Legislator Case Law & Legislation
54c71801-e80e-47c5-a3d7-2c87e9aff1d4 AI generated

54c71801-e80e-47c5-a3d7-2c87e9aff1d4 · Regionų administracinis teismas

Case Number 54c71801-e80e-47c5-a3d7-2c87e9aff1d4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1110-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02259-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 14 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. (R. M.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

54c71801-e80e-47c5-a3d7-2c87e9aff1d4 · Regionų administracinis teismas: To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1110-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02259-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 14 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. (R. M.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-12-16 iki skundo padavimo dienos (2017-12-19) jis negalėjo susiraÅ¡inėti su savo draugais, esančiais įkalinimo įstaigose, bendrauti ir palaikyti ryÅ¡ius, dėl to patyrė daug neigiamų emocijų ir iÅ¡gyvenimų.PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (9, 21, 24 b. l.).

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (21 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (16-19 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-12-28 iki 2018-01-11, jo statusas buvo suimtasis. Suimtųjų teisė susiraÅ¡inėti numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, kurio 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų.

Tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiškų gavimo dienos. Suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams. Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Atsakovas, remdamasis nurodytu straipsniu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių VII skyriumi, nedraudžia suimtiems asmenims susirašinėti su giminaičiais ar kitais asmenimis.

Minėtų teisės aktų nuostatos popierinių laiškų skaičiaus neriboja, juos galima siųsti kasdien, tačiau numato galimybę suimtųjų gaunamus ir siunčiamus laiškus tikrinti. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir skundais dėl susirašinėjimo draudimo nesikreipė. Iš suimtojo R. M. gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI metu susirašinėjimo teise naudojosi ir gavo / siuntė laiškus ne tik laisvėje esantiems asmenims, bet ir į kitas laisvės atėmimo vietas.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių TI pareiÅ¡kėjui bendravimo galimybės laiÅ¡kais nebuvo apribotos, jam nebuvo sudarytos prastesnės sÄ lygos, nei kitiems suimtiesiems.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas R. M. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta susiraÅ¡inėjimo teisė su draugais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Suimtųjų teisę susiraÅ¡inėti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 16 straipsnis (ginčui aktuali Å¡io straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) numatė, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų; tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo dienos; suimtųjų gaunami ir siunčiami laiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali bÅ«ti tikrinami, kad bÅ«tų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiÅ¡kų iÅ¡siuntimas ir įteikimas; <.......>; suimtųjų susiraÅ¡inėjimas su gynėjais netikrinamas ir nestabdomas; siunčiamų laiÅ¡kų paÅ¡to iÅ¡laidas apmoka patys suimtieji, jeigu suimtasis pageidauja susiraÅ¡inėti su savo gynėju, bet asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų vokams, paÅ¡to ženklams, raÅ¡ymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų praÅ¡o, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprÅ«pinti jais suimtÄ jį iÅ¡ Å¡ios įstaigos lėšų.Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 36 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) numatyta, kad laiÅ¡kus suimtieji įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams, laiÅ¡kai, ant kurių nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė arba nurodytas kito asmens vardas ir pavardė, taip pat laiÅ¡kai, kurių iÅ¡siuntimas laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas, nepriimami; laikinai sustabdžius suimtojo laiÅ¡kų iÅ¡siuntimÄ ir įteikimÄ , suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus saugo tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgaliotas darbuotojas; suimtųjų iÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitÄ tam skirtose kortelėse (6 priedas) atlieka laiÅ¡kų apskaitos darbuotojas, suimtÄ jį paleidžiant iÅ¡ tardymo izoliatoriaus ar perkeliant į kitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigÄ , Å¡iame punkte nurodyta kortelė įsegama į suimtojo asmens bylÄ .IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjas R.

M. Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2016-12-28 iki 2018-01-11 (12 b. l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjas turėjo suimtojo statusÄ , taigi jis, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsniu, turėjo teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, o tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus turėjo jam įteikti, taip pat jo įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siųsti adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo dienos.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo kokiems konkretiems asmenims, kurie buvo laikomi įkalinimo įstaigose ir su kuriais jis norėjo susiraÅ¡inėti, jis buvo parašęs laiÅ¡kus, įteikęs juos Å iaulių TI administracijai, kada tai buvo padaryta, o pastaroji atsisakė juos iÅ¡siųsti. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktos Suimtojo (nuteistojo) iÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitos kortelės matosi, kad per skundžiamÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas susiraÅ¡inėjo su įvairiais asmenimis, tame tarpe ir su esančiais laisvės atėmimo vietose (LukiÅ¡kių TI-K, PravieniÅ¡kių PN-AK ir kt.), o su praÅ¡ymais ar skundais dėl susiraÅ¡inėjimo draudimo į Å iaulių TI direktorių nesikreipė (13, 14-15 b. l.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi abstrakčiai, dėl negalėjimo susiraÅ¡inėti su draugais fakto, nurodo, kad negalėdamas palaikyti ryšį patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, tačiau iÅ¡ pateiktų dokumentų matosi, kad su draugais jis susiraÅ¡inėjo ir galimybę palaikyti socialinius ryÅ¡ius turėjo. PareiÅ¡kėjui nepateikus ir byloje nesant konkrečių duomenų apie draudimÄ susiraÅ¡inėti su konkrečiais asmenimis, teismas neturi galimybės spręsti, ar pareiÅ¡kėjui iÅ¡ tiesų buvo neleidžiama susiraÅ¡inėti ir ar pagrįstai tai buvo padaryta, t.y. neturi galimybės vertinti, ar atsakovo veiksmai buvo neteisėti, atlikti pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sÄ lygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė