2016-09-28 Nr. AB-18479-3-61-3-05493-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-614-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05493-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 16 d. (išsiųsta iš Marijampolės pataisos namų) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas, kad teismo posėdžio metu jam būtų pritaikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į teismą, nes daug kartų kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorių, iš kurio sulaukdavo neigiamų atsakymų ir nurodymų kreiptis į apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo teigimu, jis yra atskleidęs nusikaltimą, todėl jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus, daug saugiau bausmę būtų atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog teismas perkeltų jį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tačiau pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priima ne teismas, o Kalėjimų departamentas. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, turi kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių, o šiam priėmus neigiamą sprendimą, tokį sprendimą pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 4 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuriame prašo, kad teismas pritaikytų Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalį, 68 straipsnio 1 ir 2 dalis bei perkeltų pareiškėją iš pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. kovo 22 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti: pateikti tinkamai pavadintą atskirąjį skundą, kuriame būtų tinkamai suformuluotas reikalavimas pagal ABTĮ 151 straipsnyje nurodytas sprendžiant atskiruosius skundus galimas priimti sprendimų rūšis; atskirajame skunde nurodyti visų proceso dalyvių duomenis.

2016 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti pareiškėjo raštai, kuriuose jis nurodė, kad papildo savo atskirąjį skundą, pavadina jį atskiruoju skundu bei prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį bei priimti jo skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. balandžio 12 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui vientisą ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas atskirojo skundo pagrindas ir dalykas.

2016 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti pareiškėjo atskirasis ir apeliacinis skundai, kuriuose pareiškėjas nurodo, jog pageidauja būti perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

II. Pareiškėjas K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo skundą, perkeliant jį atlikti bausmę į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, panaikinti Marijampolės pataisos namų sprendimą ir Kalėjimų departamento sprendimą bei įpareigoti Marijampolės pataisos namus tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria pareiškėjo K. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį laikytas nepaduotu.

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas; 2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 5) ginčijami klausimai; 6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; 9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja; 11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas (ABTĮ 130 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas turi atitikti ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus; jeigu atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti atskirąjį skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsniu teismo nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Akcentuotina, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti atskirąjį skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad pernelyg formalus teisės normų, reglamentuojančių atskirojo skundo priėmimą, laikymasis nėra toleruotinas, nes asmens teisės turi būti ginamos realiai. Tai reiškia, kad smulkūs formalaus pobūdžio atskirojo skundo trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę apskųsti jo netenkinančią teismo nutartį.

Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, pateikė 2016 m. vasario 29 d. atskirąjį skundą (pareiškėjas jį įvardijo skundu), kuriame nurodė, kad anksčiau prašė ir dabar prašo teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. atskirajame skunde, kurį pats pareiškėjas pavadino skundu, nurodė, kad skundas teikiamas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. „nutarimo“, ir prašė jo skundą „teisinti“ teigiamai ir nešališkai (b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį pareiškėjo atskirąjį skundą, sprendė, kad atskirasis skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti: pateikti tinkamai pavadintą atskirąjį skundą, kuriame būtų tinkamai suformuluotas reikalavimas pagal ABTĮ 151 straipsnyje nurodytas sprendžiant atskiruosius skundus galimas priimti sprendimų rūšis; atskirajame skunde nurodyti visų proceso dalyvių duomenis (b. l. 50–51).

Nors 2016 m. vasario 29 atskirajame skunde, kurį pats pareiškėjas pavadino skundu, nebuvo suformuluotas joks prašymas dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, t. y. prašymas panaikinti, pakeisti nutartį ar pan., tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš šio atskirojo skundo turinio yra aišku, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2016 m. kovo 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo, kuris atitiko minimalius jam keliamus reikalavimus, trūkumams pašalinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, pateikė papildomus dokumentus, kuriuose jis nurodė, kad papildo savo atskirąjį skundą, pavadina jį atskiruoju skundu bei prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį bei priimti jo skundą (b. l. 55–56).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo (nėra) kliūčių priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties trūkumus ir vėliau nutardamas pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties laikyti nepaduotu, neteisingai taikė ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties tenkinamas iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties priimamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo prašymas patenkinti pareiškėjo skundą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šioje stadijoje negali būti tenkinamas. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dar net nėra priimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti.

Priimti pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė