2019-04-03 Nr. AB-8509-3-62-3-01967-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2933-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01967-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN), 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir skundo papildymuose nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose, 14 būrio 140 brigadoje, 2 miegamajame kambaryje, kurio plotas buvo 34,1056 kv. m. Kartu su pareiškėju buvo laikoma 11 žmonių, todėl nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, lovos ir kiti badai. Nurodė, kad dėl sveikatos pablogėjimo nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d. negalėjo būti lauke ir turėjo būti miegamajame, kur su pareiškėju buvo dar 10 žmonių. Kiekvieną dieną šviesa buvo išjungiama nuo 23 val. iki 7 val., nors pagal įstatymus pareiškėjas turėjo teisę miegoti nuo 22 val. iki 6 val. Tačiau visą bausmės atlikimo Alytaus PN laiką negalėjo miegoti nuo 22 val., kadangi iki 23 val. visi nuteistieji triukšmaudavo, vaikščiodavo. Nebuvo taburečių, buvo tik vienas suolas visiems 11 žmonių. Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN 18 būrio 180 brigadoje, 9 miegamajame, kurio plotas buvo 27,825 kv. m. Su pareiškėju buvo laikomi 9 žmonės, dalį ploto užėmė baldai, todėl nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi dėl perkėlimo į kitą būrį ir darbo suteikimo, tačiau visus metus neperkėlė į kitą būrį ir darbo nesuteikė. Visuose sektoriuose yra blokatoriai, kurie blokuoja mobiliųjų telefonų ryšį. Nuo blokatorių kiekvieną dieną pareiškėjui skaudėjo galvą, buvo padidėjęs spaudimas, pareiškėjas jautė diskomfortą, buvo nervingas, buvo pažeista psichika. Nurodė, kad kreipėsi į gydytojus dėl skaudančių kojų, bet sveikatos priežiūros tarnybos gydytojai pareiškėjo negydė, dėl to pareiškėjas turėjo kentėti skausmus. Pareiškėjo prašymų atsakovas nepriimdavo ir jų neregistruodavo. Nežmoniškos sąlygos sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepimuose į skundą nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas paskirtas į 20 būrį, 5 miegamąjį, kuris yra 33,18 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,016 kv. Nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. pareiškėjas paskirtas į 20 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 33,94 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,085 kv. m. Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas paskirtas į 18 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 35,15 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,90 kv. m. Nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas paskirtas į 18 būrį, 9 miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,88 kv. m. Atsakovas nurodė, kad reikšminga aplinkybė yra ta, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenamojo ploto trūko nežymiai. Jei pareiškėjo netenkino sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo. Vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1-65 nepertraukiamas miegas yra nuo 23 val. iki 7 val., šis įsakymas neprieštarauja kitiems teisės aktams. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. sausio 17 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą dėl mobilaus ryšio blokavimo sistemų darbo ir jų poveikio sveikatai, patikrinimo akte Nr. PA-1 pažymėjo, kad pažeidimų nebuvo rasta. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė. Visi pareiškėjo prašymai buvo registruojami Alytaus PN. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė, bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjui netinkamai suteiktų medicininių paslaugų paliko nenagrinėtą, o likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 98–103).

6. Teismas nustatė, kad pateikti atsakovo duomenys apie pareiškėjo perkėlimus laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d. prieštarauja pareiškėjo pateiktiems pakankamai detaliems duomenims, todėl rėmėsi pareiškėjo pateikta informacija, jog jis šiuo laikotarpiu buvo laikomas 14 būrio 2 miegamojo kambaryje, kurio plotas buvo 34,1056 kv. m, jame buvo laikoma 11 asmenų. Taigi, teismas konstatavo, kad atliekant bausmę 14 būryje, pareiškėjui teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 35,15 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,9 kv. m gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas paskirtas į 18 būrio 9 miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,88 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas nustatė, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas. Teismas pareiškėjo argumentus, jog gyvenamosiose patalpose trūko taburečių ir suolų, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, vertino kaip abstrakčius, kadangi pareiškėjas nenurodė tikslių ir konkrečių aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos atsiradimu, nenurodė konkrečių pažeidimo aplinkybių, taip pat neindividualizavo konkrečių neigiamų pasekmių, kurias pareiškėjui sukėlė minėtos konkrečios aplinkybės. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiškėjo argumentus minėtu aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Alytaus PN direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1-65 patvirtintoje nuteistųjų dienotvarkėje numatyta , jog nepertraukiamas miegas yra nuo 23 val. iki 7 val. Kadangi pareiškėjas neneigė, kad siekiant užtikrinti nepertraukiamą miegą, šviesa būdavo išjungiama dienotvarkėje numatytu metu, t. y. 23.00 val., todėl šiuo atveju nebuvo konstatuoti Alytaus PN neteisėti veiksmai.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginius dėl to, jog Alytaus PN administracija jo prašymų nepriimdavo ir jų neregistruodavo, paneigia atsakovo pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN administraciją kreipėsi su 10 prašymų. Pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai teikė prašymus dėl dietinio maitinimo skyrimo, jo perkėlimo į kitą miegamąją vietą, dėl pažymos išdavimo, tačiau su prašymais dėl perkėlimo į kitą būrį nesikreipė. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl nepriimamų ir neregistruojamų prašymų, dėl jo neperkėlimo į kitą būrį, atmestini.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjo teiginio, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl darbo suteikimo, tačiau jis jam nebuvo suteiktas, teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, jog pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas. Kadangi valstybei nekyla pareiga įdarbinti pareiškėją, todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog Alytaus PN jam nesuteikė darbo, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Alytaus PN nepateikė duomenų apie visuomenės sveikatos centro atliktų elektromagnetinių laukų matavimus vertinamuoju laikotarpiu, tačiau nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir jų sukeltų pasekmių būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Teismas pabrėžė, jog šiuo metu patikrinti buvusias sąlygas nėra galimybės, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

11. Teismas padarė išvadą, jog byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

12. Teismas nurodė, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, ginčų nagrinėjimas dėl pareiškėjo argumentų, jog kreipėsi į gydytojus dėl skaudančių kojų, bet sveikatos priežiūros tarnybos gydytojai pareiškėjo negydė, dėl to pareiškėjas turėjo kentėti skausmus, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas paaiškino, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl pareiškėjo skundą minėtoje dalyje paliko nenagrinėtu.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti (b. l. 109–110).

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo laikotarpį, kurį buvo laikomas Alytaus PN. Paaiškina, jog skunde prašė vienam asmeniui taikyti teisę į 4 kv. m plotą, atskaičiavus baldų užimamą plotą, tačiau pirmosios instancijos teismas taikė 3,6 kv. m ir mažesnį plotą, įskaitant baldų užimamą plotą. Pažymi, kad Lietuvos teisė prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Pareiškėjas nurodo, kad EŽTT už analogiškus kankinimus priteisia neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, jog nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi jie yra nemotyvuoti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ir EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 47–49).

16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visą su skundu pateiktą medžiagą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Alytaus PN paaiškina, kad pareiškėjas siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Akcentuoja, kad nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Alytaus PN paaiškina, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 30 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino, kad ginčo laikotarpiu jam kalint Alytaus PN nebuvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas, t. y. buvo užtikrinta pareiškėjui teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma laikantis higienos reikalavimų. Taip pat teismas įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus dėl trūkstamų baldų, pasivaikščiojimo kiemelių dydžių, jo prašymų priėmimo, darbo suteikimo, miego laiko, elektromagnetinių laukų poveikio susijusio su pareiškėjo sveikatos pablogėjimu, juos visus atmetė kaip nepagrįstus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas „neteisėtai apskaičiavo laikotarpį“, kurį pareiškėjas buvo laikomas „nežmoniškomis sąlygomis“, netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos minimalų plotą, įskaitydamas baldų užimamą plotą ir spręsdamas dėl žalos priteisimo nesivadovavo EŽTT praktika, kai už analogiškus kankinimus priteisiama neturtinė žala. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino (nepateikė motyvų), kodėl atsisakė vadovautis Konvencija ir EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde Regionų apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

22. Pagrindinis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo kalinamas „nežmoniškomis sąlygomis“, bei netinkamai apskaičiavo kalinimo metu, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 30 d., jam tenkantį Alytaus PN gyvenamosios patalpos plotą.

23. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktą pareiškėjo ir atsakovo informaciją apie pareiškėjo perkėlimus laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d., nustatė, kad jie yra prieštaringi. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateikta informacija, jog jis šiuo laikotarpiu buvo laikomas 14 būrio 2 miegamojo kambaryje. Taip pat yra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrio 1 miegamąjį, o laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas 18 būrio 9 miegamajame. Viso ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikytas pataisos namų bendrabučių tipo patalpose.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, 111 punktas (pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namų gyvenamosiose patalpose bei 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

25. Apeliacinio skundo teiginiai dėl 4 kv. m minimalios ploto normos (atsižvelgiant į baldų užimamą plotą) taikymo atmetami, nes ginčo laikotarpiu galioję Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustatė jokios kitos minimalios ploto normos, taikytinos asmenims, laikomiems bendrabučių tipo patalpose, šis standartas nenumatytas ir bylai aktualiuose imperatyvaus (privalomo) pobūdžio tarptautiniuose teisės aktuose bei EŽTT praktikoje.

26. Vertinant, ar kalinimo metu buvo pažeistas reikalavimas dėl nacionalinės teisės nustatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir / ar Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimas, reikšminga aplinkybe administracinių teismų praktikoje laikoma tai, kokioje laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas atlieka bausmę ir kokios galimybės jam suteiktos laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų. Pataisos namuose paprastai bausmės atlikimo režimas yra toks, jog dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Todėl nuteistųjų galimybė judėti po visą lokalinį sektorių neribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Taigi, bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, taip pat žr., pvz., EŽTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08) 120 p., 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Živulinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98).

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti pataisos namuose suteikta judėjimo laisvė. Iš teismui pateiktos Alytaus PN informacijos apie nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonių taikymą (b. l. 30–31), matyti, kad nuteistiesiems buvo organizuojami užsiėmimai, sudarytos galimybės leisti laisvalaikį už miegamųjų patalų ribų. Byloje nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiškėjas jokių konkrečių sveikatos sutrikimų, kurie būtų sutrukdę pareiškėjui judėti Alytaus PN teritorijoje nenurodė. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, nenustatyta laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimų sudariusių prielaidą pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, turi būti atimamas kameroje esančio baldų užimamas plotas. Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjui visą Alytaus PN laikymo laiką teko daugiau nei 3,1 kv. m ploto. Nacionaliniai teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant plotą gyvenamojoje patalpoje, tenkantį vienam asmeniui, iš bendro ploto atimamas baldų ar kito inventoriaus užimtas plotas. Neatskaičius šių plotų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kuriuo nors Alytaus PN laikymo metu nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m plotas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nebuvo pažeista minimali teisės aktais nustatyta gyvenamosios patalpos ploto norma.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo ginčijamo laikotarpio laikymo metu, todėl pagrįstai konstatavo, kad neegzistuojant vienam iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, pareiškėjo skundas netenkinamas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan