2018-10-03 Nr. AB-17396-3-62-3-02572-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2304-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02572-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. su skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 iki 2015 m. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje perpildytose kamerose. Jis buvo paskirtas į 14 būrį, kuriame gyveno nuo 16 iki 20 asmenų, o vėliau buvo perkeltas į 12 būrį, kuriame gyveno nuo 20 iki 26 asmenų. Be to, kamerų patalpose buvo šalta, drėgna, veisėsi parazitai ir tarakonai, buvo matomas pelėsis, tualetai buvo seni ir tūpimi. Kamerų tipo patalpos, kurios taip pat buvo perpildytos, buvo laikoma nuo 6 iki 8 asmenų. Būnant kamerų tipo patalpose pareiškėjui buvo skiriama tik 1 val. pasivaikščioti, nors jam priklausė 1,5 val., o pagal tarptautinę teisę – 8 val. Pareiškėjas teigė, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką vienam asmeniui priklauso ne mažiau kaip 4 kv. m ploto atskaičiavus baldus, tualetą ir praustuvę. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelių psichologinių pergyvenimų, kankino depresija, buvo pažemintas jo orumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo S. A. skundą (b. l. 20–25) prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje bausmę atliko nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. Minimali vienam kaliniui turinčio tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Ginčo metu pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK patalpos Kauno visuomenės sveikatos centro tikrintos nebuvo. Nėra ir duomenų, jog pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas. Patalpų oro temperatūra, santykinei oro drėgmei ir oro judėjimo greičiui užtikrinti patalpos aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Į kamerų tipo patalpose įrengtus kiemelius kasdien pasivaikščioti 1 val. vedami ten laikomi asmenys. Patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacine angas, o tai atitinka teisės aktus. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. A. skundą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK 200 Eur pareiškėjo naudai.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 19 d. buvo paskirtas gyventi karantine, kurio plotas – 52,09 kv. m, jame įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 14 būrį, 2 brigadą, kurios plotas – 52,09 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 12 būrį, 2 brigadą, kurios plotas – 52,18 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už rėžimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas nuobauda atliko: nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 15 d. 16 kameroje, kurioje rengta viena miegamoji vieta, o patalpos plotas 5 kv. m; nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. 6 kameroje, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, patalpos plotas – 14,2 kv. m, todėl vienam asmeniui teko 4,53 kv. m gyvenamojo ploto.

7. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenimu 14 būryje, pažymėjo, jog atsakovas 2017 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. 62-349 nurodė pažymos surašymo dienos duomenis, tačiau nenurodė, kiek gyvenamųjų vietų buvo ginčo laikotarpiu. Nesant įrodymų, nebuvo paneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 14 būrio 2 brigadoje gyveno nuo 16 iki 20 nuteistųjų, o 12 būrio 2 brigadoje nuo 20 iki 26 nuteistųjų. Kadangi ginčo dėl patalpų ploto nebuvo, teismas vadovavosi atsakovo oficialiai pateiktais duomenimis. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad pareiškėjui nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. teko nuo 3,25 iki 2,6 kv. m (105 paras trūko iki 0,5 kv. ploto bendrabučio tipo patalpose), nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. teko nuo 2,6 iki 2 kv. m ploto (284 paras (išskaičiavus laiką, kai pareiškėjas buvo kamerų tipo patalpose) trūko nuo 0,5 iki 1,1 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpoje). Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, jog kamerų tipo patalpose buvo laikoma nuo 6 iki 8 nuteistųjų, tačiau tiksliai nenurodė nei laikotarpio, nei kamerų, kuriose atlikinėjo nuobaudas. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakako, todėl pareiškėjo argumentus, jog kamerų tipo patalpose buvo laikoma nuo 6 iki 8 nuteistųjų, teismas atmetė.

8. Dėl netinkamų higienos sąlygų teismas nurodė, jog byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per atidarytą langą, tokiu būdu išvengiant drėgmės patalpose, pats pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo bei drėgmės teismas atmetė kaip nepagrįstus. Be to, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu jo nurodytų faktų dėl netinkamos kamerų oro temperatūros, drėgmės bei pelėsio pareiškėjo buvimo minėtose kamerose laikotarpiu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti. Todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų teismas atmetė.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, pažymėjo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu metu bausmę atliko ne kalėjime, o pataisos namuose (b. l. 26), kurių teises numato BVK 71–76 straipsniai, todėl pareiškėjo argumentus dėl BVK 85 straipsnio nuostatų taikymo jo atžvilgiu teismas taip pat atmetė. Taip pat vadovaudamasis BVK 86 ir 145 straipsniais teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl per trumpo pasivaikščiojimo lauke.

Dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų teismas nustatė, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog tualetas turi būti sukonstruotas sėdint, todėl atmetė pareiškėjo argumentus.

10. Įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kalėjo pataisos namuose, kuriuose užtikrinama judėjimo laisvė, taip pat nesant duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Eur pareiškėjo naudai.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo S. A. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir neįvertino visų pateiktų įrodymų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuolat kreipiasi į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tokiu būdu sąmoningai siekdamas sau naudos. Pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, todėl jis turėjo judėjimo laisvę. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Atsakovo nuomone, tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo S. A. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. Pravieniškių PN-AK.

15. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pakankamai ilgą laiką – 389 paras, nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio kamerų tipo patalpose, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 200 Eur – dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo.

16. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

17. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, ir kt.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

21. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 105 paras buvo laikomas, kai jam trūko 0,5 kv. m, o 284 paras trūkstant nuo 0,5 iki 1,1 kv. m ploto, t. y. pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė