2021-05-12 Nr. AB-10571-3-61-3-03339-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1015-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03339-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rikneda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. KS-191 (toliau – ir Sprendimas)

2. Bendrovė nurodė, kad atstovaujama direktoriaus S. V. 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą su prašymu panaikinti žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885 patvirtinto Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20 punktą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymui, tačiau atsakymo negavo ir negalėjo pradėti teisminių ginčų dėl Bendrovei privačios nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimo. VTEK 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2700-(1.2) informavo pareiškėją, jog remdamasi iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) gauta informacija, susijusia su Bendrovės kreipimusi į žemės ūkio ministrą, pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymui. VTEK skundžiamu Sprendimu konstatavo, jog nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą S. V. Bendrovės vardu pateikęs prašymą žemės ūkio ministrui, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3. Pareiškėjo teigimu, Lobistinės veiklos įstatymo normos lobistus ir jų veiklą apibrėžia bendro pobūdžio formuluotėmis, o tai sudaro realias galimybes iš esmės bet kokią asmenų veiklą, susijusią su kreipimusi į valdžios atstovus dėl nustatyto manomai teisės aktams prieštaraujančio teisinio reguliavimo laikyti lobistine veikla, tuo nepagrįstai išplečiant lobistinės veiklos sampratą. Bendrovės vadovo veiksmuose nėra lobizmo veiklos požymių, būdamas Bendrovės direktoriumi, S. V. privalo veikti išimtinai Bendrovės interesais bei rūpintis jos ūkine-komercine veikla. S. V., atstovaudamas Bendrovės interesus ir taip įgyvendindamas juridinio asmens vadovo pareigas, sužinojęs, jog Aprašo 20 punktas prieštarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, oficialiu raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą. Minėtas Aprašo 20 punktas turėjo tiesioginės įtakos Bendrovės ūkinei-komercinei veiklai, todėl ji turėjo asmeninį interesą turėti galimybę veikti Žuvininkystės įstatyme numatytomis sąlygomis, tačiau tam neturėjo teisinių galimybių, nes jas tiesiogine prasme panaikino poįstatyminis teisės aktas, neatitinkantis įstatymo normų.

4. Pasak pareiškėjo, peticijos teisė, teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus ir / ar kitos konstitucinės teisės savaime nėra lobizmas. Todėl Bendrovės vadovo pateiktas prašymas, kuriuo siekta įgyvendinti konstitucinę teisę pasinaudoti nuosavybės teise į laisvą žvejybos pajėgumą, neatitinka lobizmo veiklos sampratos, o S. V. – lobisto sampratos. Jo veiksmais nebuvo siekta atstovauti interesų grupei ar atlikti kitus lobizmui priskiriamus veiksmus. S. V. nesudarė jokių sutarčių dėl lobistinės veiklos, negavo jokių su tuo susijusių nurodymų. S. V. veiksmai buvo vienkartiniai, juose nebuvo kitų lobizmo veiklos stadijų požymių.

5. Pareiškėjas nurodė, jog Aprašo 20 punktas prieštarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, prašė dėl to kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

6. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. VTEK nurodė, kad šiuo atveju vertino, kad: 1) Bendrovės atstovas S. V. nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnis; 2) jis siekė daryti įtaką Lietuvos Respublikos žemės ministrui dėl teisės akto pakeitimo; 3) tai darė savo iniciatyva. Bendrovės vadovas, siekdamas daryti įtaką dėl atitinkamo teisės akto pakeitimo, turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše registruotą asmenį (t. y. tapti lobistinės veiklos užsakovu). VTEK pažymėjo, jog kiekvienas siūlymas keisti teisės aktus yra pagrindžiamas argumentais, juos vertina atitinkamos institucijos – lobistinės veiklos reguliavimu siekiama užtikrinti tik šios veiklos skaidrumą ir viešumą. Nors S. V. nebuvo sudaręs sutarčių, kaip lobistas, vien veiklos įforminimas nėra pagrindas teigti, kad tai nebuvo lobistinė veikla. Įstatymų leidėjas Lobistinės veiklos įstatyme nėra apibrėžęs lobistinės veiklos stadijų požymių. Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo atsiskaityti visuomenei. S. V. pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, todėl VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Rikneda“ skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Bendrovė 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą, prašė panaikinti Aprašo 20 punktą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 1 daliai (kreipimąsi pasirašė UAB „Rikneda“ direktorius S. V.); Ministerija apie Bendrovės kreipimąsi informavo VTEK, kuri 2019 m. sprendimu Nr. KS-191 pripažinto, kad S. V., nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB „Rikneda“ vardu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Aprašo, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Remdamasis Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi bei 23 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijamas VTEK Sprendimas nedaro įtakos Bendrovės materialiojo teisinio pobūdžio teisėms, nes VTEK tyrimo objektas buvo ne Bendrovės, o trečiojo suinteresuoto asmens – S. V., atstovaujančio Bendrovės interesus, veiksmų atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms vertinimas, todėl VTEK Sprendimas yra susijęs tik su šio asmens teisėmis. Bendrovės atstovas teismo posėdyje negalėjo įvardinti, kokias tiesiogines ar netiesiogines pasekmes Bendrovei sukėlė skundžiamas VTEK Sprendimas, jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pozicijos dėl VTEK Sprendimo neišreiškė.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Bendrovės nurodytą teisės pažeidimą ir apginti jos teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų, todėl skundą atmetė. Bendrovei neturint materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė jos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, dėl norminio akto (jo dalies) teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.).

III. 12. Pareiškėjas UAB „Rikneda“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti pareiškėjo apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) ištirti, ar Aprašo 20 punktas neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

13. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad yra tinkamas subjektas skųsti VTEK Sprendimą, nes yra juridinis asmuo, kuris įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, sudaromus ir veikiančius pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. S. V. į Ministeriją kreipėsi būtent Bendrovės vardu, t. y. veikė kaip Bendrovės vienasmenis valdymo organas, todėl su minėtu kreipimusi susijusios ar iš jo kylančios teisės ir pareigos kyla (ir tūrėtų kilti) būtent Bendrovei, o ne S. V. Be to, skundžiamo Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad S. V. pasiūlymus teikė būtent Bendrovės vardu, todėl yra pripažintas pažeidęs Lobistinės veikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. VTEK interneto svetainėje taip pat nurodyta, kad „Lobistinės veiklos įstatymo (LVĮ) nuostatas (10 straipsnio 1 dalis) pažeidė: <...> UAB „Rikneda“ direktorius S. V.“. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ir negali skųsti Sprendimo, yra nepagrįsti.

14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl Aprašo 20 punkto negalėjo pasinaudoti laisvu žvejybos pajėgumu, o Bendrovės vienasmenis valdymo organas S. V. VTEK buvo pripažintas pažeidusiu Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas, todėl prašo ištirti, ar Aprašo 20 punktas neprieštarauja Žvejybos įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

15. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2214/2011; kt.).

20. Remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, VTEK tiria asmenų pranešimus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms.

21. Šio ginčo atveju VTEK tyrimą pradėjo dėl S. V., o ne dėl juridinio asmens atlikto Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio pažeidimo, (I t., b. l. 58) ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. KS-191 pripažino, kad UAB „Rikneda“ direktorius S. V. pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu būdu pateikto skundo ir apeliacinio skundo apimtimi UAB „Rikveda“ ginčijamas VTEK Sprendimas jos, kaip juridinio asmens, teisėms ar interesams įtakos neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ginčijamu Sprendimu padaryto poveikio pareiškėjo teisėms ir interesams, skundą pagrįstai atmetė.

22. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė