2022-03-30 Nr. CB-2828-2-69-3-11315-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1447

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11315-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 9 d. paduotu atsakovo V. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas V. R. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei bei atsakovui I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Z. R., J. M., G. C., Ž. C., A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreditoriai A. J., S. G.. Kasacinis skundas paduodamas, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas prijungti prie bylos naujus įrodymus, pažeidė CPK 314 straipsnyje įtvirtintą proceso teisės normą, kas lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo, paremto melagingais ieškovės paaiškinimais, priėmimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti atsakovo procesinio elgesio nesąžiningu dėl tokių įrodymų vėlesnio pateikimo, nes jis jų neturėjo tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 bei 2020 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, remiantis kuria tuo atveju, kai, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, laikytina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atsakovo manymu, teismai visiškai neatsižvelgė į sudarytų sandorių visumą, kuri patvirtina ginčijamo sandorio apsimestinumo faktą, tai pat itin formaliai vertino ginčijamą sandorį. Sudarytų sandorių visuma patvirtina, kad turtas buvo sutuoktinių bendra nuosavybė, kurią jie sukūrė bendromis lėšomis ir darbu, kuri buvo parduota šeimos draugams ir iš šeimos draugų įgyta atgal ieškovės sūnaus vardu, o vėliau – padovanota ieškovei. Be to, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo priešieškinio reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu bei, nurodęs, kad atsakovas neįrodė, jog turtas buvo iš esmės pagerintas, nesprendė klausimo dėl kompensacijos priteisimo CK 3.98 straipsnio pagrindu. Teismai netinkamai taikė senaties terminą, jo pradžios nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai pripažino, kad atsakovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovo teisės buvo pažeistos tuo momentu, kai ieškovė pareiškė nebepripažįstanti sandorių apsimestinumo, t.y. tol, kol ieškovė tikruoju ginčo turto savininku laikė savo sutuoktinį ir šalys laikėsi tikrojo (apsimestiniu sandoriu pridengto) sandorio sąlygų, atsakovui nebuvo pagrindo manyti, kad jos teisės kaip nors pažeidžiamos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė