TA-662-11-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA662-11/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01828-201274

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. (A. L.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 14 800 Lt ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 950 Lt tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, taip pat priteisė 200 Lt neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kitoje dalyje skundą atmetė.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 21 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (pratęsti apskundimo terminą). Paaiškino, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo supažindintas tik 2012 m. lapkričio 3 d. (pasirašytinai), o teismo posėdyje sprendimo paskelbimo metu nedalyvavo. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo judėjimo galimybės yra stipriai suvaržytos, o apskundimo terminą praleido nežymiai. Be to, pažymėjo, kad jam yra reikalingas vertėjas (pirmosios instancijos teisme dalyvavo rusų-lietuvių kalbų vertėjas).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, įstatymas sieja apeliacinio skundo padavimo termino pradžią su skundžiamo teismo sprendimo paskelbimu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2012 m. lapkričio 20 d. (b. l. 79, 81), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2012 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. gruodžio 21 d., taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Aiškindamas termino praleidimo aplinkybes, pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl to, jog nedalyvavo teismo posėdyje, kurio metu buvo paskelbtas sprendimas, be to, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jo judėjimo galimybės yra apribotos. Taip pat argumentuoja, jog jam buvo reikalingas rusų-lietuvių kalbų vertėjas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2012 m. spalio 30 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą (b. l. 79), taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2012 m. lapkričio 20 d.

Nors pareiškėjas nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo supažindintas 2012 m. lapkričio 3 d., bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2012 m. gruodžio 3 d. (b. l. 100). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą) (b. l. 88-96). Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui išsiuntė 2012 m. gruodžio 21 d. (paskutinė apeliacinio skundo pateikimo diena buvo 2012 m. gruodžio 4 d.), t. y. praėjus daugiau nei dvejoms savaitėms nuo paskutinės apeliacinio skundo pateikimo dienos, todėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimas nevertintinas kaip nežymus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota (jis buvo patalpintas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje), pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime (2012 m. lapkričio 20 d.) pareiškėjas nedalyvavo, o su norimu apskųsti teismo sprendimo nuorašu buvo supažindintas praėjus trylikai dienų po skundžiamo sprendimo paskelbimo. Todėl manytina, jog nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo dienos (2012 m. gruodžio 3 d.) 14 dienų delsimas pateikti apeliacinį skundą galėtų būti pateisinamas ir pripažįstamas pagrįstu bei reikalingu susipažinti su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, apsisprendimui dėl apskundimo ir apeliacinio skundo motyvų išdėstymui. Tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą išsiuntė praėjus ne 14 dienų nuo susipažinimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu dienos (nuo 2012 m. gruodžio 3 d.), bet praėjus 17 dienų.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam buvo reikalinga rusų-lietuvių kalbos vertėjo pagalba, pati savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termino. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nenurodė, kas lėmė, kad šios pagalbos jis nuo 2012 m. gruodžio 3 d. per 14 dienų terminą negalėjo gauti. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją dėl vertėjo pagalbos suteikimo ar kad jam tokia pagalba buvo suteikta. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog jam buvo reikalinga rusų-lietuvių kalbų vertėjo pagalba, laikytina nepagrįsta.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. L. (A. L.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė