54c8f41c-8249-4e6f-abfb-d812ca600b79 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-814-596/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02196-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija arba MGK) 2021 m. birželio 11 d. sprendimÄ Nr. S-76 (7-52/2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) 2021 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. (21.222)500-63 (toliau – ir VMI sprendimas);

3) atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo;

4) sumažinti pareiÅ¡kėjai paskirtÄ baudÄ 10 proc. PaaiÅ¡kina, kad nesutikdama su VMI sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo ir nesumažinti paskirtos baudos, kreipėsi į KomisijÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti VMI sprendimÄ . Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , nusprendė patvirtinti VMI sprendimÄ , todėl, nesutikdama su Komisijos ir VMI sprendimuose iÅ¡dėstytais argumentais, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama juos panaikinti.

Nurodo, kad Komisijos ir VMI pozicija yra grindžiama selektyviai pasirinktais įrodymais. Atkreipia dėmesį, jog neginčija to, jog delspinigių paskirtis yra kompensuoti valstybės nuostolius tuo atveju, kai pažeidžiant teisės aktus ar piktnaudžiaujant teise yra laiku nesumokami mokesčiai į valstybės biudžetÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 nebuvo pateikti įrodymai, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai netinkamai įvykdė jiems tenkančias mokestines prievoles, susijusias su pardavimo PVM įvykdymu.

Pažymi, kad tiek Komisija, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai faktiÅ¡kai PVM nemokėjo, nes deklaravo pirkimo PVM artimÄ pardavimo PVM arba grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM sumas. Taigi, nebuvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai neteisėtai ar nepagrįstai pasinaudojo teise įskaityti mokėtinÄ PVM iÅ¡ turimos PVM atskaitos (permokos). PareiÅ¡kėja cituoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 82 straipsnio nuostatas.

Pažymi, kad pagal 82 straipsnio 3 punktÄ , mokestinė prievolė gali bÅ«ti įvykdoma turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokestinei nepriemokai padengti. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjos kontrahentai pasinaudojo įstatymo suteikiama teise įskaityti mokėtinÄ pardavimo PVM iÅ¡ turimų mokesčių permokų. Pabrėžia, kad vadovaujantis MAÄ® 138 straipsniu, mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.

Taip pat MAÄ® 139 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamÄ mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc.

Å¡ios trÅ«kstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Pažymi, kad nei administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020, nei skundžiamame Komisijos sprendime nėra nei nurodomi nei pateikiami įrodymai, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai buvo nubausti dėl neteisėto (nepagrįsto) PVM įskaitymo bei ar jų atžvilgiu buvo atlikti mokestinės kontrolės veiksmai, kurie buvo pabaigti suraÅ¡ant patikrinimo aktÄ , kuriame bÅ«tų užfiksuoti mokestiniai pažeidimai ir priskaičiuojami papildomai mokėtini mokesčiai.

Pabrėžia, jog duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentų atliktas pardavimo PVM įskaitymas buvo neteisėtas, nėra. Be to VMI, veikdama kaip mokesčių administratorius, nepaneigė ir pareiÅ¡kėjos kontrahentų teisės į PVM ataskaitÄ iÅ¡ kurios ir buvo sudengtas mokėtinas PVM, pagal pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Akcentuoja, jog aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos kontrahentai nebuvo skolingi valstybės biudžetui patvirtina ir tai, jog daliai kontrahentų yra iÅ¡keltos bankroto bylos, o VMI, atstovaudama valstybės interesus, nėra pareiÅ¡kusi kreditorinių reikalavimų arba jų dydis yra minimalus ir nesusijęs su PVM prievolių įvykdymu.

Atsižvelgdama į tai, kad paminėtos aplinkybės dėl MAÄ® įtvirtintų senaties terminų yra įgavusios teisinį stabilumÄ ir nesant prieÅ¡ingų įrodymų mano, jog yra privaloma vadovautis tuo faktu, kad pareiÅ¡kėjos kontrahentai tinkamai įvykdė jiems tenkančias mokestines prievoles susijusias su pardavimo PVM. Taigi, Komisijos teiginiai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju delspinigiai kompensuoja biudžeto patirtus nuostolius, kadangi pareiÅ¡kėja nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetÄ yra nepagrįsti.

Taip yra dėl to, kad administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė į PVM ataskaitÄ , tačiau, kaip jau buvo minėta, nėra paneigta ar nuginčyta ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai įvykdė mokestinę prievolę – sumokėti pardavimo PVM. Dėl Å¡ių priežasčių valstybė ne tik kad nepatyrė nuostolio, bet ir nepagrįstai praturtėjo, kadangi pažeidžiant PVM neutralumo principÄ neva neįvykusios Å«kinės operacijos buvo apmokestintos du kartus.

Teigia, kad remiantis LVAT praktika, nagrinėjant mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, vadovaujamasi ne tik MAÄ® įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijais. ReikÅ¡mingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimÄ , pripažįstama ir mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas, paties mokesčių mokėtojo elgesys.

Taigi, nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti aplinkybę, kad dėl konstatuotų pareiÅ¡kėjos padarytų veiksmų valstybės biudžetas nenukentėjo, kadangi papildomai mokėtini mokesčiai pareiÅ¡kėjai buvo priskaičiuoti už tai, kad nepagrįstai buvo pasinaudota teise į PVM atskaitÄ , tačiau svarbu tai, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai įvykdė prievoles, susijusias su pardavimo PVM. Kitaip tariant pareiÅ¡kėjai nepagrįstai pasinaudojus PVM atskaitos teise, nuo ginčo prekių ar paslaugų pardavimo PVM į valstybės biudžetÄ buvo sumokėtas, o Å¡ios aplinkybės minimalizuoja pareiÅ¡kėjos veiksmų pavojingumÄ .

PareiÅ¡kėja cituoja LVAT praktikÄ , susijusiÄ su mokesčių administratoriaus tinkamu jo kompetencijai priskiriamų funkcijų atlikimu, nepažeidžiant mokesčių mokėtojo teisių, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarime iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , susijusiÄ su precedentų, kaip vienodos teismų praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo, svarba. Akcentuoja ir tai, kad MAÄ® 100 straipsnis yra speciali norma, skirta spręsti atleidimo nuo delspinigių klausimÄ , todėl ji negali bÅ«ti suprieÅ¡inama su MAÄ® 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų (teisingumo, privalomumo) principų taikymo mokestiniuose santykiuose.

Tam, kad bÅ«tų užtikrinamas mokesčių mokėjimas į valstybės biudžetÄ , yra svarbus mokesčių administratoriaus vaidmuo, nes MAÄ® 8 straipsnyje įtvirtinta teisingumo ir visuotinio privalomumo principo nuostata įpareigoja mokesčių administratorių užtikrinti efektyvų mokesčių administravimÄ , vadovaujantis teisingumu ir protingumu pagrįstais kriterijais. Å iuo atveju siekti teisingumo reiÅ¡kia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų pusių interesus ir pareigas, t. y. mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigÄ skatinti savanoriÅ¡kÄ mokesčių mokėjimÄ .

Protingumo kriterijus reikalauja, kad mokesčių administratorius elgtųsi atidžiai, teisingai ir sÄ Å¾iningai, taikydamas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus, atsižvelgtų į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. VMI priimant sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo priskaičiuota beveik du su puse milijono eurų delspinigių t. y. daugiau nei 37 proc. visos mokestinės nepriemokos, Å¡iai dienai delspinigių suma yra tik iÅ¡augusi dėl daugiau nei metus trukusio mokestinio ginčo ir sudaro beveik pusę priskaičiuotų papildomai mokėtinų mokesčių, dėl ko jie atliks baudimo funkcijÄ ir bus pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės. Pažymi, kad delspinigiai savo esme negali atlikti baudimo funkcijos, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeidžiamas non bis in idem ir proporcingumo principai.

Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika nurodo, kad sankcijų griežtumas turi bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui. Pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimus į nuosavybę nukreiptos priemonės turi iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta.

Neproporcingos sankcijos savaime yra nepagrįsta ir pernelyg didelė naÅ¡ta nubaustajam. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pažymi, jog nagrinėjamu atveju 50 proc. dydžio delspinigių suma, sudaranti 3 mln. eurų, laikytina neproporcingai didele ir pažeidžianti pareiÅ¡kėjos teises. Proporcingumo aspektu vertinant pareiÅ¡kėjos turtinę padėtį skirtų delspinigių ir baudos bendros sumos kontekste, bÅ«tina atsižvelgti ir į Å¡iandieninę verslo bei pareiÅ¡kėjos situacijÄ . Nagrinėjamu atveju, delspinigių dydžio suma gali turėti ir lemiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjos veiklos tęstinumui, kas taip pat bÅ«tų kaip papildoma priverstinio poveikio priemonė.

Teigia, jog pareiÅ¡kėja Å¡iuo skundu nekvestionuoja LVAT užbaigto mokestinio ginčo baigties ir to, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti jam tenkančius mokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ , o to nepadarius turi priimti visas iÅ¡ to kylančias pasekmes, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad delspinigiai, kurie anot LVAT praktikos negali atlikti baudimo funkcijos, Å¡iuo atveju sudaro daugiau nei 50 proc. mokėtinų mokesčių sumos ir yra didesni už paskirtÄ baudÄ , todėl mano, jog Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių.

Nesutinka su Komisijos pozicija, jog mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo paskirtos baudos, esant MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, bet įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos baudos dydis negali bÅ«ti mažinamas. PaaiÅ¡kina, kad administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 nagrinėtame mokestiniame ginče pareiÅ¡kėja niekada nekvestionavo paskirtos baudos dydžio, kadangi buvo nesutinkama su papildomai priskaičiuotais mokėtinais mokesčiais, todėl minėtoje administracinėje byloje buvo siekiama iÅ¡ esmės nuginčyti VMI parengtÄ patikrinimo aktÄ ir jame priskaičiuotus papildomai mokėtinus mokesčius, taigi siekiant nuoseklumo buvo koncentruojamasi į nustatytų pažeidimų paneigimÄ .

Teigia, kad tiek VMI, tiek MGK klaidinančiai nurodo, jog nėra teisinio pagrindo, pasibaigus mokestiniam ginčui, sumažinti pareiškėjai paskirtos baudos dydį. Atkreipia dėmesį, kad VMI oficialiame puslapyje nurodoma, jog mokesčių mokėtojas nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų gali būti atleidžiamas jo prašymu arba VMI iniciatyva (nesant mokesčių mokėtojo prašymo):

1) mokestinio patikrinimo rezultatų tvirtinimo metu;

2) nagrinėjant mokestinį ginÄÄ ;

3) atliekant atskirÄ atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palÅ«kanų procedÅ«rÄ . Pažymi, jog tas pats yra nurodoma ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palÅ«kanų taisyklių, patvirtintų VMI virÅ¡ininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (toliau - ir Taisyklės) 8 punkte, o tai tik patvirtina, jog yra teisinės galimybės sumažinti pareiÅ¡kėjai paskirtÄ baudos dydį, juo labiau kai pareiÅ¡kėja praÅ¡o ne visiÅ¡kai atleisti nuo baudos sumokėjimo, o tik sumažinti jos dydį.

Pažymi, kad vertinant, ar valstybės biudžetas nukentėjo dėl galimai pareiÅ¡kėjos nepagrįstai atliktos PVM atskaitos, bÅ«tina įvertinti tai, kad mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo metu buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai įvykdė jiems tenkančias PVM prievoles, t. y. sumokėjo pardavimo PVM į valstybes biudžetÄ , o tai sumažina mokesčių mokėtojo atliktų veiksmų pavojingumÄ bei daromÄ neigiamÄ poveikį. Be to, tiek VMI, tiek Komisija nustatė, jog pareiÅ¡kėja mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o dalies dokumentų nepateikė pasinaudodama jai įstatymų suteikiamomis galimybėmis neduoti parodymų prieÅ¡ save.

Cituoja LVAT praktikÄ , susijusiÄ su baudos dydžio nustatymu bei pažymi, kad baudos dydžio vidurkis (30 proc.), gali bÅ«ti skiriamas esant tiek mokesčių mokėtojo kaltę sunkinančių, tiek lengvinančių aplinkybių arba nesant nei vienų, nei kitų aplinkybių. Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu neteikė paaiÅ¡kinimų ir dokumentų dėl kelių priežasčių:

1) dalis dokumentų buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliktos kratos metu ir šie dokumentai kartu su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga yra perduoti teismui teisminiam bylos nagrinėjimui;

2) dalis dokumentų buvo pas buhalterinę apskaitÄ vedusiÄ Ä¯monę, kuri atsisakė pateikti dokumentus dėl nesumokėtos skolos už teikiamas paslaugas;

3) pareiÅ¡kėja pasinaudojo įstatymų suteikiama teise neduoti parodymų prieÅ¡ save, kadangi tiek pareiÅ¡kėjos, tiek jos vadovo atžvilgiu dėl tų pačių priežasčių yra atliekamas ir ikiteisminis tyrimas. PareiÅ¡kėjos teigimu, VMI pozicija dėl specialiųjų metodų, kaip sunkinančios aplinkybės, kvalifikavimo nėra objektyvi ginčo situacijoje, kai siekiama mokėtojui pritaikyti griežtesnę atsakomybę, nei turi bÅ«ti taikoma pagal iki Å¡iol nusistovėjusiÄ teismų (ir pačių mokestį apskaičiuojančių bei mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų) praktikÄ .

Nurodo, kad Komisijos pasvarstymai apie alternatyvų nusistovėjusiam mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principų taikymÄ pasisakant, dėl ko naudojant specialiuosius mokesčio apskaičiavimo metodus bauda visgi turėtų bÅ«ti didinama LVAT praktikos pagrindu yra nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimams. Apibendrindama pažymi, jog MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratoriaus, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir minėtais teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti paskirtÄ baudÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad 2021 m. sausio 18 d. pareiÅ¡kėja VMI pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo ir paskirtos baudos sumažinimo, tačiau nenustačius įstatyme nustatytų pagrindų (taip pat įvertinus galimybę atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo remiantis teisingumo ir protingumo principais), pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Komisijai, tačiau Komisija patvirtino VMI sprendimÄ . Nurodo, kad sutinka su Komisijos teiginiais, jog pareiÅ¡kėjos argumentai dėl kontrahentų įvykdytų prievolių PVM srityje nėra pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, jos kontrahentai faktiÅ¡kai PVM nemokėjo, nes deklaravo pirkimo PVM artimÄ pardavimo PVM arba grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM sumas (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (Å¡i įmonė taip pat nepateikė PVM deklaracijų už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 8 d.), UAB (duomenys neskelbtini) (nemokėjo, nes buvo atlikti įskaitymai iÅ¡ PVM skirtumų); mokesčių administratoriui nebuvo pateikti pareiÅ¡kėjos kontrahentų dokumentai, todėl mokesčių administratorius neturėjo galimybės įvertinti deklaruotų sumų teisingumo bei atskaitytų pirkimo PVM sumų pagrįstumo.

UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo medžiagų, reikalingų baldams gaminti, įsigijimÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau minėtos įmonės, kaip buvo nustatyta patikrinimo metu, neturėjo piniginių lėšų didelių kiekių medžiagų įsigijimui, jų vadovai –(duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių įformintų sandorių metu Lietuvos Respublikoje nebuvo, minėtos įmonės neturėjo patalpų medžiagoms laikyti ir saugoti, pastarosioms trims bendrovėms buvo iÅ¡keltos bankroto bylos, įmonių atsakingi asmenys nebuvo surasti, turtas ir apskaitos dokumentai bankroto administratoriams neperduoti.

Taigi, pareiÅ¡kėjai laiku nesumokėjus priklausančių mokesčių, valstybės biudžetas patyrė žalÄ . Remdamasi Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimu atsakovė pažymi, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigÄ sÄ Å¾iningai mokėti mokesčius. Mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai įtvirtinti MAĮ 7 ir 8 straipsniuose, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys, todėl minėtus principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta. Nurodo, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį bei laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Mokesčiai yra sudėtinė valstybės biudžeto dalis, nukreipta į visuomenės interesų tenkinimÄ . Laiku nesumokėjus mokesčių valstybei kyla finansinių problemų, todėl mokesčių mokėtojui atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstÄ laikotarpį atitinkamÄ sumÄ â€“ delspinigius ir kompensuoti valstybei žalÄ už tai, kad ji tam tikrÄ laikotarpį biudžete neturėjo lėšų, kurios jai teisėtai priklausė. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjÄ reikėtų atleisti nuo pagal mokesčių įstatymus apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog jai apskaičiuota delspinigių suma sudaro daugiau nei 50 proc. mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos mokėtinų mokesčių sumos yra neproporcingas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju santykinai didelės PVM delspinigių sumos pareiškėjai apskaičiuotos dėl jos pačios pasirinkto prieš tai paminėto elgesio modelio – pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo priklausančios sumokėti PVM sumos, nesutikdama su mokesčių administratoriumi, skundė pastarojo sprendimus – dėl to mokesčių nesumokėjimu biudžetui padaryta žala išaugo.

Atkreipia dėmesį, kad remiantis MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas. Jie skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o pareiškėja šiomis sumomis disponavo nepagrįstai. VMI vertinimu, delspinigių dydis nelaikytinas pareiškėjos atžvilgiu taikoma nebūtina ir neadekvačia, t. y. neproporcinga priemone, todėl nėra pagrindo jos mažinti ir pripažinti, kad pareiškėja turėtų būti atleista nuo įstatyme nustatytų mokėjimų, kurie nustatyti pareiškėjai nesilaikant mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

KritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad yra pagrindas sumažinti jai paskirtÄ baudÄ iÅ¡ esmės dėl to, jog ji bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o dalies dokumentų nepateikė pasinaudodama jai įstatymų suteikiamomis galimybėmis neduoti parodymų prie save. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai buvo paskirta 35 proc. (1 862 257 Eur) bauda, kuri taip pat buvo patvirtinta ir LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Skirdamas baudÄ mokesčių administratorius atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (pareiÅ¡kėja iÅ¡ dalies bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pateikė dalį turimų dokumentų) ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl buvo taikytos MAÄ® 69 straipsnio nuostatos, apskaitė juridines galios neturinčius dokumentus, dėl tyčinių veiksmų ar neveikimo padarė didelę žalÄ valstybės biudžetui, kuri virÅ¡ijo 500 bazinių socialinių iÅ¡mokų).

Atsakovė sutinka su Komisija, jog pareiÅ¡kėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta, o paskirtos baudos dydis patvirtintas įsiteisėjusia LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Pažymi, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo paskirtos baudos, esant MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, bet įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos baudos dydis negali bÅ«ti mažinamas (tokia galimybė nėra numatyta MAÄ®), todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas sumažinti PVM baudÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

Apibendrindama atsakovė nurodo, kad Komisija nuodugniai bei visapusiÅ¡kai įvertino visus skundo argumentus bei bylos medžiagÄ , tinkamai iÅ¡analizavo bei taikė teismų praktikÄ ir teisės aktus, taigi priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teisės aktais sprendimÄ , todėl naikinti Komisijos ir VMI sprendimus nėra pagrindo. Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį buvo praneÅ¡ta tinkamai, nedalyvavo. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo ir paskirtos baudos sumažinimo, bei Komisijos sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundas dėl VMI sprendimo panaikinimo buvo netenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

IÅ¡ į administracinę bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat MGK bylos Nr. 7-52/2021 medžiaga nustatyta, kad VMI atliko pareiÅ¡kėjos PVM už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ ir 2018 m. birželio 29 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32) FR0680-271 (toliau – Patikrinimo aktas). VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299, patvirtino Patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti 6 517 901,36 Eur PVM, 2 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir 1 862 257 Eur PVM baudÄ .

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su minėtu VMI sprendimu, pateikė Komisijai skundÄ , tačiau Komisija patvirtino VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, pareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniams teismui pateikė skundÄ , kuris 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 taip pat pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. PareiÅ¡kėja pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau jis LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 buvo atmestas.

PareiÅ¡kėja VMI 2021 m. sausio 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo ir paskirtos baudos sumažinimo, tačiau nenustačius įstatyme nustatytų pagrindų (taip pat įvertinus galimybę atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo remiantis teisingumo ir protingumo principais), VMI pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino. Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiÅ¡kėja 2021 m. balandžio 6 d. pateikė skundÄ dėl VMI sprendimo Komisijai, kuri 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. S-76 (7-52/2021) ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo“, VMI sprendimÄ patvirtino ir neatleido pareiÅ¡kėjos nuo 2 835 125,75 Eur PVM delspinigių mokėjimo.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas MAÄ® ir Taisyklėse. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas bei LVAT, yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du yra pažeidžiami mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ , LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-2255/11).

MAÄ® 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį mokesčių administratoriui atsiranda pareiga skaičiuoti mokesčių mokėtojui delspinigius.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog yra pagrindas atleisti jÄ nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, nes reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta.. Teigia, kad administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 nebuvo paneigta ar nuginčyta ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai įvykdė mokestinę prievolę – sumokėti pardavimo PVM. Dėl Å¡ių priežasčių valstybė ne tik kad nepatyrė nuostolio, bet ir nepagrįstai praturtėjo, kadangi pažeidžiant PVM neutralumo principÄ neva neįvykusios Å«kinės operacijos buvo apmokestintos du kartus.

Be to, priskaičiuota daugiau nei 37 proc. visos mokestinės nepriemokos, Å¡iai dienai delspinigių suma yra tik iÅ¡augusi ir sudaro beveik pusę priskaičiuotų papildomai mokėtinų mokesčių dėl ko jie atliks baudimo funkcijÄ ir bus pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės. Atleidimo nuo delspinigių tvarkÄ reglamentuoja MAÄ® 100 straipsnis ir Taisyklės. Remiantis MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies (atitinkamai ir Taisyklių 7 punkto) nuostatomis, mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, kai yra MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, t. y.

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais; kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ â€“ netikslinga iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio nepriemokÄ , kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.

Pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. LVAT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant, ar taikyti šį atleidimo pagrindÄ , yra reikÅ¡minga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios iÅ¡raiÅ¡ka yra nepakankamas atidumas, rÅ«pestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iÅ¡ veikiančio asmens konkrečiomis sÄ lygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks bÅ«ti konkrečioje situacijoje, negali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės (delspinigių), nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (žr., pvz., 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-81-261/2015).

MAÄ® prasme pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai (MAĮ 138 straipsnis). Kiekvieno mokesčių mokėtojo atsakomybė yra individuali ir taikoma atsižvelgiant į konkrečiu atveju atsakomybėn traukiamo, o ne į kito mokesčių mokėtojo padarytÄ pažeidimÄ ar jam taikomus mokestinių sankcijų dydžius (LVAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1034/2011). Tiek Komisijos, tiek ir atsakovės sprendimuose, konstatuota, kad pareiÅ¡kėja apskaitoje fiksavo realiai neįvykusias operacijas.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjos, kaip rÅ«pestingo ir atsakingo mokesčių mokėtojo, veiksmai, neatitiko Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų, nes mokestinės prievolės PVM srityje nebuvo atliktos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. PareiÅ¡kėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta ir už tai paskirta bauda įsiteisėjusia LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. PareiÅ¡kėja nei atsakovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų konstatuoti, jog ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo deklaruoti teisingas PVM sumas ar laiku sumokėti, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovė pagrįstai atsisakė atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs LVAT, MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atleidimo pagrindas yra sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir Å¡ių aplinkybių poveikio pasekoje atsiradę padariniai, kuriems negalėjo daryti įtakos mokesčių mokėtojas. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis.

Tačiau žmogaus poveikis mokesčių mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio jis negali iÅ¡vengti, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15 -141/2005, 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-941/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų apie minėtų aplinkybių buvimÄ , todėl ji negali bÅ«ti atleista nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, kai nepadaroma žala biudžetui. PraÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 6 517 901,36 Eur PVM suma už mokestinį laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nesumokėjus Å¡ios sumos į biudžetÄ , valstybės biudžetui buvo padaryta žala, o pareiÅ¡kėja Å¡ia suma disponavo nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo taikyti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėja mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo ar dėl mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos, nenustatyta, todėl MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindas nagrinėjamu atveju taip pat negali bÅ«ti taikomas. Paminėtina, jog vadovaujantis MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Taisyklių 7.3 papunkčiu, mokesčių mokėtojas - fizinis asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , pareiÅ¡kėjai, kaip juridiniam asmeniui, minėtos atleidimo nuo delspinigių nuostatos netaikytinos.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atleisti jÄ nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad nors MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, dėl kurių mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleistas nuo delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo, vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų praÅ¡ymus, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad, sprendžiant mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių klausimus, turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo suformuotÄ doktrinÄ dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus. Kaip pagrįstai pažymėjo VMI atsiliepime, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjÄ reiktų atleisti nuo pagal mokesčių įstatymus apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Kaip matyti iÅ¡ VMI sprendimo turinio, atsakovė objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes bei galimybę atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo remiantis protingumo ir teisingumo principais, tačiau tokio pagrindo nenustatė. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir LVAT mokestiniuose ginčuose formuojama administracinių teismų praktika bei vertinant bylos aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovė nagrinėdama mokestinį ginÄÄ bÅ«tų vilkinusi procesÄ ar atlikusi kitokius neteisėtus veiksmus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ir Komisija pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo jai apskaičiuotų delspinigių.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja neapskaičiavusi ir nesumokėjusi jai priklausančių mokėti mokesčių, pradėdama mokestinį ginÄÄ Å¾inojo ar galėjo žinoti, kad remiantis MAÄ® 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, delspinigiai, netenkinus mokesčių mokėtojo skundo, skaičiuojami už visÄ mokestinio ginčo laikotarpį. Atsižvelgdama į tai atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai pasisakė, kad pareiÅ¡kėja, pasirinkusi ginčyti VMI sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299, turėjo įvertinti aplinkybę, jog pagal MAÄ® 110 straipsnio 1 dalies nuostatas skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau tai nėra kliÅ«tis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas MAÄ® 95 straipsnyje (nagrinėjamu atveju delspinigių skaičiavimas), arba pagrindas jas naikinti, todėl delspinigiai už ne laiku sumokėtÄ mokestį yra skaičiuojami.

Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl delspinigių dydžio proporcingumo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad yra pagrindas sumažinti jai paskirtÄ baudÄ iÅ¡ esmės dėl to, jog bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, be kita ko, teigdama, kad dalies dokumentų nepateikė dėl susiklosčiusių aplinkybių ir pasinaudodama jai įstatymų suteikta teise neduoti parodymų prieÅ¡ save. Bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. sausio 8 d. ir baigtas 2018 m. birželio 28 d., t. y. truko 2,5 metų.

Mokestinis patikrinimas buvo tęstas ir stabdytas kelis kartus dėl pareiškėjai duotų mokesčių administratoriaus nurodymų vykdymo: tęstas nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., tęstas nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 11 d., stabdytas nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. kovo 8 d., stabdytas nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., stabdytas nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. sausio 4 d., tęstas nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., t. y. iš viso patikrinimas tęstas apie 0,5 metų ir buvo sustabdytas apie 1,5 metų dėl to, kad pareiškėja patikrinimui išvis neteikė arba teikė dalimis buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus.

PareiÅ¡kėja nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, neteikė buhalterinės apskaitos registrų ir dokumentų ir tuo trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas - patikrinti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumÄ . LVAT, nagrinėdamas bylas dėl mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų, laikosi pozicijos, kad atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo. ReikÅ¡mingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimÄ , LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas, paties mokėtojo elgesys kontrolės veiksmų metu ar po jų.

Ginčo atveju nebuvo nustatyti mokesčių administratoriaus netinkamai atlikti veiksmai ar kontrolės veiksmų vilkinimas. Atsakovė, skirdama pareiÅ¡kėjai baudÄ , vertindama baudos mažinimo ar didinimo pagrindus, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ dalies bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir pateikė dalį turimų dokumentų), taip pat patikrinimo metu nustatytas sunkinančias aplinkybes (pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, apskaitė juridinės galios neturinčius dokumentus, dėl tyčinių veiksmų ar neveikimo padarė didelę žalÄ valstybės biudžetui, kuri virÅ¡ijo 500 bazinių socialinių iÅ¡mokų (anksčiau MGL)).

PareiÅ¡kėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta, o paskirtos baudos dydis patvirtintas įsiteisėjusia LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje eA-2271-556/2020. Atsižvelgiant į su pareiÅ¡kėja susijusių aplinkybių visumÄ , bei į tai, jog pareiÅ¡kėjai paskirta 35 proc. bauda yra patvirtinta ir LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-2271-556/2020, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl baudos sumažinimo.

Teismas, įvertinęs visas nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti ir panaikinti skundžiamus Komisijos ir VMI sprendimus remiantis pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais. Teismo įsitikinimu, ginčijamas VMI sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu. Sprendime atsakovė detaliai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir paskirtos baudos sumažinimo, t. y. vadovaudamasi aktualių nurodytų teisės aktų nuostatomis įvardijo, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

Komisijos sprendime atsakyta į pareiÅ¡kėjos pateiktus argumentus, atskleista ginčo esmė, o iÅ¡ sprendimo argumentacijos yra pakankamai aiÅ¡kus jo priėmimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimų dėl VMI ir Komisijos sprendimų panaikinimo nėra pagrindo, todėl Å¡ie reikalavimai netenkintini. Netenkinus Å¡ių skundo reikalavimų, netenkinami ir iÅ¡vestiniai pareiÅ¡kėjos reikalavimai atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių sumokėjimo ir sumažinti paskirtÄ baudÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė