2017-11-30 Nr. AB-22331-3-62-3-00249-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1478-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00249-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. J., L. E., V. T., D. S., A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. J., L. E., V. T., D. S., A. S. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) skaičiuojant darbo užmokestį už darbą nakties metu švenčių dienomis vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 261 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ir šio straipsnio 3 dalimi bei priteisti iš Marijampolės PN pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą švenčių dienomis nakties metu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie eina prižiūrėtojų pareigas Marijampolės PN. Prižiūrėtojų darbas įstaigoje organizuojamas 24 val. trukmės pamainomis pagal iš anksto patvirtintus darbo grafikus. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarant darbo grafikus, jiems buvo pavesta dirbti švenčių dienomis. Dalis pamainos trukmės švenčių dieną priskirtina darbui naktį. Atsakovas darbo užmokestį už naktinio darbo valandas švenčių dieną apskaičiavo ir išmokėjo tik kaip už darbą šventinę dieną, neatsižvelgdamas į išdirbtas naktinio darbo valandas. Pareiškėjų nuomone, toks darbo užmokesčio skaičiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. VTĮ numato skirtingas apmokėjimo sąlygas už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis, todėl tais atvejais, kai šventinę dieną yra pavedama dirbti naktį, turi būti apmokama taikant VTĮ nuostatas, reglamentuojančias tiek apmokėjimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis, tiek apmokėjimą už darbą naktį.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad pataisos įstaigų pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas), kurio 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga, priedai, priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandžių darbą ir budėjimą mokama VTĮ ir šio Statuto nustatyta tvarka. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis reglamentuotas VTĮ 261 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 ir 3 dalys nustato darbo apmokėjimo tvarką, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, mokant didesnį atlygį už tokį darbą. Pareiškėjų nuomone, pareigūnui dirbant naktį, kai šis darbas sutampa su šventine diena, atsiranda dviejų rūšių nukrypimas nuo įprastinių darbo sąlygų, todėl apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti atsižvelgiama tiek į VTĮ 261 straipsnio 2 dalies, tiek 3 dalies nuostatas. Pareiškėjai pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009.

4. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Marijampolės PN nuomone, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. K-3-451/2006, kurioje konstatuota, kad kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 194 straipsnio nuostatas, o Darbo kodekso 193 straipsnis netaikytinas.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, pasisakydamas dėl skirtingo teisės aiškinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. K-3-451/2006, pažymėjo, jog vieningos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimo funkcija Darbo kodekso taikymo srityje yra suteikta būtent teisės taikymo aspektu bylas nagrinėjančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nesiremia pareiškėjų nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 neaprobuotu teisės aiškinimu, o yra saistomas ir vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. K-3-451/2006 suformuotu, aprobuotu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtu (Teismų praktika Nr. 26, p. 125–131) Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių išaiškinimu, nustatančiu, jog tuo atveju, kai dirbama naktį švenčių ir poilsio dienomis, už darbą apmokama taikant dvigubą darbo užmokesčio tarifą. Būtent šioje paskelbtoje kasacinio teismo nutartyje suformuotu imperatyvinį pobūdį turinčiu precedentu yra išspręstas teismų praktikos vienodinimo klausimas nagrinėjamam ir iš esmės analogiškam ginčui aktualiais klausimais. Aptariamas teisės aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. apžvalgoje Nr. DT-2 „Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka“.

8. Kadangi Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose įtvirtintas darbo apmokėjimas už darbą naktį ir už darbą poilsio arba švenčių dieną yra analogiškas VTĮ 261 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintam apmokėjimui, todėl teismas konstatavo, kad ginčo atveju už pareiškėjų darbą švenčių dienos naktį turi būti mokama tik pagal VTĮ 261 straipsnio 2 dalį, o šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus, priteisiant jiems papildomą darbo užmokestį už darbą naktį, kai jie dirbo švenčių dienomis.

III. 9. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą patenkinti.

10. Pareiškėjai pabrėžia, kad atsakovas darbo užmokestį už naktinio darbo valandas švenčių dieną jiems apskaičiavo ir išmokėjo tik kaip už darbą šventinę dieną, neatsižvelgdamas į išdirbtas naktinio darbo valandas. Kiekvienoje prižiūrėtojų pamainoje laikotarpis nuo 22 iki 6 val. priskirtinas darbui naktį. Ginčo laikotarpiu sudarant darbo grafikus pareiškėjams buvo pavedama dirbti ir Darbo kodekso 162 straipsnyje numatytomis švenčių dienomis. Tokiu atveju dalis darbo laiko šventinę dieną buvo dirbama nakties metu. Todėl apskaičiuojant darbo užmokestį už naktinį darbą, sutampantį su šventine diena, turi būti atsižvelgiama tiek į VTĮ 261 straipsnio 2 dalį, nustatančią apmokėjimą už darbą švenčių dienomis, tiek minėto straipsnio 3 dalį, nustatančią apmokėjimą už nakties darbą. Pagrįsdami minėtą poziciją, pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju turi būti atsižvelgiama ir vertinama tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinanti Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnius, yra nepagrįsta, nes jų darbo užmokestis, darbo apskaita yra reglamentuojami specialiaisiais teisės aktais – Statutu ir VTĮ. Todėl nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, valstybės tarnautojui privalu apmokėti už jo atliktą darbą bei visus nukrypimus nuo įprastų darbo sąlygų, taip nesudarant sąlygų diskriminuoti tarnautoją.

11. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl, pareiškėjų nuomone, jiems pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 3 dalį neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už darbą švenčių dienomis nakties metu nustatytu grafiku. Analogiškas ginčas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017. Vadovaudamasi minėtomis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017 suformuluota praktika.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. dirbant švenčių dienomis naktį darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbas buvo apskaitomas ir už šį darbą apmokama tik kaip už darbą švenčių dienomis, neatsižvelgiant į tai, jog buvo dirbama naktį. Pareiškėjų teigimu, jiems turėjo būti apmokėta taikant pusantro karto ir dvigubą darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius.

16. Pareiškėjų ir atsakovo tarnybos teisinius santykius, susijusius su apmokėjimu už jų atliktą darbą, reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kurio 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama VTĮ ir šio Statuto nustatyta tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju būtent VTĮ 261 straipsnis reglamentuoja apmokėjimą valstybės tarnautojui (pareigūnui) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Taigi sprendžiant klausimą dėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis naktį pareiškėjams turi būti vadovaujamasi būtent šia norma.

18. VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šios įstatymo nuostatos neįtvirtina taisyklės, kad valstybės tarnautojams (pareigūnams) turi būti mokama tris su puse karto daugiau dėl to, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) dirba naktį tą pamainą, kuri pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 162 straipsnio 1 dalį yra priskirtina prie švenčių dienų, t. y. kai nakties darbas patenka į įstatymo nustatytą švenčių dieną.

19. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai dirbo švenčių dienomis, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjams turėjo būti apmokama už darbą VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas švenčių dienomis (ir nakties metu) pareiškėjams mokėjo dvigubai didesnį atlyginimą, t. y. pagal VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

20. VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatytas apmokėjimo dydis už nakties darbą yra siejamas su valstybės tarnautojo pareigine alga su jam nustatytais priedais, t. y. mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šiuo atveju pareiškėjams jų atliktas darbas naktį jau yra apmokėtas dvigubai, t. y. pareiškėjams darbas naktį švenčių dienomis yra prilygintas darbui švenčių dienomis, todėl nėra pagrindo taikyti VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatytos apmokėjimo tvarkos. Šios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017, be kita ko, išaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 nėra precedentas analogiško pobūdžio, kaip nagrinėjama, byloje, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu išnagrinėjo ginčą, susijusį su Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių taikymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017 taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog, asmenims už darbą švenčių dienos nakties metu apmokant tik pagal VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, tokiu būdu yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bylose dėl asmenų (valstybės tarnautojų) teisės į teisingą apmokėjimą už darbą.

22. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį VTĮ 261 straipsnio 3 dalies pagrindu yra nepagrįstas. Dėl to negali būti tenkinamas ir pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą, jiems skaičiuojant darbo užmokestį už darbą nakties metu švenčių dienomis, vadovautis ne tik VTĮ 261 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ir šio straipsnio 3 dalimi.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjų skundo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų P. J., L. E., V. T., D. S., A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė