54ca5dca-9c4e-4562-9666-21cdfcf26dd2 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-1133-125/2011                                                                                                      (Proceso Nr. 2-57-3-01509-2010-5)                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                               44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4;

                                                                                                     44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 99.5;                                                                 99.7; 99.10                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. L., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį atsakovui E. L.

     (E. L.) dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo sveikatos sužalojimui padarytÄ Å¾alÄ periodinėmis iÅ¡mokomis priteisiant iÅ¡ atsakovo kas mėnesį po 400 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo           100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2003-12-26, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas jÄ sumušė, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis II skyrius nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį.

Atsakovas dėl savo veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-09-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-839-27/2007 buvo pripažintas kaltu. IeÅ¡kovė nurodė, jog dėl jai sukelto sveikatos sutrikdymo ji negali susirasti darbo, yra praradusi galimybę gauti nuolatines pajamas, todėl teigia, kad atsakovas privalo jai kompensuoti 50 proc. netekto darbingumo, t. y. po 400 Lt kiekvienÄ mėnesį. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais jai padaryta neturtinė žala, nes ji buvo sumuÅ¡ta vieÅ¡oje vietoje, kentėjo didelius skausmus, prarado galimybę normaliai bendrauti, nebegali ne tik dirbti, bet ir gauti teisę vairuoti automobilį ar kitÄ transporto priemonę, todėl praÅ¡o priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Atsakovas apie ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį bei teismo posėdį informuotas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (b. l. 37, 56–57, 60–61), tačiau atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-12-26 Å¡eiminio konflikto metu atsakovas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas ieÅ¡kovei smÅ«gius į galvÄ , sukėlė ieÅ¡kovei sunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 14–16). 2010-08-02 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL–1929 nustatė ieÅ¡kovei centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinius, organinės asmenybės sutrikimus (b. l. 50–52) bei 2010-08-05 iÅ¡vada Nr. 1461 dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nustatė ieÅ¡kovei 50 proc. darbingumo lygį (b. l. 10).

IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo sveikatos sužalojimui padarytÄ Å¾alÄ , t. y. kompensuoti 50 proc. netekto darbingumo priteisiant iÅ¡ atsakovo periodines iÅ¡mokas kas mėnesį po 400 Lt. Taigi byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms (CK 6.246–6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Civilinės atsakomybės sÄ lyga yra bÅ«tinas priežasties ir pasekmių ryÅ¡ys.

Jis yra konkretus, egzistuoja objektyviai ir taikant atsakomybę turi bÅ«ti įrodytas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys – apkaltinamasis nuosprendis, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių duomenų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vados bei aktas (b. l. 4, 5, 6, 9, 10, 14–16,50–52) – patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryÅ¡iui, t. y. sumuÅ¡imui, ieÅ¡kovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys: jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Å iuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 str. 2 d.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei dėl sumuÅ¡imo ir atsakovo sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jai yra apribota galimybė gauti nuolatines pajamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ â€“ pajamas, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nėra įgijusi jokios specialybės, turi nedidelę darbo patirtį – 5 m. (b. l. 50) – konstatuotina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti periodinę iÅ¡mokÄ , siejamÄ su minimaliu darbo užmokesčiu, yra pagrįstas, todėl įvertinus tai, jog ieÅ¡kovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taip pat įvertinus Å¡iuo metu galiojantį minimalaus darbo užmokesčio dydį (800 Lt), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių iÅ¡mokų, mokamų nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki 2012-06-25 (b. l. 9), t. y. iki laikotarpio iki kada ieÅ¡kovei yra nustatytas darbingumo lygis (CPK 178 str., 185 str., CK 6.283 str. 1 d., 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2010-12-14, todėl atsižvelgiant į 2010 m. nustatytÄ mėnesio darbo dienų skaičių – 21,2 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. A1-694 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2010 metais patvirtinimo“) – ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo 2010-12-14 priteistina 226,44 Lt (400 Lt : 21,2 mėnesio darbo dienų skaičius x 12 gruodžio mėn. darbo dienų).

AnalogiÅ¡kai priteistini ir už 2011 m. liepos mėn., kadangi teismo sprendimo priėmimo diena 2011-07-15 – 188,70 Lt (400 Lt : 21,2 mėnesio darbo dienų skaičius x 10 liepos mėn. darbo dienų). IÅ¡ viso už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo iki sprendimo priėmimo dienos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 2 815,15 Lt (6 mėn. x 400 Lt + 226,44 Lt + 188,70 Lt), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2012-06-25 iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių iÅ¡mokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

 Taip pat ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui bÅ«dingas iÅ¡imtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nėra galimybių jÄ tiksliai apibrėžti, apčiuopti, rasti tikslų piniginį ekvivalentÄ .

Pagal savo pobÅ«dį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v.

UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“; bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ , tačiau priteistinas atlygintinas žalos dydis turi atitikti teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai. Kartu nustatant tokios žalos dydį, svarbu ir būtina vadovautis ne tik teisės normose, bet ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais bei atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus dydžius.

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kurio pasekmės yra tęstinės, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų ir ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, tačiau, kaip jau buvo minėta, vertinant priteistinÄ Å¾alos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kose bylose vidutinis priteistinas neturtinės žalos dydis yra 40 000 Lt.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pati ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies kalta dėl susidariusios situacijos, nes teismo nuosprendžiu nustatyta, jog ieÅ¡kovė iÅ¡provokavo atsakovo smurtinius veiksmus (b l. 15), iÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio II skyriaus akto nustatyta, kad ieÅ¡kovė nesutinka dalyvauti profesinėje reabilitacijoje (b. l. 51). Todėl atsižvelgiant į paminėtus duomenis, be to, įvertinus tai, kad nežinoma atsakovo turtinė padėtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitiktų protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str., 6.250 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo iki sprendimo priėmimo 2 815,15 Lt periodinė iÅ¡moka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2012-06-25 iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių iÅ¡mokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 str., 6.250 str., 6.283 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, 1 399 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos valstybei (CPK 96 str.,   99 str. 6 d.), taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinas 828 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d.     1 p., 85 str., 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei S. L. iÅ¡ atsakovo E. L. už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos –    2010-12-14 – iki sprendimo priėmimo – 2011-07-15 – 2 815,15 Lt periodinę iÅ¡mokÄ , nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2011-07-15, iki 2012-06-25 iÅ¡ atsakovo E. L. ieÅ¡kovei S. L. priteisti kas mėnesį po 400 Lt periodinę iÅ¡mokÄ , indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisti ieÅ¡kovei S. L. iÅ¡ atsakovo E. L. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. L. valstybei 1 399 Lt ieÅ¡kovės S. L. atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „Swedbank“, AB, įmokos kodu 5630.

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. L. 828 Lt žyminį mokestį valstybei. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Bronius Valius