2024-11-13 Nr. AB-16548-3-62-3-00820-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-225-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00820-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elme metalas“ dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Elme metalas“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) per teismo nustatytą terminą (siūlytinas 1 mėnesio terminas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos) neteisėtai laikomas vieno kubinio metro talpos 50 vnt. ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas (atliekų kodas 11 01 05*), atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno valdybos Aplinkos apsaugos inspekcijai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. buvo atliktas valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninis patikrinimas ir 2019 m. gegužės 6 d. Patikrinimo aktu Nr. K-199 konstatuota, jog apžiūros metu rastos pavojingos atliekos (atliekų kodas 11 01 05* ėsdinimo rūgštys), panaudotos alyvos atliekos ir tepaluotas vanduo. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, jog pavojingos atliekos laikomos ne pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai, nurodoma, jog bus vykdomas tyrimas dėl atliekų savininko nustatymo. Teigė, jog 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-1351 buvo kreiptasi į UAB „Elme metalas“, kad Bendrovė geranoriškai skubos tvarka išspręstų klausimą dėl neteisėtai laikomų ėsdinimo rūgščių atliekų sutvarkymo ir perdavimo turinčiam teisę tokias atliekas tvarkyti atliekų tvarkytojui. Pažymėjo, kad atsakovui gera valia nurodytų atliekų nesutvarkius, 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas Privalomasis nurodymas Nr. K-43 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodyta atsakovui iki 2019 m. spalio 25 d. neteisėtai laikomas medžiagas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas. 2019 m. spalio 30 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir 2019 m. spalio 30 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. K-490, kuriame konstatuota, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Taip pat nurodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. UAB „Elme metalas“ direktoriui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-3442-2019 už tai, jog vadovas, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, neįvykdė Privalomojo nurodymo su administraciniu nurodymu, kuriuo siūloma sumokėti 150 Eur baudą. UAB „Elme metalas“ paskirtą 150 Eur baudą sumokėjo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 9 d. Bendrovei buvo duotas pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. K-64 (toliau – ir Pakartotinis Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodyta iki 2020 m. sausio 17 d. neteisėtai laikomas vieno kubinio metro talpos 50 vnt. ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas, ir kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi pripažintas pagrįstu.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-14308 kreipėsi į atsakovą dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, tačiau Bendrovė kelis kartus informavo, jog neprisiima atsakomybės ir nesutinka su reikalavimu dėl duoto Pakartotinio Privalomojo nurodymo įvykdymo, bet ieško optimaliausio aptariamų atliekų sutvarkymo būdo, be to, siekiant gauti pasiūlymą iš atliekų tvarkytojų, būtina žinoti tikslią atliekų cheminę sudėtį, todėl prašė pateikti tikslią atliekų cheminę analizę arba sudaryti galimybę paimti atliekų mėginius tikslios cheminės analizės nustatymui. Atsakovui buvo pateikti prašomi dokumentai, tačiau 2022 m. balandžio 5 d. apžiūros aktu Nr. (12.4)-TVR-2137 vėl konstatuota, jog 2019 m. gruodžio 9 d. Pakartotinis Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas savo veiklos teritorijoje laiko pavojingas atliekas jau ilgiau nei 2 metus, nors leidimo tokiai veiklai neturi – tokia veikla yra ne tik neteisėta ir už tai atsakovui buvo taikomos baudos ir surašomi privalomieji nurodymai, bet ir kelia vis didėjančią riziką, jog pavojingomis atliekomis bus užteršta aplinka. Pareiškėjo nuomone, labai svarbu, kad jau daug metų laikomos pavojingos atliekos būtų skubiai sutvarkytos.

6. Atsakovas UAB „Elme metalas“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad teismas pareiškėjo prašymą turėtų atsisakyti tenkinti, nes byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių visuma neleidžia daryti logiškos ir pagrįstos išvados, jog reikalaujamos sutvarkyti atliekos iš tiesų yra būtent tos atliekos, kurios gali būti siejamos su Bendrove. Atsakovo vertinimu, tai yra akivaizdus įrodymų nepakankamumo faktas. Jeigu teismas nuspręstų, kad Pakartotinis Privalomasis nurodymas turėtų būti vykdomas, prašė nustatyti bent šešių mėnesių terminą jam įvykdyti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkino ir įpareigojo UAB „Elme metalas“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neteisėtai laikomas vieno kubinio metro talpos 50 vnt. ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas (atliekų kodas 11 01 05*), atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Aplinkos apsaugos inspekcijai.

9. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 6 d. buvo atliktas valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)), neplaninis patikrinimas ir 2019 m. gegužės 6 d. Patikrinimo aktu Nr. K-199 konstatuota, jog apžiūros metu rastos pavojingos atliekos (atliekų kodas 11 01 05* ėsdinimo rūgštys), panaudotos alyvos atliekos ir tepaluotas vanduo. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, jog pavojingos atliekos laikomos ne pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai, nurodoma, jog bus vykdomas tyrimas dėl atliekų savininko nustatymo.

10. Departamento Kauno valdyba 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-1351 kreipėsi į UAB „Elme metalas“, kad ji geranoriškai skubos tvarka išspręstų klausimą dėl neteisėtai laikomų ėsdinimo rūgščių atliekų (duomenys neskelbtini), sutvarkymo ir perdavimo turinčiam teisę tokias atliekas tvarkyti atliekų tvarkytojui, kadangi UAB „Jukneda“ 2014–2015 metais rūgščių atliekas priėmė tik iš UAB „Vakarų cinkas“ ir UAB „Elme metalas“, o už jų sutvarkymą sumokėjo akcinei bendrovei Vakarų laivų gamyklai. Minėtame rašte taip pat nurodė, kad apie priimtus sprendimus prašo informuoti iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Elme metalas“ gera valia nurodytų atliekų nesutvarkius, Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė UAB „Elme metalas“ iki 2019 m. spalio 25 d. neteisėtai laikomas vieno kubinio metro talpos 50 vnt. ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas (atliekų kodas 11 01 05).

11. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir surašytas 2019 m. spalio 30 d. Patikrinimo aktas Nr. K-490, kuriame konstatuota, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas. UAB „Elme metalas“ direktoriui 2019 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-3442-2019 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad UAB „Elme metalas“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. K-43 su administraciniu nurodymu, kuriuo siūloma sumokėti 150 Eur baudą. UAB „Elme metalas“ direktorius paskirtą 150 Eur baudą sumokėjo.

12. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė Pakartotinį Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė UAB „Elme metalas“ iki 2020 m. sausio 17 d. neteisėtai laikomas vieno kubinio metro talpos 50 vnt. ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas (atliekų kodas 11 01 05*) (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas (atliekų kodas 11 01 05). UAB „Elme metalas“ Pakartotinį privalomąjį nurodymą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka apskundė Departamentui, kuris 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-23284 Pakartotinį Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Bendrovė su skundu kreipėsi į teismą, kuris 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Pakartotinio Privalomojo nurodymo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi UAB „Elme metalas“ apeliacinį skundą atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Teismas taip pat nustatė, kad Departamento Kauno valdyba 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-14308 kreipėsi į atsakovą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties ir pavojingų atliekų sutvarkymo, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsakymo nepateikė, todėl pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (12)-AD5-15858 buvo kreiptasi į atsakovą su reikalavimu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. informuoti, kada bus pradėtas vykdyti Pakartotinis Privalomasis nurodymas ir pradėtos tvarkyti neteisėtai laikomos 50 vnt. vieno kubinio metro talpos atliekos (atliekų kodas 11 01 05*), esančios (duomenys neskelbtini). UAB „Elme metalas“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu informavo Departamentą, jog neprisiima atsakomybės ir nesutinka su reikalavimu, bet ieško optimalaus aptariamų atliekų sutvarkymo būdo. Nurodė, jog yra suradę atliekų tvarkytoją Lenkijos Respublikoje ir yra derinami atitinkami dokumentai Departamente ir Lenkijos institucijose.

14. Kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai dėl Pakartotinio Privalomojo nurodymo įvykdymo, Departamento Kauno valdyba 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-1921 kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakartotinai informuoti, kada bus pradėtas vykdyti Pakartotinis Privalomasis nurodymas. UAB „Elme metalas“ 2022 m. vasario 14 d. rašte Nr. S2022-3 nenurodė, kada bus pradėtas vykdyti Pakartotinis Privalomasis nurodymas, tačiau nurodė ketinanti sutvarkyti rašte nurodytas atliekas. Savo atsakyme nurodė naujas aplinkybes, jog, siekiant gauti pasiūlymą iš atliekų tvarkytojų, būtina žinoti tikslią atliekų cheminę sudėtį, todėl prašė pateikti tikslią atliekų cheminę analizę arba sudaryti galimybę paimti atliekų mėginius tikslios cheminės analizės nustatymui.

15. Departamento Kauno valdyba atsakydama į UAB „Elme metalas“ 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. S2022-3 pateikė jai prašomus dokumentus ir pakartotinai pareikalavo iki 2022 m. kovo 21 d. informuoti apie pradedamą vykdyti Pakartotinį Privalomąjį nurodymą. UAB „Elme metalas“ per nustatytą terminą jokios informacijos nepateikė, todėl Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. balandžio 5 d. apžiūros akte Nr. (12.4)-TVR-2137 konstatavo, jog 2019 m. gruodžio 9 d. Pakartotinis Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

16. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 2 straipsnio 6 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, 4 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio, 26 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 punkto, 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-831 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų taisyklių 18 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų – išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai, taip pat įpareigojama likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes.

17. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovui Privalomasis nurodymas surašytas dėl to, kad jis atliekų neperduoda atliekų tvarkytojams, kaip tai nustato Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnis, o laiko jas pažeisdamas nustatytus laikymo terminus. Pakartotinis Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir jį privalu vykdyti. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie Pakartotinio Privalomojo nurodymo įvykdymą, o atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis nėra įvykdytas.

18. Teismas konstatavo, kad Pakartotinis Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, jeigu jis yra įsiteisėjęs ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nėra įvykdytas per jame nustatytą terminą, todėl turi būti vykdomas teismo tvarka.

19. Atsakovui nenuginčijus Pakartotinio Privalomojo nurodymo ir neįvykdžius jo iki nustatyto termino pabaigos, pareiškėjas privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Todėl teismui pateiktas pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas vis dar nėra pašalintas.

20. Teismas dėl atsakovo prašymo nustatyti šešių mėnesių terminą Pakartotiniam Privalomajam nurodymui įvykdyti nurodė, kad atsižvelgiant į atliekų pobūdį, kiekį ir Pakartotinio Privalomojo nurodymo reikalavimo turinį, prašomas šešių mėnesių terminas nėra adekvatus, tinkamas ir visiškai nepagrįstas įrodymais. Teismas atsakovui nustatė dviejų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti Pakartotinį Privalomąjį nurodymą.

III. 21. Atsakovas UAB „Elme metalas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, dėl to turi būti panaikintas. Teigia, kad šalys pripažįsta, jog iš visų talpų tik 5 yra ištirtos, tiksli visų atliekų cheminė analizė nėra atlikta ir jų cheminė sudėtis nėra žinoma. Iš byloje esančių duomenų (pareiškėjo pateiktų įrodymų) identifikuoti 44/45 talpose esančias atliekas šiuo metu neįmanoma. Tačiau į šias aplinkybes teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė.

23. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1, 5 ir 7 dalių nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai vertino privalomųjų nurodymų įrodomąją reikšmę, t. y. neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2218-556/2020.

24. Atsakovas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą: prašo sutvarkyti 50 talpų, nors laboratorinių tyrimų dokumentuose nurodytos 49; neaiškios cheminės sudėties skystis, nes pateikti tyrimo rezultatai tik 5 talpų, iš kurių vienoje talpoje rūgštinės terpės nėra nustatyta. Taigi 1/5 dalis atliekų teoriškai negali būti priskirta atsakovui. Nurodytos aplinkybės turėjo sukelti abejonių teismui dėl likusių talpų turinio ir sąsajų su atsakovu apskritai.

25. Atsakovas teigia, kad teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog pareiškėjas net neįrodinėja aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą. Teismas nepagrįstai sutiko su pareiškėjo pozicija pasinaudodamas privalomųjų nurodymų įsiteisėjimo ir galiojimo faktu, kaip besąlyginiu visų su ginču susijusių aplinkybių įrodymu, tokiu būdu atleisdamas pareiškėją nuo įrodinėjimo pareigos.

26. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas privalo įrodyti, jog konkrečios atliekos, kurias reikalauja sutvarkyti, yra būtent tos, kurias galėjo pagaminti atsakovas.

27. Nurodytos aplinkybės bei jų teisinis įvertinimas sudaro prielaidas teigti, kad teismas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovautis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Nurodyti ABTĮ pažeidimai bei nukrypimas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos turi būti vertinami kaip grubūs proceso teisės normų ir bendrųjų teismo proceso principų pažeidimai, sudarantys pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Dėl pavojingų atliekų priklausymo atsakovui jau išsiaiškinta nagrinėjant administracinę bylą dėl Pakartotinio Privalomojo nurodymo teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartyje nagrinėdamas Bendrovės apeliacinį skundą, nustatė, kad atsakovas pavojingas atliekas pats perdavė ūkio subjektui, kuris neturi teisės jų priimti, todėl nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tokie veiksmai negali būti laikomi tinkamais tvarkant atliekas ir užtikrinant jų pašalinimą aplinkai saugiu būdu, todėl jam išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą. Atsakovo veiksmai neatitiko sąžiningumo ir geros verslo praktikos principų bei atliekų tvarkymo srityje būdingų ir būtinų elementariausių, atsargumo principu grindžiamų elgesio reikalavimų. Teismas konstatavo, jog Pakartotiniu Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo pagrįstai pakartotinai įpareigota nesutvarkytas atliekas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, todėl Bendrovės skundas buvo pagrįstai netenkintas.

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pakartotinis Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir jį privalu vykdyti.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad proceso dėl Pakartotinio Privalomojo nurodymo teisėtumo metu atsakovas visiškai nekėlė klausimo dėl to, kam priklausė šios pavojingos atliekos, ir pripažino, jog būtent Bendrovė perdavė šias pavojingas atliekas kitam ūkio subjektui, todėl šiuo metu atsakovo pasirinkta pozicija, jog šios pavojingos atliekos jam nepriklauso, atmestina ir vertintina tik kaip siekis išvengti atsakomybės dėl Pakartotinio Privalomojo nurodymo įvykdymo.

32. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas visą laikotarpį kiek įmanydamas vilkino procesą, siekdamas galbūt kiek įmanoma ilgiau išvengti atsakomybės vykdyti Pakartotinį Privalomąjį nurodymą argumentuodamas, jog reikalinga atlikti pavojingų atliekų tyrimus siekiant išsiaiškinti kokia jų cheminė sudėtis. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovą pateikti teismui rašytinius įrodymus dėl Pakartotinio Privalomojo nurodymo vykdymo, tačiau atsakovas įpareigojimo neįvykdė, rašytinių įrodymų iki teismo nustatyto termino nepateikė. Atsakovas į Departamentą dėl leidimų atlikti laboratorinius tyrimus nesikreipė, savo veiklos teritorijoje jau ilgiau nei tris metus laiko pavojingas atliekas, nors leidimo tokiai veiklai neturi, Pakartotinis Privalomasis nurodymas nėra pradėtas vykdyti.

33. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, siekia išvengti atsakomybės dėl Pakartotinio Privalomojo nurodymo įvykdymo. Departamentas sudaro visas sąlygas atsakovui vykdyti Pakartotinį Privalomąjį nurodymą, tačiau atsakovas šį procesą vilkina ir nededa jokių pastangų jį įvykdyti.

34. Departamento įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ankstesnių teismų sprendimais. Pažymi, kad atsakovo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d. 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti Departamento Pakartotinį Privalomąjį nurodymą.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Pakartotinis Privalomasis nurodymas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, atsakovas įrodymų, jog jis įvykdytas, nepateikė, konstatavo, kad jis turi būti vykdomas, todėl pareiškėjo prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Pakartotinį Privalomąjį nurodymą.

37. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

38. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama ta apimtimi, kurioje atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

39. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, objektyviai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo prašymą tenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Pakartotinis Privalomasis nurodymas yra galiojantis, todėl atsakovas privalo jį vykdyti. Atsakovas įrodymų, kad Pakartotinį Privalomąjį nurodymą įvykdė, nepateikė.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su Pakartotinio Privalomojo nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. iš esmės ginčija patį Pakartotinį Privalomąjį nurodymą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Pakartotinis Privalomasis nurodymas yra galiojantis, o šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Pakartotinio Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, todėl atsakovo argumentai dėl talpų kiekio, atliekų cheminės sudėties ir analizės bei kiti, susiję su Pakartotinio Privalomojo nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

45. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties išvadomis, savaime niekaip nepatvirtina ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų nepagrįstumo. Be to, apeliacinės instancijos teismui, priėmusiam 2021 m. sausio 13 d. nutartį, kilo tik abejonių dėl įrodymų, patvirtinančių ginčui reikšmingas aplinkybes, pakankamumo, dėl to buvo priimtas procesinis sprendimas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo skundo tenkinimo. Taigi aptariami atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju nėra reikšmingi.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Elme metalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal UAB „Elme metalas“ skundą atsakovui Departamentui dėl, be kita ko, Pakartotinio Privalomojo nurodymo panaikinimo, 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1984-525/2021 pareiškėjo skundą atmetė. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, Pakartotinis Privalomasis nurodymas yra galiojantis, todėl turi būti vykdomas.

47. Atsakovas apeliaciniame skunde kitų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nenurodė, teismo nustatyto termino, per kurį privalo įvykdyti Pakartotinį Privalomąjį nurodymą, neginčijo.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė