2022-08-31 Nr. AB-21299-4-68-3-00345-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3733-463/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00345-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. A. A. A. ir jos atstovui advokatui Romui Jonuškai,

vertėjui Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. A. A. skundą dėl Migracijos departamentp prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) piliete E. A. A. A. prisistatantis asmuo (toliau – ir Užsienietė) su skundu kreipėsi teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5166 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundo argumentai:

1.1. Ginčo dalykas – skundžiama Sprendimo dalimi Migracijos departamentas nusprendė apgyvendinti Užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant Užsienietei teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

1.2. Atsižvelgus į tai, jog Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti ir nedaro pažeidimų, nagrinėjamu atveju gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų, taip užtikrinant Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarant sąlygas jai laisvai judėti.

2. Atsiliepime į skundą Migracijos departamentas prašė skundą atmesti. Atsiliepimo į skundą argumentai:

2.1. Užsienietė neteisėtai asmenų grupėje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir prieglobsčio pasiprašė tik pristatyta į užkardą. Užsienietė neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybės, jog Užsienietė gali pasislėpti. Skundo argumentai dėl galimybės taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes Užsienietė nėra sulaikyta.

2.2. Išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21M44469, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir sprendimas dėl prieglobsčio), šį sprendimą Užsienietė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu (toliau – ir pirmosios instancijos teismo sprendimas) Užsienietės skundą atmetė.

4. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, 1408 straipsnio 5, 6 ir 9 dalimis.

5. Teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respublikos atvyko neteisėtai asmenų grupėje pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir uždaryta į užkardą, bei tai, kad Užsienietės prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ji nėra linkusi bendradarbiauti su kompetentingų institucijų pareigūnais, nes išnagrinėjus prieglobsčio prašymą nustatyta, kad Užsienietė neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkto pagrindus.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendimas taip pat pažymėjo, kad Užsienietei taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl paskirta priemonė – apgyvendinimas nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams. Teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietė neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, dėl to yra pagrindas manyti, jog pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, judėjimo laisvės apribojimai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

III. 7. Apeliaciniame skunde Užsienietė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Sprendimą paliekant Užsienietei apgyvendinimą, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7.1. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems skunde (žr. nutarties 1.2. p.).

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti.

8.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 13 d. Užsienietės skundo dalį dėl sprendimo dėl prieglobsčio atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi Užsienietės apeliacinį skundą atmetė ir sprendimas dėl prieglobsčio yra įsiteisėjęs.

8.2. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems atsiliepime į skundą (žr. nutarties 2.1.–2.2. p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsienietės judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti Sprendimo dalį bei netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

11. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, jog judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti byloje surinktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Užsienietė nurodė pageidaujanti, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės, nors byloje skundžiamas Sprendimas nustojo galioti 2022 m. rugpjūčio 25 d.

12. Vertindama Užsienietės teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetus Užsienietės apeliacinį skundą, Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės valstybę, įsigaliojo. Atsižvelgus į tai, Užsienietė neturi prieglobsčio prašytojo teisinio statuso (Įstatymo 2 str. 20 d.).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

14. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

16. Skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalis grindžiama Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais pasislėpimo rizikos veiksniais: 1) Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jos tapatybę ir / arba pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdama suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); 2) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant Užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo Sprendime remiasi Migracijos departamentas, yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiame sprendime dėl prieglobsčio pažymėta, jog Užsienietė nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, tačiau atliktų apklausų metu nurodė savo tautybę, religiją, kilmės valstybę ir miestą, dėl to Migracijos departamentas sprendė, jog tyrimo kontekste asmens pilietybė laikytina nustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiame kontekste nėra pagrindo konstatuoti Užsienietės nebendradarbiavimą siekiant nustatyti jos tapatybę ir / arba pilietybę, nes byloje nenustatyta, jog Užsienietė būtų atsisakiusi pateikti duomenis apie save, teikusi klaidinančią informaciją ar pan. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas nepagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtiną aplinkybę.

19. Nustatyta, jog nuo Užsienietės atvykimo momento, t. y. beveik vienus metus jos judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per visą šį apgyvendinimo laikotarpį Užsienietė būtų pažeidusi apgyvendinimo tvarką, nesilaikiusi nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavusi su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakiusi teikti informaciją ar klaidinusi tarnybų pareigūnus. Dėl to Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Užsienietė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu arba sprendžiant grąžinimo į kilmės valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais ir nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas, nes atitinkamų duomenų byloje nesurinkta.

20. Šiame kontekste primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

21. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsienietės judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietė gali bandyti pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių, Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama beveik vienus metus, dėl to manytina, jog nurodomas tikslas – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymas – gali būti pasiektas neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Taigi, nagrinėjamu atveju Užsienietei paliekamas Sprendimo dalimi nustatytas apgyvendinimas, tačiau panaikinami nepagrįstai nustatyti judėjimo laisvės ribojimai.

22. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos E. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos E. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5166 dalį, kuria pareiškėjai E. A. A. A. nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Veslava Ruskan