53566a02-ffc9-45f6-a7e4-5727e93e2aba · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-154-175/10                                                                                    Proceso Nr. 20-1-00829-09                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:  (S)                                                                                   1.1.7.2.7.; 1.2.28.4.; 1.1.10.1.;

                                                                                       2.3.6.4.5.                                                                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaidai Pupšytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, kaltinamiesiems A.

K., R. R., R. P., jų gynėjams advokatams Ričardui GirdziuÅ¡ui, Valdui VenckÅ«nui, Tomui Kaminskui, nukentėjusiajai V. P., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, paskutinį 2008-01-18 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 m., bausmės vykdymÄ atidedant 2 m., į bausmės laikÄ Ä¯skaitant sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2001-12-23 iki 2002-01-17 bei sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2007-08-24 iki 2008-01-18, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.;R.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.;R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, dirbantis V. S. IÄ® skardininku-dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamieji R.

P., R. R. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje kartu ir bÅ«dami susitarę, bendrininkui R. R. 2009 m. rugpjūčio 29 d. automobiliu „Audi“ nuvežus nukentėjusiÄ jÄ V. P. į laukymę, esančiÄ 300 m atstumu nuo automagistralės „Kaunas-Klaipėda“ (duomenys neskelbtini) kilometro, kur bendrininkams R. R. ir A. K. naudojant psichinę prievartÄ â€“ grasinant fiziniu smurtu jos ir jos sÅ«naus atžvilgiu, vėliau bendrininkams R. R. ir A. K., 2009 m. rugsėjo 2 d., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojant psichinę prievartÄ â€“ grasinant neteisėtai atimti laisvę, vėliau bendrininkams R.

R. ir A. K. 2009 m. rugsėjo 8 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 159, automobiliu „VW Sharan“ užblokavus keliÄ V. P. vairuojamam automobiliui „Ford Focus“, tokiu bÅ«du sustabdžius V. P. ir bendrininkui A. K. įsėdus į V. P. automobilį ir privertus jÄ nuvykti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Kaune, netoliese (duomenys neskelbtini)bendrais veiksmais atėmus laisvę V. P., neleidžiant jai pasiÅ¡alinti iÅ¡ Å¡ios aikÅ¡telės, iÅ¡kvietus padėjėjÄ R.

P., tÄ pačiÄ dienÄ bendrininkams R. R. ir A. K. tęsiant nusikalstamus veiksmus, naudojant psichinę prievartÄ â€“ grasinant atimti iÅ¡ nukentėjusios V. P. turtÄ â€“ automobilį „Ford Focus“, praneÅ¡ti jos sÅ«nui, kad ji yra ligoninėje, siekiant priversti V. P. suraÅ¡yti paskolos sutartį, kaip įrodymÄ dėl nukentėjusiajai V. P. kaltinamojo A. K. suteiktos 20000 Lt paskolos, bei tÄ pačiÄ dienÄ apie 18 val., bendrininkui A. K. privertus nukentėjusiÄ jÄ jos automobiliu „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atvykti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios automobilyje bendrininkams R. R. ir A. K. privertus nukentėjusiÄ jÄ V. P. paraÅ¡yti paskolos sutartį 20000 Lt sumai, Å¡iais bendrais veiksmais, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ nukentėjusiosios V. P., bet nerealizuotÄ kaltinamojo A. K. tikrÄ teisę tikslu susigrÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ , tuo padarydami didelę žalÄ nukentėjusiosios V. P. teisėms, savavavaldžiavo, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.Kaltinamasis R.

R. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, ir parodė, kad vasarÄ jis turėjo paimti V. P., kuri tuo metu draugavo su A., autostradoje ir pavežti iki A., kol jis tuo metu prie baro, esančio Å¡alia autostrados, apžiÅ«rėjo automobilį, kurį ketino pirkti. A. jis anksčiau buvo nuvežęs apžiÅ«rėti maÅ¡inos. Rankinės iÅ¡ V. jis nepaėmė, neliepė palikti automobilyje. A. V. neapieÅ¡kojo. A. su V. aiÅ¡kinosi santykius, nes V. matė A. su kita mergina. Jis tuo metu stovėjo atokiau. Jis buvo pakviestas į pokalbį, bet nesuprato kodėl.

Kadangi jie toliau aiÅ¡kinosi, jis vėl nuėjo prie automobilio. Kai baigėsi jų pokalbis, visi sėdo į jo automobilį, nukentėjusiÄ jÄ jis pavežė iki jos automobilio ir jie iÅ¡siskirstė. Nukentėjusiosios atžvilgiu smurto jis nenaudojo. KitÄ kartÄ , galėjo bÅ«ti 2009-08-23, V. jis pamatė prie sporto salės. Jis kartu su E. B. važiavo paimti A. iÅ¡ sporto salės. Po kokio pusvalandžio privažiavo V.. Nei jis, nei A. neprašė, kad V. paliktų rankinę. A. su V. vėl aiÅ¡kinosi kažkokius santykius.

Jam matant A. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesiėmė jokių veiksmų. Jis fiziniu smurtu nukentėjusiajai negrasino, nesiekė iÅ¡gauti iÅ¡ jos sutikimo dalyvauti turto dalybų procese. Apie turto dalybas jis sužinojo tik iÅ¡ kaltinimo. Visi A. ir V. pokalbiai baigdavosi su skola susijusiais pasakymais. Kiek jis suprato, V. buvo skolinga A.. Aktyvių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu jis nesiėmė, o tik padėjo A. jos paieÅ¡koti. IeÅ¡kojo dėl to, kad A. buvo paskolinęs V. P. pinigų ir norėjo dėl to iÅ¡siaiÅ¡kinti.

A. neprašė jo padėti susigrÄ Å¾inti pinigus iÅ¡ V.. 2009-09-08 jie susitiko V. P. prie namų (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie pamatė V. automobilį ir palaukė. Ji išėjo į laukÄ ir įsėdo į savo automobilį. A. iÅ¡lipo ir atsisėdo į jos automobilį. Nuvažiavo prie kolonėlės ir jie vėl tęsė savo santykių aiÅ¡kinimÄ si. Jis kartu važiavo, nes nežinojo, kaip baigsis jų aiÅ¡kinimasis, galvojo, kad gal reikės parvežti A.. Ä® V. automobilį jis įlipęs nebuvo, tik buvo priėjęs prie automobilio.

Jokių reikalavimų nukentėjusiosios atžvilgiu jis neiÅ¡sakė, bet paklausė, kodėl ji taip daro. Kadangi jam nebuvo kÄ veikti, jis paskambino R. P. ir pakvietė jį atvažiuoti. Su draugu pakalbėjo apie automobilio pardavimÄ . Pakalbėjus gal 10 min. draugas iÅ¡važiavo. Jo draugas buvo priėjęs pasisveikinti su A.. Kadangi jam nusibodo laukti, jis iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. A. paprašė paimti, todėl grįžo atgal. V. ir A. rado toje pačioje vietoje, suprato, kad jie dar ilgai kalbėsis, o jam reikėjo paimti vaikÄ iÅ¡ darželio, todėl iÅ¡važiavo.

Paskui A. su V. atvažiavo pas jį į namus, nes buvo palikę telefonus pas jį ant sėdynės. Jis padavė telefonus ir viskas, pokalbis dėl skolos, dėl skolos raÅ¡telių raÅ¡ymo nevyko. Niekas jokių raÅ¡telių nerašė. Vėliau jis buvo nuvykęs į butÄ (duomenys neskelbtini)gatvėje, važiavo pas V., bet jos nebuvo. Duris atidarė brolis, kurio jis paprašė susisiekti su V.. Kad V. turi problemų, kad bus sužalota, kad pas jį atvyktų, jis nesakė. Tarp jų buvo susitarimas atidaryti savo grožio salonÄ .

Dėl grožio salono buvo kabėta jau anksčiau, abstrakčiai. Jis, V. ir A. bÅ«tų buvę akcininkai. Grožio salono įrengimui jis kartu su A. įsigijo baldus. 2009 m. vasaros viduryje ar pradžioje jie su kompanija buvo prie ežero. BÅ«nant prie ežero tarp A. ir V. vyko pokalbis dėl skolos. Mano, kad paskola V. buvo suteikta tÄ dienÄ prie ežerų. Važiuodamas prie ežero jis pasiėmė 20 000 Lt grynaisiais iÅ¡ įmonės sÄ skaitos. Tuos pinigus jis davė A. tikslu protingai investuoti. Jokio paskolos raÅ¡telio nesirašė.

Vėliau sužinojo, kad tuos pinigus A. perdavė V. P.. V. turėjo pasirÅ«pinti įranga. Å ie pinigai nebuvo skirti baldų įsigijimui. Su nukentėjusiosios pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokiais vaidmenimis nesiskirstė, nesitarė atlikti jokių veiksmų. Jis su V. susipažino 2009 m. sausio mėn., nuo kovo mėnesio pradėjo artimiau bendrauti. Jis girdėdavo, kaip V. kalbėdavo su savo sugyventiniu dėl turto dalybų, pykdavo, kad vyras alimentų nemoka, tačiau jis į jų gyvenimÄ nesikiÅ¡o, jokios pagalbos nesiÅ«lė.

V. tik klausė, ar jis nežino kokio gero advokato. Jis neprašė V. leidimo dalyvauti turto dalybų procese. 2009-08-29 jis buvo kaltinime nurodytoje vietoje. R. jį ten nuvežė apžiÅ«rėti automobilio. Kadangi V. norėjo susitikti, jis paprašė R., kad Å¡is jai parodytų keliÄ . Jis apžiÅ«rėjo automobilį ir tuo tarpu atvažiavo R. su nukentėjusiÄ ja. R. paėmė jÄ autostradoje. Jis su V. pradėjo aiÅ¡kintis asmeninius santykius. Kalbos apie pinigus nebuvo. R. su E. B. liko prie savo automobilio, rÅ«kė, o jis su V. kalbėjosi.

V. prisidegė cigaretę, susidėjo viskÄ Ä¯ rankinę, pasidėjo rankinę į automobilį ir jie nuėjo takeliu kalbėdamiesi, besiaiÅ¡kindami santykius. R. iÅ¡ V. rankinės neėmė. Jos telefono niekas netikrino. Pagal kaltinimÄ jie dar buvo susitikę prie sporto salės (duomenys neskelbtini), kur jis sportuodavo. R. su E. B. atvažiavo jo pasiimti iÅ¡ sporto salės. V. prašė jo grÄ Å¾inti 400 Lt, kuriuos jis buvo iÅ¡ jos pasiskolinęs, todėl jis pasakė V. atvažiuoti prie sporto salės. V. atvažiavo Ford Focus automobiliu.

Jie pasikalbėjo, grįžo prie senos santykių temos. Jis padavė jai pinigus ir jie iÅ¡siskyrė. Apie turto dalybų procesÄ nieko nekalbėjo. Susitikimo (duomenys neskelbtini) jis neplanavo. Jis buvo prašęs R., kad pavežtų iki 2-os ligoninės. Ten jis turėjo žmogui paduoti atlyginimÄ už remonto darbus. Bevažiuojant, pamatė V. automobilį ir paprašė stabtelėti. Kai V. išėjo, jis iÅ¡lipo ir susistabdė jÄ . Jis atsisėdo į jos automobilį, paklausė, kur važiuoja, paprašė pavažiuoti į Å¡onÄ .

V. sustojo aikÅ¡telėje daugiabučių, Å¡alia degalinės. Jis pradėjo kalbėtis apie santykius, verslÄ . Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, iÅ¡ paskos R. atvažiavo, pasisveikino su V.. Jis kalbėjosi su V., o R. buvo toliau prie savo automobilio. Paskui jie kalbėjosi automobilyje. Buvo atvažiavęs R. draugas R., pasisveikino. Po to R. iÅ¡važiavo, nes jam kažkur reikėjo. Apie skolos raÅ¡telį kalba nevyko. Kalba vyko apie bendrus planus, nes jie su V. planavo atsidaryti grožio salonÄ . Vyko pokalbis, kokie veiksmai iÅ¡ jos pusės daromi.

Jis matė, kad V. nesistengia nieko daryti, jam aktualiausia buvo jų santykiai. Paskui jis suprato, kad visus dokumentus ir telefonÄ paliko R. automobilyje. Tada R. vėl atvažiavo su vaiku, o tarp jo ir nukentėjusiosios toliau tęsėsi pokalbis. Tada R. sakė, kad iÅ¡važiuoja, ir lauks jų pas save. Jis su V. dar pabuvo, nuvažiavo į degalinę, nusipirko kavos. Užsuko pas V. į namus, ji pasiėmė telefonÄ . Jie dar sustojo degalinėje, V. telefono sÄ skaitos papildymÄ nusipirko. Tada jie nuvažiavo pas R., o paskui ji parvežė jį namo.Pinigus, kuriuos jis perdavė nukentėjusiajai, buvo pasiskolinęs iÅ¡ savo tėvo.

Jo tėvas anksčiau buvo pasiėmęs paskolÄ pirkti automobiliui. Skolos raÅ¡telio prašė dėl tėvo, nes tėvas klausė, ar jis pasitiki žmogumi, kad tokiÄ sumÄ duoda. Nukentėjusioji pati sakė, kad gali paraÅ¡yti skolos raÅ¡telį. Vasaros pradžioje, birželio mėnesį, V. jo namuose parašė skolos raÅ¡telį, o jis padavė pinigus. V. skolos raÅ¡telyje užrašė atgalinę datÄ . V. sakė, kad pas savo pažįstamus, kurie bankrutavo, perpirks dvi soliariumo lovas. Tam reikėjo 15000 Lt.

Tačiau jis nematė, kad bÅ«tų imtasi kokių veiksmų dėl salono įkÅ«rimo. O po to jų santykiai pradėjo blogėti. PrieÅ¡ tai iÅ¡ vieno asmens buvo pasiskolinęs 20000 Lt, už kuriuos pirko baldus. Jis buvo nupirkęs iÅ¡ žmogaus vežančio baldus iÅ¡ užsienio kėdės kirpėjoms, kosmetologėms, kriaukles, fotelį, stalÄ su stalčiais, komodÄ , spintÄ , veidrodžius, spinteles, dekoro detales. Jis taip pat pasiÅ«lė R. prisidėti prie verslo ir pasiskolino ir jo pinigų.

IÅ¡ R. gautus pinigus panaudojo draugo, kuris iÅ¡vykęs į užsienį, skolos grÄ Å¾inimui. R. jis detaliai nepasakojo, kaip panaudos jo pinigus, tik vėliau pasakė. Kadangi jo ir V. santykiai paÅ¡lijo, ji nesiėmė jokių veiksmų dėl verslo, jis pradėjo ja neapsitikėti ir sakė arba grÄ Å¾inti pinigus, arba toliau kažkÄ daryti. Kadangi nebuvo pasibaigęs paskolos grÄ Å¾inimo terminas, į teismÄ nesikreipė. Su nukentėjusiosios pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Kaltinamasis R.

P. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. važiavo su dukra ir su pažįstamu, paskambino R. dėl automobilio pasitarti. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini), aptarė su R. automobilio reikalus. Ten buvo R. draugas A. su mergina. IÅ¡ kalbos išėjo, kad ji A. skolininkė. Jis iÅ¡ draugiÅ¡kumo ir kaip vyresnis pagalvojo, kad gali padėti, priėjo ir paprašė, kad ji bÅ«tų sÄ Å¾ininga ir gražintų tuos pinigus. Pasitikslino pas R. sumÄ ir grįžęs pasakė, kad tÄ 20000 Lt grÄ Å¾intų A..

Nukentėjusiajai jokių grasinimų nebuvo iÅ¡sakyta. KažkÄ anksčiau R. buvo minėjęs, kad yra istorija dėl pinigų, tačiau jis nesigilino. Už sudalyvavimÄ pokalbyje niekas jokio atlygio nežadėjo. Tuo metu jis naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Ä®raÅ¡ytame telefoniniame pokalbyje jis kalbėjosi su R. apie automobilį. Dažniausia apie pardavimÄ ir kalbėdavosi. Velnias yra keiksmažodis. Žargonas ir tiek. Su klientu siejasi tas pokalbis, tikrai ne su nukentėjusiÄ ja. Be kaltinamųjų parodymų jų kaltę patvirtina sekantys įrodymai:Nukentėjusioji V.

P. parodė, kad 2009-03-14 ji susipažino ir pradėjo bendrauti su A. K., kuris po jų susipažinimo girdėdavo jos pokalbius su buvusiu sugyventiniu Z. S. dėl turto pasidalinimo ir lėšų vaiko iÅ¡laikymui. 2009 m. gegužės mėnesį A. K. jai pasiÅ«lė „paauklėti“ Z. S., kad Å¡is padėtų iÅ¡laikyti sÅ«nų. A. K. sakydamas, kad reikia „paauklėti“, minėdavo, kad galima jį nuvežti į miÅ¡kÄ , uždaryti garaže, nurauti ausis, tačiau ji nesutiko, kad prieÅ¡ Z.

S. bÅ«tų naudojamas smurtas, o dėl turto dalybų konsultavosi su advokatais. A. K. jÄ atkalbinėjo nuo advokato samdymo, kalbėdamas, kad advokatai jai nepadės, o padėti gali jie. Tai siÅ«lė A. K. ir R. R.. 2009 m. rugpjūčio gale jai buvo grasinama. R. R. su E. jÄ nusivežė į laukymę kažkur prie (duomenys neskelbtini), kur buvo A. K.. R. R. iÅ¡ jos paėmė telefonÄ , rankinę, A. K. liepė R. R. atiduoti automobilio raktelius. A. K. klausė, kaip sekasi su advokatais, skyrybomis. Aktyviausias buvo A.

K., bet prieidavo ir R. R.. Jie sakė, kad ji turi sutikti, o jei ne, jÄ pakas, vaikÄ suluoÅ¡ins. Be to, sakė, kad už paslaugÄ reikės susimokėti. Susitikimas truko apie pusantros valandos. Ji iÅ¡prašė laiko pagalvoti. Po to sekančias dienas vyko susiraÅ¡inėjimas su A. K.. Jis rašė, kad ji turi atvažiuoti susitikti, kad grÄ Å¾intų jai 400 Lt, kuriuos buvo anksčiau pasiskolinęs. Jie susitarė susitikti prie sporto salės (duomenys neskelbtini) rajone. Atvažiavus į sutartÄ vietÄ , jos laukė A.

K. ir R. R., E.. Jai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, A. ir R. liepė vėl visus savo daiktus palikti automobilyje. A. apieÅ¡kojo, ar ji nieko nepasiliko prie savęs. R. pasakė, kad jau užsuktas reikalas, kad yra įtraukti žmonės, kad gali padaryti taip, kad jai mokėti nieko nereikės, bet ji turi duoti sutikimÄ . Ji nesutiko. Tada A. K. griebė jai už kaklo, tačiau R. R. liepė paleisti. Sakė, jei ji nesutiks, tai jÄ Ä¯kiÅ¡ į bagažinę. Ji vėl prašė laiko pagalvoti. Vėliau A. K. ji buvo kviečiama susitikti.

Rugsėjo 8 d. apie 11 val. ji vyko iÅ¡ draugės, pas kuriÄ gyveno, pas advokatę. IÅ¡važinėjant iÅ¡ kiemo, jÄ užblokavo automobilis, už kurio vairo sėdėjo R. R.. Ä® jos automobilį įlipo A. K. ir liepė važiuoti paskui R.. Ji nesutiko. Tada apsisukęs privažiavo R. R. ir įsėdo į automobilį, paėmė jos visus daiktus, t.y. rankinę, dokumentus, telefonÄ , viskÄ patikrino. Jie pradėjo sakyti, kad nėra kur trauktis, kad reikia įvardinti sumÄ , nes kitaip privažiuos kiti žmonės ir suma bus didesnė.

Ji atsisakė. R. R. skambino telefonu ir sakė, kur jie yra. Atvyko dar du vyrai. A. K. su jais kalbėjo. R. P. įvardijo sumÄ â€“ 20000 Lt ir sakė sÄ lygas apkalbėti su R. R. ir A. K., sakė, kad reikalas užsuktas. Po to R. P. iÅ¡važiavo. Likę R. R. ir A. K. pradėjo reikalauti pasiraÅ¡yti raÅ¡telį, nes ji su jais vengė susitikti. Ji atsisakė, sakė, kad gali mokėti ir be raÅ¡telių. Po kiek laiko R. R. iÅ¡vyko. Ji paprašė A. K., kuris sėdėjo už jos maÅ¡inos vairo, nuvežti iki degalinės. Po to vėl atvyko R.

R. su E.. Ji R. paprašė, kad atiduotų telefonÄ , nes jai reikėjo paskambinti vaikui. R. telefono neatidavė, sakė, kad duos jos telefonÄ E., kad Å¡i paskambintų jos sÅ«nui ir pasakytų, kad ji ligoninėje. Tada ji iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir pradėjo eiti link draugės namų. JÄ beeinančiÄ su jos automobiliu pasivijo A. ir liepė lipti jai atgal į automobilį. Jai įsėdus į automobilį, A. vėl grįžo į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę. R. su automobiliu nebuvo. Ji prašė A.

K. nuvežti iki degalinės, kad galėtų nusipirkti telefono papildymo sÄ skaitÄ , kad bÅ«tų galima paėmus iÅ¡ namų telefonÄ paskambinti vaikui. Vaikas buvo namuose, tai ji vėl išėjo. A. K. kalbėjo su R. R. telefonu ir Å¡is sakė atvykti prie jo namų. Nuvykus atėjo R. R., įsėdo į maÅ¡inÄ ir sakė, kad viskas labai rimta, grasino jai. Ji buvo spaudžiama pasiraÅ¡yti raÅ¡telį. A. K. diktavo tekstÄ , R. R. liepė raÅ¡yti atgaline data. RaÅ¡telis buvo 20000 Lt sumai. RaÅ¡telį rašė ant savo darbo kalendoriaus lapelio.

R. R. sutikrino, kÄ ji parašė, jie iÅ¡lipo ir ji nuvažiavo. Po poros dienų buvo žinutė, kad ji turi kažkam atiduoti 2000 Lt, atskaičius A. K. skolÄ . Liudytojas D. P. parodė, kad rugsėjo mėnesį apie 22 val. - 23 val. vakaro į jo buto duris kažkas paskambino. Jis pažiÅ«rėjo pro durų akutę ir pamatė du vyrus. Jam atidarius buto duris, vienas vyras pasakė, kad jo sesė turi didelių problemų ir liepė paskambinti sesei ir pasakyti, kad ji atvažiuotų pas jį, nes jei ji neatvažiuos, tai bus sužalota jos sveikata.

Vienas iÅ¡ tų vyrų buvo R. R., kitÄ užstojo durys. Paskambinus sesei, ji viskÄ patvirtino. Sesuo jam papasakojo, kad jÄ privertė pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telį A., kad jÄ persekiojo, grasino susidoroti.Liudytojas Z. S. parodė, kad pas jį niekas nebuvo atvykęs, nereikalavo pinigų, nereikalavo atsisakyti turto dalies V. P. naudai. V. P. jam buvo užsiminusi, kad kažkoks draugas jÄ persekioja. Liudytoja J. M. parodė, kad 2009 m. vasaros pabaigoje draugė jai papasakojo, kad iÅ¡ jos bendri pažįstami R. ir A. reikalavo pinigų.

Apie tai, ar V. planavo įsirengti salonÄ , ji nieko nežino. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad dėl praėjusio laiko neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinus liudytojus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį jos draugė V. P. jai papasakojo, kad judviejų bendri pažįstami R. ir A. reikalauja iÅ¡ jos pinigų, kad jÄ vienÄ dienÄ buvo iÅ¡sivežę į užmiestį, kad kitÄ dienÄ jos nepaleido ir privertė pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telį.

Taip pat liudytoja parodė, kad 2009 m. rugsėjo pabaigoje pas jÄ Ä¯ darbÄ â€“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, atėjo A. ir R. ir liepė perduoti V., kad jei Å¡i nesusitiks su jais, bus paliestas jos talentas, t.y. jos sÅ«nus, kad 2009 m. spalio mėnesio viduryje jie atėjo pas jÄ Ä¯ butÄ ir R. pasakė, kad V. nieko nedaro, kad jai viskas vienodai netgi tada, kai liečia jos vaikÄ . (t. 2, b. l. 143-144)Liudytoja E. B. parodė, kad ji neprisimena aplinkybių dėl patirtos traumos.

Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio pabaigos savo telefonÄ â€žSamsung“ su SIM kortele ji buvo paskolinusi A. K., tačiau ji neatsimena Å¡ios kortelės abonentinio numerio. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ji duodavo pakalbėti ir A., ir R.. 2009 m. rugpjūčio 29 d. ji kartu su R. jo vairuojamu automobiliu iÅ¡važiavo iÅ¡ Kauno į automagistralę Kaunas-Klaipėda, ir netoli pavažiavus nuo Kauno sustojo automagistralės Å¡alikelėje, kur pas juos į automobilį įsėdo V..

V. įsėdus į automobilį, ji paklausė R., kur yra A., R. pasakė, kad pas A. važiuoja. Tada jie visi kartu kažkiek pavažiavę automagistrale, pasuko į Å¡oninį keliukÄ ir juo netoli pavažiavus sustojo laukuose. R. sustojus, ji pamatė A.. Ji matė, kad A. su V. nuėjo atokiau nuo automobilio, todėl apie kÄ jie kalbėjo ji negirdėjo. Jie kalbėjo apie pusvalandį ar valandÄ laiko, o po to jie jau visi kartu, t.y. R., A., ji ir V. R. vairuojamu automobiliu vėl grįžo į automagistralę ir pakeliui į KaunÄ R. sustojo prie palikto V. automobilio, kur V. iÅ¡lipo. 2009 rugsėjo pradžioje du kartus, skirtingomis dienomis, ji buvo susitikusi su R., A. ir V.: vienÄ kartÄ Kaune, (duomenys neskelbtini), prie degalinės, o kitÄ kartÄ â€“ Kaune, kažkur netoli centro, prie sporto klubo, kuriame sportuoja A..

TÄ kartÄ , kai susitiko (duomenys neskelbtini), buvo dienos metas, ji kartu su R. jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie degalinės esančioje aikÅ¡telėje ji pamatė A. ir V.. KitÄ kartÄ , kai susitiko prie sporto klubo, buvo jau vakaras. Iki sporto klubo ji taip pat atvyko su R. jo vairuojamu automobiliu ir ten pamatė A. ir V.. Ji nei šį kartÄ , nei kitais kartais negirdėdavo apie kokius reiklaus su V. kalbėjo R. ir A.. (t. 3, b. l. 38, 39).Liudytoja J. K. parodė, kad iÅ¡vykos prie ežero metu, kurioje dalyvavo R.

R. su Å¡eima, A. K. ir V. P., A. tėvai, tarp A. ir nukentėjusiosios vyko kalba dėl pinigų, dėl biznio, dėl įrangos. A. minėjo kažkÄ dėl įrangos, dėl skolos kažkokios kalbėjo. Nukentėjusioji ar sutiko su A. iÅ¡sakytomis mintimis, sumos negirdėjo. Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamasis A. yra jo sÅ«nus. Su V. jis susipažino 2009 m. kovo mėnesį. A. su ja draugavo, kÅ«rė bendrÄ verslÄ . Jie planavo grožio salonÄ Ä¯kurti, norėjo teikti kirpyklos, soliariumo, manikiÅ«ro paslaugas.

Pinigų verslui pradėti patys neturėjo. A. bendraklasis paskolino pinigų, pats iÅ¡važiavo į užsienį. Jis paskolino 20000 Lt pirkti kirpyklos įrangai bei baldams. Paskolino tuos pinigus ir sÅ«nus nupirko baldus. Baldai dabar laikomi (duomenys neskelbtini). A. su R. surado tas patalpas ir nuvežė baldus. 2008-09-11 jis paėmė paskolÄ iÅ¡ banko, planavo remontuoti bÅ«stÄ . Kai prasidėjo krizė, jis tų pinigų nepanaudojo. Prasidėjo kalba, kad reikia soliariumui įrangos. A. 20 000 Lt. tada davė.

Paskolino 2009 m. gegužės pradžioje ar viduryje. A. pinigus paskolino V., kuri turėjo nupirkti soliariumo įrangÄ . Jis norėjo, kad ta paskola bÅ«tų kaip nors įforminta. Po kurio laiko, gal birželio mėnesio pradžioje, A. jam atnešė paskolos lapelį, kuriame buvo pasiraÅ¡yta, kad A. paskolino V.. V. už tuos pinigus soliariumo įrangos nenupirko. Tų pinigų ji jo sÅ«nui negrÄ Å¾ino. 2009-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad iÅ¡ 4 asmenų nuotraukų V.

P. atpažino R. P., kaip vyrÄ vardu R. (t. 2, b. l. 127-129); 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. P. pateikė skolos lapelį (t. 2, b. l. 107); 2009-11-12 objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad prie 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateiktas skolos lapelis suraÅ¡ytas ant lapo, iÅ¡plėšto iÅ¡ užrašų knygutės. Skolos lapelyje suraÅ¡yta, kad V. P. 2009-05-20 skolinasi iÅ¡ A. K. 20 000 litų. Tekstas prasideda žodžiais „skolos lapelis AÅ¡ V.

P. ...“, baigiasi: „A. K.“ ir paraÅ¡u bei „V. P.“ ir paraÅ¡u. (t. 2, b. l. 108, 109);2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. P. pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele (t. 2, b. l. 110); 2009-11-12 objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad atskirame priede iÅ¡raÅ¡ytos prie 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikto mobiliojo ryÅ¡io telefono ir SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), atmintyje esančios trumposios SMS žinutės, atsiųstos iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io abonento Nr. (duomenys neskelbtini): 2009-08-29, 13.34 val., žinutėje raÅ¡oma:

„15 valanda autostradoje kaunas-klaipeda, pravaziuosi lukoilus, traktorius po desine puse ir ant avarinio sustosi. Privaziuosiu“, 2009-09-02, 18.38 val., žinutėje raÅ¡oma: „Labas. Turiu 400lt“, 2009-09-04, 18.55 val., žinutėje raÅ¡oma: „Tu cia pasirodysi siandien, ar tave reikes uzgaudyti?“ (t. 2, b. l. 111, 112);2009-09-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u. (t. 2, b. l. 99);2009-10-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad iÅ¡ 4 asmenų nuotraukų D.

P. atpažino R. R. kaip vyrÄ , kuris liepė jam susisiekti su jo seserimi V. P. ir grasino, jei ji nesusitiks su juo, tai bus sužalota jos sveikata (t. 2, b. l. 154-156);2009-10-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u. (t. 2, b. l. 102);Liudytojos E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. B. parodė vietÄ keliuke, esančiame kitoje automagistralės pusėje nuo kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“, kur ji 2009-08-29 atvažiavo kartu su R.

R. ir V. P., paaiÅ¡kinusi, kad neatsimena į kuriÄ pusę nuo Å¡ios vietos reikia sukti; nuo Å¡io keliuko automagistrale nuvažiavus link Kauno 3000 m, E. B. parodė automagistralės Å¡alikelėje vietÄ , kur 2009-08-29 R. R. paėmė V. P.; E. B. parodė aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, už degalinės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), paaiÅ¡kindama, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį į Å¡iÄ aikÅ¡telę ji atvažiavo kartu su R. R., kur jie susitiko su A.

K. ir V. P. (t. 3, b. l. 40-45).Kaltinamųjų A. K., R. R., R. P. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji padarė savavaldžiavimÄ , jų veiksmus bÅ«tina perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį. Å i iÅ¡vada daroma dėl sekančių aplinkybių.Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.).

Turto prievartavimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rÅ«Å¡inis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali bÅ«ti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Å ios viena į kitÄ labai panaÅ¡ios nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius Å¡ių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavaliÅ¡kai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtÄ turtinę naudÄ kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtÄ neturi jokio pagrindo.

BÅ«tent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimÄ , kokiÄ normÄ â€“ turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) – taikyti. Atskiriant turto prievartavimÄ nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika bÅ«dingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančiÄ teisę.

Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumÄ . Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu bei teisme buvo iÅ¡ esmės vienodi, tačiau juos iÅ¡analizavus, teismas atkreipia dėmesį, kad jie nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Pirminiuose parodymuose nukentėjusioji teigė, kad atiduotų kaltinamajam A. K. vyrÄ â€œpaauklėti”, kad jis jos neapgautų dalinant turtÄ . A. K. grasino fiziniu susidorojimu ir naudojo psichologinį spaudimÄ (t. 1, b.l. 12-13).

Vėlesniuose parodymuose apklausiama liudytoja ji teigė, kad derybos vyko ilgÄ laikÄ , aktyviausias buvo A. K. (t. 2, b.l. 114-119). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teigė, kad pinigų iÅ¡ jos R. P. nereikalavo. R. R. sakė, kad pinigus reikės paduoti per 2 kartus po 10 000 Lt ir liepė raÅ¡yti raÅ¡telį (t. 2, b.l. 125). Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad 20000 Lt reikia paduoti privažiavusiam žmogui, kurio niekas neįvardijo. (t. 5, b.l. 52). Taigi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kam tie pinigai buvo skirti ir kam juos reikėjo perduoti.

Be to, nukentėjusios parodymų apie tai, kad kaltinamieji iÅ¡ jos prievartavo turtÄ , nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinimo teiginys, jog visi kaltinamieji naudodami psichinę prievartÄ â€“ grasindami fiziniu smurtu nukentėjusiosios ir jos sÅ«naus atžvilgiu siekė iÅ¡gauti nukentėjusiosios sutikimÄ leisti jiems dalyvauti nukentėjusiosios ir buvusio jos sugyventinio Z. S. turto dalybų procese, yra niekuo nepagrįstas, apart nukentėjusiosios parodymų. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas Z.

S. nepatvirtino, kad jam kas nors bÅ«tų grasinęs ar reikalavęs turto. Pas jį kaltinamieji atvykę nebuvo, jokių pokalbių su jais taip pat nebuvo. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamieji galėjo tiesiogiai prievartauti turtÄ iÅ¡ buvusio nukentėjusiosios vyro Z. S. ir joks nukentėjusiosios leidimas jiems nebuvo reikalingas. Kaltinimo motyvas, jog nukentėjusioji nedavė sutikimo kaltinamiesiems dalyvauti jos ir jos buvusio sutuoktinio Z. S. turto dalybų procese, o kaltinamieji dėl Å¡ios priežasties privertė pasiraÅ¡yti nukentėjusiÄ jÄ paskolos sutartį, jokiais bylos duomenis nepatvirtintas.

Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis A. K. siÅ«lė “paauklėti” jos buvusį sutuoktinį Z. S., nuvežti į miÅ¡kÄ , “nurauti ausis”, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jei kaltinamieji bÅ«tų norėję ir to siekę, jie galėjo Z. S. “paauklėti” ir be nukentėjusiosios sutikimo. To neginčijamai negalėjo patvirtinti ir nei vienas byloje apklaustas liudytojas. PrieÅ¡ingai, liudytoja J. K., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino, kad iÅ¡vykos prie ežero metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A.

K. vyko pokalbis apie bendrÄ biznį, dėl įrangos, dėl skolos. Apie jokias turto dalybas kalbos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. ji negirdėjo. Nukentėjusioji ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad su kaltinamuoju A. K. buvo kaip pora. Taigi, tuo metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. santykiai buvo draugiÅ¡ki, normalÅ«s.Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji buvo skolinga kaltinamajam A. K. 20 000 Lt. TÄ byloje patvirtina tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. pasiraÅ¡yta paskolos sutartis.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji buvo pora. Jie planavo kurti bendrÄ verslÄ , įrengti grožio salonÄ . Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. nurodė, jog minėtus pinigus jam paskolino jo tėvas V. K.. Jis buvo paėmęs vartojimo kreditÄ iÅ¡ banko, tačiau prasidėjus krizei tų pinigų nepanaudojo, todėl paskolino jam. Tas pačias aplinkybes V. K. patvirtino apklaustas liudytoju. Jis teigė, kad yra girdėjęs kalbas apie jo sÅ«naus ir nukentėjusiosios mintis kurti bendrÄ verslÄ .

A. K. taip pat teigė, jog nukentėjusioji nesiėmė jokių realių veiksmų bendram verslui vystyti, jų santykiai pradėjo blogėti, kilo konfliktai. Todėl jis paprašęs jos grÄ Å¾inti skolÄ . Tokiais kaltinamojo aiÅ¡kinimais teismas netikėti neturi pagrindo. Atžymėtina ir tai, jog byloje yra pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuota įvairių baldų, reikalingų grožio salonui įrengti. Todėl teismas sprendžia, jog siekiai bendro verslo kÅ«rimui buvo realÅ«s, kÄ patvirtino ir kaltinamasis A.

K.. Liudytoja J. M. apklausta teisminio nagrinėjimo metu teigė girdėjusi, kad iÅ¡ nukentėjusiosios V. P. kaltinamieji R. R. ir A. K. reikalauja pinigų, kad nukentėjusioji buvo iÅ¡vežta į užmiestį, kad jai buvo grasinama. Tačiau aplinkybių, už kÄ kaltinamieji reikalavo pinigų, ji neįvardino. Kad pinigai reikalaujami už nukentėjusiosios sutikimÄ leisti kaltinamiesiems dalyvauti turto dalybų procese tarp nukentėjusiosios ir jos buvusio sutuoktinio Z. S., ji nėra girdėjusi. Taigi jos parodymai yra iÅ¡vestiniai, netiesioginiai, neinformatyvÅ«s, nes tai ji sužinojo iÅ¡ nukentėjusiosios V.

P.. Liudytojo D. P. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi apie grasinimus, jos persekiojimÄ , pinigų reikalavimo faktÄ jam pasakojo nukentėjusioji, t.y. jo sesuo V. P.. Liudytojos E. B. parodymai neinformatyvÅ«s, kadangi ji įvykio aplinkybių negirdėjo, tik patvirtino, kad buvo nuvykusi už Kauno su kaltinamaisiais A. K. ir R. R. bei nukentėjusiÄ ja V. P., kartÄ buvo susitikę prie sporto klubo bei prie degalinės (duomenys neskelbtini). Telefoniniai pokalbiai taip pat tiesiogiai ir neginčijamai nepatvirtina turto prievartavimo fakto.

Pokalbių frazės “su Velniu reikia užsiimti”, “vadelių negalima atleisti”, reikia prasukt, tai faktas” “pasiųsk Velnio numerį”, “būčiau vienas nuvažiavęs ir užmetęs ant ausų” paimtos iš konteksto, kurios naudingos tik kaltinimui. Teismas pripažįsta, kad telefoninių pokalbių išklotinėse minimas “Velnias” yra įvardijamas kaip nukentėjusioji, tačiau tai nieko bendro neturi su įrodymais turto prievartavimo faktui nustatyti.

Kaltinamųjų pokalbių iÅ¡klotinės yra neinformatyvios, konkrečių ir neginčytinų įrodymų apie turto prievartavimo faktÄ byloje nesuteikia. Kaltinamųjų mobiliuosiuose telefonuose buvo fiksuotas nukentėjusiosios mobilaus telefono numeris, tačiau juose nėra grasinančio pobÅ«džio reikalavimo įvykdyti kaltinamųjų kokio tai reikalavimo. Nors pokalbiuose naudojamos dviprasmybės, maskuojantys prasmę žargonai, tačiau tai nepatvirtina turto prievartavimo fakto dėl aukščiau aptartų įrodymų.

Jau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad pinigus iÅ¡ nukentėjusiosios reikalavo kaip skolos grÄ Å¾inimÄ (t. 3, b.l. 115). Šį teiginį kaltinamasis A. K. iÅ¡reiÅ¡kė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu detalizavo nurodytas skolos aplinkybes. Apie šį faktÄ teisminio nagrinėjimo metu parodymus davė ir kiti kaltinamieji. Pažymėtina, ir tai kad ir patys kaltinamieji neneigia, jog buvo mobilaus ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų veikimo zonose, kurios yra nurodytos pokalbių iÅ¡klotinių fragmentuose.

Kaip ir tas faktas, kad telefono numeris buvo iÅ¡siųstas nukentėjusiosios vienam iÅ¡ kaltinamųjų.Teismas sutinka, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo naudojama psichinė prievarta, grasinimai. Å iÄ aplinkybę nukentėjusioji patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad grasinimų ir psichinės prievartos mastas buvo toks intensyvus, kad nukentėjusioji buvo per prievartÄ nuvežta už Kauno, iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ji negalėjo pabėgti, Å¡auktis pagalbos.

Ji nebuvo suriÅ¡ta, surakinta ar kitokiu bÅ«du apribota jos judėjimo laisvė. Važiuojant į pirmÄ susitikimÄ laukymėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nukentėjusioji važiavo niekieno neverčiama, jai laisvė tuo metu nebuvo kokiais nors bÅ«dais apribota. Nukentėjusiosios teiginiai, kad A. K. prieÅ¡ jÄ Â naudojo fizinį smurtÄ , t.y. jÄ smaugė, pagrįsti tik jos parodymais. Kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra. Laukymės epizode (duomenys neskelbtini) kaime, kaip nurodė nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu, aktyviausias buvo A.

K.. Kaltinamasis R. R. tai nueidavo, tai ateidavo. Daugiau jokių veiksmų jis nesiėmė. R. P. vaidmuo pagal bylos faktines aplinkybes taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip turto prievartavimas. Jo vaidmuo pasireiÅ¡kė tuo, kad jis susitikimo metu 2009-09-08 (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 159, priėjo prie nukentėjusiosios ir pasakė, kad ji 20 000 Lt grÄ Å¾intų A. K.. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. P. patvirtino, kad R. P. iÅ¡ jos pinigų tiesiogiai nereikalavo, jo vaidmuo nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo aktyvus.

Vertinant R. R. veiksmus atžymėtina tai, kad aktyvių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jis taip pat nesiėmė, tačiau žinojo, kad nukentėjusiajai A. K. buvo paskolinęs pinigų ir apie tai norėjo su nukentėjusiÄ ja iÅ¡siaiÅ¡kinti.Nukentėjusiosios parodymus teismas vertina atsargiai, nes ji gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Tuo tarpu liudytojo V. K. parodymus teismas vertina kaip patikimus, nes jie pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. K. pateiktos vartojimo kredito sutarties, paskolos sutarties bei foto nuotraukų, kaltinamojo tėvas V.

K. iÅ¡ tikrųjų paėmęs vartojimo kreditÄ 20 000 Lt sumai, ir nepaneigta aplinkybė, jog jis juos paskolino sÅ«nui A. K., kuris Å¡iÄ sumÄ perdavė nukentėjusiajai. (t. 5, b.l. 118-122). Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai dėl paskolos sutarties suraÅ¡ymo kardinaliai skiriasi. Nukentėjusioji teigė, kad paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta automobilyje, kaltinamasis A. K., kad paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta pas jį namuose. Liudytojos E. B., Z. S., D. P. parodymai apie reikalaujamÄ sumokėti pinigų sumÄ iÅ¡ nukentėjusiosios nei paneigia, nei patvirtina Å¡io fakto.

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamieji R. R. ir A. K. reikalauja iš nukentėjusiosios pinigų, kadangi ji skiriasi su vyru ir gali gauti dalį bendro turto ar pinigų (t. 2, b.l. 143-144). Teisminio nagrinėjimo metu ši liudytoja paaiškino, kad jai nukentėjusioji pasipasakojo, kad kaltinamieji iš jos reikalauja pinigų, bet nežino dėl ko. (t. 5, b.l. 121). Teismas negali paneigti kaltinamųjų versijos, jog nukentėjusioji kaltinamajam A. K. nebuvo skolinga. Nors ji teigia, kad skolinga nebuvo, tačiau faktinė bylos medžiaga rodo, jog tarp jų buvo skolinės prievolės. Nei kaltinamasis A.

K., nei nukentėjusioji V. P. neneigė, kad jie bendravo, buvo pora. KÄ patvirtina ir faktas, kad nukentėjusioji skolindavo pinigus kaltinamajam A. K.. Teismas pripažįsta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. buvo susiklostę turtiniai santykiai, t.y. kad A. K. buvo paskolinęs V. P. 20 000 Lt, ir vėliau pablogėjus jų tarpusavio santykiams vertė nukentėjusiÄ jÄ pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telį ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajai paskolintus 20 000 Lt. Vertindamas kaltinamųjų parodymus, duotus teisme, teismas pažymi, kad jie, nepaisant specifiÅ¡kumo (turi teisę laisvai rinktis gynybos taktikÄ , keisti parodymus, nėra saistomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ), BPK 20 str. prasme taip pat yra savarankiÅ¡ki įrodymai.

Tam, kad kaltinamųjų parodymai bÅ«tų atmesti, nepakanka vien jais netikėti. BÅ«tina nurodyti, kokie kiti savarankiÅ¡ki ir patikimi įrodymai paneigia Å¡iuos parodymus. Konstatuojama, kad jie nepaneigti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų, jog kaltinamieji prievartavo turtÄ , byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡vadas dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai teisme, daromos tik tada, kai tokiai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje 2007 m. birželio 28 d. apžvalgos 3.8.2. p.).Turto prievartavimo atveju reikalavimas perduoti turtÄ visada yra neteisėtas.

Jis nėra susijęs su kaltininko ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais ar kitomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, suteikia jam tokiÄ teisę. Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant BK 294 str. numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Pagal BK 294 str. už savavaldžiavimÄ atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario mėn. 26 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17/2010).Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996-06-21 nutarimo Nr. 43 2 p.).Savavaldžiavimo nusikaltimÄ sudaro savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.).

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas reiÅ¡kia veikimÄ prieÅ¡ingai Å¡iems įstatymo reikalavimams. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų veika negali bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas tuomet, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus.

Konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nėra vieno iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementų „neturint teisinio pagrindo“. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji pasirinko netinkamÄ ir įstatymams prieÅ¡taraujantį bÅ«dÄ , nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos vykdyti ginčijamÄ teisę, taip padarė nukentėjusiajai didelę moralinę žalÄ .IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamais A. K., turėdamas teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nukentėjusiosios V.

P. skolos, tai padarė grasindamas fiziniu bei psichiniu smurtu ir ėmėsi veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia naudoti, taip įgyvendinant savo ginčijamÄ bet nerealizuotÄ tikrÄ teisę, o kaltinamieji R. R. ir R. P. Å¡iuos veiksmus atliko bendrininkų vaidmenyje, t.y. visi trys kaltinamieji savavaldžiavo, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė- fizinio smurto panaudojimas, nes tik nukentėjusioji nurodo, kad jai buvo sugriebta už kaklo ir ji buvo smaugiama A.

K.. Kitų įrodymų apie smurto panaudojimÄ byloje nėraKaltinamiesiems buvo inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo forma-organizuota grupė. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK 25 str. 3 d., bÅ«tina nustatyti, kad grupė asmenų susitarė daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkiÄ ar labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos daryti veikos momentus - parengė planÄ , numatė mechanizmÄ , pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, sutarė dėl nusikalstamos veikos darymo laiko, bÅ«do, vietos ir pan.

BÅ«tina nustatyti, kad grupė asmenų sutarė realizuoti bendrai suderintÄ nusikalstamos veikos planÄ , suprato sukÅ«rę organizuotÄ grupę ir priklausę jai.Baudžiamasis įstatymas taip pat nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iÅ¡ bendrininkavimo formų, sampratÄ , nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Inkriminuojant organizuotÄ grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes.Teismas sprendžia, jog inkriminuoti kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymo forma-organizuotÄ grupę nėra jokio pagrindo. Kaltinamieji iÅ¡ anskto nesitarė daryti nusikalstamÄ veikÄ , užduotimis ir vaidmenis nesiskirstė, plano nusikalstamai veikai vykdyti nerengė. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje, pripažindamas kaltinamuosius A.

K. ir R. R. nusikalstamos veikos vykdytojais, o kaltinamÄ jį R. P. - padėjėju. Žalos atlyginimas Nukentėjusioji V. P. byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 500 Lt advokato pagalbai apmokėti suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį bei 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal Å¡io kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, kt. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, į tai, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinis smurtas nebuvo naudojamas, sužalojimai jai nepadaryti, tačiau ji patyrė psichologinį smurtÄ , grasinimus, jos atžvilgiu buvo sukurta bauginanti situacija, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai solidariai iÅ¡ kaltinamųjų priteistina 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieÅ¡kinys dėl civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo advokato pagalbai apmokėti tenkintinas pilnai, kadangi yra pagrįstas raÅ¡ytiniu įrodymu (t. 5., b.l. 114).

Bausmės skyrimas Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę  lengvinančių  aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankščiau yra teistas, iÅ¡ ankstesnio teistumo iÅ¡vadų nepadarė, teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , kas rodo jo nenorÄ taisytis ir gerbti visuotines įstatymu reglamentuotas normas. Nusikalstama veika priskirtina prie apysunkių, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems R. R. ir R. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jie yra neteisti, dirba. Kaltinamojo R. P. vaidmuo padarant nusikalstamÄ veikÄ nebuvo pagrindinis. Nusikalstama veika priskirtina prie apysunkių. Padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidedant (LR BK 75 str.). Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio tvarka.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė :

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2008-01-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-10-20.KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ .Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straispnį ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį, be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-10-20.KardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , paskelbus nuosprendį, panaikinti ir iÅ¡ suėmimo nuteistÄ jį R.

R. paleisti. R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį, be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2009-10-20 iki 2009-10-21 ir suėmime nuo 2009-10-21 iki 2009-12-04.KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iÅ¡ nuteistųjų A. K., R. R., R. P. solidariai 500 (penkis Å¡imtus) Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei 6000 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai V. P.. LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , paskirtÄ A. K., R. R. ir R. P. Kauno apygardos teismo 2010-06-01 nutartimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.  Daiktinius įrodymus, kompaktinę plokÅ¡telę Nr. 20-7/2-LOK-1235.1K, 4 kompaktines plokÅ¡telės Nr. 20-7/2-LOK-1349, Nr. 20-7/2-LOK-1350, Nr. 20-7/2-LOK-1351, Nr. 20-7/2-LOK-1352, 3 kompaktines plokÅ¡teles Nr. 20-7/2-LOK-1352A, Nr. 20-7/2-LOK-1353, Nr. 20-7/2-LOK-1354 kompaktinę plokÅ¡telę Nr. 20-7/2-LOK-1348, kompaktinę plokÅ¡telę Nr. 20-7/2-LOK-1357, kompaktinę plokÅ¡telę Nr. 20-7/2-LOK-1160, 2 kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

VokÄ su skolos lapeliu, palikti saugoti prie bylos. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele, paimtÄ 2009-09-24 asmens kratos metu iÅ¡ nuteistojo R. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.Nuteistojo A. K. piliečio pasÄ Nr. 22138997 ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti prie nuteistojo asmens bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam A. K. šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                 Algerdas Urbšys