2024-07-24 Nr. AB-11153-3-61-3-01588-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-460-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01588-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratoka“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratoka“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ratoka“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) Architektūros skyriaus vedėjos 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemoje „Infostatyba“ dėl atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir daugiabutis gyvenamasis namas), statybos projektui (toliau – ir 2024 m. kovo 20 d. Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 14 d. prašymą Nr. LN-I240314135118901 išduoti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektui; 3) panaikinti Administracijos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. A51-52915/24(3.3.15.4E-PAS) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimas) stabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo daugiabučio gyvenamojo namo statybai procedūras; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 311 853,93 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat 1 558,33 Eur nuostolių (bankui mokamos 5,5 proc. dydžio palūkanos už paskolą) nuo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo iki statybą leidžiančio dokumento daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektui išdavimo; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo momento; 6) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje administracinėje byloje – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo neatlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas) detaliojo plano rengimo ir paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Pareiškėjas grindė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tuo, kad atsakovas inicijavo Žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūras, kurias įgyvendinus būtų neįmanoma įgyvendinti pareiškėjui palankus teismo sprendimą.

Kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas pateikė teismui Administracijos 2024 m. gegužės 13 d. raštą Nr. A51-70684/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas nurodė, kad, atsakovui parengus detalųjį planą, neliktų ginčo dalyko, nes, remiantis naujais detaliojo plano sprendiniais, nebūtų galimybės išduoti statybą leidžiančio dokumento, atsakovas galėtų nevaržomai įgyvendinti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, dėl kurių inicijavimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų stabdymo šiuo metu vyksta ginčas, o, paėmus Žemės sklypą visuomenės poreikiams, pareiškėjui mokama kompensacija būtų dirbtinai sumažinta.

Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimai sukelia didelio masto neigiamas pasekmes – uždraudžia įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę būti statytoju, uždraudžia įgyti nuosavybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 dalies pagrindu – sukuriant nekilnojamąjį daiktą – daugiabutį gyvenamąjį namą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais atsakovas pažeidė materialinės ir proceso teisės nuostatas, be kita ko, 2024 m. balandžio 10 d.

Sprendimas yra grindžiamas išimtinai atsakovo nuomone, o ne teisiniu pagrindu, todėl pareiškėjas įrodė, jog jis prima facie turi teisinį ir faktinį pagrindą prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, patvirtinus detalųjį planą, atsakovui atsirastų teisinis pagrindas kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ir inicijuoti Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, o tokiu atveju palankus teismo sprendimas tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovo sprendimų panaikinimo nebeturėtų prasmės pareiškėjui, kadangi jis apskritai netektų nuosavybės teisės į Žemės sklypą.

Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė netenkinti prašymo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas joks reikalavimas, susijęs su Žemės sklypo detaliojo plano rengimo ar Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų teisėtumu. Pareiškėjas ginčija konkrečius atsakovo sprendimus (2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimus), kurių pagrindu spręsta neišduoti statybą leidžiančio dokumento. 2024 m. balandžio 10 d.

Sprendime yra nurodyta apie ketinimą paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, tačiau tai nėra įstatyme numatytas sprendimas, kuriuo yra pradedama paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 str. 2, 5, 6 d.). 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimais nėra priimti konkretūs sprendimai dėl Žemės sklypo detaliojo plano rengimo, kurių teisėtumą pareiškėjas galėtų kvestionuoti šioje byloje, t. y., pareiškėjas neįrodė, kad skundas ir prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra prima facie pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nėra priimtas sprendimas dėl Žemės sklypo detaliojo planavimo pradžios, nevyksta detaliojo plano rengimo procesas, nėra patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas, kurie galėtų sukelti atitinkamas pasekmes pareiškėjui. Be to, pareiškėjas turi teisę dalyvauti planavimo procese, teikti pasiūlymus, ginčyti neteisėtai priimtus administracinius sprendimus planavimo procese, o, patvirtinus detalųjį planą, jis turėtų teisę ginčyti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 1 d.).

Paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu pareiškėjas galėtų įrodinėti, kad dėl pakeisto Žemės sklypo naudojimo būdo ir paskirties sumažėjo Žemės sklypo vertė ir dėl to pareiškėjas patyrė nuostolius. Tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Prielaidomis grįsta didelė, neatitaisoma finansinė žala pareiškėjui nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir negali būti pagrindas taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas galėtų daryti žalą ir neturės jokių neigiamų pasekmių viešajam interesui. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra jau savaime suponuoja viešojo intereso egzistavimą. Žemės sklypą ketinama paimti visuomenės poreikiams, kad būtų užtikrintas viešasis interesas į kokybišką gyvenamąją aplinką, Žemės sklype puoselėjant želdynus.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi netenkino UAB „Ratoka“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo daugiabučio gyvenamojo namo statybai. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas grindė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tuo, jog, paėmus Žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atitinkamai parengus detalųjį planą, statybą leidžiantis dokumentas daugiabučio gyvenamojo namo statybai nebūtų išduotas, be to, ženkliai sumažėtų kompensacijos dydis. Nesustabdžius Žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, pareiškėjui palankus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas.

Teismas, įvertinęs reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo ir atsakovo argumentus bei bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad šiuo metu NŽT dar nėra priėmusi sprendimo pradėti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir nėra patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas, kurie atitinkamai gali būti skundžiami pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio ir Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio nuostatas.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog, netaikant prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o pareiškėjo argumentai savaime nesuponuoja neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos tikimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

III. Pareiškėjas UAB „Ratoka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti Žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūras.

Pareiškėjas teigia, kad byloje egzistuoja pagrindas priimti naują įrodymą, t. y. Administracijos 2024 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 30-1433/24. Minėto dokumento prijungimo į bylą būtinybė atsirado vėliau, kadangi jis buvo priimtas jau po pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo dienos ir jis objektyviai negalėjo būti pateiktas kartu su prašymu.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimas teismo sprendimas byloje taptų tik deklaratyvus ir realiai neįgyvendinamas. Atsakovo 2024 m. gegužės 13 d. Raštas lemia tai, jog Žemės sklypui bus patvirtintas detalusis planas, kurio pagrindinis tikslas ir uždavinys bus paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, tai reiškia, jog pareiškėjas nebegalės įgyvendinti nei statytojo teisės, nei nuosavybės teisės į Žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, net ir teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, kuriuo būtų panaikinami atsakovo 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimai, nebebūtų galimybės grįžti į iki 2024 m. gegužės 13 d. Rašto buvusią padėtį. Vertinant Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, statybų leidimo objektą ir detalųjį planą yra visiškai pagrįsta teigti, jog pareiškėjo prašymas yra realus ir pagrįstas ne prielaidomis. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina ir taiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir nukrypsta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuri numato, kad jei teismo sprendimas, net jei jis būtų palankus pareiškėjui, realiai jau nebepadarytų tokio poveikio, nesukeltų tokių pasekmių, kurių pagrįstai galėjo būti tikimasi iš jo prieš kreipiantis į teismą, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be kita ko, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, netenkinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas netektų subjektinės teisės teikti skundo, kadangi Žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams.

Pareiškėjas akcentuoja, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala: 1) patvirtinus detalųjį planą, pareiškėjas nebegalėtų gauti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą; 2) prašymo netenkinimo atveju pareiškėjas negalės įgyvendinti skundo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iki statybas leidžiančio dokumento išdavimo; 3) prašymo netenkinimas neišvengiamai lems naujus teisminius procesus, kurių galima išvengti tenkinus prašymą.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kadangi pareiškėjas neįrodė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies sąlygų viseto. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas siekia užtikrinti byloje nepareikštus reikalavimus, prielaidomis grindžia kilsiančią neatitaisomą žalą ir naudoja reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą ne pagal paskirtį. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo neatlikti Žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų – pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kiltų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir netinkamai taikė ABTĮ 70 straipsnį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023).

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo daugiabučio gyvenamojo namo statybai.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė Administracijos 2024 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 30-1433/24, kuriuo leista organizuoti apie 0,37 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimą, nustatyti planavimo tikslai ir detaliojo plano uždaviniai (be kita ko, numatyti Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams bei nustatyti atskirųjų želdynų teritorijos ir (ar) susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės naudojimo būdą) bei patvirtinta detaliojo plano planavimo darbų programa, bei prašo šį įsakymą prijungti prie bylos kaip naują įrodymą. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad Administracijos 2024 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 30-1433/24 pridėjimo prie bylos medžiagos poreikis atsirado vėliau. Teisėjų kolegija prideda šį dokumentą prie bylos ir pažymi, kad jis patvirtina, jog Administracija leido organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą, kurio vienas iš uždavinių yra Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams.

Byloje skundžiamais 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimais yra netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o ne priimtas sprendimas dėl detaliojo plano rengimo ir Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Kaip minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai taikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir / ar pareiškėjui skundžiant kitus Administracijos ir kitų subjektų veiksmus, gali būti teikiamas naujas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ratoka“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis