyrimo ne kartÄ tenkinti.Dėl kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį ir prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus teismas nurodė, kad byloje esanti 2017 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. LS(KnGS)-214 patvirtina, jog dėl drausminių nuobaudų (papeikimo ir atleidimo iÅ¡ darbo) skyrimo ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėta 241,97 Eur kintamosios atlyginimo dalies ir 58,07 Eur prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus.

Kintamosios atlyginimo dalies ir prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus mokėjimas aiÅ¡kiai reglamentuotas atsakovo lokaliuose teisės aktuose. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymÄ ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos apraÅ¡o 21 punkte nustatyta, jog darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda, neskiriama to mėnesio kintamoji atlyginimo dalis, kurį Å¡i drausminė nuobauda buvo paskirta.

Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 5.7 punktÄ tÄ mėnesį, kurį darbuotojui paskirta drausminė nuobauda, prieskaita už iÅ¡tarnautus metus neskaičiuojama. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2017 m. kovo 13 d. konsultacijoje Nr. SD-25-3135 nurodyta, kad kintamosios atlyginimo dalies (priedo prie darbo užmokesčio) sumažinimas kolektyvinėje sutartyje (ar kitame įmonės lokaliniame (vidaus) teisės akte) nustatyta tvarka neturėtų bÅ«ti tapatinamas su drausmine nuobauda bei jos skyrimu.

Nepaisant to, ar darbuotojui taikyta drausminė atsakomybė, jeigu yra aplinkybės, nurodytos kolektyvinėje sutartyje ar kituose lokaliniuose (vidaus) teisės aktuose, kurių pagrindu darbuotojams gali bÅ«ti neskiriamas priedas prie darbo užmokesčio, Å¡io priedo neiÅ¡mokėjimas nelaikomas drausminės atsakomybės taikymu ar pakartotine nuobauda už tÄ patį pažeidimÄ . Valstybinės darbo inspekcijos specialistų nuomone, toks kintamosios atlyginimo dalies skyrimo tvarkos nustatymas nelaikytinas darbuotojų padėties pabloginimu DK 4 straipsnio 4 dalies prasme.

Be to, Vilniaus apygardos teismo pasisakyta dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®-277 patvirtinto ApraÅ¡o nuostatų. Teismas nurodė, kad premijos darbuotojui už asmeninį indėlį į bendrovės veiklÄ neskyrimas negali bÅ«ti tapatinamas su darbo įstatymuose nenumatytos piniginės nuobaudos taikymu. Darbuotojo individualus skatinimas, nepaisant nerÅ«pestingo savo pareigų vykdymo, prieÅ¡tarautų tokio skatinimo tikslams. Minėta skatinimo tvarka darbuotojų darbo teisių nepažeidžia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2119-553/2013).

IeÅ¡kovui skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iÅ¡ darbo – panaikintos Å¡iuo teismo sprendimu. Tačiau drausminės nuobaudos panaikintos pripažinus, kad jos neproporcingos padarytiems teisės pažeidimams, o teismas negali parinkti kitų adekvačių nuobaudų. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nusižengė darbo drausmei. Dėl to, atsižvelgiant į aptartas ApraÅ¡o bei kolektyvinės sutarties nuostatas ir Vilniaus apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad piniginė nuobauda skiriama esant nerÅ«pestingam savo pareigų vykdymui, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo ir priteisti jam dėl taikytos drausminės atsakomybės neskirtų kintamosios atlyginimo priedo dalies ir prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus.Dėl neteisėto atleidimo teisinių padarinių teismas nurodė, kad yra pagrindas sutikti su atsakovo pozicija, jog ieÅ¡kovas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas į eitas pareigas dėl netinkamo požiÅ«rio į darbo drausmę, pasitikėjimo juo praradimo, įtemptų santykių su atsakovu.

Tarp Å¡alių susiklostė nepalankios sÄ lygos dirbti (užsitęsė Å¡alių konfliktas, ieÅ¡kovas drausminių nuobaudų skyrimÄ vertina kaip susidorojimÄ , paties ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojų santykiai sudėtingi, konfliktiÅ¡ki). Liudytoja operatorė N. Å . teismo posėdyje nurodė, kad po praneÅ¡imo vadovybei apie ieÅ¡kovo pareigos sutikti traukinį nevykdymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo sulaukusi grasinimų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ rašė skundus dėl kitų darbuotojų, kad jie nesutikdavo traukinių, konfliktuodavo su darbuotojais, grasindavo skundais.

Liudytojas vagonų tikrintojas-remontininkas I. V. teismo posėdyje pažymėjo, kad su ieškovu bendravimas nutrūkęs apie trejus metus. 2016 m. balandžio 6 d. operatyviniame pasitarime buvo analizuojamas ieškovo ir atsakovo darbuotojos T. N. konfliktas, šio konflikto dalyviai įspėti dėl atsakovo Etikos kodekso nuostatų pažeidimo. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo įtampa, ieškovas nesugebėdavo spręsti konfliktinių situacijų konstruktyviu būdu, ieškovo ir bendradarbių santykiuose trūko geranoriškumo, bendradarbiavimo, ieškovas ne tik nesprendė konfliktų, bet juos gilino.

Be to, byloje nustatytas netinkamas ieÅ¡kovo požiÅ«ris į darbo drausmę. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo teisės turi bÅ«ti apgintos negrÄ Å¾inant jo į eitas pareigas, o taikant alternatyvų DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ darbo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ darbo sutarties nutraukimÄ pripažinus neteisėtu, darbo sutartis laikoma nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu ir ieÅ¡kovui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (darbo stažas nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. vasario 9 d.) bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , apskaičiuotinas atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vienos dienos darbo užmokesčio dydį.Spręsdamas dėl ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydžio, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo gana ilgas, jo trukmę, be kita ko, lėmė nevienkartinis ieÅ¡kinio tikslinimas.

Nuo pat bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui atstovavo trys atstovai – profesinių sÄ jungų pirmininkai ir advokatė, todėl vertintina, jog, tinkamai suformulavus reikalavimus pirminiame ieÅ¡kinyje, teismo procesas nebÅ«tų užsitęsęs. Be to, ginčo nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl teisėjai nustatyta tvarka vasaros periodu suteiktų atostogų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ , priteisinat kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ konkrečia suma – 3000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismo vertinimu, tokio dydžio kompensacijos priteisimas atitinka DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto instituto tikslÄ , suderinamas su darbo teisės principais, įtvirtintais DK 2, 35 straipsniuose, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, bei iÅ¡laiko abiejų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ pakeisti, nurodant, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo dėl diskriminacinių priežasčių – jo priklausymo profesinei sÄ jungai „Solidarumas”; panaikinti drausmines nuobaudas dėl to, kad joms skirti nebuvo pagrindo; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnes pareigas; priteisti kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , jos nemažinant; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jų nemažinant.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus, netyrė ir nevertino aplinkybės, kad pažeidimų padarymo metu (2016 m. vasario 22 d. ir 2017 m. sausio 18 d.) ieÅ¡kovui galiojo 2014 m. Stoties veiklos technologija, kurioje nebuvo tikrintojo-remontininko pareigos praneÅ¡ti operatorei apie negalėjimÄ sutikti traukinį. Tokia pareiga nustatyta tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintoje Stoties veiklos technologijoje (90 punktas), su kuria ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas.

Tai patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai, kurių teismas netyrė ir nevertino (2016 m. rugpjūčio 12 d. darbuotojų susipažinimo su pakeitimais dokumentas ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. pastabos darbdaviui). 2016 m. rugpjūčio 19 d. pastabose darbdaviui ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant tokį svarbų dokumentÄ nebuvo tinkamai instruktuotas ir jam nebuvo net paaiÅ¡kinta apie naujus veiklos technologijos pakeitimus, taip pat kad nebuvo organizuoti techniniai mokymai visam Kenos geležinkelio stoties kolektyvui, kuris nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbs pagal pakeistÄ Stoties veiklos technologijÄ .

Darbdavio pareigos tinkamai organizuoti darbÄ (supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis ar imtis kitų aktyvių veiksmų) nevykdymas negali lemti darbuotojo pareigos ir atsakomybės už jos nevykdymÄ . Ä® Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai sprendė, kad įrodyti neteisėti ieÅ¡kovo veiksmai.Teismas nepagrįstai rėmėsi operatyvinio pasitarimo medžiaga dėl 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. pažeidimo, už kurį paskirtas žodinis įspėjimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad operatyvinio pasitarimo metu ieÅ¡kovui nebuvo skirta drausminė nuobauda, nes nekonstatuota jo kaltė. 2017 m. vasario 9 d.

įsakymo tekste aiÅ¡kiai remiamasi tik dviem anksčiau paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, t. y. pastaba ir papeikimu. Teismas negalėjo remtis Å¡ia aplinkybe, darydamas iÅ¡vadÄ dėl darbo drausmės pažeidimo fakto, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.Teismas netyrė ir nevertino ieÅ¡kovo kaltės dėl tariamų pažeidimų ir priežastinio ryÅ¡io tarp tariamų pažeidimų ir pasekmių. Vertindamas 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtÄ papeikimÄ , teismas nevertino pažeidimo metu vykusių manevrinių darbų reikÅ¡mės drausminės atsakomybės sÄ lygoms.

Teismas tik konstatavo manevrinių darbų svarbÄ proporcingai drausminei nuobaudai parinkti. IÅ¡ liudytojų I. V. ir operatorės N. Å . parodymų akivaizdu, kad ieÅ¡kovas negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – tuo metu vykusių manevravimo darbų. Be to, net jeigu tariamas pareiÅ¡kėjo pažeidimas bÅ«tų sukėlęs pasekmes, manevravimo darbai, akivaizdu, bÅ«tų nutraukę priežastinį ryšį tarp pareiÅ¡kėjo pažeidimo ir pasekmių, tačiau to teismas taip pat nevertino.

Akivaizdu, kad atsakovas Å¡iuo atveju neįrodė ieÅ¡kovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io sÄ lygų.Teismas dėl 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos nevertino liudytojos N. Å . parodymais atskleistų aplinkybių, jog kiekvienas darbuotojas iÅ¡ anksto žino, kurioje pusėje sutiks traukinį (iÅ¡ankstinius susitarimus dėl traukinių sutikimo patvirtino ir liudytoja T. P., kuri nurodė, kad „visada dirba savo pusėje – kairėje“). Teismas plačiau netyrė įrodymų ir pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad jis sutikinėja traukinius artimesnėje pusėje, ir kad tariamo pažeidimo dienÄ du traukinius ieÅ¡kovas sutiko iÅ¡ artimesnės pusės, o I.

V. sutikinėjo juos kitoje pusėje, todėl būtent jis turėjo sutikti traukinį kitoje pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad traukinių sutikimo tvarkoje nenurodyta, jog traukinys būtų sutinkamas dviejų darbuotojų vienoje pusėje, be to, tai būtų beprasmiška, nebuvo ieškovo kaltės dėl to, kad traukinys nebuvo sutiktas iš kitos pusės, nes iš kitos pusės traukinį turėjo sutikti I. V.. Atsakovas šiuo atveju neįrodė kaltės ir priežastinio ryšio.Teismas dėl 2017 m. vasario 9 d.

įsakymu paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ pareigų - nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas objektyviai negalėjo sutikti atvykstančio traukinio dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Teismas sprendime rėmėsi liudytojo J. K. parodymais, kad tuo metu sutikti traukinio nebuvo galimybės dėl laiko stokos ir atstumo (bÅ«tų tekę pereiti į kitÄ stoties pusę). Å ia aplinkybe teismas rėmėsi tik vertindamas pareiÅ¡kėjo sužinojimo apie operatorės nurodymÄ faktÄ , bet nevertino Å¡io fakto reikÅ¡mės objektyviai galimybei atlikti pareigas.

IÅ¡ pateiktų į bylÄ traukinių sutikimo žurnalų akivaizdu, kad 2017 m. sausio 18-19 d. laikotarpiu nuo 20 val. 28 min. iki 20 val. 30 min. traukinius sutikinėjo 4 traukinių tikrintojai-remontininkai iÅ¡ 9 (be pareiÅ¡kėjo ir liudytojo J. K.). Lyginant su kitais pamainų laikotarpiais, tai galėtų bÅ«ti laikoma masiniu traukinių sutikimu Kenos stotyje. Teismas netyrė realios kitų 3 tikrintojų-remontininkų galimybės atlikti užduotį, net jeigu ieÅ¡kovas ir liudytojas J. K. bÅ«tų pranešę operatorei, kad nurodymo negali įvykdyti.

Atsakovas Å¡iuo atveju neįrodė kaltės ir priežastinio ryÅ¡io.Atsakovas neįrodė, o teismas netyrė ir nevertino tariamų pažeidimų sukeltų pasekmių reikÅ¡mės drausminėms nuobaudoms skirti. Nors sprendime konstatuota, kad traukinių nesutikimo atvejai atsakovo bendrovėje yra galimi bei pateisinami, ir nenustatyta, jog traukinių nesutikimas, fiksuotas traukinių nesutikimo žurnale, yra iÅ¡imtinis, lemtas ypatingos svarbos priežasčių, o traukinių nesutikimo priežastys atsakovo bÅ«tų tiriamos, siekiant paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias atlikti Å¡iÄ funkcijÄ , teismas laikė, kad Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos pripažįstant parinktas drausmines nuobaudas neproporcingomis, bet nevertino Å¡ių aplinkybių drausminės atsakomybės sÄ lygų kontekste.

Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad, sutikus traukinį, visada atliekama stovinčio traukinio apžiÅ«ra ir iÅ¡vykstančio traukinio iÅ¡lydėjimas, kurių paskirtis tapati – nustatyti traukinio gedimus. Teismas neįvertino elektroninės sistemos - RAKP - važiuojančio traukinio riedmenų techninės bÅ«klės automatinės kontrolės priemonės reikÅ¡mės, fiksuojant važiuojančio traukinio gedimus ir užtikrinant papildomÄ traukinių eismo saugumÄ . BÅ«tent Å¡i aplinkybė buvo pažymėta ieÅ¡kovo atstovo teismo posėdyje.

RAKP sistemos instrukcija, kuri padėtų labiau pagrįsti Å¡ios sistemos svarbÄ , nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme. Remiantis byloje egzistuojančiu vieÅ¡uoju interesu, dokumento įtaka sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , pateikiamo įrodymo galimybės užvilkinti ir apsunkinti procesÄ nebuvimu, nepažeidžiant proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir Å¡alių lygybės principo, ieÅ¡kovas apeliacinio teismo praÅ¡o priimti prie apeliacinio skundo pridedamÄ naujÄ dokumentÄ - RAKP instrukcijÄ .

Remiantis ja galima teigti, kad atvykstančio traukinio stebėjimas – tik papildomas veiksmas, pats savaime nesukeliantis pasekmių. Teismas sprendime apskritai neatsižvelgė į liudytojos T. P. parodymus, kad drausminės nuobaudos neskiriamos už traukinių nesutikimÄ ir jai nėra tekę aiÅ¡kintis dėl nesutikto traukinio, nepriklausomai nuo to, ar virÅ¡ininkas tai matė. Teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktos statistikos, pagal kuriÄ jis vienintelis nubaustas už traukinių nesutikimÄ 2016 m. vasario mėn. ir 2017 sausio mėn. Å ių aplinkybių visuma teikia pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nubaustas už pažeidimÄ , kuris nesukelia pasekmių, o darbdavys, tai suprasdamas, drausmines nuobaudas skiria itin retais atvejais, ieÅ¡kovo atveju – iÅ¡skirtinai dėl jo priklausymo profesinei sÄ jungai „Solidarumas“.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė drausmės pažeidimo pasekmių sÄ lygos.Teismui svarstant diskriminacijos bylÄ , gali bÅ«ti taikomas situacijos testavimo metodas, t. y. prielaidomis grįstas vertinimas lyginant asmens, turinčio tam tikrÄ savybę, padėtį su asmens, kuris Å¡ios savybės neturi, padėtimi. Jeigu savybė, skirianti Å¡iuos du asmenis, iÅ¡ esmės yra vienintelė arba esminė, tai a priori skirtingų sÄ lygų sudarymas Å¡iems dviem asmenims gali bÅ«ti paaiÅ¡kintas tik tuo, kad sprendimÄ taikyti skirtingas sÄ lygas lėmė skirtinga esminė savybė (skirtingas amžius, rasė, religija, kt.), o tai įrodo prima facie diskriminacijos faktÄ (žr., pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bylÄ G.

M. prieÅ¡ Speech Design Carrier Systems GmbH). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimo taisyklės, vertindamas įrodymus ir aplinkybes, teismas tinkamai jos netaikė. IeÅ¡kovo padėtis buvo nepagrįstai apsunkinta dėl netinkamai taikytos aplinkybių pakankamumo taisyklės - teismas reikalavo konkrečiai įrodyti diskriminavimo faktÄ . Tai aiÅ¡kiai patvirtina teismo argumentas, kad diskriminacijos faktÄ bÅ«tų galima laikyti įrodytu tuo atveju, jeigu nustatomas atsakovo trukdymas ieÅ¡kovui dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje.

Teismas laikėsi formalios pozicijos, kad 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos nesudaro prielaidų diskriminavimui konstatuoti, iš esmės nevertino aplinkybių, susijusių su drausminių nuobaudų nepagrįstumu ir diskriminavimo pagrindu.

1. Teismas nevertino traukinių sutikimo žurnalų ir ieÅ¡kovo pateiktos statistikos santykio su pažyma dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų: 2016 m. vasario mėn. 230 traukinių sutikti po vienÄ ir nė vienas kitas iÅ¡ traukinių tikrintojų-remontininkų nebuvo nubaustas, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ . 2017 m. sausio mėn. 9 traukiniai sutikti po vienÄ , o 2 – apskritai nesutikti. IeÅ¡kovas Å¡iuo laikotarpiu nubaustas vienintelis. Teismas nevertino pažymoje dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų pateiktos informacijos, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – už traukinių nesutikimÄ paskirta tik vienam ieÅ¡kovui.

Byloje pateikti dokumentai (praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti ir sutikimo žurnalai), kuriais remiantis Kenos stoties operatorė O. P. buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti, kodėl 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. neduotas nurodymas sutikti atvykstantį traukinį laisviems traukinių tikrintojams-remontininkams. Å iai operatorei nebuvo paskirta nuobauda. Be to, vertindamas pažeidimus, už kuriuos nepaskirtas atleidimas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas pridėjo protokolÄ operatyvinio pasitarimo, kuriame tirtas Panerių stoties darbuotojo V.

M. mirtinas sužalojimas. Konstatavus trijų darbuotojų kaltę ir neteisėtus veiksmus, jiems paskirti tik papeikimai.

3. Teismas nevertino, kad atleidimas pagal DK 136 straipsnio 1 dalį nepagrįstai skirtas atsižvelgus į negaliojančiÄ drausminę nuobaudÄ už 2017 m. sausio 21 d. pažeidimÄ . Dėl to ieÅ¡kovas atsiduria sudėtingesnėje negu kiti darbuotojai padėtyje.

4. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 15 d. operatyvinio pasitarimo protokole nepagrįstai neigiamai charakterizuojamas. Remiantis protokolu, visų susirinkusiųjų (taip pat V. K., M. K., J. K.) buvo paklausta, ar jiems teko susidurti su tuo, kad pareiÅ¡kėjas nuolat piktybiÅ¡kai ignoruoja pokalbių reglamentÄ ir neatsako operatorei. Pagal protokole pateiktÄ informacijÄ , visi patvirtino šį faktÄ . Teismo posėdyje visi liudytojai neigė, kad toks klausimas jiems apskritai buvo užduotas.

5. Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio lygiais pagrindais drausminėn atsakomybėn nepatraukti I. V., kuris nesutiko viso traukinio dėl tų pačių manevravimo darbų kaip ieÅ¡kovas, ir operatorė N. Å ., kuri matė manevravimo darbus ir vis tiek davė nurodymÄ ieÅ¡kovui sutikti traukinį.

6. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nevykdė pareigos suteikti informacijÄ . Profesinė sÄ junga „Solidarumas“ atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ apie atsakovo atsakymÄ dėl 2017 m. sausio 11 d. skundo Nr. 10-004 bei apie 2017 m. kovo 2 d. informacijÄ Nr. 10-014 A dėl autosankabų centrų nesutapimų, kuriuos praleido Kenos geležinkelio stoties darbuotojai ir kurie iki tol nebuvo nubausti drausmine tvarka, nors Å¡ie veiksmai iÅ¡ esmės kėlė didžiulę grėsmę ne vien bendrovės turtui, bet ir žmonių gyvybei.

Anksčiau profesinei sÄ jungai buvo praneÅ¡ta, kad dėl Kenos stoties darbuotojų veiksmų tebevyksta tyrimas ir jam pasibaigus profesinė sÄ junga bus informuota, bet iki Å¡iol informacija nesuteikta (Å¡is praÅ¡ymas suteikti informacija atsakovui primintas 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, teismo proceso metu – 2017 m. lapkričio 9 d. pateikiant praÅ¡ymÄ dėl dokumentų pridėjimo). Kita vertus, teismas konstatavo svarbiÄ aplinkybę, kad pažeidimai, už kuriuos ieÅ¡kovui pakirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – tirti taikant mažiau palankų elgesį, negu kitiems darbuotojams (J.

K., M. K., V. K.), kurių pažeidimai iÅ¡samiai iÅ¡tirti operatyviniame pasitarime, jiems dalyvaujant bei leidžiant pateikti žodinius paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovui tokia teise neleista pasinaudoti. Teismas, nustatęs nelygiavertį elgesį su ieÅ¡kovu, tik konstatavo jo teisių pažeidimÄ , tačiau į šį pažeidimÄ neatsižvelgė, vertindamas aplinkybes dėl diskriminavimo fakto. Teismas taip pat nevertino ieÅ¡kovo teisės dalyvauti operatyviniame pasitarime su profesinės sÄ jungos atstovu. Teismas, neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nekonstatavo diskriminacijos fakto.Teismas, nurodydamas, kad atsakovo įsakymai dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo darbo profesinės sÄ jungos pareigoms atlikti patvirtina, jog atsakovas netrukdė ieÅ¡kovui vykdyti profsÄ junginę veiklÄ , nepagrįstai suabsoliutino vienÄ iÅ¡ galimų de facto prielaidų diskriminacijai.

Kita vertus, neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas teisme neginčijo, jog profesinės sÄ jungos veikloje jam nebuvo trukdoma dalyvauti. Viso teismo proceso metu ieÅ¡kovas laikėsi griežtos pozicijos, kad jis buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, ir prieÅ¡ingos pozicijos nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs.Vertindamas drausminių nuobaudų reikÅ¡mę diskriminavimui konstatuoti, teismas nepagrįstai rėmėsi teismų sprendimais dėl profesinių sÄ jungų sutikimo skirti drausmines nuobaudas (pastabÄ ir papeikimÄ ).

Teismas pats nurodė, kad negali pakartotinai nagrinėti reikalavimo dėl pastabos panaikinimo. Dėl to visos aplinkybės, susijusios su tuo, neturi reikÅ¡mės diskriminavimo faktui nagrinėjamoje byloje konstatuoti. Be to, ta aplinkybė, kad teismas rėmėsi teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje dėl papeikimo (Nr. e2-19226-966/2016, e2a-2526-803/2016), dar kartÄ patvirtina, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Pirma, teismas rėmėsi kito teismo argumentais, pagal kuriuos diskriminavimo fakto konstatavimas suabsoliutinamas reikalavimu, kad lokaliniais teisės aktais turi bÅ«ti paneigiami profesinės sÄ jungos narių interesai, t. y. atsisakant diskriminavimo galimybės dėl Å¡ių aktų taikymo sukeltos neproporcingai didesnės žalos profesinės sÄ jungos nariams.

Antra, teismas rėmėsi kito teismo argumentais, neatsižvelgdamas į tai, kokio pobÅ«džio byla buvo nagrinėta ir kokiomis aplinkybėmis toje byloje buvo mėginta konstatuoti diskriminavimÄ . Teismas paneigė bÅ«tinybę įvertinti visas aplinkybes ir jų tarpusavio reikÅ¡mę, turėdamas iÅ¡ankstinę nuomonę dėl diskriminavimo fakto.Vertindamas atsakovo pažymÄ dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų, teismas suabsoliutino aplinkybę, kad prielaidoms dėl diskriminavimo konstatuoti bÅ«tina, jog nuobaudos bÅ«tų paskirtos ir nepanaikintos tik profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ nariams.

Taip nustatytas itin aukÅ¡tas įrodinėjimo standartas. Teismas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti detalesnę informacijÄ apie darbuotojus, kuriems nebuvo panaikintos drausminės nuobaudos, ir pasikliovė atsakovo suteikta nuasmeninta informacija, kuri neleido individualizuoti darbuotojų. Å is individualizavimas reikÅ¡mingas, nes leistų įvertinti:

1) ar drausminių nuobaudų panaikinimo metu darbuotojas, kuriam nebuvo panaikinta nuobauda, dar tebedirbo darbovietėje;

2) ar darbuotojas, kuriam nebuvo panaikinta nuobauda, padarė Å¡iukÅ¡tų pažeidimÄ , kuris savo pavojingumu ir pasekmėmis virÅ¡ijo ieÅ¡kovo neva padarytÄ pažeidimÄ , ir dėl to jam drausminė nuobauda nebuvo panaikinta. Taip teismas apsunkino ieÅ¡kovo padėtį ir nepagrįstai apribojo jo teisę į informacijÄ dėl diskriminavimo.Punkto virÅ¡ininko veiksmų, atimant darbo įrankius, teismas nelaikė diskriminavimo prielaida, remdamasis tuo, kad Å¡ie veiksmai buvo nukreipti ne tik į ieÅ¡kovÄ .

Teismas vėlgi suabsoliutino bÅ«tinybę, kad darbdavys darytų neigiamÄ Ä¯takÄ tik profesinės sÄ jungos nariams, atmesdamas neproporcingai labiau nepalankaus poveikio galimybę profesinės sÄ jungos narių atžvilgiu. Taip pat teismas nevertino ieÅ¡kovo argumentų, kad jis buvo persekiojamas punkto virÅ¡ininko dėl raÅ¡omų skundų ir atliekamų tyrimų, neatsižvelgė, jog Å¡ie skundai buvo teikiami profesinės sÄ jungos vardu, siekiant užtikrinti darbo drausmę Kenos stotyje. Teismas nevertino pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl punkto virÅ¡ininko veiksmų, derinant ieÅ¡kovo mokymosi iÅ¡vykas ir darbÄ .

VirÅ¡ininkas ieÅ¡kovui buvo liepęs mokymosi iÅ¡vykas derinti prie atostogų, o vienÄ kartÄ , kai ieÅ¡kovas buvo sesijoje, paskambino ir liepė kitÄ dienÄ bÅ«ti darbe. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas savo laikÄ skyrė studijoms, siekdamas tobulėti ne tik kaip darbuotojas, bet ir kaip atstovas profesinėje sÄ jungoje „Solidarumas“. Teismas neįvertino liudytojos T. P. parodymų dėl ieÅ¡kovo ir S. P. nesutarimo. Taigi teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino įrodymų dėl pareiÅ¡kėjo skundų reikÅ¡mės, pareiÅ¡kėjo ir punkto virÅ¡ininko santykių pobÅ«džio ir priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ sprendimÄ .Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjo pozicija dėl kreipimosi panaikinti drausmines nuobaudas – prieÅ¡taringa.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas atsisakė suteikti ieÅ¡kovui informacijÄ dėl Kenos stoties darbuotojams panaikintų nuobaudų, ir Å¡iÄ informacijÄ pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas detaliai nevertino ieÅ¡kovo teismo posėdyje iÅ¡sakytos pozicijos, kad jis tris-keturis kartus žodžiu kreipėsi į punkto virÅ¡ininkÄ S. P. dėl nuobaudų panaikinimo, bet Å¡is atsisakė duoti bÅ«tinÄ teikimÄ , skirtingai nei kitiems darbuotojams, kurie taip pat kreipėsi žodžiu. Nuobaudų panaikinimo procedÅ«ra yra neskaidri, sudaro galimybes piktnaudžiauti darbdaviui.

Neskaidrumas – diskriminacijos požymis. Teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ apklausti S. P., tai neleido atskleisti aplinkybių dėl nurodyto asmens prieÅ¡iÅ¡kumo ieÅ¡kovo atžvilgiu. Taip pat nesutiktina su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovas nedirbo sÄ Å¾iningai, pažeidinėjo darbo drausmę, nepripažino pažeidimo. Pats teismas konstatavo drausminės nuobaudos – papeikimo – neproporcingumÄ ir Å¡iÄ nuobaudÄ panaikino. Be to, ieÅ¡kovas apskritai nesutinka, kad drausminė nuobauda jam galėjo bÅ«ti paskirta.

Taigi ieÅ¡kovo nesutikimas dėl skiriamos drausminės nuobaudos buvo pagrįstas ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama charakterizuojant ieÅ¡kovÄ . Teismas taip pat nevertino atsakovo pozicijos prieÅ¡taravimo stoties virÅ¡ininko S. G. parodymams, kad visiems darbuotojams, kurie pateikė raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, buvo panaikintos drausminės nuobaudos. Stoties virÅ¡ininkas, kuris pasiraÅ¡ydavo įsakymus, netgi patvirtino, kad darbuotojams galėjo bÅ«ti panaikintos dvi ar trys nuobaudos. Å ie stoties virÅ¡ininko parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja atsakovo raÅ¡ytiniams paaiÅ¡kinimams dėl kreipimosi formos ir paneigia bÅ«tinybę kiekvienÄ darbuotojÄ individualizuoti, kaip neva buvo pareiÅ¡kėjo atveju.

Tai yra ieÅ¡kovo diskriminavimo prielaida.Teismas nepagrįstai nevertino darbdavio atsisakymo kompensuoti mokymosi iÅ¡laidas ir skirti materialinę iÅ¡mokÄ , kaip prielaidų diskriminavimo faktui nustatyti. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nekėlė Å¡ių klausimų. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas kelia ne pačių iÅ¡mokų sumokėjimo, bet diskriminavimo fakto klausimÄ . Kita vertus, įstatymas neriboja asmens teisės ginti pažeistas teises visais įrodymais ir jais pagrįstomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ praÅ¡ymÄ kompensuoti mokymosi iÅ¡laidas, kuriame aiÅ¡kiai pažymėtas S. G. atsisakymas tarpininkauti. Teismas nevertino Å¡ios aplinkybės pagrįstumo, taip pat nevertino aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo tolesnės studijos pagrįstos ieÅ¡kovo siekiu ne vien tobulėti, atliekant darbo funkcijas, bet ir tinkamiau veikti profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ vardu. Taip pat reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovas netgi nebuvo supažindintas su darbdavio įsakymu dėl studijų iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos.

Tai leidžia pagrįsti ne vien faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nežinojo kreipimosi tvarkos, bet taip pat faktÄ , jog darbdavys nebuvo suinteresuotas supažindinti ieÅ¡kovÄ su Å¡ia tvarka.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl kintamojo atlyginimo dalies už asmeninį indėlį ir prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus priteisimo, netyrė ir nevertino kintamojo atlyginimo teisės į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ aspekto, dėl kurio argumentai buvo pateikti patikslintame ieÅ¡kinyje, tik apsiribojo Å¡ios iÅ¡mokos vertinimu drausminės nuobaudos aspektu.

Be to, teismas rėmėsi argumentais tik dėl kintamojo atlyginimo dalies ir nepateikė jokių argumentų dėl prieskaitos tiek drausminės nuobaudos, tiek teisės į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ aspektu.Teismas nepagrįstai nusprendė negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Be to, kasacinio teismo pabrėžta, kad teismai, parinkdami taikyti vienÄ iÅ¡ DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų, turi savo pasirinkimÄ argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu bÅ«tų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010).

DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – buvimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008). Be to, konfliktinių santykių aplinkybė pati savaime negali bÅ«ti hiperbolizuota priimant sprendimÄ dėl negrÄ Å¾inimo į darbÄ ir turi bÅ«ti paremta teisiniu ir dorovės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008).

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl darbuotojo grÄ Å¾inimo į darbÄ , turi atsižvelgti į darbo specifikos nulemtas ribotas galimybes įsidarbinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Darbuotojo pasinaudojimas suteikiamomis teisėmis, siekiant užtikrinti tinkamÄ darbdavio pareigų vykdymÄ , negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad tarp darbdavio ir konkretaus darbuotojo susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, lemiantys iÅ¡vadÄ , jog, grÄ Å¾inus darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , Å¡iam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).

Atleidžiant darbuotojÄ dėl jo elgesio darbe, darbdavys taip pat turi pareigÄ , esant galimybei, perkelti atleidžiamÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ , tačiau tokiu atveju, siÅ«lant kitÄ darbÄ , atsižvelgtina ir į darbuotojo asmenines savybes, kliudžiusias dirbti ankstesnėje darbo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011). Nagrinėjamu atveju teismas ieÅ¡kovo ir darbdavio santykius analizavo formaliai, visų pirma remdamasis I.

V. parodymais teismo posėdyje, pažymėdamas aplinkybę, jog Å¡is darbuotojas su ieÅ¡kovu nebendrauja trejus metus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytojas negalėjo įvardinti konkrečios santykių nutrÅ«kimo priežasties, taip pat, charakterizuodamas ieÅ¡kovÄ , jis aiÅ¡kiai patvirtino, jog nusiskundimų dėl ieÅ¡kovo neturi. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir ieÅ¡kovo konfliktu su T. N.. IeÅ¡kovo kaltė Å¡iuo atveju nebuvo konstatuota, daugiau nesutarimų per ilgÄ laikotarpį su Å¡ia darbuotoja nebuvo.

Be to, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ rašė skundus dėl kitų darbuotojų, kad jie nesutikdavo traukinių. IeÅ¡kovas, laikydamasis Etikos kodekso ir darbo tvarkos taisyklių nuostatų, sÄ Å¾iningai vykdė pareigÄ praneÅ¡ti darbdaviui apie drausmės pažeidimus, siekdamas iÅ¡vengti žalos darbdaviui. Nagrinėjamu atveju nepaneigtas ieÅ¡kovo skundų pagrįstumas (pvz., 2017 m. sausio 24 d. skundas dėl S. P. piktnaudžiavimo paimant darbo įrankius.Sankcija diskriminacijos byloje turi bÅ«ti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.

Teismui negrÄ Å¾inus profesinei sÄ jungai priklausančio darbuotojo į ankstesnes pareigas, bÅ«tų paneigtas tiek lygiateisiÅ¡kumo, tiek laisvo profesinių sÄ jungų steigimo ir veiklos principai, taip bÅ«tų įteisinta darbdavio galimybė atsikratyti profesinės sÄ jungos aktyvisto, iÅ¡mokant jam kompensacijÄ , kuri nėra nei atgrasi, nei veiksminga, nei proporcinga teismo konstatuotam darbdavio padarytam pažeidimui – ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ darbo. Tikslinga laikytis kitos praktikos, verčiant darbdavį Å¡alinti diskriminacines apraiÅ¡kas darbovietėje, grÄ Å¾inant darbuotojÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ , o ne paÅ¡alinti darbuotojÄ , kuris iÅ¡ esmės yra diskriminacijos auka.Teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių:

1) liudytojų, kurie ieÅ¡kovÄ charakterizavo kaip tinkamai atliekantį pareigas, parodymų (M. K., T. P.);

2) ieÅ¡kovo iniciatyvų pagerinti darbo sÄ lygas (siekio priderinti darbo laikÄ prie atvykstančių traukinių, taip suteikiant darbuotojams atskirÄ pertraukÄ pavalgyti pietus; iniciatyvos įrengti sutikimo vietoje Å¡viestuvÄ , kuris pagerintų sÄ lygas sutikti traukinius tamsiu paros metu, pastatyti sutikimo vietoje turėklus, siekiant apsaugoti, kad darbuotojas žiemos metu nepaslystų ir nenukristų po atvykstančiu traukiniu; patobulinti užrašų knygučių naudojimo procedÅ«rÄ );

3) nevertino ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimo specifikos, tęsiamų studijų reikÅ¡mės ir realios galimybės susirasti kitÄ darbÄ (ieÅ¡kovas yra įgijęs transporto inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį ir inžinieriaus profesijos kvalifikacijÄ ; Å¡iuo metu Baltarusijos valstybiniame transporto universitete studijuoja inžinerijÄ ir ekonomikÄ geležinkelio transporto įmonėse, t. y. teismas nevertino aplinkybių, kurios ieÅ¡kovÄ sieja iÅ¡skirtinai su AB „Lietuvos geležinkeliai“);

4) nevertino esminių pasikeitimų darbdavio valdžioje (pačioje Kenos stotyje);

5) nevertino aplinkybės, kad darbdavys, atleisdamas ieÅ¡kovÄ , turėjo pareigÄ , esant galimybei, perkelti atleidžiamÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ (ieÅ¡kovas į Kenos geležinkelio stotį kiekvienÄ dienÄ vykdavo 50 km ir tokį pat atstumÄ â€“ namo; Lietuvoje labai daug stočių, iÅ¡ jų Vaidotų ir Panerių stotys yra tik per 10 km nuo pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos);

6) nevertino teismo posėdžio metu paaiškėjusios aplinkybės, kad ieškovas – vienintelis šeimos išlaikytojas, jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai;

6) nevertino ieÅ¡kovo bandymo geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ (teismo posėdžio metu buvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡ki pozicija dėl ieÅ¡kovo noro iÅ¡spręsti ginÄÄ medijacijos bÅ«du ir sudaryti taikos sutartį).Teismas, gindamas darbuotojo interesus, privalėjo įsitikinti konfliktinės situacijos tarp darbdavio ir darbuotojo realumu ir sudėtingumu (ar sugrÄ Å¾intas darbuotojas iÅ¡ties negalėtų tinkamai atlikti savo pareigų, ar tai pagrįsta moraliniu aspektu), įvertinti darbuotojo iÅ¡silavinimÄ ir realias (ne prielaidomis paremtas) galimybes susirasti kitÄ darbÄ , esminius pasikeitimus darbdavio valdžioje (pačioje Kenos stotyje), itin siauros apelianto specialybės ir tęsiamų studijų Å¡ioje srityje, aplinkybes, dėl kurių darbuotojas tinkamai charakterizuojamas (darbuotojų pozicijÄ , prisidėjimÄ prie darbo procesų tobulinimo), Å¡eimyninę padėtį, darbuotojo mėginimus geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ .

Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovas yra konfliktiÅ¡kas. Sprendime nurodyti nesutarimai su T. N. – labiau pavienis tarpasmeniniais santykiais grįstas nesutarimas, nesusijęs su darbdaviu.Teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovui priklausančiÄ kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ paskirtis yra: pirma, atlyginti darbuotojo prarastÄ darbo užmokestį; antra, nustatyti sankcijÄ darbdaviui ir turėti prevencinę reikÅ¡mę, įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011).

Kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Kasacinio teismo pažymima, kad aptariamos iÅ¡mokos dydis ir laikotarpis nustatyti įstatymo bei nenurodyta galimybės jį mažinti dėl kokių nors priežasčių. Siekimas sumažinti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ ne įstatyminiu pagrindu reikÅ¡tų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2018/2008).

Be to, nustačius diskriminavimo dėl priklausymo profesinei sÄ jungai faktÄ , valstybės vidaus teisės aktai turi užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į adekvačiÄ ir proporcingÄ kompensacijÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Danilenkov ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr.67336/01). Nagrinėjamu atveju teismas priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydį nuo 6929 Eur sumažino iki 3000 Eur remdamasis vienintele aplinkybe dėl bylos nagrinėjimo trukmės. Teismas nepagrįstai vertino, kad nagrinėjimo trukmę lėmė paties ieÅ¡kovo veiksmai – ieÅ¡kinio tikslinimas. 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas sujungė dvi bylas (Nr. e2-24718-631/2017 ir Nr. e2-16797-631/2017), suteikiant civilinei bylai Nr. e2-24718-631/2017.

Å ia nutartimi teismas taip pat leido pasirengti bylos nagrinėjimui nenustatant atskiros stadijos. Advokatė ieÅ¡kovui pradėjo atstovauti tik nuo 2017 m. liepos 2 d., t. y. praėjus pasirengimo stadijai ir 2017 m. birželio 30 d. Teismas neįvertino, kad patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , siekiant tinkamiau pagrįsti diskriminavimo teisinį ir faktinį pagrįstumÄ , kuris, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, teismo nuomone, anksčiau nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko (2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis).

Kita vertus, neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teisėjos atostogas vasaros metu teismas laikė pagrįsta priežastimi mažinti kompensacijÄ . Teismas taip pat nevertino kitų reikÅ¡mingų aplinkybių:

1) bylos pobūdžio ir sudėtingo diskriminavimo prielaidų pagrindimo netiesioginiais įrodymais;

2) bylos duomenų masto. Buvo apklausti 8 liudytojai, byloje – trys tomai dokumentų, kurių neabejotinai didžiausiÄ dalį sudarė paties ieÅ¡kovo ir atsakovo pateikti dokumentai dėl diskriminavimo;

3) kad kai kuriems liudytojams nepavyko įteikti šaukimų ir jie teismo posėdžiuose buvo apklausti ne iš karto (dėl S. G. ir M. K.);

4) ieškovas teikė prašymus dėl informacijos išreikalavimo (2017 m. spalio 4 d. prašymas), atsakovui nesuteikus visos reikalaujamos informacijos prašė papildomai (2017 m. spalio 23 d. prašymas);

5) laikotarpio, per kurį iÅ¡nagrinėta byla po jos sujungimo, ir termino reikÅ¡mės proporcingai sumažinti kompensacijÄ . Be to, teismas tinkamai nevertino dvilypio kompensacijos tikslo - atlyginti prarastÄ darbo užmokestį ir sankcijos darbdaviui, neatsižvelgė į sudėtingÄ ieÅ¡kovo Å¡eimos padėtį ir trukmę, kiek jis neturi darbo.Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas nepagrįstai nurodė, kad tenkintas tik vienas ieÅ¡kinio reikalavimas, todėl ieÅ¡kovui atlygintina tik 25 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinyje iÅ¡kelti keturi savarankiÅ¡ki reikalavimai (dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu; drausminės nuobaudos (pastabos) panaikinimo; drausminės nuobaudos (papeikimo) panaikinimo; piniginių iÅ¡mokų priteisimo). Akivaizdu, kad patenkintas esminis ieÅ¡kovo reikalavimas - atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu. Dėl to teismas turėjo priteisti 100 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų. Advokato darbo apimtys buvo didelės, reikėjo specialių žinių, bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija rekomendacinių dydžių, todėl turėtų bÅ«ti priteista visa apimtimi.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2016 m. vasario 22 d. padarė darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį jam 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo atveju darbdavys iÅ¡tyrė visas traukinio nesutikimo aplinkybes. Tai, kad ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko tinkamai atlikti savo darbinę funkcijÄ , nepaisant tuo metu stotyje vykdytų manevrinių darbų, konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016, kurioje nagrinėtas profesinės sÄ jungos atsisakymo leisti skirti ieÅ¡kovui ginčijamÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ pagrįstumas.Atsakovas, gavęs 2017 m. vasario 2 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovas, 2017 m. sausio 18-19 d. dirbdamas naktinėje pamainoje, ir 2017 m. sausio 21 d. vėl nevykdė savo darbinių funkcijų.

Atsakovas atliko visus bÅ«tinus tuo metu galiojusiame DK nustatytus veiksmus, t. y. pareikalavo pateikti pasiaiÅ¡kinimus tiek ieÅ¡kovÄ , tiek kitus darbuotojus, bei nustatė, jog, operatorei davus nurodymus sutikti traukinius, abiem atvejais darbuotojai Å¡ios pareigos nevykdė, apie tai, kad pareigos negali įvykdyti, neinformavo operatorės. Radijo ryÅ¡io gedimų nenustatyta. IÅ¡ J. K. pateikto pasiaiÅ¡kinimo (kurį patvirtina ir jo liudijimas teisme), darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas girdėjo nurodymÄ , nes apie tai kalbėjo, tačiau savavaliÅ¡kai nusprendė neiti sutikti traukinio.

IÅ¡ operatorės pasiaiÅ¡kinimų ir liudijimo teisme darytina iÅ¡vada, kad darbuotojai turėjo pakankamai laiko įvykdyti darbines funkcijas, o tuo atveju, jeigu manė kitaip, privalėjo apie tai informuoti operatorę, kuri organizuoja operatyvinį darbÄ sutinkant traukinius. Apie tai, kad 2017 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovas girdėjo duotÄ nurodymÄ , atsakovas sprendė iÅ¡ visumos objektyvių aplinkybių: radijo ryÅ¡io sutrikimų nenustatyta, porininkas M. K. paaiÅ¡kinime nurodė, jog aiÅ¡kiai girdėjo, kad su porininku P. J. turi sutikti traukinį.

VisapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs visas aplinkybes, atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodymas buvo duotas ir iÅ¡girstas, todėl konstatavo, jog 2017 m. sausio 18-19 d. ir 2017 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovas ir jo porininkai padarė darbo drausmės pažeidimus, neišėję sutikti traukinių, t. y. nevykdė lokaliniuose teisės aktuose nustatytų darbinių funkcijų. Taip pat buvo nustatyta, kad operatorė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , nesilaikydama nustatyto pokalbių reglamento. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2017 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. P(KnGS)-23 vagonų tikrintojams-remontininkams J. K. ir M. K. bei operatorei V. K. taip pat skirtos drausminės nuobaudos – pastabos. Skiriant drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui, papildomai atsižvelgta į tai, kad už analogiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus jam jau buvo taikyta drausminė atsakomybė: 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. P(KNGS)-91 skirta pastaba, o 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS) – papeikimas. Vertinant darbuotojo darbÄ , atsižvelgta į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu Nr. 2(KnGS)-646 ieÅ¡kovas buvo papildomai įspėtas dėl galimo savivaliavimo.

Ä®vertinęs visas aplinkybes, atsakovas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad yra visi pagrindai taikyti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-16 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , t. y. už tai, kad darbuotojas nerÅ«pestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, o prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.Atsakovo pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai, paaiÅ¡kinimai, be to, liudytojų parodymai patvirtina, kad abiejų drausminių nuobaudų skyrimo atvejais buvo ieÅ¡kovo padaryti darbo drausmės pažeidimai, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo darbo drausmės pažeidimo faktus.

Ieškovo darbines pareigas reglamentuojančiuose teisės aktuose tiesiogiai įtvirtintos darbinės funkcijos nevykdymas negali būti laikomas „formaliu darbo trūkumu“. Tai – konkretus darbo pareigų nevykdymas, kuris pagal DK ir yra darbo drausmės pažeidimas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neįrodė darbo drausmės pažeidimų faktų, – akivaizdžiai neteisingi.Darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovui taikyta drausminė atsakomybė, – nurodymo sutikti traukinį nevykdymas.

Å i pareiga reglamentuota ne viename atsakovo lokaliniame teisės akte, su jais ieÅ¡kovas supažindintas. Be to, pats apeliantas skunde nurodė, kad pateikė pastabas Stoties veiklos technologijai ir atsisakė su ja susipažinti (T. 32, b. l. 155; 2016 m. rugpjūčio 19 d. pastabos darbdaviui). Akivaizdu, kad Stoties veiklos technologijos pakeitimai apeliantui buvo žinomi, tačiau jis atsisakė susipažinimÄ su jais patvirtinti raÅ¡tu ir juos vykdyti. BÅ«tent dėl to apeliantas 2016 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu Nr. 2(KnGS)-646 papildomai įspėtas dėl galimo savivaliavimo.

Be to, pareiga informuoti apie negalėjimÄ atlikti pavestų darbo funkcijų nėra specifinė, tai – logiÅ¡kas reikalavimas, kurio įgyvendinimo darbdavys gali pagrįstai tikėtis iÅ¡ darbuotojo, organizuodamas operatyvinį darbÄ . Dėl to apelianto atsisakymas raÅ¡tu patvirtinti susipažinimÄ su instrukcija nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliantas nežinojo, jog, negalėdamas vykdyti teisėto darbdavio nurodymo, turėtų apie tai informuoti jo darbÄ organizuojančius ir kuruojančius darbuotojus.Operatyvinio pasitarimo medžiaga dėl 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. pažeidimo, už kurį ieÅ¡kovui skirtas žodinis įspėjimas, teismas rėmėsi ne kaip konkrečios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu, tačiau vertindamas visumÄ aplinkybių ir tai, kad apeliantas puikiai žinojo, jog, negalėdamas įvykdyti nurodymo, turi apie tai praneÅ¡ti.

Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad apeliantas ir posėdžių metu neginčijo aplinkybės, jog tuo atveju, kai neturėjo galimybės sutikti traukinio, apie tai informuodavo operatorę. 2016 m. rugpjūčio 16 d. operatyvinis pasitarimas, kurio metu apeliantui buvo skirta žodinė pastaba, teismo sprendime nurodomas bÅ«tent analizuojant darbo drausmės pažeidimų kontekstÄ ir vertinant, kad apeliantui akivaizdžiai buvo žinoma tokia savaime suvokiama pareiga, kaip praneÅ¡ti apie tai, jog negali vykdyti paskirtos užduoties.Atvykstančių (iÅ¡vykstančių) traukinių sutikimas, jų apžiÅ«ra, kiti operatyviniai darbai, kurie privalomai turėjo bÅ«ti įvykdyti apelianto, yra atsakovo sukurtos ir nustatytos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos sudedamosios dalys.

Å ios sistemos nustatymas – atsakovo prerogatyva ir pareiga, kuriÄ jis privalo atlikti pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymÄ . Å ioje byloje nagrinėjamų veiksmų visuma sudaro Å¡iÄ sistemÄ ir tokių veiksmų reikÅ¡mingumas negali bÅ«t vertinamas izoliuotai, nes tik visuma Å¡ių veiksmų gali užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugÄ . Dėl to apelianto teiginiai dėl tam tikrų jo darbo pareigoms priskirtų veiksmų mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra nepagrįsti. Tai, kad geležinkelių transporte veikia ir automatinė važiuojančio traukinio techninės bÅ«klės kontrolės sistema, nesuteikia teisės kiekvienam vagonų tikrintojui-remontininkui savavaliÅ¡kai nuspręsti, kada gali nevykdyti pavesto nurodymo, nes, jo manymu, tai nereikÅ¡minga, nors tokia darbo funkcija įtvirtinta lokaliuose apelianto darbÄ reglamentuojančiose teisės aktuose.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad nagrinėjamas ne vienkartinis traukinio nesutikimas. Apeliantas nuolat pažeidinėjo darbo drausmę atlikdamas analogiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus. Tai tiesiogiai trukdo operatyviai organizuoti atsakovo darbÄ . Žala, darbo drausmės pažeidimo pasekmės darbo teisiniuose santykiuose ne visada susiję su tiesioginiais materialiniais nuostoliais. Žala suprantama kaip nustatytos darbo drausmės pažeidimas ir trukdymas atsakovui įgyvendinti tiesioginį savo interesÄ â€“ užtikrinti darbo drausmę.Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-19226-996/2016 dėl profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ sutikimo skirti ieÅ¡kovui papeikimÄ , buvo tirtos ir darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, siekiant nustatyti, kad drausminę nuobaudÄ apeliantui siekiama skirti bÅ«tent už darbo drausmės pažeidimÄ , o ne dėl kitų priežasčių.

Nurodytame sprendime konstatuotos aplinkybės reikÅ¡mingos ir nagrinėjant drausminės nuobaudos teisėtumo klausimÄ :

1) ieÅ¡kovas nei pasiaiÅ¡kinime, nei nagrinėjant sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ pagrįstumÄ teisme, neneigė fakto, kad, gavęs operatorės nurodymÄ , jį patvirtino, tačiau neišėjo sutikti traukinio;

2) priimti radijo ryšio priemonėmis duodamus nurodymus ir juos vykdyti – viena iš remontininkų-tikrintojų (ieškovo) pareigų;

3) nėra nustatyta tvarkos, iÅ¡ kurios pusės kuris darbuotojas turi pasitikti traukinį; liudytojai patvirtino, kad buvo pakankamai laiko tinkamai įvykdyti pareigÄ (nuo praneÅ¡imo gavimo iki galimo traukinio sutikimo iÅ¡ abiejų pusių buvo 9 minutės);

4) priimti teisės aktai neįtvirtina galimybės pačiam darbuotojui spręsti, dėl kokių priežasčių jis galėtų neiti pasitikti traukinio, vadinasi, jis tai turi atlikti visada, nebent bÅ«tų gavęs darbdavio leidimÄ to nedaryti.Drausminė nuobauda apeliantui paskirta nepažeidžiant DK nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos reikalavimų, atsižvelgiant į DK 238 straipsnį, nustatantį, jog, skiriant drausminę nuobaudÄ , atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

IeÅ¡kovas ir anksčiau nevykdė analogiÅ¡kų darbo funkcijų, analogiÅ¡koje situacijoje, neišėjęs sutikti traukinio, 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu gavo drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , kuriÄ taip pat skundė teismui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, konstatuota, jog darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas – akivaizdus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi Å¡is sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl to apskųstu teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatuoti darbo drausmės pažeidimo faktai.Net ir tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo sudėties darbdavys neįrodė, tai savaime nereikÅ¡tų apelianto diskriminavimo fakto patvirtinimo. Pagal DK nuostatas darbdavys turi pareigÄ užtikrinti darbo drausmę. Drausminės nuobaudos reglamentuotos įstatyme kaip teisėta priemonė Å¡iai pareigai įgyvendinti. Dėl to drausminės nuobaudos skyrimas savaime nereiÅ¡kia, jog darbuotojas persekiojamas ar diskriminuojamas.

Net jeigu drausminė nuobauda teismo panaikinama, tai tik patvirtina, kad ji galbÅ«t paskirta nepagrįstai ar pažeidžiant nustatytas procedÅ«ras, tačiau jokiu bÅ«du nepatvirtina diskriminacijos ar persekiojimo fakto.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo diskriminavimo nebuvimo – ne formali, pagrįsta visapusiÅ¡ku bylos aplinkybių įvertinimu, iÅ¡tyrus byloje pateiktus įrodymus, įvertinus atsakovo pateiktÄ informacijÄ apie drausminių nuobaudų taikymÄ ir kitiems darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sÄ jungai.

Aplinkybę, kad teismas, vertindamas drausminių nuobaudų reikÅ¡mę diskriminavimui konstatuoti, rėmėsi teismų sprendimais dėl profesinių sÄ jungų sutikimo skirti drausmines nuobaudas, apeliantas nepagrįstai vertina kaip iÅ¡ankstinę teismo nuomonę. PrieÅ¡ingai, tai tik patvirtina, kad teismas iÅ¡samiai tyrė visas aplinkybes, susijusias su drausminių nuobaudų skyrimu ir jų vertinimu diskriminaciniu aspektu. Tai, kad teismas laikėsi nuoseklios teismų formuojamos praktikos, kuriÄ atitinka Å¡ioje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės ir į bylÄ pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas neteisėtas ir priimtas vadovaujantis iÅ¡ankstine nuomone.

Be to, aplinkybės, nustatytos nagrinėjant bylas dėl profesinės sÄ jungos sutikimo skirti drausmines nuobaudas ieÅ¡kovui, kuriose kaip trečiasis asmuo dalyvavo ir pats ieÅ¡kovas, visgi yra svarbios, nagrinėjant pačių drausminių nuobaudų skyrimo klausimÄ . Teismas negali padaryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų, jeigu buvo pagrįstai nustatyta, kad drausmines nuobaudas ieÅ¡kovui siekiama skirti ne dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje.Nagrinėjamoje byloje svarbu faktas, kad ieÅ¡kovui nebuvo taikytos skirtingos taisyklės tiek dėl drausminių nuobaudų skyrimo, tiek dėl jų panaikinimo, negu kitiems darbuotojams, kurie nepriklauso profesinei sÄ jungai.

Nagrinėdamas Å¡ios bylos Å¡alių ginÄÄ , teismas neturėjo vertinti kiekvienos atsakovo darbuotojams, nesusijusiems su byla, paskirtos drausminės nuobaudos, tam, kad galėtų susidaryti vidinį, bylos aplinkybėmis ir įrodymais pagrįstÄ , įsitikinimÄ dėl ieÅ¡kovo nediskriminavimo. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo tas pačias aplinkybes, kurias teismas, jo nuomone, turėjo pripažinti kaip pagrindžiančias neva jo atžvilgiu vykdomÄ diskriminacijÄ , kurias ir buvo nurodęs ieÅ¡kiniuose, tiesiog pateikdamas abstraktų argumentÄ , kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes jos neva nebuvo įvertintos ar įvertintos netinkamai.

Atsakovo nuomone, priimdamas sprendimÄ , teismas ypač didelį dėmesį skyrė galimam ieÅ¡kovo diskriminavimo faktui iÅ¡tirti ir, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, jog nėra pagrindo konstatuot, kad apeliantas buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sÄ jungai.Teismo sprendime aiÅ¡kiai ir argumentuotai aptarta tiek kintamosios atlyginimo dalies, tiek prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus nustatymo ir mokėjimo tvarka, teisinis reglamentavimas atsakovo lokaliuose teisės aktuose.

Teismas, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas nusižengė darbo drausmei, todėl, atsižvelgiant į atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokalinius teisės aktus, kolektyvinės sutarties nuostatas, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus dėl jam neskirto kintamosios atlyginimo dalies priedo ir prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus.Atsakovas iÅ¡ esmės nesutinka su teismo spendimo dalimi pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir dėl to pateikė apeliacinį skundÄ , atitinkamai ginčydamas ir sprendimÄ priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ .

Tačiau, atsakovo vertinimu, teismo sprendimas negrÄ Å¾inti apelianto į darbÄ yra pagrįstas. Apelianto, kaip darbuotojo interesai, sprendžiant grÄ Å¾inimo į darbÄ klausimÄ , neturi bÅ«ti suabsoliutinami. Dėl to faktai, kad apelianto iÅ¡silavinimas susijęs su geležinkelių transportu, kad jis turi du mažamečius vaikus, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai turi priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti apeliantÄ Ä¯ ankstesnes pareigas. Darbdavys turi pagrįstÄ interesÄ ir netgi pareigÄ užtikrinti bei kurti tinkamÄ darbui socialinę aplinkÄ .

Netgi tarpasmeniniai darbuotojų konfliktai, juolab kad su ieÅ¡kovu jie nebuvo pavieniai, trukdo tai įgyvendinti. Jokių konstruktyvių kompromisinių siÅ«lymų iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai ieÅ¡kovas realiai nebuvo pateikęs. Apelianto noras, kad atsakovas pripažintų ieÅ¡kinį, negali bÅ«ti vertinamas kaip siekis geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Teismas konstatavo, kad drausminių nuobaudų skyrimas apeliantui nesusijęs su jo veikla profesinėje sÄ jungoje. Kita vertus, priklausymas profesinei sÄ jungai neturėtų bÅ«ti suprantamas kaip suteikiantis privilegijų kitų darbuotojų atžvilgiu.

Esant objektyviems pagrindams negrÄ Å¾inti darbuotojo į ankstesnes pareigas, priklausymas profesinei sÄ jungai neturi bÅ«ti ta priežastis, dėl kurios toks darbuotojo praÅ¡ymas vienareikÅ¡miÅ¡kai turėtų bÅ«ti tenkinamas.Teismo sprendimas priteisti sumažintÄ kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ sumÄ (3000 Eur) yra motyvuotas, atitinka DK 300 straipsnio 4 dalį bei kasacinio teismo praktikÄ .Teismo sprendimo dalis, kuria sumažintas priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, yra teisėta ir pagrįsta, nes akivaizdu, kad teismo sprendimu tenkinta tik ketvirtadalis ieÅ¡kovo keltų reikalavimų.Apeliacinius skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl drausminių nuobaudų pripažinimo neteisėtomis, ieÅ¡kovo darbo sutartis pripažinta nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieÅ¡kovui priteista 2830,76 Eur iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir 3000 Eur kompensacija už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , bei Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas, taip pat DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimÄ , kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsakovas pateikė pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos ieÅ¡kovui skirtas tiek papeikimas, tiek griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, padarymo faktÄ (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad drausminės nuobaudos skirtos laikantis tuo metu galiojusio DK nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į DK 238 straipsnio nuostatas.Vertindamas 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimo padarymo faktÄ , tačiau nepagrįstai nurodė, jog drausminė nuobauda – papeikimas – parinkta neiÅ¡tyrus visų traukinio nesutikimo aplinkybių ir yra neproporcinga darbo drausmės pažeidimui.

Visuma byloje esančių duomenų, prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju darbdavys iÅ¡tyrė visas traukinio nesutikimo aplinkybes. Tai patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimas, kitų darbuotojų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, operatyvinio pasitarimo protokolas, kuriame įsakmiai užfiksuota, jog laiko tinkamai atlikti savo darbo funkcijÄ , nepaisant to, jog tuo metu stotyje buvo vykdomi manevriniai darbai, ieÅ¡kovas turėjo, t. y., jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų laiku vykdęs duotÄ nurodymÄ , manevriniai darbai nebÅ«tų sutrukdę pasitikti traukinį iÅ¡ abiejų pusių.

Tai konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-19226- 996/2016, kurioje buvo nagrinėtas profesinės sÄ jungos atsisakymo leisti skirti ieÅ¡kovui ginčijamÄ drausminę nuobaudÄ (papeikimÄ ) pagrįstumas. Tuo metu teismas, apklausęs liudytojus praėjus gana nedaug laiko po įvykio, lyginant su apklausomis Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, konstatavo, kad liudytojai P. K., N. Å . patvirtino, jog laiko pasitikti traukinį ieÅ¡kovui pakako, nuo praneÅ¡imo gavimo iki galimybės pasitikti traukinį iÅ¡ abiejų pusių buvo 9 minutės, todėl nusileisti iÅ¡ antro aukÅ¡to valgyklos, kurioje buvo ieÅ¡kovas, buvo pakankamai laiko.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – papeikimo – pagrįstumÄ , neturėjo pagrindo teigti, jog, skiriant Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės drausminei nuobaudai parinkti.Vertindamas 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimo dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas nepagrįstai teikė prioritetÄ liudytojo S. G. parodymams, kad neva atsakovas pretenzijų dėl Å¡io konkretaus pažeidimo ieÅ¡kovui neturėjo. Tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, reikalavimui pasiaiÅ¡kinti dėl abiejų darbo drausmės pažeidimų ir pačiam įsakymui, kuriuo skirta drausminė nuobauda. Pažymėtina, kad liudytojas apklaustas beveik po metų nuo nagrinėjamų įvykių, tikėtina, galėjo netiksliai prisiminti ir nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes.

Be to, Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pagrindas konstatuoti darbo drausmės pažeidimus tiek ieÅ¡kovui neišėjus pasitikti traukinio 2017 m. sausio 18 d., tiek 2017 m. sausio 21 d. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (DK 238 straipsnis), t. y. neva neįvertinus visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės drausminei nuobaudai parinkti.

Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigia faktas, kad atsakovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, jog, nustačius darbo drausmės pažeidimus, buvo pareikalauta ieÅ¡kovo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovui pateikus raÅ¡ytinius pasiaiÅ¡kinimus, atsakovas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visas darbo drausmės pažeidimų aplinkybes, surinko ir kitų darbuotojų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tyrė visumÄ aplinkybių. Nurodydamas, kad atsakovas privalėjo organizuoti operatyvinį pasitarimÄ ieÅ¡kovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams tirti, teismas atsakovui, kaip darbdaviui, nepagrįstai kelia didesnius reikalavimus, negu nustatyta teisės aktų.

Vadovaujantis taikytinomis DK nuostatomis, darbdaviui palikta diskrecijos teisė pasirinkti tinkamiausiÄ galimo pažeidimo aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo bÅ«dÄ . Vienas iÅ¡ tokių bÅ«dų gali bÅ«ti operatyvinis pasitarimas. Bet operatyvinių pasitarimų privalomas organizavimas nenumatytas nei tuo metu galiojusiame DK, nei jokiame atsakovo lokaliame teisės akte. Taigi nagrinėjamu atveju darbdavio parinktÄ pažeidimo aplinkybių nustatymo bÅ«dÄ teismas nepagrįstai traktavo kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ .Teismo iÅ¡vada, kad paskirtos drausminės nuobaudos – neproporcingos, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

IÅ¡ faktinių aplinkybių akivaizdu, kad drausminė nuobauda skirta atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nuolat daromus darbo drausmės pažeidimus. Darbo drausmės pažeidimo faktus teismas konstatavo, tačiau nepagrįstai nevertino, kad ieÅ¡kovo pakartotinai daromi analogiÅ¡ki darbo drausmės pažeidimai tiesiogiai trukdo operatyviai organizuoti atsakovo darbÄ , susijusį su geležinkelių transporto veikla, kuri laikytina padidinto pavojaus veikla. Žala teisiniuose darbo santykiuose ne visada susijusi su tiesioginiais materialiniais nuostoliais.

Žala suprantama kaip nustatytas darbo drausmės pažeidimas ir trukdymas darbdaviui įgyvendinti tiesioginį savo interesÄ â€“ užtikrinti darbo drausmę. Pažymėtina, kad griežčiausia drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo skirta ne iÅ¡ karto, o įvertinus nuolatinius darbo drausmės pažeidimus ir atsižvelgus į tai, jog ir anksčiau ieÅ¡kovui taikyta drausminė atsakomybė – pastaba bei papeikimas, tačiau nurodytos drausminės nuobaudos nepasiekė savo tikslo. Teismas, spręsdamas apie darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , nurodė, kad, bylos duomenimis, atsakovo bendrovėje traukiniai dažnai sutinkami vieno darbuotojo arba iÅ¡ viso nesutinkami, taip tarsi pagrįsdamas nagrinėjamų darbo drausmės pažeidimų nereikÅ¡mingumÄ .

Traukinio pasitikimo pareigos neįvykdymÄ teismas nepagrįstai vertino kaip mažareikÅ¡mį pažeidimÄ . Å i funkcija – viena iÅ¡ privalomų geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimo priemonių komplekso. Atsakovas 2017 m. spalio 19 d. pateikė į bylÄ detalius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus Nr. 2(TTS)-123, kuriuose nurodė traukinių sutikimo organizavimo tvarkÄ . Pats faktas, kad, organizuojant darbÄ , gali pasitaikyti, jog dėl darbuotojų užimtumo traukinys gali bÅ«ti nesutiktas ar sutiktas vieno darbuotojo, nepanaikina ieÅ¡kovo pareigos vykdyti nurodymÄ sutikti traukinį, kai jis duotas pagrįstai.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, jog darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ , darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-248/2017). Nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingiausia yra tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡velnesnių drausminių nuobaudų taikymas ieÅ¡kovui nepasiekė tikslo, todėl, esant visetui juridinių faktų (ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir per pastaruosius 12 mėn. jam taikyta drausminė atsakomybė už analogiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus), darbo sutarties nutraukimas su ieÅ¡kovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas.

DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausme, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per pastaruosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Å ioje teisės normoje nenustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus, kaip DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, DK 235 straipsnyje reglamentuojamu atveju.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas, siekdamas pagrįsti drausminių nuobaudų skyrimÄ , turėjo pareigÄ Ä¯rodyti visas drausminės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį), bet Å¡ios pareigos nagrinėjamoje byloje neįvykdė. Teismas daugelį byloje nustatytų aplinkybių (manevrinius darbus, nesutikto traukinio realiÄ Å¾alÄ ) nepagrįstai laikė reikÅ¡mingomis tik proporcingai drausminei nuobaudai parinkti, nors akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos bendrai drausminės atsakomybės sÄ lygų kontekste.Priimdamas sprendimÄ , daugelio aplinkybių, reikÅ¡mingų drausminės atsakomybės sÄ lygoms nustatyti, teismas netyrė ir (ar) nevertino:

1) ieÅ¡kovo pareigos informuoti ir darbdavio pareigos tinkamai organizuoti darbÄ reikÅ¡mės neteisėtiems veiksmams;

2) traukinių sutikimo pusių klausimo, atstumo ir realios galimybės sutikti traukinį ieškovui ar kitiems darbuotojams reikšmės kaltei ir priežastiniam ryšiui;

3) kitų tikrintojų-remontininkų funkcijų reikÅ¡mės žalai. Dėl to Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymai skirti drausmines nuobaudas yra neteisėti ir nepagrįsti bei turėjo bÅ«ti panaikinti, nes ieÅ¡kovas nepadarė drausmės pažeidimų.Vien tai, kad atsakovas, skirdamas drausmines nuobaudas, formaliai laikėsi DK reikalavimų, savaime nepagrindžia, kad buvo iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos aplinkybės. Dėl 2017 m. sausio 18 ir 21 d. ieÅ¡kovo nesutiktų traukinių nebuvo organizuotas operatyvinis pasitarimas, ieÅ¡kovas nebuvo kviestas į 2017 m. vasario 15 d. operatyvinį pasitarimÄ , kuriame svarstyti kitų darbuotojų pažeidimai, nagrinėjant ir ieÅ¡kovo atleidimui reikÅ¡mingas aplinkybes. 2017 m. vasario 5 d. paaiÅ¡kinime dėl 2017 m. sausio 18 ir 21 d. pažeidimų ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ , kad, organizuojant operatyvinį pasitarimÄ , bÅ«tų informuotas jis bei profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pirmininkas.

Atsakovas neatsižvelgė į šį praÅ¡ymÄ , atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo ir vėliau suorganizavo operatyvinį pasitarimÄ dėl kitų darbuotojų pažeidimų.2017 m. vasario 15 d. operatyviniame pasitarime nustatytos dvi aplinkybės, kurios atsakovo nebuvo įvertintos ir kurios ieÅ¡kovo atleidimÄ daro nepagrįstu:

1) operatyvinio pasitarimo metu J. K. patvirtino, kad 2017 m. sausio 21 d. praneÅ¡imo sutikti traukinį metu nebuvo kartu su P. J.. J. K. teismo posėdžio metu Å¡ias aplinkybes dar kartÄ patvirtino;

2) operatyvinio pasitarimo metu buvo nustatytas pačios operatorės V. K. pareigų nevykdymas 2017 m. vasario 18 ir 21 d. (praneÅ¡imo sutikti traukinį nepakartojimas), už kurį 2017 m. vasario 17 d. stoties virÅ¡ininko įsakymu jai paskirta pastaba. BÅ«tent V. K. pareigų nevykdymas turėjo tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjo galimybėms sutikti traukinius, nes nurodymo jis nežinojo. Å i aplinkybė atsakovo buvo nustatyta tik po to, kai pareiÅ¡kėjas jau buvo atleistas.2017 m. vasario 15 d. operatyvinio pasitarimo protokole užfiksuota informacija, kuria pirmosios instancijos teisme rėmėsi atsakovas, yra prieÅ¡taringa:

1) teismo posėdžio metu visi liudytojai paneigė protokole nustatytÄ aplinkybę, kad S. G. pasitarimo metu klausė susirinkusiųjų, ar jiems teko susidurti su tuo, jog ieÅ¡kovas, gavęs operatorės užduotį, piktybiÅ¡kai ignoruodavo darbo pokalbių reglamentÄ ir neatsakydavo operatorei;

2) teismo posėdyje daugelis liudytojų (V. K., M. K., J. K.) charakterizavo ieÅ¡kovÄ teigiamai, ir tai paneigia operatyvinio pasitarimo protokole užfiksuotÄ informacijÄ ;

3) J. K. teismo posėdyje paneigė, kad 2017 m. sausio 18 d. operatorės praneÅ¡imo sutikti traukinį metu buvo viename kambaryje su ieÅ¡kovu, nurodė, kad su juo susitiko vėliau. Å ios prieÅ¡taringos aplinkybės atsakovo papildomai neiÅ¡tirtos priimant sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.Atsakovas teigia, kad visas 2016 m. vasario 22 d. traukinio nesutikimo aplinkybes pagrindžia 2016 m. kovo 4 d. operatyvinio pasitarimo protokolas, kuriame įsakmiai užfiksuota, jog laiko tinkamai atlikti savo darbo funkcijÄ , nepaisant tuo metu stotyje vykdytų manevravimo darbų, ieÅ¡kovas turėjo.

Tačiau nei nurodytame protokole, nei 2016 m. vasario 22 d. N. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime bei 2016 m. vasario 22 d. I. V. paaiÅ¡kinime nenurodytos faktinės aplinkybės dėl manevrinių darbų ir jų realios įtakos, kad ieÅ¡kovas galėtųs sutikti traukinį. Protokole tik lakoniÅ¡kai nurodyta, kad N. Å . ir I. V. patvirtino, jog ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko sutikti traukinį.Civilinėje byloje Nr. e2-19226- 996/2016) dėl profesinės sÄ jungos sutikimo liudytojų P. K., I. V. ir N. Å . duoti parodymai – prieÅ¡taringi, todėl atsakovo argumentai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime konstatuotos aplinkybės leidžia spręsti, jog manevravimo darbai netrukdė ieÅ¡kovui sutikti traukinį, atmestini.

PrieÅ¡ingai, analizuojant liudytojų parodymus, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas negalėjo sutikti atvykstančio traukinio savo pusėje dėl tuo metu vykusių manevravimo darbų.Atsakovo argumentai dėl netinkamai vertintų liudytojo S. G. parodymų – nepagrįsti. Jo parodymai atitiko operatorės V. K. ir M. K. parodymus, kuriais remiantis nebuvo konstatuotas faktas, kad ieÅ¡kovas girdėjo operatorės praneÅ¡imÄ ir galėjo sutikti 2017 m. sausio 21 d. atvykstantį traukinį. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti abiejų ginčo šalių paduotų apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų tikrintoju-remontininku.

IeÅ¡kovas yra atsakovo bendrovėje veikiančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas.AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – už tai, kad jis 2015 m. kovo 5 d. nevykdė operatorės duoto nurodymo sutikti traukinį Nr. 2314. Drausminė nuobauda paskirta po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu panaikino profesinės sÄ jungos atsisakymÄ leisti skirti drausminę nuobaudÄ kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2a-1246-852/2016). 2016 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai (civilinė byla Nr. e2-3301-727/2017).

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2A-1700-431/2017).AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-229 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis 2016 m. vasario 22 d. nevykdė operatorės duoto nurodymo sutikti traukinį Nr. 3266. Drausminė nuobauda paskirta po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu panaikino profesinės sÄ jungos atsisakymÄ leisti skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2A-2526-803/2016).AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2017 m. vasario 9 d.

įsakymu Nr. P(KnGS)-16 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – už tai, kad jis 2017 m. sausio 18 d. nesutiko traukinio Nr. 2777, o 2017 m. sausio 21 d. nesutiko traukinio Nr. 2761. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad per metus ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimus, analogiÅ¡kus tiems, už kuriuos jau paskirtos drausminės nuobaudos – pastaba ir papeikimas, nutraukė ieÅ¡kovo darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Nesutikdamas su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis – papeikimu ir atleidimu iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas drausmines nuobaudas panaikinti, jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ pripažinti neteisėtu, grÄ Å¾inti į eitas pareigas ir priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; taip pat priteisti nesumokėtÄ kintamÄ jÄ atlyginimo dalį už asmeninį indėlį į bendrovės veiklos rezultatus ir prieskaitÄ už iÅ¡tarnautus metus, nepaisant to, ar teismo sprendimu bus panaikintos drausminės nuobaudos; be to, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymÄ Nr. P(KnGS)-91, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2016 m. gruodžio 29 įsakymÄ Nr. P(KnGS)-229 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo, 2017 m. vasario 9 d. įsakymÄ Nr. P(KnGS)-16 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – skyrimo; pripažino, kad ieÅ¡kovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovui 2830,76 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokesčių) ir 3000 Eur kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ (neatskaičius mokesčių) bei 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; reikalavimÄ dėl 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymo Nr. P(KnGS)-91, kuriuo skirta drausminė nuobauda – pastaba, paliko nenagrinėtÄ ; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi ginčo Å¡alys. IeÅ¡kovas nurodė, kad sutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi dėl 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo, tačiau apeliuoja į tai, jog drausminės nuobaudos turi bÅ«ti panaikintos ne dėl jų neproporcingumo padarytiems pažeidimams, bet dėl to, kad nebuvo bÅ«tinų drausminės atsakomybės sÄ lygų viseto Å¡ioms nuobaudoms skirti.

IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad jis nebuvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, kvestionuoja sprendimo dalį dėl jo negrÄ Å¾inimo į darbÄ ir kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydžio sumažinimo, nepriteistų kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį ir prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus, taip pat sumažintų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos panaikintos kaip neproporcingos padarytiems darbo drausmėms pažeidimams, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, darbo sutartis pripažinta nutraukta tesimo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir priteista iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei kompensacija už priverstinę pravaikÅ¡tÄ .

Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo, kuriuo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovui paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo, ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ pripažinimo neteisėtu, nes tik iÅ¡sprendus nurodytus klausimus ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ieÅ¡kovui paskirtas drausmines nuobaudas bei jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu, bÅ«tų pagrindas nagrinėti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimus.

Dėl naujų įrodymų pateikimo IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: dalį Važiuojančio traukinio techninės bÅ«klės automatinės kontrolės priemonių naudojimo instrukcijos ir Å¡eÅ¡ių darbuotojų praÅ¡ymus neiÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio profesinės sÄ jungos nario mokesčio.CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismo proceso metu atstovaujamas dviejų kvalifikuotų teisininkų, negalėjo praÅ¡omų priimti įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme.

Taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omų priimti įrodymų pateikimo bÅ«tinybė kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nenustačius aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės iÅ¡imtį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas pridėti prie bylos naujus įrodymus netenkinamas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo teikiami nauji įrodymai – buvusių profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ narių praÅ¡ymai – nepriimami ne tik dėl to, kad pateikti pavėluotai (CPK 314 straipsnis), bet ir dėl pernelyg nutolusio ryÅ¡io su nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis).

Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, ieškovo reikalavimas dėl šios nuobaudos panaikinimo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl toks reikalavimas negali būti keliamas iš naujo.

Tačiau teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ dėl Å¡io reikalavimo, nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir šį reikalavimÄ paliko nenagrinėtÄ . Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas tapatus reikalavimas negalėjo bÅ«ti priimtas CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o jį visgi priėmus bylos dalis dėl Å¡io reikalavimo turėjo bÅ«ti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ .

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, rezoliucinėje jo dalyje nurodant, kad dėl reikalavimo panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. balandžio 25 d. įsakymÄ Nr. P(KnGS)-91 bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).    Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo ir sÄ lygų Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai nustatomos visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė; aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbo veikla.

Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima.Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad darbdavio įrodinėjamos darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės buvimo aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos tokios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-229 drausminė nuobauda – papeikimas – ieÅ¡kovui paskirta už tai, kad jis nevykdė operatorės radijo ryÅ¡iu duoto nurodymo ir 2016 m. vasario 22 d. 8.32 val. nepasitiko į Kenos geležinkelio stotį atvykusio traukinio Nr. 3266, taip pažeisdamas vagonų tikrintojo-remontininko pareiginius nuostatus, Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijÄ , kitus įsakyme įvardytus lokalius AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisės aktus.Pagal Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2015 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. Ä®(KnGS)-252 patvirtintų Jungtinio komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto (toliau - JKTAP) VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų (toliau – Pareiginiai nuostatai) 6 punktÄ pagrindinė VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiga – techniÅ¡kai bei komerciÅ¡kai tikrinti ir, jeigu reikia, remontuoti, prekinius vagonus bei Å¡alinti gedimus visuose atvykstančiuose stotyje suformuotuose traukiniuose. Vykdydamas Å¡iÄ pagrindinę pareigÄ , vagonų tikrintojas-remontininkas, be kita ko, privalo pagal operatoriaus nurodymÄ sutikti atvykstantį ir iÅ¡leisti iÅ¡vykstantį traukinį (Pareiginių nuostatų 6.1 punktas).

Pagal Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Ä®(KnGS)-47 patvirtintų Jungtinio komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto (JKTAP) nuostatų 8.1 punktÄ atvykstantys traukiniai turi bÅ«ti sutinkami ir iÅ¡lydimi. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo - Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.Ä®(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkte nustatyta, kad, pasitikdami traukinį priėmimo kelio pradžioje, du vagonų tikrintojai-remontininkai iÅ¡ abiejų pusių vizualiai stebi atvykstančio traukinio techninę ir komercinę bÅ«klę, stebėdami aÅ¡iračių, aÅ¡idėžių, vežimėlių, automatinių sankabų, stabdžių įrenginių ir kėbulų gedimus arba jų požymius, pakrautų vagonų iÅ¡krovimo angų, durų, stogų bÅ«klę, atviruose vagonuose sukrautų krovinių iÅ¡sidėstymÄ ir įtvirtinimÄ .

Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Ä®-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiÅ«ros instrukcijos 666/V 2.1.1.2 punktÄ apžiÅ«rėti atvykstantį traukinį vagonų tikrintojai iÅ¡ anksto nueina į atvykimo kelius ir atsistoja vietose, nustatytose TVPP (JKTAP, TPP) veiklos technologijoje. ŽiÅ«rėdami į privažiuojančio traukinio vagonus, tikrintojai pagal iÅ¡orinius požymius nustato galimus gedimus aÅ¡iračių riedėjimo pavirÅ¡iuje, aÅ¡idėžėse, vežimėliuose, nustato neatsiskleidusias stabdžių trinkeles atskiruose vagonuose, generatorių pavarų darbÄ .

Nurodytų lokalinių teisės aktų nuostatų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atvykstančių traukinių pasitikimas ir jų apžiÅ«ra – vagonų tikrintojų-remontininkų darbo funkcija, kurios paskirtis – užtikrinti geležinkelio transporto, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, tinkamÄ techninę bÅ«klę ir Å¡io transporto eismo saugumÄ .   IeÅ¡kovas pripažįsta, kad 2016 m. vasario 22 d. gavo operatorės nurodymÄ pasitikti atvykstantį traukinį Nr. 3266, nekvestionuoja, kad neišėjo jo sutikti, ir nurodė tokias savo darbo pareigos nevykdymo priežastis: operatorės praneÅ¡imÄ gavo bÅ«damas valgykloje, pažiÅ«rėjęs pro langÄ pamatė, kad sutikti traukinį toje pusėje, kurioje turėjo sutikti jis, išėjo kitas vagonų tikrintojas-remontininkas I.

V., taip pat pamatė, jog ruože, kuriame traukinys turėtų bÅ«ti sutinkamas, vyksta manevravimo darbai ir jis negalės pereiti per bėgius tam, jog sutiktų traukinį iÅ¡ kitos pusės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ tarybos posėdžio 2016 m. kovo 24 d. protokole nurodyta, kad, iÅ¡klausęs kitų darbuotojų, ieÅ¡kovas papasakojo tikrÄ jÄ aplinkybių versijÄ : iÅ¡girdęs operatorės nurodymÄ sutikti traukinį, per radijo ryÅ¡io priemonę atsakė, jog praneÅ¡imÄ girdėjo ir priėmė bei iÅ¡eis sutikti traukinį; iÅ¡gėręs arbatÄ ir apsirengęs striukę, priėjo prie lango pažiÅ«rėti, kur yra traukinys, ir pamatė manevruojantį lokomotyvÄ bei suprato, kad nėra galimybės praeiti į kitÄ kelių pusę; kadangi sutikti traukinį iÅ¡ tos pusės, kurioje jis sutikinėjo traukinius, buvo išėjęs jo porininkas I.

V., ieÅ¡kovas nusprendė neiti sutikti traukinio iÅ¡ tos pačios pusės. Pažymėtina, kad nei profesinės sÄ jungos tarybos posėdyje, nei teismo proceso metu ieÅ¡kovas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis, įvertinęs situacijÄ pro valgyklos langÄ ir nusprendęs, jog neturi galimybių sutikti traukinį iÅ¡ kitos pusės, o sutikinėti iÅ¡ tos pačios pusės dviem vagonų tikrintojams-remontininkams, jo manymu, netikslinga, neinformavo apie tai operatorės, o tiesiog vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė neiti sutikti traukinio.

Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e25-19226-996/2016, kurioje buvo ginčijamas profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ už 2016 m. vasario 22 d. 8.32 val. nesutiktÄ traukinį, apklaustas kaip liudytojas P. K., ginčo įvykio metu buvęs kartu su ieÅ¡kovu valgykloje, parodė, jog operatorės praneÅ¡imÄ sutikti traukinį ieÅ¡kovas girdėjo, operatorei atsakė, kad jį suprato, praėjus maždaug 5 minutėms, ieÅ¡kovas priėjo prie lango, į apačiÄ pasitikti traukinio nenuėjo, apie tai, jog neis sutikti traukinio, operatorei nepranešė.       IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus, neinformuojant operatorės, jog negali sutikti traukinio, nepagrįstai pripažino neteisėtais, nes pažeidimų padarymo metu (2016 m. vasario 22 d. ir 2017 m. sausio 18 d.) ieÅ¡kovui galiojo 2014 m.

Stoties veiklos technologija, kurioje nebuvo tikrintojo-remontininko pareigos praneÅ¡ti operatorei apie negalėjimÄ sutikti traukinį; tokia pareiga nustatyta tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintoje Stoties veiklos technologijoje (90 punktas), su kuria ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas.BendrÄ ja prasme ieÅ¡kovas teisingai nurodo, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas nėra supažindintas su jo darbo pareigas reglamentuojančiais lokaliniais teisės aktais, tai jam negali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė už pareigų, kurių jis nežinojo, neįvykdymÄ .

Tačiau Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad drausminė atsakomybė ieÅ¡kovui taikyta už pareigos, įtvirtintos jo Pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieÅ¡kovas tinkamai supažindintas, pažeidimÄ â€“ nevykdymÄ operatorės nurodymo sutikti traukinį 2016 m. vasario 22 d.Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog traukinio jis nesutiko dėl tuo metu vykusių manevravimo darbų, savaime nebuvo pagrindas nevykdyti pareigos iÅ¡eiti sutikti traukinį, kaip tai padarė ieÅ¡kovo porininkas I.

V., o jeigu buvo kliūčių traukiniui sutikti, informuoti apie tai operatorę ar pamainos vyresnį tikrintojÄ -remontininkÄ . SprendimÄ nesutikti traukinio ieÅ¡kovas priėmė visiÅ¡kai savo nuožiÅ«ra, nors tokios teisės jam Pareiginiuose nuostatuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose, su kuriais ieÅ¡kovas supažindintas, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vagonų tikrintojas-remontininkas pareigÄ sutikti traukinį privalo vykdyti visada, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu gauna atsakovo leidimÄ to nedaryti.Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojas, gavęs nurodymÄ vykdyti jam nustatytÄ darbo funkcijÄ , manydamas, jog konkrečiu atveju neturi galimybių jÄ Ä¯vykdyti, privalo apie tai informuoti darbdavio atstovÄ , davusį nurodymÄ .

Darbuotojo, negalinčio įvykdyti jam duoto nurodymo, pareiga informuoti apie tai darbdavį yra savaime suprantama. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad ieÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, jog įprastai, kai negalėdavo įvykdyti operatorės nurodymo, jis apie tai praneÅ¡davo operatorei, kad Å¡i galėtų paskirti kitÄ darbuotojÄ . Tokie ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai leidžia teigti, kad pareiga informuoti apie negalėjimÄ sutikti operatorės nurodytÄ traukinį jam buvo žinoma ir suprantama.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovo atsikirtimai, kad nenustatyta jo neteisėtų veiksmų, už kuriuos bÅ«tų pagrindas taikyti drausminę atsakomybę dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio, taip pat kaltės dėl nurodyto nesutikimo, atmestini kaip nepagrįsti       IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad dėl 2016 m. vasario 22 d. jo nesutikto traukinio atsakovas nepatyrė jokių neigiamų padarinių, todėl neįrodyta viena iÅ¡ drausminės atsakomybės sÄ lygų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , sprendžiant dėl drausminės atsakomybės taikymo, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos. Darbo drausmės pažeidimo neigiami padariniai   apima ne tik turtinę žalÄ , bet ir neturtinio pobÅ«džio praradimus. Kasacinio teismo nurodyta, jog, vertinant darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarkÄ nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas; darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobÅ«džio žalÄ profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui.

Be to, vertinant darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltus padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į darbdaviui padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo), bet ir į darbdavio veiklos specifikos nulemtus darbo drausmės reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012). Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovo darbas susijęs su geležinkelių transporto eismo saugumu, todėl pagrįsta reikalauti, jog savo pareigas jis vykdytų atsakingai, pagal darbdavio nurodymus.Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, 2016 m. vasario 22 d. gavęs nurodymÄ sutikti traukinį Nr. 3266, tačiau jo neįvykdęs ir neinformavęs apie nevykdymo priežastis darbdavio, pažeidė savo darbo pareigas.

Yra visos bÅ«tinos sÄ lygos darbo drausmės pažeidimui konstatuoti:

1) neteisėtas ieÅ¡kovo neveikimas, nevykdant Pareiginiuose nuostatuose aiÅ¡kiai įtvirtintos pareigos, gavus operatorės nurodymÄ sutikti atvykstantį traukinį;

2) neigiami padariniai – atvykstantis traukinys sutiktas tik vieno vagonų tikrintojo-remontininko, pažeista darbo drausmė geležinkelio transporto, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, veikloje;

3) tarp ieškovo neteisėto neveikimo ir neigiamų padarinių, pažeidus darbo drausmę, yra tiesioginis priežastinis ryšys;

4) akivaizdi ieškovo kaltė, nes jis savo nuožiūra nusprendė nevykdyti pareigos sutikti traukinį, nepranešė operatorei apie priežastis, dėl kurių, jo manymu, nebuvo galimybės sutikti konkretų traukinį;

5) darbo drausmės pažeidimas padarytas ieÅ¡kovui vykdant darbo funkcijas.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas 2015 m. kovo 5 d. taip pat nesutiko atvykstančio traukinio Nr. 2314, ir už šį pažeidimÄ jam buvo inicijuota drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ra. 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, pripažinta teisėta bei pagrįsta. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad, 2016 m. vasario 22 d. neiÅ¡eidamas sutikti traukinio Nr. 3266, ieÅ¡kovas padarė pažeidimÄ , iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ 2015 m. kovo 5 d. pažeidimui, už kurį 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymu jau buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu skyrė griežtesnę drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovo 2016 m. vasario 22 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas – didelio pavojingumo. Traukinį, nors ir ne visÄ , sutiko kitas atsakovo darbuotojas. Be to, iÅ¡ traukinių sutikimų žurnalo, ieÅ¡kovo pateikto ir teismo posėdyje peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas traukinio nesutikimo atvejis, operatorių ir buvusio Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko teisme duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovo bendrovės praktikoje bÅ«na atvejų, kai traukiniai nesutinkami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad drausminė nuobauda – papeikimas – už 2016 m. vasario 22 d. ieÅ¡kovo nesutiktÄ traukinį Å¡iuo atveju neproporcinga padarytam darbo drausmės pažeidimui. Ta aplinkybė, kad darbuotojui jau taikyta Å¡velnesnė nuobauda už ankstesnį pažeidimÄ , savaime nesuponuoja pagrindo už pakartotinį pažeidimÄ taikyti tik griežtesnę nuobaudÄ . Skirtina drausminė nuobauda turi bÅ«ti parenkama įvertinus konkrečias pakartotinio darbo drausmės pažeidimo aplinkybes pagal DK 238 straipsnyje nurodytų kriterijų visumÄ , nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų.      Kiti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimu nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo  Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ nutraukti bÅ«tina tokių juridinių faktų sudėtis:

1) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ;

2) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda;

3) faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ (DK 240 straipsnio 3 dalis);

4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012; kt.).Atsakovo 2017 m. vasario 9 d. įsakyme Nr. P(KnGS)-16 nurodyta, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – skirta įvertinus, kad tai – ne pirmas tokio pobÅ«džio darbo drausmės pažeidimas, ieÅ¡kovas turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas (pastabÄ ir papeikimÄ ), skirtas už lokalinių teisės aktų reikalavimų netinkamÄ vykdymÄ .Ginčijamos nuobaudos skyrimo dienÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų turėjo dvi galiojančias ankstesnes drausmines nuobaudas: 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymu paskirtÄ pastabÄ ir 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtÄ papeikimÄ . Pirmosios drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas kitoje civilinėje byloje ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu konstatuota, kad nurodyta drausminė nuobauda yra pagrįsta, teisėta, proporcinga ieÅ¡kovo padarytam darbo drausmės pažeidimui (civilinė byla Nr. e2-3301-727/2017). Antrosios drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas 2016 m. vasario 22 d. pažeidė darbo drausmę ir atsakovas turėjo pagrindÄ taikyti jam drausminę atsakomybę, tačiau 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtas papeikimas naikintinas kaip neproporcinga ieÅ¡kovo padarytam pažeidimui drausminė nuobauda.Atsakovo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu ieÅ¡kovui drausminė atsakomybė taikyta dėl to, kad jis 2017 m. sausio 18 d. nesutiko traukinio Nr. 2777, o 2017 m. sausio 21 d. nesutiko traukinio Nr. 2761.

IeÅ¡kovas teigia, kad už nurodytų traukinių nesutikimÄ jam negali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė, nes nėra bÅ«tinų jos taikymo sÄ lygų.Dėl 2017 m. sausio 18 d. nesutikto traukinio Nr. 2777 ieÅ¡kovas nurodė, kad porininkas jį informavo, jog yra traukinys apžiÅ«rai, tačiau nurodymo sutikti traukinį iÅ¡ operatorės negavo; jeigu nurodymas iÅ¡ operatorės buvo, tai pagal Pokalbių reglamentÄ jis privalėjo patvirtinti, jog užduotį priėmė vykdyti; kol nepatvirtinama, kad užduotis priimta, operatorė privalėjo kartoti praneÅ¡imÄ tol, kol praneÅ¡imas bus priimtas, tačiau to nebuvo padaryta.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog apie operatorės nurodymÄ sutikti 2017 m. sausio 18 d. atvykstantį traukinį Nr. 2777, ieÅ¡kovas realiai žinojo, aptarė jį su porininku J.

K., tačiau abu sutarė, jog traukinio neis sutikti dėl laiko pereinant į kitÄ stoties pusę stokos. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad operatorė tinkamai neperdavė jam nurodymo sutikti traukinį, negali pateisinti ieÅ¡kovo elgesio, nevykdant Pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos pareigos sutikti atvykstantį traukinį. Jeigu buvo aplinkybių, dėl kurių Å¡ios pareigos ieÅ¡kovas negalėjo įvykdyti, apie tai jis turėjo praneÅ¡ti operatorei arba pamainos vyresniajam, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.IeÅ¡kovo argumentai, kad ta aplinkybė, jog jis neinformavus operatorės apie negalėjimÄ sutikti traukinį, negali bÅ«ti laikomi jo neteisėtais veiksmais, nes pareiga praneÅ¡ti operatorei apie negalėjimÄ sutikti traukinį nustatyta tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintoje Stoties veiklos technologijoje, su kuria ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas, atmestini kaip nepagrįsti.Å iuo atveju darbo drausmę ieÅ¡kovas pažeidė nevykdydamas Pareiginiuose nuostatuose, su kuriais jis tinkamai supažindintas, įtvirtintos pareigos sutikti nurodytÄ traukinį.

SprendimÄ nesutikti traukinio ieÅ¡kovas priėmė savo nuožiÅ«ra, Pareiginiuose nuostatuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose nesant nurodytos tikrintojo-remontininko teisės savarankiÅ¡kai spręsti, kokiais atvejais vykdyti nurodymÄ sutikti traukinį, kokiais – ne. Å ioje teismo nutartyje jau pasisakyta, kad darbuotojo, negalinčio įvykdyti jam duoto nurodymo, pareiga informuoti apie tai darbdavį yra savaime suprantama. IeÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, nurodė, jog įprastai tais atvejais, kai negalėdavo įvykdyti operatorės nurodymo, jis apie tai praneÅ¡davo operatorei, kad Å¡i galėtų paskirti kitÄ darbuotojÄ .

Taigi pareiga informuoti apie negalėjimÄ sutikti operatorės nurodytÄ traukinį ieÅ¡kovui buvo žinoma.Kita vertus, pažymėtina tai, kad, ieÅ¡kovas, teigdamas, jog nebuvo supažindintas su 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintos Stoties veiklos technologijos 90 punkte įtvirtinta pareiga informuoti, kartu pateikia įrodymus, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. teikė darbdaviui pastabas dėl Å¡ios technologijos. Akivaizdu, kad pastabos negali bÅ«ti teikiamos nesusipažinus su dokumentu. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo pozicija, kad jis neturėjo pareigos informuoti operatorę apie negalėjimÄ sutikti paskirtÄ traukinį, nes nebuvo supažindintas su 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtinta Stoties veiklos technologija, nesuderinama su DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai.Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. operatyvinio pasitarimo metu buvo analizuotas atvejis, kai ieÅ¡kovas 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. neišėjo sutikti atvykstančio traukinio.

Å io pasitarimo metu ieÅ¡kovui skirtas žodinis įspėjimas ir jis informuotas, kad apie kliÅ«tis, trukdančias jam atlikti tiesiogines pareigas, jis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti pamainos vyresniajam.Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas 2017 m. sausio 18 d. neįvykdė pareigos sutikti traukinį Nr. 2777, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimÄ .Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas pažeidė darbo drausmę, nesutikęs 2017 m. sausio 21 d. atvykusio traukinio Nr. 2761.

Teismas rėmėsi tuo, kad buvęs atsakovo darbuotojas – Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininkas S. G. – teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio, kai ieÅ¡kovas dirbo poroje su M. K., ieÅ¡kovui pretenzijų nėra, nes nenustatyta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų girdėjo operatorės nurodymÄ sutikti šį traukinį. Taip pat teismas vertino 2017 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, užfiksuotame 2017 m. vasario 15 d. protokolu, nustatytas aplinkybes.

Pasitarimo metu apklaustas vagonų tikrintojas-remontininkas M. K., kuris 2017 m. sausio 21 d. su ieÅ¡kovu turėjo sutikti traukinį, nurodė, kad tuo metu, kai operatorė davė nurodymÄ sutikti traukinį, jis nebuvo kartu su ieÅ¡kovu. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo į bylÄ pateiktas 2017 m. sausio 21 d. garso įraÅ¡as, kuriame galbÅ«t užfiksuotas operatorės ieÅ¡kovui duotas nurodymas sutikti traukinį, yra prastos kokybės, nėra galimybės nustatyti, kas kalbama, identifikuoti įraÅ¡e kalbančius asmenis.

Pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos duomenis, susijusius su 2017 m. sausio 21 d. traukinio Nr. 2761 nesutikimo aplinkybėmis.    Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų duomenų visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pakankamai įrodymų, jog ieÅ¡kovas 2017 m. sausio 21 d. girdėjo operatorės nurodymÄ sutikti traukinį Nr. 2761 (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nurodymÄ sutikti traukinį ieÅ¡kovui davusi operatorė pripažino, jog neįsitikino, ar ieÅ¡kovas iÅ¡girdo nurodymÄ , praneÅ¡imo nepakartojo, nesulaukė ieÅ¡kovo patvirtinimo, kad jis nurodymÄ girdėjo ir suprato.

Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, neturėdamas tiesioginių įrodymų, jog ieÅ¡kovui buvo tinkamai perduotas 2017 m. sausio 21 d. nurodymas sutikti traukinį Nr. 2761, neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti darbo drausmės pažeidimÄ , ieÅ¡kovui nesutikus Å¡io traukinio, ir galėjo spręsti tik dėl ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės už 2017 m. sausio 18 d. padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiÅ¡kia, kad darbuotojui dėl to gali bÅ«ti taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ , vėl pažeidė darbo drausmę, kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, kokiÄ iÅ¡ DK 237 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdamas į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir parinkti kaip galima adekvačiÄ drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2017 m. birželio 23 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-690/2017; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2012; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010).Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, turėdamas 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ir 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , 2017 m. sausio 18 d. nesutikęs traukinio vėl pažeidė darbo drausmę, darbdaviui savaime nebuvo pakankamas pagrindas skirti ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleisti jį iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, dėl ieÅ¡kovo 2017 m. sausio 18 d. nesutikto traukinio atsakovo bendrovėje sureaguota tik 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniu praneÅ¡imu.

Teismo proceso metu atsakovo atstovai nepateikė pagrįsto paaiÅ¡kinimo, kodėl į 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimus, nesutikus traukinių, sureaguota po dviejų savaičių, kodėl iÅ¡ karto po traukinių nesutikimo nesidomėta priežastimis, dėl kurių operatorės nurodymai neįvykdyti. Pritartina pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, kad delsimas reaguoti į 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. traukinių nesutikimo atvejus, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nurodytų darbo drausmės pažeidimų atsakovas nevertino kaip sunkių.Byloje nustatyta, kad nurodymo 2017 m. sausio 18 d. sutikti traukinį Nr. 2777, neįvykdė ir ieÅ¡kovo porininkas J.

K., kuris paaiÅ¡kino, jog, pasitarę su ieÅ¡kovu jie nusprendė, kad nepakaks laiko traukiniui sutikti, todėl nėjo. Tokie vieno iÅ¡ vagono tikrintojų-remontininkų paaiÅ¡kinimai, vertinant juos kitų byloje esančių duomenų apie traukinių nesutikimo atsakovo bendrovėje atvejus bei priežastis, dėl kurių jie nesutinkami, kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo bendrovėje nebuvo griežtai vertinami atvejai, kai vagonų tikrintojai-remontininkai, gavę nurodymÄ sutikti konkretų traukinį, patys įvertinę situacijÄ , nuspręsdavo nepasitikti traukinio.

Be to, byloje nustatyta, kad ir operatorės, duodavusios nurodymus sutikti traukinius, tinkamai nesilaikydavo Pokalbių reglamento ir, nesulaukusios vagonų tikrintojo-remontininko patvirtinimo apie nurodymo gavimÄ , praneÅ¡imo nepakartodavo. Bylos duomenimis, jau atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo 2017 m. vasario 9 d., operatorei V. K. už pokalbių reglamento nesilaikymÄ 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d., t. y. reikalavimo pakartoti nurodymÄ , kol bus atsakyta, kad jis suprastas, nevykdymÄ , 2017 m. vasario 17 d. paskirta drausminė nuobauda – pastaba.Byloje surinkti duomenys apie pažeidimų, sutinkant atvykstančius traukinius, atvejus teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu ginčo laikotarpiu atsakovo bendrovėje vagonų tikrintojų-remontininkų darbas, sutinkant atvykstančius traukinius, nebuvo organizuojamas ir kontroliuojamas tinkamai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , vertindamas ieÅ¡kovui paskirtos griežčiausios nuobaudos proporcingumÄ , pagrįstai pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo darbuotojams už traukinių nesutikimÄ bÅ«tų skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

Vagonų tikrintojams-remontininkams M. K. ir J. K. už 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. nesutiktus traukinius skirtos pastabos. BendrÄ ja prasme atsakovas teisingai nurodo, kad, ieÅ¡kovui darant pakartotinius darbo drausmės pažeidimus, darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarkÄ nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo gebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo skirti ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ už darbo drausmės pažeidimus, kurie nebuvo tinkami įvertinti pagal DK 238 straipsnio kriterijus ir neįrodyti kaip esmingai pažeidžiantys atsakovo nustatytas darbo organizavimo taisykles.Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. ieÅ¡kovo nesutiktų traukinių nebuvo organizuotas operatyvinis pasitarimas, dėl to liko tinkamai neiÅ¡tirtos visos su ieÅ¡kovo nesutiktais traukiniais susijusios aplinkybės. Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ , nenustato darbdavio pareigos organizuoti tokio pobÅ«džio pasitarimus drausmės pažeidimams tirti.

Tačiau pažymėtina, kad atsakovo bendrovės praktikoje organizuojami operatyviniai pasitarimai yra tikslingi ir naudingi pačiam darbdaviui, nes padeda iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai nustatyti konkretaus darbo drausmės pažeidimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, turėdamas ketinimų už pakartotinius darbo drausmės pažeidimus ieÅ¡kovui skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , atsakovas galėjo organizuoti operatyvinį pasitarimÄ , tiesiogiai iÅ¡klausyti ginčo įvykiuose dalyvavusius asmenis. 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. traukinių nesutikimo aplinkybes iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus teismo proceso metu, nustatyta, kad dėl 2017 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovo nesutikto traukinio atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti darbo drausmės pažeidimo.Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ios konkrečios ginčo situacijos faktines aplinkybes, priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – yra neadekvati padarytiems darbo drausmės pažeidimams (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Teismas, tinkamai vadovaudamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teisingai nurodė, kad tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , teismas gali nuobaudÄ tik panaikinti arba pripažinti jÄ esant paskirtÄ teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali pakeisti, parinkdamas kitÄ adekvačiÄ nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004).

Dėl to, priėjęs prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, pagrįstai priėmė sprendimÄ Å¡iÄ nuobaudÄ panaikintiIÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , vadovaudamasi pirmiau aptartais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, aiÅ¡kinant ir taikant darbo drausmę reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d.

įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų drausminės atsakomybės sÄ lygų kontekste ir nepagrįstai konstatavo darbo drausmės pažeidimo faktus. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės teismo buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuotos ir įvertintos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Pirmiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu atmestini ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kuriomis 2017 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovo neišėjimas sutikti traukinio nepripažintas darbo drausmės pažeidimu, o ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – neproporcinga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kovo diskriminavimo IeÅ¡kovas teigia, kad ginčijamos drausminės nuobaudos jam paskirtos diskriminaciniu pagrindu, t. y. dėl ieÅ¡kovo aktyvaus dalyvavimo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ veikloje. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktikÄ dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo taisyklės, tinkamai jos netaikė, reikalavo konkrečiai įrodyti diskriminavimo faktÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji diskriminacijÄ draudžianti nuostata – negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas asmenų lygiateisiÅ¡kumo darbo teisiniuose santykiuose principas – užtikinama darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaikÄ , santuokinės Å¡eiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiÅ«rų ir pan. DK 129 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad pirmiau nurodyti kriterijai negali bÅ«ti laikomi teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų bÅ«ti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiÅ¡kumo principÄ : priimant darbuotojus į darbÄ ir atleidžiant iÅ¡ jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi bÅ«ti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sÄ lygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebÅ«tų priekabiaujama, nebÅ«tų nurodymų diskriminuoti, darbuotojui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl diskriminacijos, jis nebÅ«tų persekiojamas (6–8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti neįgaliems asmenims (9 punktas).Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotÄ Ä¯rodinėjimo pareigos perkėlimo taisyklę diskriminacijos bylose atsakovas privalo įrodyti, kad su ieÅ¡kovu nesielgė skirtingai, arba kad skirtingas elgesys nulemtas kitų priežasčių, nei ieÅ¡kovo nurodomi diskriminavimo pagrindai.

IeÅ¡kovui tenka pareiga pateikti prima facie aplinkybes, o ne įrodymus dėl vienodo požiÅ«rio principo netaikymo, t. y. tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos; atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vienodo požiÅ«rio taikymo principas nebuvo pažeistas, kad nebuvo tiesioginės diskriminacijos – mažiau palankaus elgesio dėl dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje, nei panaÅ¡ioje situacijoje yra, buvo ar galėjo bÅ«ti elgiamasi su kitu asmeniu. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nepalankus elgesys buvo taikomas dėl kitų, nei diskriminacijos pagrindas, priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-969/2015; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2012).Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad jo diskriminavimÄ dėl priklausymo profesinei sÄ jungai „Solidarumas“ pagrindžia statistiniai duomenys, kurie savaime laikytini pakankamais, taip pat informacijos nesuteikimas, nepagrįstas griežčiausios nuobaudos paskyrimas, nepagrįstas ieÅ¡kovo neigiamas charakterizavimas, drausminių nuobaudų paskyrimo tvarkos pažeidimai, kurie padaryti tik pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė diskriminavimo dėl priklausymo profesinei sÄ jungai faktÄ ir, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , pateikė motyvuotas iÅ¡vadas.Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieÅ¡kovo pateiktos statistikos ir atsakovo pažymoje dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų nurodytų duomenų, pažymėtina tai, jog byloje nustatyta, jog atsakovo bendrovėje traukiniai sutinkami ne dviejų, bet vieno vagonų tikrintojo-remontininko tais atvejais, kai dėl Å¡ių darbuotojų užimtumo kitais darbais nėra galimybės sutikti dviem.

Ä®vertinus teismo proceso metu nustatytas priežastis, dėl kurių traukiniai gali bÅ«ti sutinkami vieno tikrintojo-remontininko, o tam tikrais atvejais – nesutinkami, ieÅ¡kovo nurodytai faktai, kiek traukinių 2016 m. vasario mėn. sutiko po vienÄ tikrintojÄ -remontininkÄ , neteikia pagrindo daryti prielaidÄ dėl diskriminacijos buvimo. Pabrėžtina tai, kad drausminė atsakomybė yra individuali. IeÅ¡kovui drausminė nuobauda už 2016 m. vasario 22 d. nesutiktÄ traukinį skirta, be kita ko, dėl to, jog nurodymo sutikti atvykstantį traukinį jis neįvykdė ne pirmÄ kartÄ .

Bylos duomenų analizė patvirtina, kad už traukinių nesutikimÄ drausminės nuobaudos buvo skiriamos ir kitiems darbuotojams. Nėra pagrindo teigti, jog už aptariamo pobÅ«džio darbo pareigų pažeidimus drausmine tvarka ieÅ¡kovas buvo baudžiamas iÅ¡skirtinai.Teismas vertino atsakovo pateiktos pažymos dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų duomenis ir faktÄ , kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – už traukinių nesutikimÄ paskirta tik ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju griežčiausios nuobaudos taikymÄ suponavo ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų pakartotinumas. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog nurodyta drausminė nuobauda ieÅ¡kovui pritaikyta diskriminaciniu pagrindu, t. y. dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sÄ jungoje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – skirta atsižvelgus į negaliojančiÄ drausminę nuobaudÄ už 2017 m. sausio 21 d. pažeidimÄ .

Teismas, iÅ¡analizavęs bylos duomenis, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti darbo drausmės pažeidimÄ dėl ieÅ¡kovo 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio. Tačiau nenustatyta aplinkybių, kad darbdavio sprendimÄ nurodyto traukinio nesutikimÄ laikyti ieÅ¡kovo padarytu darbo drausmės pažeidimu lėmė diskriminacinio pobÅ«džio priežastys (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Apelianto argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio lygiais pagrindais drausminėn atsakomybėn nepatraukti I.

V., kuris nesutiko viso traukinio dėl tų pačių manevravimo darbų kaip ieÅ¡kovas, ir operatorė N. Å ., kuri matė manevravimo darbus ir vis tiek davė nurodymÄ ieÅ¡kovui sutikti traukinį, yra nepagrįsti. Bylos duomenimis, I. V. sutiko 2016 m. vasario 22 d. traukinį iÅ¡ tos pusės, kurioje netrukdė vykdomi manevravimo darbai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, gavęs operatorės nurodymÄ sutikti traukinį, savo nuožiÅ«ra įvertinęs situacijÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė neiti jo sutikti ir apie tai, kad neinformavo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, kad, vertindamas jo veiksmus drausminės atsakomybės požiÅ«riu, darbdavys taikė diskriminacinius, lyginant su kitais darbuotojais, kriterijus.Apelianto argumentai dėl profesinei sÄ jungai „Solidarumas“ nesuteiktos informacijos nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl galimos ieÅ¡kovo diskriminacijos, taikant jam drausminę atsakomybę už pareigos sutikti atvykstančius traukinius netinkamÄ vykdymÄ , todėl dėl jų nepasisakytina.Apeliantas teisingai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ieÅ¡kovui pakirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, atsakovo tirti taikant ieÅ¡kovui mažiau palankų elgesį, negu kitiems darbuotojams, tuo aspektu, jog ieÅ¡kovo pažeidimams tirti neorganizuotas operatyvinis pasitarimas.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog Å¡i aplinkybė yra pakankama prielaida jo diskriminavimo faktui preziumuoti. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2017 m. sausio 18 d. pažeidė pareigÄ sutikti atvykstantį traukinį, turėdamas galiojančias drausmines nuobaudas – pastabÄ ir papeikimÄ . Taigi buvo juridinių faktų sudėtis atsakovui taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Tačiau teismo proceso metu, iÅ¡analizavus bylos duomenų visumÄ , prieita prie iÅ¡vados, kad griežčiausios drausminės nuobaudos taikymas ieÅ¡kovui Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų neproporcingas padarytam darbo drausmės pažeidimui.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ vertinti, kad ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu turėjo įtakos jo narystė ir aktyvi veikla profesinėje sÄ jungoje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Apelianto argumentai, kad dirbdamas atsakovo bendrovėje jis buvo nuolat diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pateikti į bylÄ atsakovo įsakymai, kuriais ieÅ¡kovas buvo atleidžiamas nuo darbo profesinės sÄ jungos pareigoms vykdyti, patvirtina, jog atsakovas netrukdė ieÅ¡kovui veikti profesinėje sÄ jungoje.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai įvertino bylos duomenis, nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ sutikti su apelianto pozicija, kad, vertindamas bylos duomenis, teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl diskriminavimo fakto.Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, vertinant kitas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi kaip prielaidomis diskriminavimo faktui preziumuoti, todėl dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su diskriminavimu, detaliau nepasisako. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad teismo proceso metu nustatyta, jog ieÅ¡kovas ne kartÄ pažeidė savo tiesioginę pareigÄ â€“ sutikti atvykstančius traukinius, todėl akivaizdu, kad atsakovas turėjo pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovui drausminę atsakomybę.

Ginčo drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui paskirtos už konkrečius darbo pareigų pažeidimus, nenustatyta aplinkybių, kad Å¡ių nuobaudų skyrimÄ lėmė ieÅ¡kovo veikla profesinėje sÄ jungoje, bet ne netinkamas tiesioginių darbo funkcijų vykdymas. Tai, kad atsakovo taikytos drausminės nuobaudos (papeikimas, atleidimas iÅ¡ darbo) teismo pripažintos neatitinkančiomis proporcingumo padarytiems pažeidimams principo, nėra pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas, nes nenustatyta aplinkybių, jog per griežtų nuobaudų skyrimÄ lėmė bÅ«tent ieÅ¡kovo veikla profesinėje sÄ jungoje, o ne pakartotinai daromi konkretÅ«s darbo drausmės pažeidimai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ narių iÅ¡stojimo iÅ¡ sÄ jungos nesusiję su nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reiÅ¡kiama pozicija, kad ginčo drausminės nuobaudos jam paskirtos diskriminaciniu pagrindu, todėl dėl jų nepasisakytina.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teismui teikti nauji įrodymai – buvusių profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ narių praÅ¡ymai – nepriimti ne tik dėl to, kad pateikti pavėluotai (CPK 314 straipsnis), bet ir dėl pernelyg nutolusio ryÅ¡io su nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis). Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių padarinių IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ieÅ¡kovui paskirtas drausmines nuobaudas, nepagrįstai nusprendė negrÄ Å¾inti jo į darbÄ .Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti ieÅ¡kovui DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ alternatyvų jo teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. į darbÄ negrÄ Å¾inti ir priteisti įstatyme numatytas iÅ¡mokas, remdamasis tuo, kad tarp Å¡alių susiklostė nepalankios sÄ lygos dirbti, ieÅ¡kovas drausminių nuobaudų jam skyrimÄ vertina kaip susidorojimÄ , konfliktinių situacijų nepavyksta iÅ¡spręsti konstruktyviai, byloje nustatytas netinkamas ieÅ¡kovo požiÅ«ris į darbo drausmę.Kasacinio teismo pažymėta, kad teismai, parinkdami taikyti vienÄ iÅ¡ įstatyme įtvirtintų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų, turi savo pasirinkimÄ argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu bÅ«tų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – buvimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kurį iÅ¡ DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų taikyti ieÅ¡kovui, iÅ¡analizavo Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusių ginčo Å¡alių santykių aplinkybes ir pagrįstai akcentavo, kad dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo nesutarimų, susijusių su ieÅ¡kovo padarytais darbo drausmės pažeidimais, ieÅ¡kovo netinkamo požiÅ«rio į darbo drausmę, susiklostė nepalankios tolesnio darbo sÄ lygos.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas darbo drausmės pažeidimus, kurių padarymÄ konstatavo ir teismas, vertina kaip mažareikÅ¡mius, toliau nepripažįsta, kad, iÅ¡imtinai savo nuožiÅ«ra nuspręsdamas neiti sutikti atvykstančių traukinių, net neinformuodamas apie tokį vienaÅ¡alį sprendimÄ darbdavio, netinkamai vykdė tiesiogines savo darbo pareigas. Drausminės atsakomybės taikymÄ už konkrečius atvejus, kai netinkamai vykdė tiesiogines darbo pareigas, toliau vertina kaip diskriminacijÄ dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir bylos duomenis dėl ieÅ¡kovo santykių su bendradarbiais.

Teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 6 d. operatyviniame pasitarime analizuotas ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojos konfliktas, jo dalyviai įspėti dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo. Apklausta kaip liudytoja operatorė N. Å . teismo posėdyje nurodė, kad po praneÅ¡imo vadovybei apie ieÅ¡kovo pareigos sutikti traukinį nevykdymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo sulaukė grasinimų, taip pat kad ieÅ¡kovas ne kartÄ rašė skundus dėl kitų darbuotojų, kad jie nesutikdavo traukinių. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovo veiksmai, kai jis, ne kartÄ savo nuožiÅ«rÄ neįvykdęs pareigos sutikti traukinį, raÅ¡o skundus dėl kitų darbuotojų nesutiktų traukinių, teikia pagrindÄ pripažinti pagrįsta atsakovo pozicijÄ , jog į darbÄ ieÅ¡kovas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas ir dėl sudėtingų santykių su kitais darbuotojais, nes tai neigiamai veikia darbo socialinę aplinkÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas, Å¡ioje byloje nuolat akcentuojantis savo kaip profesinės sÄ jungos nario statusÄ , vykdydamas darbo pareigas turėtų bÅ«ti pavyzdys kitiems darbuotojams, preciziÅ¡kai laikytis darbo drausmės ir daromų darbo drausmės pažeidimų neteisinti kitų darbuotojų galbÅ«t netinkamai atliekamomis darbo pareigomis.   Kitos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės (dėl jo iniciatyvų pagerinti darbo sÄ lygas, iÅ¡laikomų mažamečių vaikų, su geležinkelių struktÅ«ra susijusio iÅ¡silavinimo, pasikeitimų darbdavio valdžioje), atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, neteikia pakankamo pagrindo taikyti ieÅ¡kovui DK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ir grÄ Å¾inti jį į darbÄ atsakovo bendrovėje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad, pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu dėl skirtos per griežtos drausminės nuobaudos, jo teisės gintinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytu bÅ«du, priteisiant DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės siekti iÅ¡ naujo įsidarbinti atsakovo bendrovėje, remiantis turima Å¡iai sričiai kvalifikacija, tinkamu požiÅ«riu į darbo drausmę.

Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydžio IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ sumažinti priteistinÄ kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (DK 300 straipsnio 4 dalis).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo 2017 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2017 gruodžio 4 d. kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ suma ieÅ¡kovui bÅ«tų 6929 Eur (neatskaičius mokesčių) (33,80 Eur (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis) x 205 d. d.).

Teismas, remdamasis tuo, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo gana ilgas, jo trukmę, be kita ko, lėmė nevienkartinis ieÅ¡kinio tikslinimas, sprendė, jog yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ , priteisinat kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ konkrečia suma – 3000 Eur (neatskaičius mokesčių). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos iÅ¡mokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; kt.).

Nustatęs, kad praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo principui, yra iÅ¡ esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikÅ¡mingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensacijÄ , darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusÄ , funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į Å¡alis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo staÅ¾Ä , Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jÄ lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015).Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama galimybė kompensacijÄ už privertinę pravaikÅ¡tÄ priteisti tvirta suma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo aplinkybes, priežastis, lėmusias ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, aplinkybes, įtakojusias teismo proceso trukmę ir priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ sumÄ ir Å¡iÄ kompensacijÄ priteisti konkrečia suma.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamos kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.Pažymėtina, kad pagal DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas neteisėtai atleistam, bet negrÄ Å¾inamam į darbÄ , darbuotojui vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiuotinas nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nuo ieÅ¡kovo atleidimo 2017 m. vasario 9 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2017 m. gruodžio 4 d. jam už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priklausytų 6929 Eur (neatskaičius mokesčių).

Priėjus prie iÅ¡vados, kad kompensacija už privertinę pravaikÅ¡tÄ , pagal įstatymÄ skaičiuotina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Å¡iuo atveju – iki 2018 m. birželio 7 d.), nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui priteistina tvirta suma, Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti visÄ iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo apskaičiuotÄ sumÄ â€“ 6929 Eur (neatskaičius mokesčių). Tokio dydžio kompensacijos priteisimas atitinka DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto instituto tikslÄ , DK 2, 35 straipsnių principus, Å¡io konkretaus darbo ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Dėl ieškovui neišmokėtos kintamosios atlyginimo dalies ir prieskaitos už ištarnautus metus Byloje esanti 2017 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. LS(KnGS)-214 patvirtina, kad dėl drausminių nuobaudų (papeikimo ir atleidimo iš darbo) skyrimo ieškovui neišmokėta 241,97 Eur kintamosios atlyginimo dalies ir 58,07 Eur prieskaitos už ištarnautus metus.Kintamosios atlyginimo dalies ir prieskaitos už ištarnautus metus mokėjimas reglamentuotas atsakovo lokaliuose teisės aktuose. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 1-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymÄ ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 21 punkte nustatyta, kad darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda, neskiriama kintamoji atlyginimo dalis tÄ mėnesį, kurį Å¡i drausminė nuobauda buvo paskirta. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 5.7 punktÄ tÄ mėnesį, kurį darbuotojui paskirta drausminė nuobauda, prieskaita už iÅ¡tarnautus metus neskaičiuojama.Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. Ä®-277 patvirtinto ApraÅ¡o nuostatų, yra nurodęs, kad premijos darbuotojui už asmeninį indėlį į bendrovės veiklÄ neskyrimas negali bÅ«ti tapatinamas su darbo įstatymuose nenumatytos piniginės nuobaudos taikymu. Darbuotojo individualus skatinimas, nepaisant nerÅ«pestingo savo pareigų vykdymo, prieÅ¡tarautų tokio skatinimo tikslams. Nurodyta skatinimo tvarka darbuotojų darbo teisių nepažeidžia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2119-553/2013).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti nurodytas iÅ¡mokas, pagrįstai vadovavosi AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokalinių teisės aktų, kurie yra galiojantys ir taikytini atsakovo bendrovėje, nuostatomis.

Teismas neturėjo pagrindo priteisti ieÅ¡kovui prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties, pasiraÅ¡ytos tiek darbdavio, tiek darbuotojų atstovų, 4 susitarimo 5.7 punkte įtvirtinta, jog tÄ mėnesį, kurį darbuotojui paskirta drausminė nuobauda, jam neskaičiuojama prieskaita už iÅ¡tarnautus metus.IeÅ¡kovui skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iÅ¡ darbo – panaikintos teismo sprendimu ne dėl to, kad ieÅ¡kovas nepadarė darbo drausmės pažeidimų, bet remiantis nuobaudų neproporcingumu padarytiems pažeidimams.

Byloje pripažinta, kad ieÅ¡kovas nusižengė darbo drausmei. Dėl to, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis ApraÅ¡o bei Kolektyvinės sutarties nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl neiÅ¡mokėtos kintamosios atlyginimo priedo dalies ir prieskaitos už iÅ¡tarnautus metus priteisimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovui atlygintina tik 25 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas suformulavo tokius reikalavimus, kurie laikytini savarankiÅ¡kais: panaikinti drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ; panaikinti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ; pripažinti neteisėtu atleidimÄ iÅ¡ darbo ir priteisti su neteisėtu atleidimu susijusias iÅ¡mokas.

Kiti reikalavimai – iÅ¡vestiniai iÅ¡ nurodytų pagrindinių. Teismo sprendimu patenkintas reikalavimas panaikinti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (25 proc.), taip pat esminis reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu (50 proc.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovui ne 25, bet 75 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Dėl to ieÅ¡kovui priteistina bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme suma padidintina iki 750 Eur.Atitinkamai perskirstytinos iÅ¡ ginčo Å¡alių valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnis). Bylos duomenimis, už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybė patyrė 3,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovui tenkanti Å¡ių iÅ¡laidų dalis (25 proc. arba 0,98 Eur) nepriteistina, nes jis, kaip darbuotojas, pagal įstatymÄ atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo.

Be to, ši suma būtų nepriteistina ir dėl to, kad neviršija valstybės nustatytos 3 Eur sumos, kai bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui tenkanti nurodytų išlaidų dalis (75 proc. arba 2,95 Eur) taip pat neviršija valstybės nustatytos minimalios atlygintinos sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Taigi iš ginčo šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos.         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovo P. J. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko S. G. 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. P(KnGS)-229 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“. Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininko S. G. 2017 m. vasario 9 d.

įsakymÄ Nr. P(KnGS)-16 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo P. J.“.Laikyti, kad darbo sutartis, sudaryta ieÅ¡kovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, 2830,76 Eur (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų trisdeÅ¡imties eurų, 76 ct) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokesčių).Priteisti ieÅ¡kovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, 6929 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų dvideÅ¡imt devynių eurų) kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ (neatskaičius mokesčių).Priteisti ieÅ¡kovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymÄ Nr.P(KnGS)-91, kuriuo skirta drausminė nuobauda – pastaba, nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.“ Teisėjai                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                                                                          Asta Pikelienė                                                                                       Laima Ribokaitė